- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-149-851/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16953-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- G. T., A. V., I. T.
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas, Zita Malova, Eugenijus Šuliokas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Arūno Bartkaus, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. T., I. T. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:
- A. V. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 metų ir 8 mėnesių metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 7 punktais, atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį A. V. visu laisvės atėmimo laikotarpiu dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22 valandos iki 5 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- G. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams;
- I. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirta I. T. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. V. nuteistas už tai, kad su jis bendrininkais pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent: jis, veikdamas kartu su G. T. ir I. T., turėdamas su jais bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, 2021 m. gegužės 27 d. apie 02.25 val., įveikę įėjimo vartelių užraktą, įsibrovė į daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), uždarą teritoriją, iš kurios pasikėsino pavogti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – grunto tankintuvą „Tremix MV220“, serijinis numeris 82200639, 2500,80 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes juos vagiančius sulaikė policijos pareigūnai. Taip veikdamas su bendrininkais G. T. ir I. T., A. V. pasikėsino iš saugomos teritorijos pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą.
2. G. T. nuteistas už tai, kad jis su bendrininkais pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent: jis, veikdamas kartu su I. T. ir A. V., turėdamas su jais bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, 2021 m. gegužės 27 d. apie 02.25 val., įveikę įėjimo vartelių užraktą, įsibrovė į daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), uždarą teritoriją ir pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį grunto tankintuvą „Tremix MV220“, serijinis numeris 82200639, 2500,80 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes juos vagiančius sulaikė policijos pareigūnai. Taip veikdamas su bendrininkais I. T. ir A. V., G. T. pasikėsino iš saugomos teritorijos pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.
3. I. T. nuteistas už tai, kad jis su bendrininkais pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent: jis, veikdamas kartu su G. T. ir A. V., turėdamas su jais bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, 2021 m. gegužės 27 d. apie 02.25 val., įveikę įėjimo vartelių užraktą, įsibrovė į daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), uždarą teritoriją, iš kurios pasikėsino pavogti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - grunto tankintuvą „Tremix MV220“, serijinis numeris 82200639, 2500,80 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes juos vagiančius sulaikė policijos pareigūnai. Taip veikdamas su bendrininkais G. T. ir A. V., I. T. pasikėsino iš saugomos teritorijos pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu G. T. prašo priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nesant jo veiksmuose jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties, arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nuosprendis jo atžvilgiu yra šališkas ir priimtas neišnagrinėjus visų įvykio ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį (G. T.) kaltu ir skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, jos visiškai neindividualizavo, taip pat neatsižvelgė į tai, kad nebuvo jokio susitarimo padaryti nusikalstamą veiką ir į jokią saugomą teritoriją nebuvo įsibrauta.
4.2. Pasak apelianto, apkaltinamąjį nuosprendį teismas priėmė, remdamasis tik tendencingais policijos pareigūnų parodymais, kuriais jie sureikšmino savo vaidmenį, neva užkertant kelią nusikalstamos veikos padarymui. G. T. teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė nei į jo (G. T.) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei į I. T. duotus parodymus, tai yra, anot G. T., teismas neatsižvelgė į tai, kad pas A. V. kartu su I. T. jis (G. T.) važiavo padėti A. V. perkelti į sandėlį kažkokį sunkų daiktą. Teigia, jog I. T. iki šio įvykio A. V. visiškai nepažinojo, todėl jis (G. T.) labai gailisi, kad į šią istoriją įtraukė I. T.. Pasak apelianto, visas veiksmas vyko laisvai pereiname kieme, kur ir gyveno A. V.. Kad kiemas pereinamas ir kad ten esantys varteliai yra nerakinami, apelianto teigimu, patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, todėl nebuvo jokio įsibrovimo ir jokios saugomos teritorijos, kaip ir ketinimo pagrobti kažkokį svetimą turtą. Teigia, jog apie tai, kad galimai dalyvauja neteisėtoje veikoje, suprato tik po to, kai išgirdo riksmus „Policija“. Puolė bėgti dėl to, kad jau yra ne kartą teistas. Po to pats sugrįžo ir pasidavė policijos pareigūnams, tačiau pirmosios instancijos teismas, anot apelianto, visas šias aplinkybes visiškai ignoravo ir jų nevertino.
5. Apeliaciniu skundu I. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendį – jo veiką perkvalifikuoti iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, bei paskirti jam švelnesnę bausmę. Teigia, kad paskirta jam bausmė yra aiškiai per griežta, o jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tai yra, kaip vagystė, padaryta įsibraunant į saugomą teritoriją. Teigia, jog jokių įspėjančių užrašų, kad teritorija yra saugoma, nebuvo, varteliai nebuvo užrakinti, todėl jo veika, apelianto manymu, turėtų būti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1 dalį kaip atvira vagystė. Apeliaciniame skunde nurodo, jog savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Kad daro vagystę, pasak apelianto, suprato tik po to, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, nes iki to momento manė, kad padeda A. V. perkelti jam priklausantį daiktą į sandėliuką. Iš įvykio vietos bėgo dėl to, kad policijos pareigūnai nevilkėjo uniformos ir papurškė jam dujų, o raginimo „stok policija“ negirdėjo dėl velkamo grunto tankintuvo braškėjimo.
6. Apeliaciniu skundu A. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendį: jo veiką perkvalifikuoti iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį; pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose; sumažinti paskirtą jam laisvės atėmimo bausmę iki devynių mėnesių, nekeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo.
6.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, jo (A. V.) veiką kvalifikuodamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tai yra kaip vagystę, padarytą įsibraunant į saugomą teritoriją, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto teigimu, nors jis (A. V.), ateidamas į daugiabučio gyvenamojo namo kiemą, turėjo tikslą pagrobti grunto tankintuvą, vis dėlto, A. V. manymu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad jam ar tretiesiems asmenims kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lankytis buvo draudžiama. Pasak apelianto, iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų – tiek policijos pareigūnų daryto įvykio vietos apžiūros protokolo, tiek jo (A. V.) gynėjo savarankiškai daryto įvykio vietos apžiūros protokolo bei prie šio protokolo esančio vaizdo įrašo ir nuotraukų matyti, kad, nors teritorija ir apjuosta tvora, tačiau nei ant jos, nei kažkur greta nėra jokių ženklų, kad pašaliniams asmenims patekimas į šią teritoriją yra draudžiamas ar bent ribojamas. Nurodo, jog iš jo gynėjo daryto įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad kiemo varteliai net ir praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po įvykio nėra uždarinėjami bei rakinami, net ir uždarius vartelius, jie neužsitrenkia, elektroninė spyna juose neįjungta. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jo gynėjo į bylą pateiktų 2021 m. birželio 14 d. įrodymų, susijusių su įvykio vieta, kurie, anot apelianto, atspindi realią situaciją netrukus po įvykio, o rėmėsi tik vieninteliu įrodymų šaltiniu – objekto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektų vadovo liudytojo A. Š. parodymais apie esančią situaciją objekte jo apklausos dieną, t.y. 2021 m. rugsėjo 30 d., kai liudytojas nurodė, kad į teritoriją galima pateikti per kodu užrakinamus, taip pat parkingo vartus su telefonspyne. Apelianto manymu, neneigiant, kad situacija dėl teritorijos apsaugos liudytojo apklausos dieną galėjo būti pasikeitusi, vis dėlto, teismas turėjo nustatyti ir įvertinti, kokia faktinė situacija buvo nusikaltimo padarymo dieną, ar teritorija atitiko saugomos teritorijos statusą. Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu jis nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytojai E. D. bei L. Ž., t.y. kad iki įvykio teritorija, nors ir aptverta segmentine tvora, niekada nebūdavo rakinama, vartai visada būdavo atviri, per teritoriją laisvai eidavo žmonės. Nurodo, jog šios aplinkybės jam buvo žinomos, kadangi gyveno ir tebegyvena gretimame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teigia, jog aplink teritoriją nebuvo jokių užrašų, kad teritorija yra privati, saugoma, kad į ją negalima eiti ar patekimas ribojamas. Pasak apelianto, iš baudžiamojoje byloje esančių susirašinėjimų, kuriuos pagal bylą nagrinėjančio teismo prašymą pateikė UAB „NT statybų valdymas“, matyti, kad (duomenys neskelbtini) namo statinių priežiūros vadybininkė 2021 m. rugpjūčio 27 d. informavo, kad lauko varteliai, pro kuriuos vaikšto gyventojai, neužsirakina, juos galima atidaryti be kodo. Ši aplinkybė, apelianto manymu, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) namo teritorija pasidarė rakinama jau po 2021 m. rugpjūčio 27 d., t. y. praėjus ne mažiau kaip trims mėnesiams po įvykio. Apelianto vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad dar 2021 metų vasaros antroje pusėje (duomenys neskelbtini) namo teritorija, nors ir buvo aptverta segmentine tvora, buvo nerakinama, o nusikaltimo darymo metu ir dar kurį laiką po to buvo ne tik nerakinama, bet ir galimai nepilnai aptverta, kadangi, A. V. teigimu, ją kirsdavo vietiniai gyventojai, trumpindami kelią į parduotuvę, todėl, A. V. įsitikinimu, byloje surinktais įrodymais nebuvo patvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, teritorija nusikaltimo darymo metu buvo saugoma teritorija, kad jo (A. V.) ir kitų nuteistųjų patekimas į šią teritoriją buvo neteisėtas, o jeigu ir neteisėtas, kad jie tai suprato ar galėjo tai suprasti.
6.2. Be to, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo (A. V.) atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teigia, jog teismo argumentai, kad, nors jis (A. V.) ir prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau, duodamas parodymus, nebuvo atviras ir nuoširdus, stengėsi palengvinti bendrininkų teisinę padėtį, trukdė išsiaiškinti nusikaltimo padarymo tikrąsias aplinkybes, yra nepagrįsti. Skunde nurodo, jog nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, detaliai papasakojo veikos padarymo aplinkybes, tame tarpe tai, jog kitų dviejų nuteistųjų nakties metu prašė pertempti grunto tankintuvą iš nusikaltimo vietos į jo (A. V.) sandėliuką. Nurodo, jog kaltinamajame akte prokuroras tai konstatavo kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą jo (A. V.) atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teigia, jog iš jo (A. V.) parodymų matyti, kad jis neaiškino kitiems nuteistiesiems, kad jie visi daro vagystę, o jie to neklausė, todėl šios aplinkybės, apelianto manymu, yra teisingos, tačiau teismas jų nepagrįstai nevertino. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad veiksmai buvo atlikti nakties metu, kuomet yra mažesnė tikimybė sutikti pašalinių stebėtojų, be to, pamatę policiją, visi nuteistieji pradėjo bėgti. Tai leido teismui padaryti išvadą, kad I. T. ir G. T. suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir kad jie padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Taigi pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, I. T. ir G. T. kaltę nustatė kitų, tame tarpe netiesioginių įrodymų pagrindu, kas, apelianto manymu, reiškia, kad vien todėl, kad jis nepadėjo įrodinėti teismui kitų savo bendrininkų kaltės, o šią pareigą paliko valstybiniam kaltinimui ir teismui, teismas, nepagrįstai laikė trukdymu išsiaiškinti nusikaltimo padarymo aplinkybes.
6.3. Be to, skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte). Nurodo, jog, nors grunto tankintuvas „Tremix MV220“, kurį su kitais nuteistaisiais jis pasikėsino pagrobti, buvo grąžintas savininkui, vis dėlto UAB „Naustava“ parašė pareiškimą dėl padarytos žalos (1 t, b.l. 20). Pareiškime nurodė, kad įvykio metu buvo sutrypta naujai suformuota ir pasėta veja (žala 363 Eur) bei sulaužytas/išverstas tvoros segmentas (181,50 Eur). Iš bylos medžiagos (liudytojo A. K. parodymų, šio liudytojo 2021 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo) matyti, kad tvoros segmentą sulaužė nuteistasis I. T., kai vengdamas sulaikymo bėgo ir pargriuvo ant segmentinės tvoros. Taigi dėl jo (A. V.) ir kitų bendrininkų padarytos nusikalstamos veikos, o būtent, bandant pagrobti turtą, buvo sugadinta veja ir padaryta 363 Eur turtinė žala, todėl jis materialiai atsakingas tik už šią žalą. Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu jis visiškai atlygino 363 Eur dydžio žalą ir pateikė tai patvirtinantį mokėjimo dokumentą, kuris buvo prijungtas prie baudžiamosios bylos, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę taip pat visiškai ignoravo ir nepagrįstai nepripažino jos (A. V.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. V. bei jo gynėjas ir nuteistųjų G. T. ir I. T. gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistųjų G. T., I. T. apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo ir A. V. skundas tenkinamas iš dalies.
8. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir – BPK ) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
9. Nuteistųjų apeliaciniai skundai savo turiniu yra panašūs – juose nuteistieji iš esmės ginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, nesutinka, kad jie pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš saugomos teritorijos.
10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad G. T., I. T. ir A. V. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. T., I. T. ir A. V. kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
11. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Formuojamoje teismų praktikoje aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.). Formuojamoje teismų praktikoje taip pat pasisakyta, jog kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą ar saugomą teritoriją požymis. Saugoma teritorija BK 178 straipsnio 2 dalies prasme laikomas prekybinių ar krovinių pervežimų organizacijų teritorijos, kur laikomos prekės ar kitos materialios vertybės, elevatoriai, aptvarai gyvuliams ir paukščiams laikyti ir pan.). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Be to, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016).
12. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad G. T., I. T. ir A. V. grunto tankintuvą „Tremix MV220“ pasikėsino pagrobti iš daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), uždaros teritorijos, kurioje saugoma statybinė technika, ir kuri iš trijų pusių aptverta segmentine tvora, o nuo Kauno gatvės pusės statybine tvora, todėl į teritoriją patenkama per vartelius su kodu.
12.1. Apeliaciniame skunde A. V. teigia, jog 2021 metų vasaros antroje pusėje (duomenys neskelbtini) namo teritorija, nors ir buvo aptverta segmentine tvora, buvo nerakinama, o nusikaltimo darymo metu ir dar kurį laiką po to buvo ne tik kad nerakinama, bet ir galimai nepilnai aptverta, ir teritoriją, A. V. teigimu, kirsdavo vietiniai gyventojai, trumpindami kelią į parduotuvę, kad bylos nagrinėjimo metu jis nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytojai E. D. bei L. Ž., t.y. kad iki įvykio teritorija, nors ir aptverta segmentine tvora, niekada nebūdavo rakinama, vartai visada būdavo atviri, per teritoriją laisvai eidavo žmonės. Nurodo, jog šios aplinkybės jam buvo žinomos, kadangi gyveno ir tebegyvena gretimame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teigia, jog aplink teritoriją nebuvo jokių užrašų, kad teritorija yra privati, saugoma, kad į ją negalima eiti ar pateikimas ribojamas. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog A. V., gyvendamas gretimame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negalėjo nežinoti, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini)– tai anksčiau buvusi darželio teritorija, – į kurią žmonės, iš tikrųjų, galėjo patekti, trumpindami kelią į parduotuvę. Prasidėjus statyboms, teritorija buvo aptverta, tapo uždara (saugoma) ir į ją galima patekti tik pro vartelius, tai apeliaciniame skunde patvirtina ir pats nuteistasis. Be to, 2021-05-27 apklaustas įtariamuoju A. V. šias aplinkybes patvirtino pats, nurodydamas, kad iki vagystės matė, jog aptariami varteliai yra rakinami, tačiau kai žmonės įeina/išeina, dažnai neuždaro jų iki galo, todėl jie būna praverti. (2 t., 16 b.l.) Pažymėtina ir tai, kad A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad jog bylos nagrinėjimo metu jis nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytojai E. D. bei L. Ž., tačiau iš liudytojo E. D. teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame priešais namą, (duomenys neskelbtini). Anksčiau ten buvo darželio teritorija, per kurią eidavo. Prasidėjus statyboms, teritorija tapo aptverta, į ją galima patekti pro vartelius. Ar varteliai buvo užrakinti įvykio dieną, nežino. Nematė, kad kas nors vaikščiotų teritorijoje gegužės-birželio mėn. Yra matęs užrakintus vartelius. Gal kas palieka neužrakintus vartelius. Jokių užrašų anksčiau nematė. Dabar yra užrašas „Akistata“. Teritorija saugoma nuo rugpjūčio mėn. pradžios. Taigi, E. D. patvirtino, kad yra matęs užrakintus vartelius, kas paneigia A. V. apeliacinio skundo argumentus, kad varteliai niekada nebuvo rakinami. Kad nuteistasis A. V. suvokė, jog teritorija yra uždara (saugoma) ir patekimas į ją yra ribojamas rakinamais varteliais, sprendžiama ir iš nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teismo posėdyje duotų parodymų, iš kurių matyti, kad naktį iš gegužės 26 d. į 27 d. jis apie 24 val. nuėjo į degalinę pirkti cigarečių. Eidamas per kiemo pagrindinį įėjimą, pamatė vibroplokštę. Tuo metu buvo bloga finansinė padėtis, todėl pamatęs pravirus vartelius, spontaniškai sumanė šią plokštę pagrobti, tikėdamas po to ją parduoti. Tvora segmentinė, gal užraktas neveikė, jokių užrašų, kad tai uždara, privati teritorija, į kurią negalima eiti, nėra. Nutarė paskambinti pažįstamam G. T., ir paprašyti pagalbos perkeliant grunto tankintuvą. G. T. atvažiavo su draugu. Jis nutiestiesiems nesakė, kam priklauso grunto tankintuvas. Viskas vyko žaibiškai – jis atvežė karutį, padėjo krauti, stumti, nespėjo pabėgti ir buvo sulaikytas.
12.2. Iš teismo posėdyje apklausto G. T. parodymų matyti, kad jam su I. T. atvažiavus pas A. V., adresu (duomenys neskelbtini), pastarasis parodė kažkokį agregatą ir pasakė, kad reikia jį perkelti į sandėliuką. Aparatas stovėjo kitame kieme, aptvertame tvora. Neklausė A. V., kodėl jo daiktai už tvoros. Ženklų, kad ten draudžiama eiti, nebuvo, todėl minčių, kad ten negalima eiti, nekilo, į teritoriją pateko pro neužrakintus vartelius.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Iš ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teismo posėdyje apklausto nuteistojo I. T. parodymų matyti, kad į minėto namo teritoriją kartu su G. T. jie pateko pro vartelius, nes teritorija buvo aptverta tvora, kuri jam pasirodė žalia, tinklinė. A. V. nuėjo paimti karučio iš savo sandėliuko. Kai jis atėjo, visi užkėlė vibroplokštę ant karučio ir stūmė link vartų, pro kuriuos buvo užėję.
12.4. Iš liudytojo A. Ž. teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad 2021 m. gegužės 27 d. su kolegomis A. K., J. K., E. Ž. patruliavo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Buvo neuniformuoti, nes pasitaiko vagysčių iš statybviečių, automobilių, todėl nusprendė apsižvalgyti. Patruliavimą pradėjo maždaug 2.30 val. Pastebėjo tris asmenis, kurie sukėlė įtarimą – buvo apsirengę šiltai ir dairėsi vidiniame kieme. Pamatė, kaip dviese patraukė vartelius ir nuėjo link sandėliuko, o trečias tempė karutį į tą kiemą. Ten uždara teritorija. Norint patekti į tą teritoriją, reikia suvesti kodą. Jie stipriai truktelėjo vartelius ir atidarė. Ant karučio uždėjo aparatą ir tempė. Kai A. K. sušuko „policija“, asmenys pradėjo bėgti.
12.5. Iš liudytojo J. K. teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad tą naktį vyko neviešas patruliavimas. Kolega pranešė apie įtartinus asmenis, paprašė prieiti arčiau. Pamatė, kad jie išėjo iš kiemo teritorijos, pradėjo bėgti. Jis padėjo kolegai A. K. sulaikyti vieną jų. Po to nubėgo į Vytenio gatvę, kur sulaikė ir trečią. Ten yra aptvertas kiemas, varteliai buvo atidaryti, išnešta vibroplokštė, todėl sulaikė tuos asmenis. Patekimas į kiemą ribojamas, pastebėjo telefonspynę. Matė, kad sulaikytieji truktelėjo vartelius. Nežino, ar jie buvo užrakinti. Viskas įvyko labai greitai. Traukiant vartelius, girdėjo metalo garsą. Sulaikymo metu buvo apgadinta tvora.
12.6. Iš liudytojos E. Ž. teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad įvykio naktį (duomenys neskelbtini) gatvėje vyko neviešas patruliavimas. Prie 62-68 namų pastebėjo tris asmenis. Kolega A. Ž. pasakė, kad du iš jų atidarė vartelius. Liudytoja tuos asmenis matė namo teritorijoje. Vienas turėjo vežimėlį. Priėjo prie vibroplokštės, pakrovė į vežimėlį, nuėjo link metalinių vartų, grįžo prie krovinio. Priėjo trečias, visi trys pradėjo vilkti vežimėlį. Nusprendė juos patikrinti. A. K. sušuko „policija“. Du sulaikė, trečias pabėgo. Jo ieškoti nubėgo A. Ž. ir J. K.. Netrukus J. K. į eterį pranešė, kad rado ir trečią asmenį. Iškvietė pagalbą, atvažiavo policijos ekipažai. Ten yra gyvenamųjų namų kompleksas. Teritorija aptverta tvora. Yra varteliai, kurie uždaryti. Matė mygtukus. Nematė, kas atidarė vartelius, nes užstojo parkingo stogelis. Ten dar yra įvažiavimo į parkingą vartai, prie kurių asmenys buvo priėję. Vežimėlį vilko trise. Užėjo dviese, nuėjo prie metalinių vartų, grįžo prie plokštės, atėjo trečias, traukė vežimėlį 15-20 metrų ta pačia trajektorija, kaip ir atėjo. Pareigūnai juos sulaikė už vartelių.
12.7. Iš liudytojo A. Š. teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorija iš trijų pusių aptverta segmentine tvora, o nuo Kauno gatvės pusės yra statybinė tvora, susukta varžtais. Į teritoriją patenkama per vartelius su kodu, paspaudus mygtukus, arba su kodu. Nežino, ar varteliai buvo uždaryti. Galėjo kažkas palikti neuždarytus. Per jėgą galima atidaryti vartelius, nors jam jų laužti neteko. Varteliai yra pastovioje tvoroje. Už vartelių yra trinkelės. Dar į teritoriją galima patekti per parkingo vartus su telefonspyne. Gal buvo nuleistas liežuvėlis, gal kas nors nešiojo medžiagas. Kitoje pusėje yra apsaugos postas, kuris veikia, kol dirba statybininkai. Vyksta antras darbų etapas, saugo savo turtą. Jeigu jiems reikia eiti per teritoriją, turi kodus.
12.8. Iš liudytojo E. D. teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), o tas namas priešais namą, esantį (duomenys neskelbtini). Anksčiau ten buvo darželio teritorija, per kurią eidavo. Prasidėjus statyboms, teritorija aptverta, į ją galima patekti pro vartelius. Gegužės 27 d. 2.25 val. gal buvo namie. Nežino, ar varteliai buvo užrakinti. Nematė, kad ten kas vaikščiotų gegužės-birželio mėn. Yra matęs užrakintus vartelius. Gal kas palieka neužrakintus. Jokių užrašų anksčiau nematė. Dabar yra užrašas „Akistata“. Teritorija saugoma nuo rugpjūčio mėn. pradžios.
12.9. Iš 2021 m. birželio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daugiabučių namų uždarame kieme ir jo prieigose vaizdo stebėjimo kameros nėra įrengtos. Iš pridėtų 18 fotonuotraukų matyti, kad teritorija yra aptverta ir varteliai rakinami (t. 1, b. l. 67-84).
12.10. Šie viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad grunto tankintuvas „Tremix MV220“ įvykio metu buvo saugomas uždaroje daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teritorijoje, į kurią pašalinių asmenų patekimas ribojamas varteliais su telefonspyne. Nuteistųjų argumentai, jog niekur neparašyta, kad teritorija yra uždara, privati ir į ją negalima eiti, nekeičia saugomos teritorijos statuso, vertinant ir tai, kad įsibrauta buvo nakties metu, apie 2.35 val., todėl nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai, kad jie neva nežinojo, kad tai saugoma teritorija, nes varteliai buvo neužrakinti, atmestini, kaip visiškai nepagrįsti. Šiame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors vagystės metu į daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), saugomą teritoriją nuteistieji pateko be didelių pastangų įveikę kliūtį, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų patekimą į nurodytą teritoriją pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip įsibrovimą, turint tikslą pagrobti ten buvusį grunto tankintuvą „Tremix MV220“ įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Tuo pačiu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus I. T. apeliacinio skundo argumentus, kad jo veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1 dalį kaip atvira vagystė. Viena vertus, nagrinėjamu atveju nėra atviros vagystės požymių, kita vertus, atvira vagystė taip pat yra kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
13. Taip pat teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus nuteistųjų A. V., I. T. ir G. T. skundų argumentus, kad kartu su A. V. vagystėje dalyvavę I. T. ir G. T. norėjo tik padėti A. V. 2021 m. gegužės 17 d. apie 2.35 val. iš uždaros (aptvertos) teritorijos perkelti į jo (A. V.) sandėliuką grunto tankintuvą „Tremix MV220“, realiai manydami, kad tai yra A. V. nuosavybė.
13.1. Atkreiptinas dėmesys, kad iš A. V. parodymų matyti, jog jis apie tai, kad grunto tankintuvas priklauso jam, kitiems nuteistiesiems nieko nesakė, o jie ir neklausė. Iš policijos pareigūnų A. Ž. ir J. K. parodymų matyti, kad G. T. sulaikymo metu patvirtino, kad pinigus, gautus už pagrobtą ir vėliau parduotą grunto tankintuvą „Tremix MV220“, nuteistieji būtų pasidaliję tarpusavyje (G. T. pasakė žargoniškai „razderbon na troich“).
13.2. Nuteistojo I. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje išvis yra nenuoseklūs ir prieštaringi, vėliau suderinti su kitų nuteistųjų parodymais. I. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. gegužės 27 d. apie 02 val. nakties jis vaikščiojo (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje, tikslaus adreso nežino, pamatė, kad yra statomas daugiabutis namas, vyksta statybos. Nematė, ar teritorija yra aptverta, nes buvo nakties metas. Kiemo viduje matė stovinčią vibro plokštę, pagalvojo, kad gali pagrobti ir parduoti. Netoliese pamatė iš matymo pažįstamus asmenis, jų vardų pavardžių nežino, bet tai gali būti įtarime nurodyti asmenys. Jis priėjo prie jų, paprašė padėti ištempti vibroplokštę iš kiemo. Šalia statybų rado metalinį vežimėlį, kurį paėmė, ir jie nuėjo link statomo namo. Į statomo namo kiemą pateko pro vartelius, kurie buvo atverti. Užkrovė vibro plokštę ant vežimėlio ir pradėjo tempti iš kiemo. Jiems tik išėjus iš kiemo, iškart juos sulaikė policija. Nežino, kur būtų padėję vibro plokštę, norėjo ją parduoti. Iš anksto su įtarime nurodytais asmenimis nesitarė įvykdyti vagystės, jis sugalvojo tai padaryti spontaniškai ir paprašė iš matymo pažįstamų asmenų pagalbos, už pagalbą jiems nieko nežadėjo. Dėl padaryto gailisi (t. 2, b. l. 131-135). Vėliau I. T. pakeitė savo parodymus, pateikdamas įvykio versiją, analogišką A. V. ir G. T. versijai.
13.3. Aukščiau aprašyti liudytojų policijos pareigūnų ir nuteistųjų parodymai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – veikimas nakties metu, įsibrovimas į saugomą teritoriją - patvirtina tikruosius A. V., I. T. ir G. T. ketinimus bendrais veiksmais pagrobti svetimą turtą. Be to, nei Talaiko nei G. T. nesugebėjo tinkamai paaiškinti, kodėl jie, manydami, kad padeda A. V. perkelti iš uždaros teritorijos į pastarojo sandėliuką neva jam priklausantį daiktą, išgirdę policijos pareigūnų reikalavimą „stok, policija“, puolė bėgti, metę prieš tai jų tempiamą grunto tankintuvą.
Dėl A. V., G. T. ir I. T. paskirtų bausmių teisėtumo ir pagrįstumo
14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas apeliantams bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmės skyrimą savo sprendime tinkamai motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apeliantų padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, jų asmenybes ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jų padarytą veiką bus pasiekti skyrus realias laisvės atėmimo bausmes. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.
14.1.Kaip jau minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. skundžiamas nuosprendis yra penktas, ankstesniais nuosprendžiais jis buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jam buvo skirtos realios laisvės atėmimo ir arešto bausmės. Nusikaltimą, už kurį A. V. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, tai yra jis nusikalto būdamas recidyvistu, kas rodo, jog jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, todėl apylinkės teismas tai pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
14.2. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi nuteistieji veikdami vieninga tyčia bendrais veiksmais pasikėsino užvaldyti svetimą daiktą, gabeno jį iš saugomos teritorijos.
14.3. Tuo pačiu teisėjų kolegija sutinka su A. V. skundo argumentais, jog teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte). Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas T. P. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad bendrais nuteistųjų veiksmais bendrovei padaryta 544,50 Eur dydžio žala Pareiškime nurodė, kad įvykio metu buvo sutrypta naujai suformuota ir pasėta veja (žala 363 Eur) bei sulaužytas/išverstas tvoros segmentas (181,50 Eur) (t.1, b.l. 20-23). Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad A. V., būdamas šios nusikalstamos veikos iniciatorius, atlygino bendrininkų bendrais nusikalstamas veiksmais padarytą žalą (363 Eur už naujai suformuotos ir pasėtos vejos sutrypimą). Iš Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. K. 2021 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tvoros segmentą sulaužė ne A. V., o nuteistasis I. T., kai vengdamas sulaikymo bėgo ir pargriuvo ant segmentinės tvoros, todėl A. V. neprivalėjo už I. T. atlyginti pastarojo padarytą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nepripažindamas A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis savanoriškai atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nors ir atsižvelgė į tai atidėdamas A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendis yra keistinas.
14.4. Dėl nuteistojo argumentų, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pažymėtina, jog teismų praktikoje nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020 ).???
14.5. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatytas antras šios lengvinančios aplinkybės aspektas – nuoširdus gailėjimasis, kuris nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014). Šiuo konkrečiu atveju negalima daryti išvados, kad A. V. išgyvena dėl padarytų veiksmų ar kritiškai vertina padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad A. V. savo katę pripažino tik iš dalies, verčiamas aplinkybių. Duodamas parodymus, jis nebuvo atviras, nuoširdus, stengėsi palengvinti bendrininkų teisinę padėtį, trukdė išsiaiškinti nusikaltimo padarymo tikrąsias aplinkybes. Tai matyti ir iš A. V. apeliacinio skundo, kur jis teigia, jog byloje nėra įrodyta, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nusikaltimo darymo metu buvo saugoma teritorija, todėl neįrodyta, kad jo (A. V.) ir kitų nuteistųjų patekimas į šią teritoriją buvo neteisėtas, o jeigu ir neteisėtas, tai neįrodyta, kad jie tai suprato ar galėjo tai suprasti, o tai, kad jis nepadėjo teismui įrodinėti kitų savo bendrininkų kaltės, šią pareigą palikdamas valstybiniam kaltinimui ir teismui, nereiškia, kad jis trukdė išsiaiškinti tikrąsias nusikalstamos veikos aplinkybes.
14.6. Esant šioms aplinkybėms, vertinat A. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius požymius bei tai, kad yra net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pripažinimas A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis laisvanoriškai atlygino padarytą žalą, nesudaro pagrindo švelninti paskirtą jam bausmę, kuri savo dydžiu ir taip yra ženkliai mažesnė už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, be to, bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, yra atidėtas, todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad paskirta A. V. bausmė yra aiškiai per griežta.
14.7. Nuteistajam I. T. skundžiamas nuosprendis – aštuonioliktas, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos tik arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimą, už kurį I. T. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, tai yra jis nusikalto būdamas recidyvistu, kas rodo, jog jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat apylinkės teismas pagrįstai I. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi nuteistieji veikdami vieninga tyčia bendrais veiksmais pasikėsino užvaldyti svetimą daiktą, gabeno jį iš saugomos teritorijos. Apylinkės teismas atsižvelgęs į tai ir kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinęs I. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad jis daugybę kartų baustas administracine tvarka už naudojimąsi viešuoju transportu be bilieto, smukias vagystes ir kt., nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje, parinko jam laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu mažesnę už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.
14.8. Nuteistajam G. T. skundžiamas nuosprendis – devintas. Nusikaltimą, už kurį G. T. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, tai yra jis nusikalto būdamas recidyvistu, kas rodo, jog jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat apylinkės teismas pagrįstai G. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi nuteistieji veikdami vieninga tyčia bendrais veiksmais pasikėsino užvaldyti svetimą daiktą, gabeno jį iš saugomos teritorijos. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai ir kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinęs G. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad jis baustas administracine tvarka, dažniausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, nurodo, kad dirba statybose pagal verslo liudijimą, parinko jam laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu mažesnę už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, parinkdamas G. T. bausmės dydį, nevertino, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu G. T. pripažintas pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Tai yra apylinkės teismas nevertino, kad pripažinimas pavojingu recidyvistu sukelia asmeniui neigiamas teisines pasekmes (toks nuteistasis laikomas turinčiu teistumą dešimt metų (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto d papunktis), šis asmuo BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu pavojingas recidyvistas padaro tyčinį nusikaltimą, jam skiriama griežtesnė bausmė, negu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, ir kitokia bausmė, t. y. mažesnė, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 56 straipsnis, 62 straipsnio 3 dalies 2 punktas), tokiam asmeniui skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytiems pagrindams. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro skundui, negali sunkinti nuteistojo teisinės padėties ir paskirti jam griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, o paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (kas nagrinėjamu atveju prašoma apeliaciniame skunde), nėra teisinio pagrindo.
15. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai nelinkę laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymo reikalavimų, anksčiau jiems skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios jų nepataisė. Sistemingai apeliantų vykdomi nusikaltimai ir teisės pažeidimai rodo, kad nusikaltimas, už kurį jie nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinis – tai jų pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Atsižvelgiant į jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalto būdami recidyvistais, bendrininkų grupėje), bei nesant jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jų asmenybes (teisiami ne pirmą kartą, bausti administracine tvarka, charakterizuojami neigiamai), taip pat nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus ir tikslus, apeliantams paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiais ženkliai mažesnės už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, yra aiškiai ne per griežtos, švelninti jas nėra įstatyminio pagrindo.
16. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
17. 2022 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau tekste ir – ir VGTPT) prašymas (pažyma Nr. (12.32Mr) PT-840) priteisti iš nuteistojo G. T. atstovavimo išlaidas – 218,40 Eur, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Taip pat 2022 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teisme gautas VGTPT prašymas (pažyma (12.32Mr) PT-857) priteisti iš nuteistojo I. T. atstovavimo išlaidas – 180 Eur, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 1 d., metu šios VGTP tarnybos pažymos dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo buvo pagarsintos ir proceso dalyviai su jomis buvo supažindinti.
17.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
17.2. Taigi, nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, Nr. 2K-60-495/2021, 2A-1-788/2021 ir kt.).
17.3. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo paduoti nuteistųjų G. T. ir I. T. apeliaciniai skundai, kurių apeliacinis teismas netenkino, pripažinęs juos nepagrįstais, be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, po to, kai buvo pagarsintos minėtos VGTPT pažymos, nei nuteistasis G. T., nei ir jo gynėjas, nei I. T. gynėja jokių pretenzijų šiuo klausimu nereiškė ir šių pažymų neginčijo, dokumentų apie nuteistųjų turtinę padėtį teismui nepateikė, todėl iš G. T. valstybės naudai priteistina 218,40 Eur, o iš I. T. – 180 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
iš dalies tenkinti A. V. apeliacinį skundą, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti – pripažinti A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistųjų G. T., I. T. apeliacinius skundus atmesti.
Priteisti iš G. T. valstybės naudai 218,40 Eur nuteistojo atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš I. T. valstybės naudai 180 Eur nuteistojo atstovavimo išlaidoms atlyginti.