Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Farmana“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemo.lt“, ieškinį atsakovams A. M., P. J. (P. J.) ir R. Š. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Farmana“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Nemo.lt“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. M., P. J. ir R. Š., prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 23 445 Eur sumą, kuri atitinka įmonei neperduoto turto vertę, taip pat bylos nagrinėjimo metu ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka yra sprendžiamas ginčas dėl atsakovei R. Š., kaip paskutinei BUAB „Farmana“ vadovei, pritaikytos civilinės atsakomybės už JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos per teismo nustatytą terminą perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis nevykdymą, o būtent už tai, kad atsakovė, būdama paskutine BUAB „Farmana“ vadove, iškėlus įmonei bankroto bylą, per teismo nustatytą terminą neperdavė BUAB „Farmana“ nemokumo administratorei bendrovės įstatinio kapitalo, kuris yra užfiksuotas 2023 m. gegužės 2 d. juridinio asmens balanse, ir kuris sudaro 23 445 Eur dydžio sumą.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2025 m. sausio 15 d. sprendimu, nustatęs aplinkybes, jog pirminis BUAB „Farmana“ įstatinis kapitalas sudarė 28 000 Eur sumą; bankroto bylos bendrovei iškėlimo dieną 2023 m. gegužės 2 d. bendrovė turėjo 23 445 Eur turto (iš esmės įstatinio kapitalo likutis); bankroto bylos BUAB „Farmana“ momentu bendrovės vadovo pareigas ėjo atsakovė R. Š., kuri po bankroto bylos iškėlimo įmonei turėjo pareigą visą įmonės turtą perduoti nemokumo administratorei, tačiau šios pareigos neįvykdė, t. y. piniginių lėšų – 23 445 Eur nemokumo administratorei neperdavė, konstatavo atsakovės R. Š. neteisėtus veiksmus, pažeidus jos, kaip įmonės vadovės, fiduciarines pareigas įmonės atžvilgiu, t. y. neišsaugojus įmonės turto ir jo neperdavus nemokumo administratorei ir minėtą pinigų sumą priteisė ieškovės naudai.

20. Apeliantė (atsakovė) R. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir pateiktame apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nes nevertino nutartyje, kurią BUAB „Farmana“ iškelta bankroto byla, konstatuotų aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju turi prejudicinę reikšmę, apie įmonės turto likutį ir struktūrą, taip pat dėl neteisingo buhalterinės apskaitos dokumento turinio aiškinimo bei teismo padarytų išvadų priešingai buvusių akcininkų liudijimams ir steigėjams byloje.

21. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o paneigti šią prezumpciją ir įrodyti, jog nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Tokia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė bylose, kuriose siekiama žalos atlyginimo iš bendrovės vadovo, yra suformuota kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 33 punktas).

22. Pažymėtina, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

23. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip prejudiciniais faktais nesirėmė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartyje, kuria UAB „Farmana“ buvo iškelta bankroto byla, konstatuota aplinkybe, jog paskutinio iki bankroto bylos iškėlimo įmonės Balanso duomenimis įmonė turėjo tik 1 045,01 Eur vertės turto, kurį sudarė tik debitoriniai įsipareigojimai, bei 13 174 Eur mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, taigi jokio realaus turto, įskaitant pinigines lėšas, kurias atsakovė, kaip įmonės vadovė, būtų galėjusi perduoti nemokumo administratorei, įmonė neturėjo, o taip pat bankroto byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartimi, kuria konstatuota, kad atsakovė tinkamai įvykdė prievolę perduoti nemokumo administratorei bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turimą turtą. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

24. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartyje, kuria UAB „Farmana“ buvo iškelta bankroto byla, buvo vertinti tik vieno teismui pateikto Balanso duomenys, ir teismas joje iš esmės analizavo tik dvi jo eilutes – turto bei mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų tarpusavio santykį Juridinių asmenų nemokumo įstatymo prasme, bei jas vertino išimtinai įmonės finansinės būklės atitikties nemokumo sąvokai ir pagrindo kelti tokiai įmonei bankroto bylą buvimo / nebuvimo prasme, tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje keliami atsakovės, kaip buvusios įmonės vadovės, civilinės atsakomybės neišsaugojus atitinkamu laikotarpiu / laikotarpiais turėtą įmonės turtą (pinigines lėšas), nepadengus deklaruoto įstatinio kapitalo, neatspindėjus realios įmonės finansinės būklės jos finansinės atskaitomybės dokumentuose ir kiti, žymiai platesnės apimties nagrinėtinų aplinkybių aspektu klausimai, siekiant nustatyti neteisėtų veiksmų, pažeidus vienokias ar kitokias imperatyvias teisės normas, buvimą / nebuvimą, o jiems nustatyti neabejotinai reikalingas platesnės apimties įrodymų, nei vien tik paskutinio iki bankroto bylos iškėlimo įmonės balanso, analizė bei vertinimas. Be to, iškėlus įmonei bankroto bylą ir nemokumo administratorei įgyvendinant jai tenkančias su bankroto proceso administravimu susijusias pareigas bei funkcijas, paaiškėjusi įmonės finansinė padėtis ir aplinkybės gali ženkliai skirtis nuo tų, kurios buvo žinomos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui bankroto bylos iškėlimo metu, kas, akivaizdu, gali lemti kitokį situacijose vertinimą ir kitokių išvadų pasiekimą. Tuo tarpu BUAB „Farmana“ bankroto byloje Nr. Nr. eB2-331-794/2025 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartyje, kuria buvo panaikinta ankstesnė teismo 2023 m. spalio 3 d. priimta nutartis dėl baudos buvusiai įmonės vadovei R. Š. skyrimo už teismo įpareigojimų nevykdymą, buvo vertinta ir spręsta tik dėl R. Š. pareigos perduoti nemokumo administratoriui įmonės dokumentaciją tinkamo įvykdymo / neįvykdymo, tačiau nebuvo nieko pasisakyta nei dėl kokio nors įmonės turto, kurį buvusi įmonės vadovė turėjo perduoti, buvimo / nebuvimo, nei dėl jo dydžio, nei dėl pareigos tokį turtą perduoti nemokumo administratorei buvimo ir įvykdymo.

25. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas tiek apie įmonės finansinę būklę, tiek apie turto (piniginių lėšų) buvimą ir jo neišsaugojimą / neperdavimą darė remdamasis ne realia įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų ir bylos medžiagos, įskaitant bankroto bylos, analize, o vadovaudamasis prielaidomis, nemokumo administratorės ieškinio argumentų perrašinėjimu ir nelogiškais kitų buvusių įmonės vadovų – atsakovų P. J. ir A. M. paaiškinimais, nevertindamas, ar bankroto bylos iškėlimo metu apeliantė realiai turėjo žinioje iš jos priteistas pinigines lėšas ir galėjo jas perduoti nemokumo administratorei, ignoruodamas tiek minėtas bankroto byloje priimtas nutartis, tiek specialių buhalterinių žinių turinčios liudytojos L. K., tvarkiusios įmonės buhalterinę apskaitą, parodymus.

26. Priešingai nei teigia atsakovė, savo logiškai ir teisiškai pagrįstas išvadas pirmosios instancijos teismas padarė itin išsamiai, detaliai ir vadovaudamasis aukščiau jau minėtais CPK bei teismų praktikoje įtvirtintais įrodymų tyrimo bei vertinimo principais, įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek ieškovės atstovės, tiek visų atsakovų paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus, visus šiuos įrodymus vertindamas ne izoliuotai, atsietai (kaip iš esmės daro atsakovė, apeliaciniame skunde atrinkdama tik jos nurodomą poziciją byloje patvirtinančių įrodymų „ištraukas“), o kompleksiškai, spręsdamas dėl įrodymų nuoseklumo, prieštaringumo ir tikėtinų išvadų darymo galimumo.

(i) tiek BUAB „Farmana“ finansinės atsakomybės dokumentai (balansai, pelno/nuostolių ataskaitos) už 2019 - 2023 metus, kuriuos sprendime itin detaliai ir išsamiai išanalizavo pirmosios instancijos teismas, kurie buvo įstatymų nustatyta tvarka parengti, pasirašyti atskaitingų asmenų (įmonės vadovo, įskaitant apeliantės, ir vyr. buhalterio) ir pateikti Juridinių asmenų registrui, taip patvirtinant juose atsispindinčių duomenų teisingumą ir tikrumą, kuriuose visuose figūruoja atitinkamos įstatinio kapitalo sumos (2019 m. - 28 000 Eur; 2020 m. – 26 089 Eur; 2021 m. – 29 545 Eur; 2022 m. - 29 545 Eur; 2023 m. – 23 445 Eur);

(ii) tiek kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2020 m. ir 2023 m. Didžiosios knygos, kuriose figūruoja 28 000 Eur suma, kaip „atskaitingų asmenų“ suma; buvusių įmonės vadovų – atsakovų P. J. ir A. M. bei A. M. ir R. Š. pasirašyti 2020 m. kovo 2 d. ir 2020 m. gegužės 21 d. Kasos perdavimo aktai ir Dokumentų perdavimo aktai, kuriais buvęs įmonės vadovas (iš pradžių P. J., o vėliau A. M.) perduodavo naujam įmonės vadovui – kasininkui (iš pradžių A. M., o vėliau ir R. Š.) ne tik įmonės dokumentus (įstatus, finansinės atskaitomybės dokumentus, kasą ir ją lydinčius dokumentus), bet ir atitinkamas įmonės kasoje likusias pinigines lėšas (kurių likutis, kaip expresis verbis nurodyta šiuose aktuose tiek 2020 m. kovo 2 d., tiek 2020 m. gegužės 21 d. sudarė 28 000 Eur);

(iii) tiek atsakovų P. J. ir A. M. nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildantys bei aukščiau minėtuose rašytiniuose įrodymuose atsispindinčią informaciją patvirtinantys paaiškinimai apie tai, jog įsteigus įmonę buvo suformuotas jos 28 000 Eur dydžio įstatinis kapitalas, kuris buvo apmokėtas ir kaip įmonės turtas realiai „gulėjo“ įmonės kasoje, o įmonei pradedant vadovauti kitam asmeniui būdavo perduodamas naujam įmonės vadovui;

(iv) tiek liudytojos L. K. - buvusios įmonės buhalterės – parodymai apie tai, kad paskutiniame iki bankroto bylos iškėlimo balanse nurodyta 23 445 Eur suma – tai įmonės įstatinis kapitalas ir finansinis rezultatas, piniginės lėšos, kurios įmonėje turėjo būti, tačiau faktiškai nebuvo,

pakankamai aukštu tikėtinumo laipsniu patvirtino ir leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, jog nuo pat įmonės įsteigimo, kaip įstatinis kapitalas, buvo įnešta 28 000 Eur suma piniginių lėšų pavidalu, jos dydis atitinkamais finansiniais metais kito priklausomai nuo įmonės veiklos vykdymo / nevykdymo ir veiklos rezultato (pelno/ nuostolio), visa tai atsispindėjo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, o paskutiniais turimais duomenimis iki bankroto bylos jai iškėlimo lėšos sudarė būtent 23 445 Eur sumą.

28. Atsakovė R. Š. nepateikė jokių įrodymų, jog pradedama vadovauti įmonei ir pagal Kasos orderį gavusi iš buvusio įmonės vadovo 28 000 Eur kasos likutį, įvertinus vėlesnį įmonės nuostolį, 2023 metais likusią 23 445 Eur sumą būtų teisėtai, įmonės vienokioms ar kitokioms reikmėms panaudojusi / realizavusi, dėl ko pagrįstai neturėtų ir atitinkamai negalėtų perduoti nemokumo administratorei.

29. Atsakovė R. Š. apeliaciniame skunde itin daug dėmesio skiria liudytojos L. K. parodymams, duotiems pirmosios instancijos teisme, pateikia jų išklotinę / stenogramą, tačiau atrenka ir paryškina tik jai palankius, jos poziciją procese dėl jokių piniginių lėšų ir turto, kuris būtų buvęs įmonėje ir atitinkamai galėjo būti perduotas nemokumo administratorei, realaus nebuvimo, galinčius pagrįsti šios liudytojos teiginius, kurie, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negali būti vertinami izoliuotai nuo kitų tiek tos pačios liudytojos teiginių, tiek nuo kitų jau aukščiau nurodytų įrodymų visumos, kurie savaime negali pakankamai patvirtinti atsakovės poziciją ir kuriuos paneigia kitų minėtų įrodymų analizė.

30. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, įmonės Finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte už 2019 metus iš tikrųjų nurodyta, kad įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų bedrovės pasirašytų akcijų nominalių verčių sumai; pasirašytas įstatinis kapitalas registruojamas įstatinio kapitalo sąskaitoje visa suma, neatsižvelgiant į apmokėtą dalį, tačiau kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas ir kaip matyti iš byloje esančių įrodymų visumos, įsteigus įmonę visas įstatinis kapitalas – 28 000 Eur buvo apmokėtas pilna apimtimi, o įmonę perleidžiant naujiems akcininkams ir vadovams, nuosekliai būdavo perduodamas tam momentui buvęs apmokėto įstatinio kapitalo likutis piniginių lėšų pavidalu, kuris galiausiai bankroto bylos įmonei iškėlimo metu sudarė 23 445 Eur sumą.

31. Net jeigu ir byloje būtų įrodyta, jog bankroto bylos iškėlimo metu įmonės finansiniuose dokumentuose atsispindintis įstatinis kapitalas realiai neegzistavo, nebuvo apmokėtas, jog atsakovei R. Š. pradėjus vadovauti įmonei jai buvusio įmonės vadovo nebuvo perduota įmonės kasoje atsispindinti piniginių lėšų, kaip įstatinio kapitalo, suma, nepaisant to, kad perimdama įmonės valdymą, dokumentaciją ir turtą atsakovė R. Š. savo parašu tiek minėtuose 2020 m. gegužės 21 d. perdavimo aktuose, tiek vėliau rengtuose įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose buvo patvirtinusi, jog įmonėje yra / egzistuoja nurodyto dydžio apmokėtos įstatinio kapitalo piniginės lėšos, tai bet kuriuo atveju nepaneigtų jos neteisėtų veiksmų ir atitinkamai civilinės atsakomybės taikymo, kadangi byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti atsakovę pažeidus ir žemiau nurodytas jai, kaip vadovei, įstatymuose numatytas imperatyvias pareigas.

32. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės finansinės apskaitos organizavimas. Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, taip pat ir teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

33. Bendrovės vadovui civilinė atsakomybė gali kilti ir už kitų, specialiose teisės normose vadovui nustatytų pareigų nevykdymą arba pažeidimą. Vadovas, be kita ko, yra atsakingas už bendrovės finansinės atskaitomybės parengimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13, 14 straipsniai), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui, kai bendrovei yra iškeliama bankroto byla (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis).

34. Taigi, jeigu kaip teigia apeliaciniame skunde atsakovė R. Š., remdamasi atrinktais liudytojos - buhalterės L. K. teiginiais, akcininkai turėjo apmokėti, tačiau realiai neapmokėjo dokumentuose nurodytos įstatinio kapitalo sumos, o buvęs įmonės vadovas A. M. jai realiai neperdavė 28 000 Eur lėšų sumos, tai būdama rūpestinga ir atidi, atsakovė: (i) neturėjo pasirašyti dokumentų, kuriuose atsispindintis minėtų lėšų perdavimas realiai nebuvo įvykdytas; (ii) per visą įmonės valdymo laiką turėjo imtis priemonių, iniciatyvos ir veiksmų, kad įstatinis kapitalas būtų apmokėtas, sumažintas, kad dokumentuose nurodyta jo sudėtis ir dydis atitiktų realią / faktinę padėtį, juo labiau, kad pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatinis kapitalas gali būti mažinamas būtent tam, kad būtų ištaisytos įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos.

35. Pagaliau, apeliantė akcentuoja aplinkybę, jog būtų nelogiška jai įsigyti bendrovės, turinčios 28 000 Eur piniginių lėšų, akcijas tik už „simbolinę“ 300-400 Eur kainą, jeigu tos lėšos iš tikrųjų būtų buvusios įmonėje, tačiau pastebėtina, kad: (i) byloje apskritai nėra duomenų ir įrodymų dėl akcijų pirkimo – pardavimo kainos, už kurią atsakovė įsigijo akcijas, tad nurodyti atsakovės teiginiai nėra patvirtinti jokiais įrodymais; (ii) kaip matyti iš pačios atsakovės pateiktų duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašo, 2021 m. pradžioje įmonė turėjo 3 akcininkus, ir atsakovė buvo įgijusi tik 35 vnt. akcijų, taigi, atsakovė nebuvo vienintelė UAB „Farmana“ akcininkė; (iii) kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, visa rizika, susijusi su ta aplinkybe, kad atsakovė galimai pasirašė Kasos perdavimo aktą negavusi minėtos 28 000 Eur sumos, tenka pačiai atsakovei, kadangi toks atsakovės elgesys neatitiktų apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio kriterijų.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė (atsakovė) R. Š. pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jos civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, pasireiškusių netinkamuu bendrovės vadovės pareigų vykdymu (bendrovės turto neišsaugojimu / praradimu ir jos neperdavimu nemokumo administratorei), bendrovei padarytos žalos ir jos dydžio, taip pat priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos nepaneigė, be kita ko, apeliantė nepaneigė ir jos kaltės prezumpcijos (CK 2.87, 6.245–6.249 ir 6.263 straipsniai). Apeliantės deklaratyvūs ir objektyviais įrodymais nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Vien tai, kad atsakovė nesutinka su atitinkamomis skundžiamo sprendimo išvadomis, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023, 54 punktas).

37. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

40. Atmetus apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantės (atsakovės) R. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

41. Už atsiliepimų į atsakovės R. Š. apeliacinį skundą parengimą ieškovė BUAB „Farmana“ patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas P. J. patyrė 500 Eur, o atsakovas A. M. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Visos šios šalių išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais iš atsakovės R. Š. ieškovės BUAB „Farmana“ naudai priteistina 1 210 Eur, atsakovo P. J. naudai 500 Eur, o atsakovo A. M. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Apeliantės (atsakovės) R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Farmana“ (juridinio asmens kodas 304029194), atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemo.lt“, naudai 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, atsakovo P. J. (P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai - 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai - 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.