- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2S-1227-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00880-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- V. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. 2010 m. birželio 1 d. turto perleidimo sutarties su išlaikymu iki gyvos galvos pagrindu įgijo ir valdo asmeninės nuosavybės teise 2000/4000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį tvarto, unikalus N. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį kiemo statinių (šulinys, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu.
2. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į pareiškime nurodytą nekilnojamojo turto dalį, o kita šio turto dalis priklauso suinteresuotam asmeniui L. V.. Teigia, jog abiejų savininkų vardu turtas yra įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
2.2. Nekilnojamasis turtas buvo įgytas pagal 2010 m. birželio 1 d. turto perleidimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos, kuri sudaryta tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens L. V. bei jų tėvų F. V. ir M. V.. Teigia, jog sutarties 10 punkte nurodyta, kad rentos gavėjai perduoda nekilnojamąjį turtą rentos mokėtojams lygiomis dalimis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, todėl mano, kad Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo nuosavybė yra įregistruota kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teigia, jog pareiškėjas negali disponuoti minėtu turtu, nes tam reikalingas sutuoktinio sutikimas, o jo gauti pareiškėjas negali, nes toks asmuo neegzistuoja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nurodė, kad prašydamas nustatyti faktą, jog pareiškėjas pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo ir valdo asmeninės nuosavybės teise, pareiškėjas iš esmės siekia modifikuoti (nuginčyti) notaro patvirtintos 2020 m. birželio 1 d. turto perleidimo sutarties su išlaikymu iki gyvos galvos sutarties sąlygą dėl rentos mokėtojo vardu įgyjamo turto teisinio režimo. Pažymėjo, kad toks pareiškėjo reikalavimas vertintinas ne kaip reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o kaip reikalavimas pakeisti turto teisinį režimą iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės į asmeninę nuosavybę. Darė išvadą, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas neatitinka juridinio reikšmę turinčio fakto, nustatinėjamo CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka, sampratos.
4.2. Teigia, kad pareiškime nurodytos aplinkybės, jog turto įgijimo metu pareiškėjas buvo išsituokęs ir dar nebuvo sudaręs naujos santuokos, vertintinos kaip faktinės aplinkybės, kurios kartu su kitų faktinių aplinkybių visuma gali patvirtinti arba paneigti pareiškėjo argumentus apie turto valdymą asmeninės nuosavybės teise. Akcentavo, kad tokios aplinkybės, esant bendraturčių ar tokiais save laikančių asmenų ginčui, turi būti įrodinėjamos ir nustatomos pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka, o ne CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka.
4.3. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto teisinio režimo klausimas (asmeninė ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) su pareiškėjo sutuoktine negali būti išspręstas neteismine tvarka ir tarp jų yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės ir pareiškime nurodyto turto teisinio režimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą, iš esmės motyvuojant tuo, jog tokio pobūdžio klausimas turi būti sprendžiamas tarp bendraturčių, o esant nesutarimui – ginčo teisenos tvarka, yra nepagrįstas, nes, teismui atsisakius priimti pareiškimą, iš esmės buvo užkirstas kelias jam įgyvendinti savo nuosavybės teises. Teigia, jog teismo nurodytu būdu pareiškėjo asmeninės nuosavybės nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas, nes materialiųjų teisinių santykių subjektas, tarp kurio ir pareiškėjo turėtų būtu sprendžiamas ginčas, neegzistuoja, kadangi, įgydamas turtą, pareiškėjas santuokos sudaręs nebuvo, todėl ir įgyti turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis negalėjo.
6.2. Teigia, jog visas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, pareiškėjo įgytas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini), buvo ir galėjo būti tik jo asmeninė nuosavybė ir kitoks turto teisinis režimas, kad ir kaip būtu nurodyta notarinėje sutartyje ar viešajame Nekilnojamojo turto registre, negalėjo būti nustatomas. Mano, jog vien notarinė klaida negali užkirsti pareiškėjui kelio įgyvendinti savo nuosavybės teises visa apimtimi.
6.3. Pareiškėjo nuomone, kadangi kitais būdais patvirtinti fakto, jog turtas buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise, pareiškėjas negali, ginčo teisenos tvarka šis klausimas taip pat nespręstinas, todėl pareiškėjas mano, jog šis faktas gali būti nustatytas tik CPK 444–448 straipsniuose numatyta tvarka. Teigia, jog tokio fakto nustatymas iš esmės turto teisinio režimo nepakeis, tačiau leis ištaisyti notaro padarytą klaidą ir atitinkamai pakeisti viešojo Nekilnojamojo turto registro duomenis, kad įregistruoti faktai atitiktų įstatymo nuostatas.
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje nepareikšta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais.
11. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2010 m. birželio 1 d. turto perleidimo sutarties su išlaikymu iki gyvos galvos pagrindu pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į 2000/4000 dalių žemės sklypo, 1/2 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį malkinės, 1/2 dalį daržinės, 1/2 dalį tvarto, 1/2 dalį malkinės, 1/2 dalį sandėlio, 1/2 dalį kiemo rūsio ir 1/2 dalį kiemo statinių (šulinys, tvora), esančių (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 1 punkte nurodyta, kad rentos gavėjai F. V. ir M. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perduoda rentos mokėtojams L. V. ir V. V. lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Analogiški duomenys minėtos sutarties pagrindu yra įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre, iš kurio išrašo matyti, jog nekilnojamasis turtas pareiškėjui priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagrindą patvirtina 2010 m. birželio 1 d. turto perleidimo sutartis su išlaikymu iki gyvos galvos, ši sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
13. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, mano, jog, teismui atsisakius priimti pareiškimą, iš esmės buvo užkirstas kelias pareiškėjui įgyvendinti savo nuosavybės teises. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Akcentuotina, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau kartu nurodė, kad pareiškėjo įrodinėjamos aplinkybės, esant bendraturčių ar tokiais save laikančių asmenų ginčui, turi būti įrodinėjamos ir nustatomos pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius, jog skundžiama nutartimi buvo užkirstas kelias pareiškėjui įgyvendinti savo nuosavybės teises.
14. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas sąrašas bylų, kuriose teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444–448 straipsniai), nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
15. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesiekia nustatyti juridinio fakto, kad jam apskritai nuosavybės teise priklauso šios nutarties 12 punkte išvardytas nekilnojamasis turtas, tačiau pareiškėjas iš esmės teigia, jog dėl notarės kaltės 2020 m. birželio 1 d. turto perleidimo sutarties su išlaikymu iki gyvos galvos 1 punkte buvo neteisingai nurodyta pareiškėjo nuosavybės teisinė forma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog pareiškėjo byloje pareikštas reikalavimas vertintinas ne kaip reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o kaip reikalavimas pakeisti turto teisinį režimą iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės į asmeninę nuosavybę, t. y. pareiškimu yra siekiama modifikuoti (nuginčyti) notaro patvirtintos 2020 m. birželio 1 d. turto perleidimo sutarties su išlaikymu iki gyvos galvos sąlygą dėl rentos mokėtojo vardu įgyjamo turto teisinio režimo. Toks reikalavimas neatitinka juridinio reikšmę turinčio fakto, nustatinėjamo CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka, sampratos.
16. Pagal CPK 135 straipsnį ieškovas kreipdamasis į teismą turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. J. M., M. N., bylos Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Ji negali būti suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pareiškiantis ieškinį asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis). Nors atskiruoju skundu teigiama, jog visas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, pareiškėjo įgytas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), buvo ir galėjo būti tik jo asmeninė nuosavybė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pasirinko netinkamą savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, konstatuoja, jog pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl nuosavybės teisės teisinio režimo gali įvertinti ir dėl jų pasisakyti tik teismas, išnagrinėjęs ieškinį ginčo teisenos tvarka. Pažymėtina, kad tokios nuomonės laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad kiti argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.