Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotai atstovei Daliai Vaičikauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, dėl sutarties modifikavimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, buvusi notarė Stasė D. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės procesinė pozicija

III. Trečiojo asmens procesinė pozicija

IV. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

8. Nustatyta, kad 2010 m. birželio 18 d. tarp Lietuvos Respublikos - Pardavėjo, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įgalioto asmens - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo D. V. ir P. A. G. – Pirkėjo sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis (Notarinio registro Nr. 3557), kurios 1 punkte nurodyta, kad Pardavėjas nuosavybes teise pardavė, o pirkėja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko 0,1800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre turtas įregistruotas Nr.: 50/135058. Kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini). Unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini). Bendras žemės sklypo plotas: 0,1800 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (Kadastro žymos: suformuotas naujas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Juridinis pagrindas: Apskrities viršininko įsakymas, 2009-05-06, Nr.4-2992-(1.3). Sutartį ir perdavimo – priėmimo aktą pasirašė Pardavėjo įgaliotinis ir P. A. G.. Sandorį tvirtino notarė Stasė D. N..

9. Petronėlė A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Šeiminė padėtis – mirusi ištuokoje. Buvęs sutuoktinis – J. G. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). P. A. G. ir J. G. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini). Įrašas apie tai įrašytas 1980 m. kovo 18 d., įrašo Nr. 15. Kitų duomenų apie P. A. G. santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra.

10. Petronėlė A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl palikimo priėmimo į Kretingos rajono savivaldybės 1-ąjį notaro biurą kreipėsi 2021 m. sausio 5 d.

11. Ieškovė 2021 m. sausio 13 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių dėl sutarties 1 punkto pakeitimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius atsisakė keisti sutartį, nes sutarties šalis - P. A. G. yra mirusi.

Dėl sutarties pakeitimo

13. Nagrinėjamo ginčo atveju, reikalaujant pakeisti turto teisinį režimą iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės į asmeninę nuosavybę, sprendimui aktualios CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu.

14. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

15. Iš byloje esančių rašytinų įrodymų nustatyta, kad santuoka tarp J. G. ir P. A. G. nutraukta (duomenys neskelbtini). Įrašas apie tai Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje padarytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 15. Žemės sklypą P. A. G. įsigijo 2010 m. birželio 18 d., t.y. būdama išsituokusi, todėl nei šalies valinio, nei teisinio pagrindo įgyti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, nebuvo.

16. P. A. G. mirė (duomenys neskelbtini), būdama ištuokoje. Mirusiosios nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), t.y. vieta, kurioje ji ir įgijo žemės sklypą pagal ginčo sutartį. Šio sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir perdavimo – priėmimo aktą pasirašė tik P. A. G.. Žemės sklypas priklauso gyvenamajai teritorijai, kurioje stovi namas ir kiti pastatai, kurie P. A. G. padovanoti dar 1996 m. sausio 3 d. kaip nurodė ieškovė jos tėvų (ieškovės senelių). Įmoką už žemę valstybės vienkartinėmis išmokomis sumokėjo ir prašymus atsakovei bei notarei dėl žemės įgijimo rašė tik P. A. G.. Tik P. A. G. nurodyta registrų centre kaip žemės sklypo savininkė.

17. Klaida dėl turto teisinio režimo notaro patvirtintoje pirkimo – pardavimo sutartyje padaryta dėl duomenų apie P. A. G. santuokos nutraukimą nebuvimą Gyventojų registre sutarties sudarymo metu - 2010 m. birželio 18 d. (notarė duomenis tikrino 2010 m. birželio 15 d.). Kad ištuoka buvo užregistruota dar (duomenys neskelbtini), matyti iš ištuokos liudijimo. Galimai santuokos nutraukimo laikas įtakojo tai, kad šie duomenys savalaikiai nebuvo perduoti juos registruojančiai ir viešinančiai tarnybai (Gyventojų registrui), o sandorio sudarymo metu nei atsakovės atstovas, nei trečiasis asmuo su pačia P. A. G. jos šeiminės padėties nesiaiškino. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad sandoris sudarytas ir patvirtintas pagal galiojančius teisės aktus ir oficialius registrų duomenis, jiems nepadarius jokios klaidos, visgi teismas laiko, kad šiuo atveju akivaizdu, kad sutarties sąlygos P. A. G. jai suprantamai nebuvo išaiškintos ir nurodytos pagal viešus, neatitinkančius faktą, duomenis.

18. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko, kad sutartyje padaryta klaida dėl teisės – CK normų, reglamentuojančių bendrąja jungtinę sutuoktinių nuosavybę, nesant nei šalies valinio momento, nei teisinio pagrindo įgyjamą turtą pripažinti šia nuosavybės forma, todėl ieškinys pagrįstas ir įrodytas bei tenkinamas, pakeičiant šalių 2010 m. birželio 18 d. sutarties 1 punktą, nustatant, kad P. A. G. žemės sklypą įgijo asmeninės nuosavybės teise.

20. CK 1.137 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-425/2012). Taigi, bendroji taisyklė civiliniame procese yra ta, kad bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali pakeisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, išskyrus pirmiau nurodytas išimtis.

21. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė jos dalyku ir savo teisių gynybos būdu pasirinko sutarties tekste neteisingai nurodyto turto teisinio režimo keitimą kaip techninės klaidos pasekmę. Šiuo atveju reikalavimas ištaisyti sutarties tekstą atitinka CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą alternatyvų pagrindą sutartį keisti teismo sprendimu, nes sutartyje neteisingai nurodytas palikėjos įgyto turto teisinis režimas mažina palikimo mastą ir ieškovei turi esminę reikšmę. Kadangi šalys tarpusavyje nepasiekė bendro susitarimo dėl sutarties sąlygų keitimo, ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl jų pakeitimo teismo sprendimu (CK 6.223 straipsnio 3 dalis).

22. Ieškovė turėjo teisę pasirinkti ir kitą gynimo būdą, išskyrus atsakovės siūlomą, tačiau šios bylos nagrinėjamo dalyku buvo būtent sąlygų pakeisti sutartį nustatymas. Teismo nuomone, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, ieškinio patenkinimas atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų įgyvendinimą ir nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, ką pripažino atstovė teisme.

Dėl ieškinio senaties

23. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Esant tokiam reikalavimui, būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas.

24. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo), sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Pažymėtina, kad pagal CK 1.128 straipsnį prievolės asmenų pasikeitimas nekeičia ieškinio senaties termino ar jo skaičiavimo tvarkos, todėl sprendžiant, kada ieškovei tapo žinoma apie ginčijamą sandorį, būtina vertinti ne ieškovės, kaip paveldėtojos, bet P. A. G. kaip sandorio šalies sužinojimo apie galbūt jos teises pažeidžiantį sandorį momentą.

26. Vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 1 dalimi paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 2 d.). Iš to seka, kad teisė ginčyti mirusiojo vardu sudarytus sandorius gali būti paveldima. Perėmus palikėjo turtines bei kai kurias neturtines teises ir pareigas, įpėdinis įgyja teisę reikšti ieškinį dėl turto teisinio režimo tokia pat apimti ir įstatymų nustatyta tvarka kaip ir palikėja P. A. G..

27. Ieškinio senaties pradžia laikytina sutarties sudarymo data - 2010 m. birželio 18 d. 10 metų senaties pabaiga būtų 2020 m. birželio 18 d. Ieškovė prašo atnaujinti ieškinio padavimo terminą, nurodydama, kad jį praleido, nes nežinojo apie pažeistą jos teisę. Atsakovė prašo taikytina ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

28. Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad apie ginčijamą sutarties sąlygą P. A. G. nežinojo ir jos nesuprato, nes sutartį pasirašė, nors sutartyje nurodyta sąlyga apie turto teisinį režimą buvo teisiškai nepagrįsta. Įregistravusi pirkimo – pardavimo sutartį, Petronėlė A. G. su šiuo turtu jokių teisinių veiksmų neatlikinėjo. Teismas mano, kad P. A. G. iki mirties nei suprato, nei žinojo, kad šis turtas, kuris buvo ir jos gyvenamosios vietos iki mirties sudėtine dalimi, teisiškai be jos priklauso ir jos buvusiam sutuoktiniui. Pagrįstai tikėtina, kad žinant tokį faktą, esamoje situacijoje apdairus ir rūpestingas asmuo būtų jį ginčijęs.

29. Teismas laiko, kad šiuo atveju teisė į ieškinį atsirado ir senaties terminas prasidėjo tik nuo ieškovės sužinojimo apie jos kaip įpėdinės teisės pažeidimą, t.y. nuo kreipimosi į notarą 2021 m. sausio 5 d., nes iki to laiko turtas priklausė jos mamai ir ji juo nesidomėjo bei neturėjo tokios pareigos tai daryti.

30. Esant tokiai situacijai, teismas pripažįsta, kad ieškovė senaties termino nepraleido, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo praleidimą ir spręsti reikalavimą dėl jo atnaujinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“.

32. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 71,00 Eur žyminį mokestį ir pateikė į bylą jos pačios pasiskaičiuotas patirtas išlaidas dėl procesinio dokumento (ieškinio) rengimo, dalyvavimo teismo posėdyje ir kelionei į jį, iš viso, 245,38 Eur.

33. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalimi, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis.

34. Remiantis CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Sąrašas asmenų, galinčių būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnio 1 dalyje.

35. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant šias proceso teisės normas ir pasisakant dėl galimybės atlyginti laimėjusiai šaliai jos patirtas atstovavimo ir (ar) teisinės pagalbos teikimo išlaidas, sumokėtas ne advokatui ar advokato padėjėjui, o kitai teisėtai veiklą vykdančiai įmonei, yra nurodyta, kad CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

36. Ieškovė bylą teisme vedė pati, atstovavimo institutu nesinaudojo. Ieškinio rengimo, pasirengimo teismo posėdžiui ir dalyvavimo jame, taip pat kelionėje sugaištą laiką ji įsivertino pagal gaunamas pajamas ir sugaištą laiką. Teismo vertinimu, ieškovės negautas darbo užmokestis negali būti laikomas išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Atvejai, kada atlyginama už atitraukimą nuo tiesioginio darbo, nustatyti CPK 89 straipsnio 1 dalyje: šią teisę turi tik liudytojai, ekspertai ir vertėjai. Dėl to ieškovės prašomos bylinėjimosi išlaidos kaip negautas darbo užmokestis nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

37. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos.

38. Ieškovė į teismo posėdį atvyko iš Kauno, kur ir gyvena ir teismui pateikė kuro įsigijimo čekį 45,31 Eur sumai bei transporto priemonės dokumentą. Teismas pripažįsta ieškovės kelionės išlaidas būtinomis ir pagrįstomis su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis CPK straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, tačiau jų dydį nustato, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 529 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (aktualia redakcija), kurį paskaičiuojant vertinamas nuvažiuotas atstumas ir transporto priemonės techniniai duomenys. Pagal byloje esamus duomenis paskaičiuota, kad kelionės kaina yra 40,81 Eur.

39. Ieškinį patenkinus, ieškovės sumokėtas žyminis mokestis bei patirtos kelionės (kuro) išlaidos priteistinas iš atsakovės.

40. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija teisingumo ir finansų ministrų patvirtinto minimalaus valstybei priteistino šių išlaidų dydžio (5,00 Eur), todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2010 m. birželio 18 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 3557), sudarytos tarp Lietuvos Respublikos atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įgalioto asmens - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo D. V. ir P. A. G. l punktą, jį išdėstant taip:

„Pardavėjas nuosavybės teise pardavė, o pirkėja asmeninės nuosavybės teise nupirko 0,1800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre turtas įregistruotas Nr.: 50/135058. Kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini). Unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini). Bendras žemės sklypo plotas: 0,1800 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (Kadastro žymos: suformuotas naujas žemės sklypas Nr. Nr.: (duomenys neskelbtini). Juridinis pagrindas: Apskrities viršininko įsakymas, 2009-05-06, Nr.4-2992-(1.3)“.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kodas 188704927, 112,00 Eur (vieną šimtą dvylika eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.