Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2021 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, nustatant įpareigojimus;

2. 2021 m. gegužės 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, atidedant 2 metams. 2022 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir R. Ž. pasiųstas atlikti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3. 2023 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 10 parų arešto bausme, kuri subendrinta su 2021 m. gegužės 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu skirta bausme, galutinę bausmę paskiriant 10 mėnesių 5 dienas laisvės atėmimo,

4. 2023 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

6. 2024 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu byloje pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį - vienu trečdaliu sumažinta 24 parų arešto bausme,

7. 2024 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį, 178 straipsnio 5 dalį – subendrinta 45 parų arešto bausme,

8. 2024 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 40 parų arešto bausme;

10. 2024 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – vienu trečdaliu sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėta 2024 m. liepos 24 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 8 mėnesiai ir 5 dienos laisvės atėmimo, taikant visišką bausmių sudėjimą, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai ir 5 dienos atėmimo,

11. 2024 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausmės dalis, R. Ž. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams,

12. 2025 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – vienu trečdaliu sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs);

13. 2025 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

2024 m. balandžio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) dienos fiskalinėje ataskaitoje – Z ataskaitoje matyti, kad dienos fiskalinės ataskaitos (Z ataskaitos) čekis atspausdintas 2024 m. balandžio 19 d. 21.08 val. Ties skiltimi „Grynųjų kasoje“ nurodomi skaičiai 971,40 Eur (t. 1, b. l. 61).

Iš 2024 m. balandžio 23 d. asmens kratos protokolo matyti, kad R. Ž. asmens kratos metu savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“, taip pat pas jį buvo rasta ir paimta juodos spalvos piniginė, 200 Eur kupiūra, 100 Eur kupiūra, 6 vnt. 50 Eur kupiūros (viso 300 Eur), 7 vnt. 20 Eur kupiūrų (viso 140 Eur), 2 vnt. 10 Eur kupiūrų (viso 20 Eur), 2 Eur moneta, vairuotojo pažymėjimas (išduotas E. D. vardu), „Labas“ kortelės laikiklis (1 t., b. l. 120-131).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad R. Ž. padarė jam inkriminuojamą BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. pagrobė svetimą turtą. Visi byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį.

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Pažymėtina, kad įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu laikomi ir tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad R. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. įsibrovęs į patalpą (kavinę), kurioje pašaliniai asmenys neturi teisės būti, ir saugyklą (kasos aparatą) pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamasis dėl šios veikos padarymo taip pat visiškai pripažino kaltę, parodė, kad užėjo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), pamatęs uždėtą 15 minučių pertraukos ženklą, nuėjo į kepyklėlę, atidarė kasą ir pasiėmęs apie 700 Eur išėjo. Kaltinimo aplinkybes taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų G. B., A. V., K. L. parodymai, kad kepyklėlėje (duomenys neskelbtini) pastebėjo, jog kasoje nėra 770 Eur grynais pinigais iš ten buvusių 971,40 Eur, pradėjus darbą viena iš darbuotojų rado tik 201,40 Eur monetomis; taip pat 2024 m. balandžio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas su priedais; vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip 2024 m. balandžio 19 d., 21 val. 23 min. šalia kepyklėlės salelės ateina vaikinas, kuris pro varstomus vartelius užeina į kepyklėlės patalpų - salelės vidų ir atsitūpia ties prekystaliu, tikrina lentynas, vienoje iš lentynoje buvusių dėžučių radęs raktą, atrakina kasos aparato stalčių ir iš jo paima nebeveik visus grynuosius pinigus, vėliau, palaukęs, kol praeis prekybos centro lankytojai, išeina iš kepyklėlės patalpų. Kaltinimo aplinkybes taip pat patvirtina kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, asmens kratos protokolas, iš kurio matyti, kad sulaikius R. Ž. 2024 m. balandžio 23 d. buvo rasti grynieji pinigai. Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad R. Ž., neturėdamas leidimo pateikti į patalpą, po darbo valandų įėjo į kavinę (duomenys neskelbtini), kur, radęs raktą nuo kasos stalčiaus, jį atsirakino ir paėmė ten buvusius grynuosius pinigus – 770 Eur, kas laikytina įsibrovimu į patalpą ir saugyklą. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis R. Ž. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai. Anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą (2 t., 13-22, 39-52), baustas administracine tvarka, tik dalis baudų sumokėta (2 t., b. l. 23-35). Veikų padarymo metu nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 11-12), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. kovo 4 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad R. Ž. buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, taip pat konsultuotas/gydytas (duomenys neskelbtini), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (2 t., b. l. 27).

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

2023 m. lapkričio 22 d. veiką R. Ž. padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas nepilnametis. Tuo tarpu, 2024 m. balandžio 19 d. veiką padarė būdamas nuteistas 2023 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, už tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, kurį padarė jau būdamas pilnametis; taip pat buvo nuteistas 2024 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje. Taigi, teistumui neišnykus, R. Ž. padarė apysunkį nusikaltimą. Matyti, kad R. Ž. ne pirmą kartą teisiamas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikias, yra jauno amžiaus, tačiau iki bausmės atlikimo nedirbo ir nesimokė, jis nėra linkęs keisti savo elgesį. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad R. Ž. apysunkį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018, 2K-132-942/2021).

Parenkant kaltinamajam bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, įvertintina tai, kad R. Ž. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, turėdamas tikslą pasipelnyti iš veikų darymo. Anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, kas rodo, kad yra nelinkęs keisti savo gyvenimo būdo, anksčiau skirtos švelnesnės, o taip pat ir laisvės atėmimo bausmės, esminės įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias, taip pat veikų padarymo aplinkybes bei pobūdį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus abiejų straipsnių sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį, nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą – 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės bendrintinos tarpusavyje, taikant kaltinamajam palankesnį dalinio sudėjimo būdą, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį švelnesnės bausmės (3 mėnesius). Pridedamos bausmės dydis nustatytinas įvertinus padarytų veikų pobūdį bei aplinkybes, padarytos žalos dydį, jauną kaltinamojo amžių.

R. Ž. yra nuteistas 2025 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo skirta bausmė subendrinta su ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl bausmių bendrinimo klausimas spręstinas vykdymo procese.

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad 2023 m. lapkričio 22 d. apie 22:10 val. iš UAB (duomenys neskelbtini) prekybinės salelės (duomenys neskelbtini), po darbo valandų vyras pagrobė bendrovei priklausantį turtą, t. y. mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S22, 659,45 Eur vertės (1 t., b. l. 39). Iš kartu su UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pridėtos 2023 m. kovo 15 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad vieno telefono Samsung Galaxy S22 kaina yra 545 Eur, su PVM – 659,45 Eur (1 t., b. l. 17). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, R. Ž. nurodė, kad su civiliniu ieškiniu sutinka. Nustatyta, kad žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kuomet jis 2023 m. lapkričio 22 d., apie 22:10 val. iš UAB (duomenys neskelbtini) prekybinės salelės, esančios prekybos centre (duomenys neskelbtini), paėmė mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galazy S22, kurio vertė 659,45 Eur. Civilinis ieškinys pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl jo dydžio nėra. UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo priteistina 659,45 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį, kuriam nurodo, kad 2024 m. balandžio 19 d., apie 21.24 val. iš adresu (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kepyklėlės, priklausančios įmonei UAB (duomenys neskelbtini), vyras, atrakinęs kasą raktu, kurį rado netoli kasos esančioje dėžutėje, pavogė 770 Eur, padarydamas bendrovei tokio dydžio žalą (1 t., b. l. 63). 2024 m. balandžio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) dienos fiskalinėje ataskaitoje matyti, kad dienos fiskalinės ataskaitos (Z ataskaitos) čekis atspausdintas 2024 m. balandžio 19 d. 21.08 val. Ties skiltimi „Grynųjų kasoje“ nurodomi skaičiai 971,40 Eur, liudytojos K. L. parodymais, atėjusi į darbą kitą rytą po veikos padarymo kasos stalčiuje ji rado tik 201,40 Eur. R. Ž. sutiko ir su šiuo civiliniu ieškiniu. Nustatyta, kad žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kuomet jis po darbo valandų, t. y. 2024 m. balandžio 19 d., laikotarpiu nuo 21:24 val. iki 21:26 val., patekęs į kepyklėlės (duomenys neskelbtini) prekybos salelę, rastu raktu atrakinęs kasos aparato stalčių, iš jo paėmė 770 Eur. Civilinis ieškinys pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl jo dydžio nėra. UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo priteistina 770 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti klausimai

R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 62-65, 72-73), pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2024 m. balandžio 26 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. Ž. asmens kratos metu paimtiems gryniesiems pinigams - 762 Eur. Procesinės prievartos priemonės taikymo terminas paskutinį kartą pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartimi, jos taikymo terminą nustatant iki 2025 m. balandžio 26 d. Nustatyta, kad kaltinamasis R. Ž. buvo sulaikytas 2024 m. balandžio 23 d., asmens kratos metu buvo rasti ir paimti grynieji pinigai – 762 Eur. Pasak R. Ž., pas jį rasti pinigai yra tie, kuriuos pagrobė iš (duomenys neskelbtini) kepyklėlės (nurodė, kad pinigų neišleido, nes jie buvo paimti). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtiems gryniesiems pinigams paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o minėti grynieji pinigai nuosprendžiui įsiteisėjus nukreiptini UAB (duomenys neskelbtini) pareikšto civilinio ieškinio atlyginimui.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatui L. P. teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1, 14.1.2.2. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 272, 76 Eur (2 t., b. l. 132-135). Taip pat pateikta patikslinta pažyma dėl gynėjo advokato S. P. teiktos antrinės teisinės pagalbos, kurios suma sudaro 485,27 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu R. Ž. atliko laisvės atėmimo bausmę, tad gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Be to, kaltinamasis iki bausmės atlikimo nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas, lėšų pragyvenimui neturėjo. Įvertinus šias aplinkybes, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“, juodos spalvos piniginė, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (1 t., b. l. 141-142), nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini R. Ž.,

- kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, pripažinti recidyvistu ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti ir paskirti R. Ž. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Ž. paskirti 10 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. Ž. 659,45 (šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir keturiasdešimt penkis centus) Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. Ž. 770 (septynis šimtus septyniasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. Ž. asmens kratos metu paimtiems gryniesiems pinigams - 762 Eur, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti ir grynuosius pinigus nukreipti UAB (duomenys neskelbtini) pareikšto civilinio ieškinio atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. Ž. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“, juodos spalvos piniginę, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti R. Ž.,

- kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.