Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-996-1068/2021 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sutarties modifikavimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. D. N.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 2010 m. birželio 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Lietuvos Respublikos ir P. A. G., l punktą ir nustatyti, kad „pardavėjas nuosavybės teise pardavė, o pirkėja asmeninės nuosavybės teise nupirko 0,1800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre turtas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas 0,1800 ha, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (kadastro žymos: suformuotas naujas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); Juridinis pagrindas: Apskrities viršininko įsakymas, 2009 m. gegužės 6 d. Nr., (duomenys neskelbtini))“, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama P. A. G. 2021 m. sausio 5 d. pareiškėja kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės 1-ąjį notarų biurą ir priėmė palikimą, atsiradusį po mamos mirties, kurį sudaro: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, pastatai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos, esančios ,,Swedbank“, AB. Priėmus palikimą, pareiškėjai tapo žinoma, kad jos mama P. A. G. 2010 m. birželio 18 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), jos 1 punkte nurodyta, kad P. A. G. 0,1800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovė nurodo, kad P. A. G. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), kitos santuokos ji sudariusi nebuvo, todėl įrašas Sutartyje apie tai, kad minėtas žemės sklypas perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, yra klaidingas, ši turtą P. A. G. įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Dėl savo amžiaus (72 m.) ir išsilavinimo P. A. G. nesuprato, ką reiškia teisinė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sąvoka, todėl Sutartį pasirašė. Ieškovė pažymi, kad ginčijamas įrašas pažeidžia jos, kaip P. A. G. įpėdinės, interesus. 2021 m. sausio 13 d. ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėją, prašydama pakeisti Sutarties 1 punktą, tačiau atsakovė to padaryti nesutiko.

2. Atsakovė NŽT atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Atsakovė nurodė, kad sudarydamas Sutartį Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“. Pateikdama prašymą dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), išsipirkimo iš valstybės už investicinius čekius, pirkėja nepateikė ištuokos liudijimo, o pirkėjos P. A. G. ir J. G. santuokos nutraukimo faktas viešuosiuose registruose įregistruotas nebuvo. Be to, sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, visus dokumentus tikrina notaras. Šiuo atveju Sutarties šalis – P. A. G. – mirė (duomenys neskelbtini), todėl nėra juridinio pagrindo modifikuoti prieš daugiau nei 10 m. sudarytos sutarties, kadangi nebėra jos subjekto. Atsakovė pažymi, kad ieškovė yra praleidusi senaties terminą.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. D. N. nurodė, jog klaida Sutarties 1 punkte įsivėlė ne dėl notarės kaltės, o dėl to, kad ruošiant Sutartį buvo gauti klaidingi Gyventojų registro duomenys, t. y. Gyventojų registro tarnybos pažymoje buvo nurodyta, kad P. A. G. yra ištekėjusi, jos sutuoktinis – J. G. Įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Notarė, tvirtindama Sutartį, neturėjo pagrindo abejoti jai pateiktų Gyventojų registro duomenų teisingumu. Notarei perskaičius Sutarties tekstą, pirkėja jokių pastabų neturėjo ir nesakė, kad sutuoktinio neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovės D. G. ieškinį tenkino:

4.1. Pakeitė 2010 m. birželio 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įgalioto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo D. V., ir P. A. G., l punktą, jį išdėstant taip: „Pardavėjas nuosavybės teise pardavė, o pirkėja asmeninės nuosavybės teise nupirko 0,1800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre turtas įregistruotas Nr.: (duomenys neskelbtini). Kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) Unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini). Bendras žemės sklypo plotas: 0,1800 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (Kadastro žymos: suformuotas naujas žemės sklypas Nr. Nr.: (duomenys neskelbtini). Juridinis pagrindas: Apskrities viršininko įsakymas, 2009 m. gegužės 6 d., Nr. (duomenys neskelbtini)“;

4.2. Priteisė iš atsakovės NŽT 112 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. G.

5.1. Teismas nurodė, jog byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad P. A. G. ir J. G. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Ginčo žemės sklypą P. A. G. įsigijo 2010 m. birželio 18 d., t. y. po santuokos nutraukimo, todėl nebuvo nei šalies valinio, nei teisinio pagrindo įgyti šį turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą pasirašė tik P. A. G., minėtas žemės sklypas priklauso gyvenamajai teritorijai, kurioje stovi P. A. G. 1996 m. sausio 3 d. padovanotas gyvenamasis namas ir kiti statiniai, įmoką už žemę valstybės vienkartinėmis išmokomis sumokėjo ir prašymus atsakovei bei notarei dėl žemės įgijimo teikė tik P. A. G. ji viena nurodyta VĮ Registrų centre kaip žemės sklypo savininkė. Klaida dėl turto teisinio režimo notaro patvirtintoje Sutartyje padaryta dėl to, kad Sutarties sudarymo metu (2010 m. birželio 18 d.) Gyventojų registre nebuvo duomenų apie P. A. G. santuokos nutraukimą, o sandorio sudarymo metu nei atsakovės atstovas, nei trečiasis asmuo P. A. G. apie jos šeiminę padėtį neklausė. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad sandoris sudarytas ir patvirtintas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, tačiau akivaizdu, kad sutarties sąlygos P. A. G. nebuvo tinkamai išaiškintos.

5.2. Teismas konstatavo, kad ieškovė senaties termino nepraleido, kadangi teisė į ieškinį atsirado ir ieškinio senaties terminas prasidėjo tik nuo ieškovės sužinojimo apie jos, kaip įpėdinės, teisės pažeidimą, t. y. nuo kreipimosi į notarą 2021 m. sausio 5 d. Iki tol turtas priklausė ieškovės mamai P. A. G., ieškovė turtu nesidomėjo ir neturėjo pareigos to daryti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovė NŽT prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog valstybės institucija atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius 2010 m. birželio 18 d. Sutarties 1 punkte esančią klaidą. Tiek atsakovė, tiek Sutartį tvirtinusi notarė nepažeidė teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2010 m. birželio 18 d. viešuosiuose registruose buvo nurodyta, jog P. A. G. yra susituokusi. Tai, kad atsakovė nesutiko su ieškiniu, neleidžia daryti išvados, kad atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstai vilkino procesą byloje.

6.2. Nagrinėjamu atveju ieškovė dėl fakto, kad 2010 m. birželio 18 d. Sutarties sudarymo metu P. A. G. buvo nutraukusi santuoką, nustatymo turėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o ne su ieškiniu.

7. Ieškovė D. G. atsiliepimu į ieškovės NŽT apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi nukrypimas nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės taikytinas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju ieškovė iki kreipimosi į teismą su ieškiniu kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti Sutarties 1 punktą, tačiau atsakovė šio prašymo netenkino. Po kreipimosi į teismą, ieškovė taip pat buvo pateikusi atsakovei taikos sutarties projektą, tačiau atsakovė taikos sutarties sudaryti nesutiko. Pažymėtina, kada teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad Sutarties 1 punkto pakeitimas jokių teisinių pasekmių atsakovei nesukelia, tačiau nenurodė, kodėl atsakovė to padaryti nesutinka. Atsakovei nesutikus išspręsti kilusio ginčo taikiai, ieškovei teko kreiptis į teismą su ieškiniu. Šiuo atveju būtent atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo pakeisti Sutarties 1 punktą.

7.2. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, tačiau nepateikia jokių argumentų, išskyrus aplinkybes dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, savo pozicijai pagrįsti.

7.3. Atsakovės teiginiai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė gindama savo pažeistas teises turėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

11. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta tenkinti ieškovės ieškinį ir pakeisti Sutarties 1 punktą, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės 112 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jos nors apeliantė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė aplinkybių ir motyvų, pagrindžiančių jos reikalavimą atmesti ieškinio dalį dėl Sutarties 1 punkto modifikavimo. Įvertinus pateikto apeliacinio skundo turinį, darytina išvada, jog apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

12. Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju ieškovė dėl fakto, kad 2010 m. birželio 18 d. Sutarties sudarymo metu P. A. G. buvo nutraukusi santuoką, nustatymo turėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o ne su ieškiniu. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

13. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

14. Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant atitinkamoms įstatymų nustatytoms prielaidoms. CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Sutarties 1 punktą, nustatant, kad jos mama P. A. G. 0,1800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad Sutarties sudarymo metu P. A. G. ir J. G. santuoka buvo nutraukta, o kitos santuokos P. A. G. sudariusi nebuvo. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė Gyventojų registro departamento duomenis apie tai, kad P. A. G., mirusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su J. G., kuri nutraukta (duomenys neskelbtini); kitų duomenų apie santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra. Ieškovė taip pat pateikė ištuokos liudijimą, patvirtinantį, kad P. A. G. ir J. G. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Taigi šiuo atveju dokumentai, patvirtinantys faktą, kad P. A. G. ir J. G. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) ir kad P. A. G. Sutartį sudarė po santuokos nutraukimo, t. y. ginčo turtą įsigijo asmeninės nuosavybės, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nėra prarasti, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka, o ne su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ypatingosios teisenos tvarka.

16. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos bylinėjimosi išlaidas ieškovei, kadangi nenustatyta, jog valstybės institucija atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius 2010 m. birželio 18 d. Sutarties 1 punkte esančią klaidą, o tai, jog apeliantė nesutiko su ieškiniu, neleidžia daryti išvados, kad ji piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstai vilkino procesą byloje.

17. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis.

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

19. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

20. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

21. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

22. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies, t. y. paskirstė ginčo šalių bylinėjimosi išlaidas, nenukrypdamas nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų taisyklių. Apeliantė su šia teismų pozicija nesutinka, nurodydama, kad nenustatyta, jog valstybės institucija atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius 2010 m. birželio 18 d. Sutarties 1 punkte esančią klaidą. Nurodytos aplinkybės, pasak apeliantės, yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies taisykles, paskirstant šalių bylinėjimosi išlaidas.

24. Kaip jau minėta, CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017).

25. Remiantis bylos duomenimis, 2010 m. birželio 18 d. tarp Lietuvos Respublikos ir P. A. G. sudaryta Sutartis, ja P. A. G. nuosavybės teise įsigijo 0,1800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). P. A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties minėtą žemės sklypą paveldėjo ieškovė, kuri, peržiūrėjusi Sutartį, pamatė, jog Sutarties 1 punkte klaidingai nurodyta, kad P. A. G. 0,1800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., įsigijo ne asmeninės, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors P. A. G. ir J. G. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), Sutarties sudarymo metu ir po jos sudarymo P. A. G. kitos santuokos sudariusi nebuvo. Paaiškėjus minėtoms aplinkybėms, ieškovė 2021 m. sausio 13 d. kreipėsi į atsakovę dėl Sutarties 1 punkto pakeitimo, tačiau atsakovė 2021 m. sausio 14 d. raštu ieškovės prašymo netenkino. Dėl šios priežasties ieškovė 2021 m. vasario 22 d. pateikė ieškinį teismui. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, siekė taikiai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą ir tik to nepavykus padaryti, kreipėsi į teismą su ieškiniu, todėl ieškovės procesinis elgesys nesudaro pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, t. y. netenkinti jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog bylą pralaimėjusi atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji neturi pareigos atlyginti bylą laimėjusios šalies – šiuo atveju ieškovės, kuri savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, patirtų bylinėjimosi išlaidų. Aplinkybė, kad ginčo situacija, t. y. klaida 2010 m. birželio 18 d. Sutarties 1 punkte, susiklostė ne dėl atsakovės kaltės, pati savaime neatleidžia atsakovės nuo pareigos atlyginti ieškovei, kurios ieškinį teismas tenkino, bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju atsakovė su ieškovės pareikštu reikalavimu nesutiko, ieškinio nepripažino, ginčą išspręsti taikiai atsisakė, todėl, nepaisant to, kad ginčo situacija susiklostė ne dėl atsakovės kaltės, jos pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo priešinga ieškovės pozicijai. Tai reiškia, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šiuo atveju ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 71 Eur žyminis mokestis ir 40,81 Eur, t. y. 111,81 Eur. Taigi šiuo atveju ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra laikytinos nedidelėmis, yra būtinos ir atitinka protingumo principą, todėl nėra pagrindo jas mažinti.

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.

33. Rekomendacijų 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.11. punkte numatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficientas yra 1,3, todėl maksimalios išlaidos už apeliacinio skundo parengimą galėtų būti 1 972,62 Eur (1 517,40 Eur x 1,3). Taigi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.

34. Vis dėlto, įvertinus pateikto skundo turinį ir apimtį, kilusio ginčo pobūdį, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, tai, kad byla nėra sudėtinga, didelės apimties, nereikalauja specialių žinių, joje nekeliami nauji teismų praktikoje nesuformuluoti klausimai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovei priteistinas išlaidų už advokato teisines paslaugas dydis mažintinas iki 300 Eur.

35. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovei D. G.