Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-391-1090/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-01-15
Bylos Nr.: e2-391-1090/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16965-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jan Maciejevski
Atsakovas: A. M., R. Š., P. J.
Ieškovas: BUAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Jonas Pavilionis, Laurynas Adomas Matuliauskas, Karolis Rugys, Renata Janušonytė

Kategorijos

2.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-391-1090/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16965-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9.10.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Nemo.lt“, atstovui advokatui Karoliui Rugiui,

atsakovui A. M. ir jo atstovei advokatei Renatai Janušonytei,atsakovei R. Š. ir jos atstovui advokatui Laurynui Adomui Matuliauskui,atsakovui P. J. (P. J.) ir jo atstovui advokato padėjėjui Jonui Pavilioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB „Nemo.lt“, ieškinį atsakovams A. M., P. J. (P. J.) ir R. Š. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Nemo.lt“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams A. M., P. J. ir R. Š., prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 23 445,00 Eur sumą, kuri atitinka įmonei neperduoto turto vertę, taip pat bylos nagrinėjimo metu ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2015-794/2023 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Nemo.lt“, kuri pradėjusi vykdyti įmonės bankroto procedūrą, įmonės vadovo ir akcininko pareikalavo perduoti nemokumo administratorei įmonės dokumentus ir turtą, tačiau iki šios dienos įmonės vadovas jokių įmonės dokumentų ir turto neperdavė, dėl ko Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiai vadovei R. Š. buvo paskirta 500,00 Eur bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą. Taip pat ieškovės atstovė nustatė, kad jai nebuvo perduotas ieškovės įstatinis kapitalas, kuris yra užfiksuotas 2023 m. gegužės 2 d. juridinio asmens balanse ir kuris sudaro 23 445,00 Eur dydžio sumą. Nėra aišku, kuris ieškovės įmonės vadovas neperdavė tinkamai ieškovės įstatinio kapitalo, todėl atsakovams kyla solidari pareiga atlyginti žalą, kuri pasireiškė įmonės turto (įstatinio kapitalo) neperdavimo ieškovės atstovui.

3. Ieškovės vertinimu, civilinė atsakomybė atsakovams neabejotinai kyla, nes egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Atsakovai pažeidė tiek imperatyvias pareigas, tiek ir buvo nerūpestingi, tiek ir galimai nesąžiningi, ko eigoje ieškovei sukėlė žalą neperduodami įmonės turto ieškovės atstovui. Atsakovai, kaip buvę ieškovės vadovai, yra atsakingi už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, tame tarpe ir už tinkamą bendrovės turto apskaitos vedimą, jo įtraukimą į apskaitą bei jo išsaugojimą, todėl atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius netinkamos buhalterinės apskaitos vedimu bei įmonės turto ir dokumentų neperdavimu bankroto administratorei, kas lėmė, kad ieškovei ir jos kreditoriams kilo žala. Nustačius, kad įmonės turtas buvo prarastas ir (ar) neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto (neperduoto) turto vertės sumažėjimo, vadovas turi atlyginti įmonei dėl prarasto (neperduoto) turto atsiradusią žalą, lygią to turto vertei. Pažymi, jog atsakovų neveikimas, kuris pasireiškė tiek pareigos perduoti, tiek ir perimti įmonės turtą, vertintinas kaip jų nesąžiningumas, sąžiningumo prieš bendrovės kreditorius aspektu. Atsakovai, neįvykdę pareigos perduoti nemokumo administratorei piniginių lėšų, apskaitytų kasoje, atliko neteisėtus veiksmus bei nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl žala priteistina iš atsakovų ieškovei (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 1–4).

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. M. atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutinka bei prašo ieškovės ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Teigia, jog jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu 2020 m. kovo 2 d. ir vadovavo įmonei iki 2020 m. gegužės 21 d., vadovavimo laikotarpiu įmonė jokios veiklos nevykdė, taip pat perduodant įmonės dokumentus bei turtą 2020 m. gegužės 21 d., jis neturėjo tokios pareigos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės turtas (įstatinis kapitalas) bei kiti dokumentai 2020 m. gegužės 21 d. perduoti naujai įmonės vadovei R. Š. Taigi, pareiga padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, tenka įmonės vadovui, o reikalauti iš buvusio įmonės vadovo žalos, kuri galimai susidarė po jo išėjimo iš vadovo pareigų ir jam neturint jokių įgaliojimų įmonėje priiminėti sprendimus, nėra jokio teisinio pagrindo. Nuo 2020 m. gegužės 21 d. atsakovas A. M. neturi jokių įgaliojimų įmonės atžvilgiu, praėjo treji metai, o ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris jau yra pasibaigęs, todėl toks ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl minėto termino praleidimo. Pažymi, jog ieškovės atstovė jokių konkrečių sąlygų buvimo aplinkybių ar jas patvirtinančių faktinių ir teisinių argumentų nepateikia, atsakovas A. M. neturėjo pareigos perduoti įmonės turto ieškovei ir neturėjo jokių kreditorių savo vadovavimo laikotarpiu, todėl atsakovas A. M. neatliko jokių neteisėtų veiksmų vadovavimo įmonei laikotarpiu ir nėra kaltas dėl ieškovo nurodytos žalos (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 62–65).

5. Atsakovas P. J. atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutinka bei prašo ieškovės ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodo, jog 2015 m. kovo mėnesį į jį kreipėsi Irano Islamiškos Respublikos pilietis A. F. su prašymu įsteigti įmonę Lietuvos Respublikoje, atitinkančią užsieniečiams keliamus reikalavimus, išvardintus įstatyme „ Dėl užsieniečių teisinės padėties“, o būtent 45 straipsnyje. Kadangi Iranui yra pritaikytos tarptautinės sankcijos, jo piliečiams nėra jokių galimybių padaryti tarptautinių bankinių pavedimų, todėl Irano pilietis nusprendė, kad įstatinis kapitalas bus suneštas į kasą grynais pinigais dalimis. Teigia, jog steigti įmonės tiesiogiai Irano piliečio vardu su įgaliojimu jis negalėjo, kadangi sužinojęs, kiek laiko užtrunka toks procesas, Irano pilietis paprašė, kad atsakovas įsteigtų įmonę savo vardu ir parduotų jam. Atvykus akcininkui ir atlikus visus formalumus, kreipėsi į bankus dėl sąskaitos atidarymo, bet gavo neigiamus atsakymus, todėl įstatinis kapitalas liko kasoje, nes negalėjo jo įnešti į banką. Po mėnesio akcininkas išvyko ir pasakė, kad darys verslą, prašė, kad atsakovas ieškotų parduodamų kavinių verslo, tačiau po kažkiek laiko pranešė, kad keisis akcininkai, tačiau naujieji taip pat nedarė verslo, o 2020 metais pasikeitė akcininkai ir pasikeitė vadovas. Tvirtina, jog, kokius turėjo dokumentus bei kasą (įstatinį kapitalą) perdavė naujam vadovui, o kokia tolimesnė įmonės veikla buvo jam nėra žinoma (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 72–75).

6. Atsakovė R. Š. atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutinka bei prašo ieškovės ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Atsakovė nurodo, kad įmonėje vadovo pareigas ėjo nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. gegužės 15 d., kai atsakovės prašymu įmonei buvo iškelta bankroto byla, nepaisant visų protingų atsakovės pastangų išsaugoti verslo subjektą ir užtikrinti jo veiklos tęstinumą. Pažymi, jog po bankroto bylos iškėlimo, vykdydama teismo nutartį, priešingai, negu nurodo nemokumo administratorė, pateikė visus savo žinioje turėtus įmonės dokumentus ir turtą, t. y. visi įmonės dokumentai buvo persiųsti nemokumo administratorei registruotomis siuntomis. Taigi, ieškovės teiginiai, kad atsakovė nevykdė teismo įpareigojimų ar kitų Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatytų pareigų, yra paneigti bankroto bylos medžiaga ir yra skirti tik neigiamai charakterizuoti atsakovę, siekiant savanaudiškų paskatų. Atsakovė paaiškina, jog 2021 m. sausio 25 d. kartu su dar trimis verslo partneriais įmonės akcijas paprastos rašytinės formos sutarties pagrindu įgijo iš skelbimų portale įmonių pardavimo veiklą vykdžiusio A. M. už simbolinę 200,00–400,00 Eur sumą. Įmonė buvo perleidžiama su fiktyviai suformuotu įstatiniu kapitalu, kurio realiai nebuvo įmonės perdavimo metu, todėl įvertinus įmonės akcijų įsigijimo aplinkybes bei realiai už įmonės akcijas sumokėtą kainą, labiau tikėtina, kad įmonėje perdavimo metu nebuvo realaus turto už įstatinio kapitalo vertę. Be to, įmonės lėšų likutis sąskaitoje tiek laikotarpio pradžioje, tiek pabaigoje buvo 0,00 Eur, iki iškeliant įmonės bankroto bylą banko sąskaitoje, kurią pati atidarė darbo pradžioje, lėšų likutis laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 9 d. buvo 0,70 Eur. Taigi, atsakovė bankroto administratorei negali perduoti turto ar būti už jį atsakinga civilinės atsakomybės taikymo požiūriu, jeigu jo objektyviai nėra, o sprendžiant tiek įmonės gyvybingumo klausimą, tiek nustatinėjant įmonės realią turtinę būklę apygardos teisme buvo vertinama reali įmonės turtinė padėtis ir buvo padaryta išvada dėl pagrindo kelti bankroto bylą. Įmonės turtas, įskaitant ir turtą sudarantį balansinį turtą, buvo išieškotas vykdant teismo sprendimus ar kitus vykdomuosius dokumentus, o Vilniaus apygardos teismo atsakovei taikytos procesinės nuobaudos buvo panaikintos. Iš įmonės buvo pradėti priverstiniai išieškojimai per antstolius, kurie nebuvo įvykdyti iki galo, nes įmonėje nebebuvo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimus. Ieškovė reikalauja priteisti turtą, kurio nei vadovei pradedant eiti pareigas, nei įmonei iškeliant bankroto bylą realiai nebuvo, o buvęs turtas (piniginės lėšos) buvo panaudotos įmonės įsipareigojimams vykdyti, taigi, nemokumo administratorės reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas ir objektyviai neįgyvendinamas, prieštaraujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti neidentifikuotą nuosavo balansinio kapitalo vertę 23 445,00 Eur, skaičiuodama, kad įmonės balanse nurodoma, jog įmonė ataskaitiniu laikotarpiu turi 36 619,00 Eur turto (kito trumpalaikio turto) ir 13 174,00 Eur per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų. Į kito trumpalaikio turto grafą buhalterinės apskaitos požiūriu trauktina įstatinio kapitalo suma (neatsižvelgiant į aplinkybę, ar toks turtas yra, ar nėra apskaitos dokumentų parengimo metu, nes įstatinio kapitalo suma vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu (toliau – ABĮ) yra laikoma pakeista tik po to, kai naujos redakcijos įstatai būna įregistruoti VĮ Registrų centre, todėl buhalteris pagrįstai vadovavosi įmonės steigimo dokumentu ir įtraukė 28 000,00 Eur įrašyto, bet faktiškai nesančio, įstatinio kapitalo vertę, tačiau bendra įmonės balansinio turto vertė po to, kai nemokumo administratorė baigtų vykdyti įmonės likvidavimą ir įstatymų nustatyta tvarka paskirstytų nuostolį, turėtų siekti 2 519,00 Eur (pagal statybų rangos sutartį su užsakovu) suma, kuri sutampa su įmonės nemokumo administratorei perduotų reikalavimo teisių verte. Taigi, buhalterė negalėjo neatspindėti galiojančioje įstatų redakcijoje nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, o akcininkai priimti sprendimo ji sumažinti, kai įmonė patyrė finansinius sunkumus ar pateko į faktinio nemokumo padėtį (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 85–93).

7. Ieškovė pateiktame dublike laikosi pozicijos, jog įstatinis kapitalas, skirtingai nei teigia atsakovė, buvo suformuotas įnešant į kasą grynuosius pinigus ir tik vienintelė atsakovė, kuriai buvo perduotas įstatinis kapitalas, nepripažįsta, kad įstatinis įmonės kapitalas buvo suformuotas bei egzistuoja, taigi, įstatinis kapitalas ne tik, kad nėra fiktyvus, tačiau ir perduotas atsakovei. Atsakovės atsiliepime yra teikiami bendro pobūdžio ir deklaratyvūs pasvarstymai, tačiau nepateikiami konkretūs rašytiniai įrodymai, kad neva įmonės kapitalas buvo suformuotas tik fiktyviai. Atsakovė buvo įmonės vadovė, todėl ji turėjo būti atsakinga už ne tik, kad įmonės turtą, tačiau ir finansinės apskaitos vedimą, todėl jai turėjo būti puikiai žinomi visi įmonės finansiniai rodikliai ir/ar duomenys, likęs konkretus turtas, kur jis yra ir pan., tačiau atsakovė nebuvo nei nerūpestinga, nei atidi vadovė. Jeigu įstatinis kapitalas buvo suformuotas fiktyviai, tai atsakovė, veikdama kaip rūpestinga, sąžininga ir lojali įmonės vadovė, taip kartu vykdydama ir savo imperatyvias praeigas, privalėjo nedelsiant imtis veiksmų dėl fiktyviai suformuoto įmonės įstatinio kapitalo, tačiau atsakovė nekėlė jokių klausimų ir (ar) veiksmų dėl fiktyviai suformuoto įstatinio kapitalo. Abu atsakovai, kurie pareigas ėjo prieš atsakovę, patvirtino, kad įstatinis kapitalas buvo suformuotas, ir tik atsakovė su tuo nesutinka, nors to niekaip neįrodo ir nepagrindžia, todėl yra konstatuojami atsakovės neteisėti veiksmai ir pareiga atlyginti žalą. Atsakovė pažeidė tiek imperatyvias pareigas, tiek ir buvo nerūpestinga, tiek ir galimai nesąžininga, ko eigoje ieškovei sukėlė žalą, neperduodama įmonės turto. Dėl atsakovės (ne)sąžiningumo pažymi, jog būtent atsakovė yra nesąžininga šios bylos šalis, kuri ne tik, kad galimai klaidingai ir melagingai teigia, kad ieškovės įstatinis kapitalas buvo suformuotas fiktyviai, tačiau ir apie dokumentų perdavimą nurodo klaidinančius ir realiai neegzistuojančius faktus. Ieškovės atstovei nebuvo perduoti nei ieškovės finansiniai duomenys už 2018 m., nei už 2019 m., buvo perduoti tik labai fragmentiški dokumentai, iš kurių bankroto administratorė negali nustatyti jokių esminių ir objektyvių finansinių duomenų bankroto byloje. Ieškovei paštu atsiųsti dokumentai nebuvo esminiai bei nebuvo perduoti atsakovės nurodoma apimtimi. Kaip ir fiktyvaus įstatinio kapitalo atveju, jokie rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė tinkamai ir pilna apimti perdavė ieškovės finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 125–131).

Atsiliepimas

8. Atsakovė R. Š. pateiktame triplike pažymi, jog nesutikimas su ieškiniu grindžiamas atsiliepime į ieškinį detaliai nurodytomis aplinkybėmis, kurios dubliku nebuvo paneigtos ar papildytos (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 134–135).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

9. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti, baigiamojoje kalboje pažymėjo, jog visuma rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų ir šalių paaiškinimų vienareikšmiškai patvirtina ieškinio pagrįstumą, kuris turi būti patenkintas pilna apimtimi. Įmonės vadovai turi ne tik formalią pareigą laikytis įstatymų, bet ir atsakomybę užtikrinti, kad jų valdomos bendrovės turtas būtų išsaugotas ir tinkamai perduotas, ypač kai kalbama apie nemokumo procedūrą, o jų nesilaikydami atsakovai pažeidė imperatyvius įstatymų reikalavimus bei sukūrė situaciją, kai ieškovė ir jos kreditoriai patyrė turtinę žalą dėl įmonės neperduoto turto. Paaiškino, jog pagal 2023 m. gegužės 2 d. įmonės balansą užfiksuota, kad įmonės įstatinis kapitalas sudarė 23 445,00 Eur, kuris buvo suformuotas grynaisiais pinigais ir laikomos kasoje, taigi, įmonė realiai disponavo atitinkamu finansiniu turtu, paneigiant bet kokį pagrindą manyti, kad kapitalas egzistavo tik formaliai. Be to, iš finansinių duomenų matyti ir įstatinio kapitalo sumažėjimas nuo 28 000,00 Eur iki 23 445,00 Eur, kas reiškia, kad įstatinis kapitalas buvo realus ir naudojamas įmonės veikloje. Taip pat, kad įmonė buvo perduota su įstatiniu kapitalu patvirtino ir įmonės buhalterė L. K., veikusi pagal atsakovės pavedimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovai privalėjo tinkamai įvykdyti savo pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, jie turėjo užtikrinti tvarkingą finansinės atskaitomybės ir apskaitos tvarkymą, o pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą – užtikrinti, kad metinės finansinės ataskaitos, tarpinių ataskaitų rinkiniai ir kiti dokumentai būtų sudaryti laiku ir atspindėtų tikrąją įmonės finansinę būklę. Vadovai (atsakovai) taip pat privalėjo pasirūpinti, kad, susiformavus ieškovės nemokumui ir (ar) keičiantis ieškovės vadovui, visas įmonės turtas – įskaitant ir įstatinį kapitalą grynaisiais pinigais – būtų perduotas sekančiam vadovui ir nemokumo administratorei, tačiau atsakovai šių pareigų neįvykdė. Byloje nebuvo jokios objektyvios galimybės nustatyti, kuris iš vadovų neperdavė įmonės turto, o visų atsakovų parodymai byloje buvo itin prieštaringi ir labiau atitiko jų gynybinę poziciją, nei objektyvią tiesą, todėl jų parodymai ne tik vertintini kritiškai, bet ir negali būti laikomi patikimu įrodymų šaltiniu. Ieškovė laikosi pozicijos, jog bet kokiu atveju atsakovams kyla atsakomybė, nes jei įstatinis kapitalas buvo tik formalus, atsakomybė už dokumentų klastojimą tenka visiems atsakovams, nes jie visi raštu patvirtino tiek įstatinio kapitalo egzistavimą, tiek jo perdavimą, o jei įstatinis kapitalas buvo realus, tuomet ieškovei padaryta žala, nes įstatinis kapitalas nebuvo perduotas, kaip tai numato teisės aktai. Taigi, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad šioje situacijoje negalima atsakomybės apriboti tik iki vieno konkretaus asmens, nes įmonės valdymo organų nariai turėjo nuosekliai perduoti vienas kitam vadovo pareigas ir užtikrinti tinkamą ieškovės turto perdavimą, todėl visi buvę ieškovės įmonės vadovai yra solidariai atsakingi.

Atsiliepimas

10. Teismo posėdyje atsakovas A. M. savo nesutikimą su ieškiniu grindė atsiliepime išdėstytais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdyje atsakovo A. M. atstovė advokatė Renata Janušonytė nesutiko su ieškiniu, baigiamojoje kalboje nurodydama, jog atsakovas vadovavo įmonei vos kelis mėnesius, kai įmonė jokios veiklos nevykdė, ir neturėjo pareigos perduoti įmonės turto ieškovei, o turtą perdavė atsakovei, ką patvirtina byloje esantys dokumentai. Nurodomų aplinkybių neatitikimai nesudaro pagrindo spręsti kitaip, kadangi viskas vyko seniai, todėl reikia remtis byloje esančiais įrodymais. Taip pat nesutiko su solidarios atsakomybės taikymu, motyvuodama tuo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovai kartu atliko neteisėtus veiksmus. Žala susidarė po atsakovo A. M. išėjimo ir neturint jokių įgaliojimų veikti įmonėje, todėl, praėjus trejiems metams, pasibaigė ir ieškinio senaties terminas. Prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą atsakovo A. M. atžvilgiu.

Atsiliepimas

12. Teismo posėdyje atsakovas P. J. savo nesutikimą su ieškiniu grindė atsiliepime išdėstytais argumentais.

Šalies argumentai

13. Atsakovo P. J. atstovas advokato padėjėjas Jonas Pavilionis teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Baigiamojoje kalboje laikėsi pozicijos, jog abiejų atsakovų atžvilgiu ieškinys yra atmestinas, nes jų vadovavimo metu jie (įmonė) jokios veiklos nevykdė. Šiuo atveju ieškovė neįrodė jo atstovaujamojo neteisėtų veiksmų, byloje nėra nei vieno tokio įrodymo, priešingai, dokumentai rodo, jog viskas buvo atlikta pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, jog pagal teismų praktiką buhalteriniai faktai nenustatinėjami liudytojų paaiškinimais, jie nustatinėjami apskaitos dokumentais. Įmonę nusipirkus atsakovei, ji pradėjo vykdyti ūkinę veiklą, o buhalterinę apskaitą tvarkė profesionalus buhalteris, todėl pastebėjusi, kad nėra pinigų, atsakovė privalėjo imtis atitinkamų veiksmų. Tik iškėlus bankroto bylą atsakovė pradėjo teigti, jog tie pinigai nebuvo perduoti, tačiau tai tik gynybinė atsakovės pozicija. Be to, atsakovė atsiliepime į ieškinį pati patvirtino, jog įmonės turtas buvo išieškotas vykdant vykdomuosius dokumentus. Tiek iš buhalterinių dokumentų, tiek iš buhalterės paaiškinimų matyti, jog įstatinis kapitalas yra nurodytas, vadinasi, jis buvo, kuomet įmonei vadovavo atsakovė. Savo ruožtu ieškovė, neturėdama visų dokumentų, negali nustatyti visų buhalterinių faktų, todėl nepagrįstai pasirinko atsakovais visus įmonės buvusius vadovus, nors pati procesiniuose dokumentuose teigia, jog įstatinis kapitalas buvo perduotas būtent atsakovei, t. y. argumentuoja tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Taip pat iš liudytojų paaiškinimų atsakovo atstovas daro išvadą, jog veiklą vykdė pati atsakovė, kasa buvo pas ją ir tik ji atsakinga už kasos pinigus, todėl atsakovu šioje byloje gali būti tik atsakovė R. Š., nes jos vadovavimo metu pinigai dingo.

Atsiliepimas

14. Teismo posėdžio metu atsakovė R. Š. nesutiko su ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti atsiliepime ir žodiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais. Pažymėjo, jog įmonė buvo nusipirkta tik „popieriniame variante“ ir realių pinigų jai perduota nebuvo, jų niekada nebuvo banko sąskaitoje ir niekas grynais tų pinigų neturėjo. Buvo dedamos visos pastangos, kad įmonė vykdytų veiklą, o vėliau buvo ketinama sutvarkyti buhalterinius dokumentus.

Šalies argumentai

15. Teismo posėdyje atsakovės R. Š. atstovas advokatas Laurynas Adomas Matuliauskas nesutiko su ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti, baigiamojoje kalboje pažymėdamas, jog, kalbant apie ieškinio pagrindą, kurį šiuo atveju sudaro aplinkybės dėl įmonės turto neperdavimo bankroto administratorei, bei sistemiškai vertinant su bankroto bylos medžiaga, darytina išvada, jog atsakovė buvo įpareigota perduoti tik tą turtą, kuris egzistuoja bankroto bylos iškėlimo dieną. nagrinėjama byla yra apie nuostolių atlyginimą, o būtent dėl įstatinio kapitalo perdavimo, kurio sąvoka yra dvilypė. Tai yra teisinė įstatuose nurodyta kategorija arba tai gali būti įmonės turtas, kuris turėtų būti. Aplinkybė, jog įstatinis kapitalas buvo suformuotas, savaime nereiškia, kad įmonės vadovas turi pareigą kompensuoti jo sumažėjimą. Įstatinis kapitalas gali būti naudojamas įmonės veikloje. ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtina, kad vadovas neturi pareigos atkurti įstatinio kapitalo, o jam sumažėjus – privalo šaukti neeilinį visuotinė akcininkų susirinkimą ir spręsti įstatinio kapitalo atkūrimo klausimą. Bankroto byloje kartu su pareiškimu buvo pateiktas neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2022 m. gruodžio 28 d. protokolas, organizuotas tikslu spręsti įmonės mokumo atkūrimą. Taigi, iki iškeliant bankroto bylą įmonėje nebebuvo turto, dėl to, nesutikus akcininkams atkurti įstatinio kapitalo savo įnašais, buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o vadovės pareiga buvo perduoti tą turtą, kuris realiai buvo kreipimosi į teismą dieną. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog įstatinio kapitalo suma po neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo apskritai turėjo būti ar buvo. Taigi, vertinti, kad ieškinio faktinis pagrindas yra lėšų neperdavimas bankroto administratore, nėra pagrindo. Iš Akcinių bendrovių įstatymo aišku, kad įstatinio kapitalo suma gali būti naudojama įmonės veikloje, tokia galimybė nėra ribojama. Vertinant itin formaliai, atsakovės atsakomybė kildinama dėl to, kad ji iki bankroto bylos iškėlimo nesusimažino įstatinio kapitalo, kas yra akcininkų susirinkimo kompetencija, o ne atsakovės, kaip vadovės. Dėl šalių paaiškinimų vertinimo pažymėjo, jog šiuo atveju turėtų būti taikomas tikimybių pusiausvyros principas, todėl remtis vien rašytiniais įrodymais, atmetant visas kitas nustatytas aplinkybes, būtų neteisinga. Neginčijamai nustatyta, jog įmonė buvo parduodama už simbolinę sumą, todėl įstatinis kapitalas realiai negalėjo būti perduodamas, nes tai būtų akivaizdi ekonominė asimetrija. Taigi, vadovė neturėjo pareigos saugoti įstatinio kapitalo sumos, o turėjo pareigą kviesti akcininkų susirinkimą, ką ir padarė, ir vėliau kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, bankroto byloje pritaikytas procesines priemones – baudas, teismas panaikindavo, vadinasi, vadovė perdavė visus dokumentus ir turtą, kuris tuo metu buvo jos žinioje. Atsižvelgiant į tai, nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų. Dėl solidariosios atsakomybės pažymi, jog šiuo atveju kiti atsakovai nėjo įmonėje jokių pareigų, o ieškinys grindžiamas būtent turto neperdavimo bankroto administratorei pagrindu, tačiau kasacinio teismo praktikoje solidari vadovo atsakomybė taikoma tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-124/2014. Teigia, jog byloje ginčo nėra dėl buhalterinio fakto, o esminis klausimas, ar įstatinis kapitalas realiai egzistavo, kad jį atsakovė po bankroto bylos iškėlimo galėjo perduoti bankroto administratorei. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos bei vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, nėra pagrindo spręsti, kad tokio dydžio lėšos realiai buvo įmonės bankroto bylos iškėlimo dieną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų nevykdymo pagrindu reiškia reikalavimą dėl civilinės teisinės atsakomybės taikymo atsakovų, kaip įmonės vadovų, atžvilgiu už Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos per teismo nustatytą terminą perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis nevykdymą bei prašo priteisti solidariai iš atsakovų turtinės žalos atlyginimą.

17. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-331-794/2025 (ankstesnis civilinės bylos Nr. eB2-2015-794/2023), kuri įsiteisėjo 2023 m. gegužės 15 d., iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla, nemokumo administratore paskyrė MB „Nemo.lt“, taip pat teismas nustatė terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

18. Pažymėtina, kad teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą jos valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius, be kita ko, bendrovės valdymo organai privalo perduoti administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (šiuo metu JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jei bendrovės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad joje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo juridinio asmens valdymo organai perduoti administratoriui. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), šis turi atlyginti bendrovei dėl to atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87 straipsnis, 6.245–6.249, 6.263 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-731-370/2016 14 punktas).

19. Byloje nėra ginčo dėl to, jog iškėlus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, bankroto bylos iškėlimo metu buvusi įmonės vadovė atsakovė R. Š. perdavė bankroto administratorei visus savo žinioje turėtus dokumentus už savo vadovavimo įmonei laikotarpį. Minėta aplinkybė nustatyta ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-331-794/2025 (ankstesnis civilinės bylos Nr. eB2-2015-794/2023), kuria teismas panaikino savo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi buvusiai įmonės vadovei R. Š. paskirtą 500,00 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Tačiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės teigimu, paskutinė įmonės vadovė R. Š. neperdavė nemokumo administratorei įmonėje buvusio turto, t. y. įmonės balanse apskaitytų piniginių lėšų.

20. Ieškovės teigimu, atsakovė R. Š. neperdavė nemokumo administratorei įmonės balanse nuosavo kapitalo eilutėje apskaityto turto – piniginių lėšų, kurio vertė 23 445,00 Eur. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. kovo 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjo atsakovas P. J., laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjo atsakovas A. M., o laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo – atsakovė R. Š. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 10–13). Anot ieškovės, kadangi nėra aišku, kuris iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų pasisavino įmonėje buvusias pinigines lėšas – įstatinio kapitalo (28 000,00 Eur) sumą, todėl visi įmonės vadovai įmonei padarytą žalą dėl prarasto turto turėtų atlyginti solidariai.

21. Iš į bylą pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 2 d., t. y. iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, matyti, kad įmonė turėjo 36 619,00 Eur vertės turto, iš kurio 13 174,00 Eur sudarė mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai, o 23 445,00 Eur – nuosavas kapitalas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 27–28). Iš minėtų dokumentų matyti, kad ankstesniu laikotarpiu, t. y. 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d., įmonės nuosavo kapitalo vertė sudarė 29 545,00 Eur, tačiau iš minėtos sumos buvo atimtas 2023 m. patirtas 6 100,00 Eur dydžio nuostolis. Taigi, iš minėtų finansinės apskaitos dokumentų matyti, kad įmonės nuosavo kapitalo vertė bankroto bylos iškėlimo metu buvo 23 445,00 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad įmonės įstatinio kapitalo vertė steigimo metu buvo 28 000,00 Eur (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 10). Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikti įrodymai, apibrėžiantys kokio pobūdžio turtą sudarė įmonės balanso eilutėje „Nuosavas kapitalas“ įrašytas turtas, kurio vertė 23 445,00 Eur.

22. Byloje iš esmės nėra ginčo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. jokios veiklos nevykdė. Iš į bylą pateiktų finansinės apskaitos dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat jokios veiklos nevykdė, o įmonės turimą turtą sudarė tik 28 000,00 Eur dydžio įstatinis kapitalas, įrašytas eilutėje „Nuosavas kapitalas“ (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 17–26). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. matyti, kad įmonės nuosavas kapitalas (įstatinis kapitalas) sumažėjo iki 26 089,00 Eur dėl tuo laikotarpiu patirto 1 911,00 Eur nuostolio, kurio dydžiu sumažėjo įmonės įstatinis kapitalas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 39–42). Nustatyta, kad per 2021 m. įmonė turėjo 3 456,00 Eur pelno, todėl įmonės nuosavas kapitalas padidėjo iki 29 545,00 Eur sumos, tuo pačiu atstatant įmonės įstatinio kapitalo sumą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 32–35). Iš finansinės apskaitos dokumentų matyti, kad per 2022 m. įmonė jokios veiklos nevykdė, todėl įmonės nuosavo kapitalo vertė nepakito (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 36–38). Tuo tarpu, kaip minėta, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. įmonė patyrė 6 100,00 Eur nuostolį, todėl įmonės nuosavo kapitalo vertė sumažėjo iki 23 445,00 Eur (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 27–28). Taigi, įvertinus į bylą pateiktus finansinės apskaitos dokumentus (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 9, 17–42), darytina logiška išvada, jog bankroto bylos iškėlimo metu įmonės balanso eilutėje „Nuosavas kapitalas“ apskaitytą turtą sudarė įmonės piniginės lėšos, kurias sudarė įmonės įstatinio kapitalo, kurio pradinis dydis buvo 28 000,00 Eur, likutis.

23. Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nekilo, kad minėtas įmonės turtas, t. y. 23 445,00 Eur dydžio piniginės lėšos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorei perduotos nebuvo.

24. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

25. Bendrovės vadovui civilinė atsakomybė gali kilti ir už kitų, specialiose teisės normose vadovui nustatytų pareigų nevykdymą arba pažeidimą. Vadovas, be kita ko, yra atsakingas už bendrovės finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 13, 14 straipsniai), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui, kai bendrovei yra iškeliama bankroto byla (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu kartu apima ir pareigą tinkamai vesti šio turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, (iš)saugoti bendrovės turtą ir duomenis apie bendrovės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį, o bendrovei iškėlus bankroto bylą – dokumentus ir turtą perduoti nemokumo administratoriui.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareigą perduoti nemokumo administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu bendrovei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai. Tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą nemokumo administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bendrovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam vadovui ne dėl bendrovės kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016, 34 punktas).

27. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas. Apie tai ne kartą pasisakyta kasacinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį.

28. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

29. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys; šiuo metu Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į bylą pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. yra pasirašyti tiek įmonės vadovės R. Š. ir už įmonės apskaitą atsakingos buhalterės L. K. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 27–28). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad tiek atsakovė R. Š., tiek įmonės buhalterė L. K., pasirašydamos minėtus finansinės apskaitos dokumentus patvirtino, jog minėtuose dokumentuose nurodyta informacija apie įmonės turtą yra tikra ir teisinga.

31. Minėta, kad įmonės vadovas yra atsakingas už bendrovės finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 13, 14 straipsniai), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui, kai bendrovei yra iškeliama bankroto byla (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pagal finansinės apskaitos dokumentus bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo dienos duomenimis įmonė turėjo turto už 23 445,00 Eur sumą. Nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove buvo atsakovė R. Š., kuri po bankroto bylos įmonei iškėlimo turėjo pareigą visą įmonės turtą perduoti nemokumo administratorei. Byloje taip pat nustatyta, ir ginčo byloje dėl to nekilo, jog įmonės vadove buvusi atsakovė R. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorei įmonei priklausančių piniginių lėšų – 23 445,00 Eur neperdavė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotini atsakovės R. Š. neteisėti veiksmai, pažeidus jos kaip įmonės vadovės fiduciarines pareigas įmonės atžvilgiu, t. y. neišsaugojus įmonės turto ir jo neperdavus nemokumo administratorei.

32. Pažymėtina, jog šiuo atveju įmonėje esančio turto (23 445,00 Eur) vertės pakaktų padengti visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi bankroto byloje.

33. Atsakovė R. Š., atsikirsdama į ieškovės ieškinį, nurodo, kad jai įsigyjant įmonę iš atsakovo A. M., jai nebuvo perduota įstatinio kapitalo suma, t. y. įmonėje niekada natūroje nebuvo įmonės įstatinio kapitalo. Anot atsakovės, įmonės įstatinis kapitalas egzistavo tik formaliai finansinės apskaitos dokumentuose, tačiau natūroje jo nebuvo, todėl atsakovė negalėjo jo perduoti ir ieškovės nemokumo administratorei. Atsakovės teigimu, kadangi įstatinis kapitalas buvo įrašytas į įmonės finansinės apskaitos dokumentus, ji negalėjo šio įrašo pakeisti. Taip pat atsakovė nurodo, jog ji siekė organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimą, kad akcininkai priimtų sprendimą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau jai nepavyko susitarti su kitais įmonės akcininkais, todėl įstatinio kapitalo suma liko nepakitusi.

34. Atsakovai P. J. ir A. M. bylos nagrinėjimo metu neigė atsakovės nurodytas aplinkybes, teigdami, kad P. J., būdamas įmonės vadovu, perdavė įstatinio kapitalo sumą (28 000,00 Eur) naujam vadovui A. M., o pastarasis, būdamas įmonės vadovu, perdavė įstatinio kapitalo sumą (28 000,00 Eur) naujai vadovei R. Š.

35. Atsakovai savo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti pateikė į bylą rašytinius įrodymus. Iš minėtų rašytinių įrodymų matyti, kad: P. J. ir A. M. 2020 m. kovo 2 d. pasirašė Dokumentų perdavimo aktą ir Kasos perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad P. J. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pinigus – 28 000,00 Eur direktoriui-kasininkui A. M. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 58, 61); A. M. ir R. Š. 2020 m. gegužės 21 d. pasirašė Dokumentų perdavimo aktą ir Kasos perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad A. M. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pinigus – 28 000,00 Eur direktorei-kasininkei R. Š. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 59–60). Pažymėtina, jog byloje dalyvaujantys asmenys nereiškė reikalavimų dėl minėtų Dokumentų perdavimo ir Kasos perdavimo aktų nuginčijimo, t. y. pripažinimo negaliojančiais.

36. Nors atsakovė nurodo, jog ji de facto (iš tiesų) nėra gavusi 2020 m. gegužės 21 d. Kasos perdavimo akte nurodytų piniginių lėšų (28 000,00 Eur sumos), tačiau jokių kitų įrodymų, paneigiančių minėtame akte, kuris yra pasirašytas pačios atsakovės, užfiksuotą aplinkybę, jog atsakovei buvo perduotos įmonės kasoje buvusios lėšos, atsakovė į bylą nepateikė. Atsakovė, taip pat byloje teigė, kad ji įsigijo įmonę iš A. M. už 200,00–400,00 Eur sumą, todėl tokios pinigų (28 000,00 Eur) sumos perdavimas kartu su įmone už pirkimo kainą neatitiktų logikos ir ekonomikos dėsnių, tačiau atsakovė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, t. y. įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, taip pat į bylą nepateikė.

37. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovė R. Š. nepaneigė aplinkybės, jog 2020 m. gegužės 21 d. Kasos perdavimo aktu buvęs įmonės vadovas A. M. perdavė jai įmonės kasoje buvusias lėšas, t. y. 28 000,00 Eur sumą. Pažymėtina, jog visa rizika susijusi su ta aplinkybė, kad atsakovė galimai pasirašė Kasos perdavimo aktą negavusi minėtos pinigų sumos, tenka pačiai atsakovei, kadangi toks elgesys neatitiktų apdairaus ir rūpestingo elgesio kriterijų.

38. Atsakovė aplinkybę, jog iš tiesų įmonė neturėjo įmonės balanse įrašyto turto (23 445,00 Eur pinigines lėšas) įrodinėja liudytojos L. K. (buvusios įmonės buhalterės) žodiniais parodymais bei susirašinėjimo su L. K. ištrauka (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 101–102).

39. Liudytoja L. K. duodama parodymus teismo posėdyje paaiškino, jog ji nežino, ar įstatinis kapitalas įmonėje buvo, tačiau prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto, kažkokiu pinigų, kito turto įmonėje nebuvo, kasoje pinigų taip pat nebuvo. Nurodė, kad pagal paskutinį balansą likęs turtas, kurio vertė 23 445,00 Eur, galimai reiškia debitorinius reikalavimus. Nurodė, kad įmonės įstatinis kapitalas buvo įrašytas ne toje eilutėje, nes turėjo būti įrašytas kaip debitorinis reikalavimas, kurį turėjo įnešti akcininkai, o per klaidą buvo įrašytas kaip kasoje. Paaiškino, jog balanse nurodytas nuosavas kapitalas yra įstatinis kapitalas ir finansinis rezultatas, jis turėjo būti, bet pagal faktą nebuvo. Nurodė, kad įmonėje atskaitingas asmuo buvo direktorė, ji buvo atsakinga už įmonės kasą, atskiro kasininko nebuvo, liudytoja įmonėje vedė tik pirminius dokumentus, kuriuos jai perduodavo tik direktorė. 2020 m. gegužės 21 d. kasos perdavimo akto liudytoja nebuvo mačiusi, kiek atskaitingas asmuo turėjo grynų pinigų, nesidomėjo ir nežinojo. Nurodė, kad iš esmės balansas parengtas teisingai, tik be realių grynųjų pinigų. Paaiškino, kad kasos pajamų ir išlaidų orderius tvarkė ji, tačiau ji nebuvo atsakinga už kasoje esančius pinigus.

40. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, teismas sprendžia, kad atsakovės R. Š. žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai, atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat atsakovės liudytojos L. K. parodymai, nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių, jog įmonė bankroto bylos iškėlimo metu turėjo turto (įstatinio kapitalo likutį), kurio vertė bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis sudarė 23 445,00 Eur, kuris turėjo būti perduotas įmonės nemokumo administratorei.

41. Paminėtina ir tai, jog įrodinėdama aplinkybę, kad realiai įmonės kasoje nebuvo įstatinio kapitalo, t. y. 28 000,00 Eur sumos, atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ji, kaip įmonės akcininkė (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 98–99) ir vadovė, vykdydama fiduciarines pareigas įmonės atžvilgiu, ėmėsi veiksmų akcininkų įnašais apmokėti finansinės apskaitos dokumentuose apskaitytą įstatinį kapitalą arba akcininkų sprendimu sumažinti įstatinio kapitalo dydį (ABĮ 52 straipsnis), kad jis atitiktų realią situaciją. Minėtų aplinkybių nepatvirtino ir teismo posėdyje apklausta atsakovės liudytoja A. P. (viena iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų). Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai vertintini, kaip prieštaringi ir nenuoseklūs bei neatitinkantys byloje esančių rašytinių įrodymų.

42. Sprendžiant dėl įmonei padarytos žalos dydžio atsižvelgtina į kasacinio teismo išaiškinimus, kuriuose nurodoma, jog prašomos priteisti bendrovei žalos dydis negali būti ribojamas jos bankroto byloje patvirtintų (nepatenkintų) kreditorių reikalavimų ir patvirtintų administravimo išlaidų suma. Toks aiškinimas, be kita ko, grindžiamas tuo, kad ieškinį tokiose bylose pareiškia bankrutuojanti bendrovė kaip savarankiškas juridinis asmuo, o ne jos kreditoriai. Jokie teisės aktai nenustato, kad juridinio asmens teisė į jam padarytos žalos atlyginimą galėtų priklausyti nuo šio juridinio asmens teisinio statuso (bankrutuojantis ar ne) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019, 29 punktas).

43. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis įmonė turėjo turto už 23 445,00 Eur sumą. Byloje nėra įrodymų, kad minėtas turtas teisėtu pagrindu buvo perleistas tretiesiems asmenims. Taip pat byloje nustatyta, kad minėtą įmonės turtą sudarė pinginės lėšos. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju įmonei padarytos žalos dydis atitinka įmonės turėtų, bet nemokumo administratorei neperduotų piniginių lėšų sumą, t. y. 23 445,00 Eur.

44. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-1075/2024 28 punktas).

45. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje įrodytos visos atsakovės R. Š. civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, numatytos CK 6.246–6.249 straipsniuose, o būtent atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos bei žalos dydis.

46. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog atsakovai P. J. ir (ar) A. M., būdami įmonės vadovais, būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus įmonės atžvilgiu, pvz., būtų pasisavinę įmonės turtą, todėl teismas nenustatė atsakovų P. J. ir (ar) A. M. civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

47. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės ieškinys atsakovės R. Š. atžvilgiu tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovės 23 445,00 Eur žalos atlyginimą, o atsakovų P. J. ir A. M. atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

49. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad už ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 605,00 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 137–138).

50. Atsakovas A. M. pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė 500,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 187–188).

51. Atsakovas P. J. pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė 600,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 43, 71).

52. Atsakovė R. Š. pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė 200,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 45).

53. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atsakovės R. Š. atžvilgiu patenkintas visiškai, o atsakovų P. J. ir A. M. atžvilgiu atmestas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės R. Š. priteistina 605,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovo P. J. naudai iš ieškovės priteistina 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo A. M. naudai iš ieškovės priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

54. Nagrinėjamu atveju ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

55. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atsakovės R. Š. atžvilgiu patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovės R. Š. priteistina 528,00 Eur (23 445,00 x 0,03) x 0,75) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Viso valstybės naudai iš atsakovo UAB „NID Group“ priteistina 685,00 Eur žyminio mokesčio.

56. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 69,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ieškovės ieškinį atsakovės R. Š. atžvilgiu tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės R. Š..

57. Viso valstybės naudai iš atsakovės R. Š. priteistina 597,18 Eur (528,00 + 69,18) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atsakovės R. Š. atžvilgiu tenkinti, atsakovų P. J. (P. J.) ir A. M. atžvilgiu atmesti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 23 445,00 Eur (dvidešimt tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) žalai atlyginti ir 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui P. J. (P. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 597,18 Eur (penki šimtai devyniasdešimt septynių eurų 18 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jan Maciejevski