Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtu, ieškovei ir (ar) jo atstovui neatvykus į teismo posėdį, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

7. Pirmosios instancijos teismas nusprendęs ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu nurodė, kad ieškovė neinformavo teismo apie savo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis, o tai sudaro pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtu. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi, kuria nutarta ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatas, kadangi ieškinį palikti nenagrinėtą galima tik esant sąlygų visetui, kurio šiuo atveju nebuvo. Nurodo, kad ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovė prašo ieškinį nagrinėti ieškovei ir jos atstovui neatvykus, taigi, pirmosios instancijos teismas palikti ieškinio nenagrinėtu esant šioms aplinkybėms neturėjo pagrindo. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytus argumentus, daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutardamas ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu ieškovei ir (ar) jo atstovui neatvykus į teismo posėdį, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas.

8. Pabrėžtina, kad pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), todėl akivaizdu, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą. Teisinės taikos tarp šalių atkūrimui pasiekti CPK nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 8, 159 straipsniai). Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

9. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 straipsnis), pirmenybė turi būti suteikiama tiesos nustatymo tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-303/2008). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

10. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad proceso normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-348/2010).

11. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, kad ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-498/2014). Kiekvienu atveju ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą sprendžiantis teismas privalo įvertinti konkrečios situacijos aplinkybių visumą, neturi išskirti vienų civilinio proceso principų paneigiant kitus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1121-178/2017).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė neneigia, kad apie 2023 m. sausio 9 d. teismo posėdžio laiką ir vietą pirmosios instancijos teismo buvo pranešta tinkamai, taip pat, kad iki teismo posėdžio pradžios ieškovė neprašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą. Nenustatyta, kad ieškovė pateikė prašymą nagrinėti civilinę bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant iki 2023 m. sausio 9 d. teismo posėdžio atskiru pranešimu. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo bylą išnagrinėti ieškovės ir jos atstovui nedalyvaujant, kadangi ieškinyje buvo išreikštas prašymas ieškovei ar jos atstovui neatvykus bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovei. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo ieškovės ir jo atstovo dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 13 d. gautą ieškinį priėmė 2022 m. birželio 14 d.; siuntė procesinius dokumentus atsakovui, procesiniams dokumentams neįsiteikus, įteikė juos atsakovui viešo paskelbimu būdu; 2022 m. spalio 11 d. paskyrė bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2022 m. lapkričio 7 d., sprendimo paskelbimą atidėjo 2022 m. lapkričio 10 d. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, paskyrė bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, nustatė terminą ieškovei pateikti naujus papildomus įrodymus, nustatė posėdžio datą 2022 m. gruodžio 5 d. Teisme 2022 m. gruodžio 5 d. gautas ieškovės atstovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, prašymas iškviesti liudytoją. Teismas, tenkino ieškovės atstovės prašymą, atidėjo 2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdį, bylos nagrinėjimą paskyrė 2023 m. sausio 9 d. Atidėdamas bylos nagrinėjimą 2022 m. gruodžio 5 d. teismas nepripažino ieškovės dalyvavimo būtinu 2023 m. sausio 9 d. teismo posėdyje.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinyje buvo nurodyta, jog ieškovo atstovei neatvykus į parengiamąjį ir/ar teismo posėdžius, ieškovė prašo teismo išnagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant. Taigi, ieškinyje ieškovės atstovė yra aiškiai išreiškusi prašymą ieškinį nagrinėti ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje būtų pripažintas būtinu, todėl teismas byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos kontekste neturėjo jokio teisinio pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą. Esant aiškiai išreikštai ieškovės valiai, teismas turėjo bylą nagrinėti iš esmės ieškovei nedalyvaujant, nepaisant to, kad neatvyko ieškovės atstovas, kuriam apie 2023 m. sausio 9 d. posėdį buvo pranešta tinkamai, o ne ieškinį palikti nenagrinėtu. Taigi, ieškovės ir jos atstovo neatvykimas nebuvo kliūtis pirmosios instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės neatvykus ieškovės atstovui, kadangi ieškinyje ieškovės atstovė buvo išreiškusi poziciją nagrinėti bylą iš esmės ieškovės atstovui nedalyvaujant.

15. Nors ieškinį palikus nenagrinėtu ieškovė gali pakartotinai kreiptis į teismą, tačiau nagrinėjamu atveju nenustačius ieškovės piktnaudžiavimo procesu, nesant ieškinio palikimo nenagrinėtu sąlygų, pirmosios instancijos teismas priėmė netinkamą procesinį sprendimą. Teismui ieškinį palikus nenagrinėtu, ieškovei besikreipiant iš naujo, nepagrįstai pailgėtų bylos nagrinėjimo trukmė bei galimai būtų pažeista ieškovės teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškinys teisme nagrinėjamas nuo 2022 m. birželio 13 d., t. y. daugiau kaip pusę metų. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą ir šitaip išspręsdamas ieškovės atstovo neatvykimo į teismo posėdį klausimą, kai bylos procesas jau vyko tokį ilgą laiką ir neabejotinai jau pareikalavo bylinėjimosi sąnaudų, neišnaudojo kitų įstatyme nustatytų teisinių pasekmių (pavyzdžiui, baudos paskyrimo ieškovei) už neatvykimą į teismo posėdį, jeigu sprendė, kad tai padaryta, išties, be svarbios priežasties.

16. Kaip nurodoma teismų praktikoje, neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio palikimas nenagrinėtu – nesuderinamas su vienu iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmė, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, kas nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis)

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl ieškovės ir (ar) jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 ir 7 straipsniai), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą 2023 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20. Esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis panaikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.