Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-841/2016 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui T. G., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir pagal atsakovo priešieškinį dėl išlaikymo dydžio, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

I. R. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus O. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. S.; priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 450,00 Eur, sumą vėliau sumažino iki 300,00 Eur, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki O. G. pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą už 6 mėnesius; nustatyti jos siūlomą atsakovo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką. A. T. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš jo nepilnamečiam sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 115,00 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki pilnametystės; nustatyti, kad O. G. svečiuojantis pas tėvą T. G. ar senelius iš tėvo pusės, periodinės išmokos atitinkamai mažinamos pas tėvą ar senelius iš tėvo pusės išbūtam laikui, o svečiuojantis pilną mėnesį periodinės išmokos už tą mėnesį visai nemokamos; įpareigoti ieškovę netrukdyti ir sudaryti T. G. sąlygas maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime; nustatyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąja vietą su motina R. S.. Priteisė iš atsakovo T. G. išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300,00 Eur dydžio išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2015-04-03 iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš atsakovo 1800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: 1) lyginių metų Šv. Velykų metu T. G. turi teisę pasiimti sūnų ne trumpesniam kaip septynių ir ne ilgesniam kaip keturiolikos kalendorinių dienų laikotarpiui; 2) nelyginių metų Šv. Kalėdų ir Naujųjų švenčių laikotarpiu T. G. turi teisę pasiimti sūnų ne trumpesniam kaip septynių kalendorinių dienų ir ne ilgesniam kaip keturiolikos kalendorinių dienų laikotarpiui; 3) pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną, T. G. turi teisę pasiimti sūnų savaitgaliui; pasiima sūnų šeštadienį, o R. S. globon perduoda sekmadienį iki 19 val.; 4) nelyginiais metais O. G. savo gimtadienį (sausio 7 d.) švenčia kartu su tėvu jo pasirinktoje vietoje, o lyginiais metais kartu su R. S.. T. G. sūnų pasiima sausio 7 d. ir tą pačią dieną R. S. globon perduoda iki 20 val. Tuo atveju, jei gimtadienio diena yra šeštadienį, tai T. G. sūnų pasiima šeštadienį ir R. S. globon perduoda sekmadienį iki 18 val.; 5) sūnui lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovas turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir nepertraukiamai su juo bendrauti ne trumpiau kaip dvylika kalendorinių dienų (konkretus laikas derinamas papildomai tiek su ieškove, tiek ir su ikimokyklinio ugdymo įstaiga); 6) sūnui pradėjus lankyti mokyklą, mokyklinių atostogų metu (rudens, žiemos bei pavasario), sūnus mokinio atostogas praleidžia su vienu iš tėvų, t. y. vienas atostogas su mama, kitas su tėvu (tėvui suteikiama teisė sūnų parsivežti į savo pasirinktą vietą ne ilgiau kaip savaitei, atsižvelgiant į moksleivių atostogų trukmę), o vasaros atostogų metu sūnus 1 kalendorinį mėnesį praleidžia su tėvu jo pasirinktoje vietoje, o du mėnesius su mama (konkretus laikas derinamas papildomai); 7) visais atvejais sūnaus paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo ieškovės globon laiką šalys suderina iš anksto ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, kuris gali būti keičiamas tik abiems šalims susitarus dėl iš anksto suderinto laiko pakeitimo; 8) atsakovas bendrauja su sūnumi telefonu bei kitomis prieinamomis komunikacinėmis priemonėmis tiek, kiek tai būtina, sūnui patogiu laiku; 9) ieškovė neprieštarauja, jog sūnus su seneliais iš tėvo pusės (B. Š. ir B. Š., gyv. (duomenys neskelbtini)) bendrautų T. G. skirtu bendravimo laiku; 10) R. S. įsipareigoja: informuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigą apie T. G. teisę gauti iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos visą informaciją apie sūnų O. G. visais jam rūpimais klausimais; pasikeitus O. G. gyvenamosios vietos adresui, ugdymo įstaigai (mokyklai ir pan.), O. G. susirgus nedelsiant apie tai pranešti T. G., t. y. ne vėliau kaip sekančią dieną telefonu nusiunčiant SMS žinutę, nurodant gyvenamosios vietos, mokymo, gydymo įstaigos pilną adresą, kontaktinius telefonus ir kitas prieinamas komunikacines priemones, kurių pagalba T. G. galėtų laisvai ir nevaržomai susisiekti su sūnumi ir /ar ugdymo bei gydymo įstaiga.Teismas nurodė, kad prašomas 300 Eur išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.Pažymėjo, kad atsakovo pateikti duomenys apie jo turtinę padėtį teismui kelia pagrįstų abejonių. Nors atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas jokio turto neturi, dirba A. statybose, o pragyvena iš gaunamo apie 1000 Eur mėnesinio atlyginimo, iš kurio moka po 900 svarų už būsto nuomą, be to maždaug po 120 Eur nepilnametės dukters G. G. išlaikymui, tad sūnaus išlaikymui galėtų skirti tik po 115 Eur dydžio išlaikymą, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad atsakovas turi įmonę „S. M. construktion Ltd“. Iš atsakovo banko sąskaitų teismas nustatė, kad įplaukos į sąskaitą keletą kartų viršija oficialiai deklaruotas sumas, kas sudaro pagrindą išvadai jog dalis įmonės pinigų cirkuliuoja per asmeninę sąskaitą. Atsakovas sveikatos sutikimų neturi, dirba pilną darbo dieną.Teismas nurodė, kad CPK 202 str. įtvirtinta, jog apie rašytinių įrodymų su trūkumais įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Konstatavo, kad šiuo atveju atsakovo atstovės pateikti duomenys apie atsakovo įmonės finansinę būklę neatitinka oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų, jų vertimas nepatvirtintas. Pažymėjo, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad minėtų dokumentų originalų nėra mačiusi, o teismui pateikė tai, ką jai atstovaujamasis persiuntė elektroniniu paštu, vertimus darė ne vertimų biure, o išvertė atstovės pažįstama mokytoja. Teismas konstatavo, kad minėtų dokumentų trūkumai pagrįstai leidžia abejoti juose užfiksuotos informacijos patikimumu, todėl teismas jų nepripažino tinkamais įrodymais. Teismas nurodė, kad atsakovas nepaneigė fakto, kad prie sūnaus išlaikymo neprisideda nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, todėl priteisė išlaikymo įsiskolinimas už 6 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį, kas bendrai sudaro 1800 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

A. T. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atsakovo priešieškinį pilnai patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas sprendė, jog prašomas 300 Eur išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, o atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia teikti išlaikymą sūnui O. G. po 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas nesutinka. Ieškovės prašoma 300 Eur suma sūnaus išlaikymui yra nepagrįsta ir neatitinkant būtinųjų nepilnamečio vaiko poreikių. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį. Atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį siekia 1000 Eur. Atsakovas jokio turto neturi, be to iš minėtų pinigų jis moka 900 svarų už būsto nuomą, o taip pat po 188 Eur nepilnametės dukters G. G. išlaikymui. Atsižvelgiant į atsakovo gaunamas mėnesio pajamas ir turimas išlaidas, matyti, jog nepilnamečio sūnaus O. G. išlaikymui atsakovas galėtų skirti tik po 145 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį.Teismas, kaip nepagrįstą argumentą, atmetė teiginį, jog atsakovo mokėtina suma sūnaus O. G. išlaikymui turėtų būti panašaus dydžio kaip mokama dukters G. G. išlaikymui. Vadovaujantis Europos Žmogaus teisių konvencija – visi asmens vaikai yra lygūs ir negali būti išskirti materialiniu išlaikymu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, jog teismas pažeidė atsakovo teises ir teisėtus interesus, išskirdamas sūnų O. G., kaip svarbesnį ir didesnio išlaikymo reikalaujantį vaiką, nei atsakovo nepilnametė dukra, jam nustatydamas didesnio dydžio išlaikymą.CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Vadovaujantis CK 3.192 str. 3 d. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turinei padėčiai. Atsakovo nuomone, teismas neįsigilino į jo teiginius ir tinkamai nevertino ieškovės turtinės padėties. Ieškovės pateikti banko sąskaitos išrašai ir kasos čekiai akivaizdžiai įrodo, kad ieškovė negyvena skurdžiai, kadangi ji maitinasi kavinėse, nevažinėja visuomeniniu transportu, o nuosavu automobiliu, lankosi brangiai kainuojančiuose kultūriniuose renginiuose. Iš banko sąskaitos išrašų taip pat matyti, jog ieškovės motina Z. S. į ieškovės sąskaitą pervedinėja pinigus. R. S. turi banko sąskaitą bei santaupas užsienio banke. Per 2012-2015 m. laikotarpį į minėtą sąskaitą buvo pervesta 25 000 svarų sterlingų. Svarbu paminėti ir tai, jog atsakovo motina B. Š. į asmeninę ieškovės sąskaitą pervedė 15 000 litų bei 16 000 litų sumas. Ieškovė taip pat nesinuomoja buto kuriame ji gyvena – ji gyvena pas savo sugyventinį ir už buto nuomą nemoka. Ieškovė dirba banko tarnautoja, jos mėnesinis atlyginimas yra 600 Eur. Remiantis šiuo metu Lietuvos Respublikoje nustatytu minimalios mėnesinės algos dydžiu (350 Eur) galima teigti, jog ieškovės materialinė padėtis nėra sunki.Atsakovo ir ieškovės sūnus O. G. nėra reikalaujantis didesnių nei įprasta (specialiųjų) poreikių vaikas, todėl 145 Eur išlaikymas atitiktų nepilnamečio sūnaus poreikius ir būtų pakankamas.Atsakovas nesutinka su teiginiu, jog nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio jis sūnui O. G. neteikė išlaikymo. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog tik 2015 m. sausio mėn. atsakovas neteikė išlaikymo, tačiau iki to laiko sūnumi O. G. buvo rūpinamasi.Nors dėl išlaikymo dydžio šalių nuomonės nesutapo, tačiau atsakovas norėdamas pagal išgales prisidėti prie sūnaus išlaikymo, prašė ieškovės duoti sąskaitą į kurią galėtų pervesti pinigus skirtus sūnaus išlaikymui. Deja, sąskaitos numerį ieškovė teikėsi duoti tik kovo antroje pusėje. Gavęs iš ieškovės sąskaitos, į kurią galėtų pervesti sūnaus išlaikymui skirtus pinigus, numerį, atsakovas proporcingai sūnaus O. G. buvimo su ieškove laikui pervedė 322 Eur už 2015 m. vasario - gegužės mėnesius (2015-03-19 buvo pervesta 145 Eur, 2015-04-02 buvo pervesta 75 Eur, 2015-05-04 pervesta 102 Eur). Už 2015 m. sausio mėn. sūnaus O. G. išlaikymui pinigai nebuvo pervesti, tačiau prie jo išlaikymo buvo prisidėta nuperkant įvairius rūbus (paltuką, sportinę aprangą, striukę, pirštines). O. G. su ieškove sausio mėn. gyveno 24 kalendorines dienas, o su atsakovu J. K., L., 7 kalendorines dienas, nes buvo tariamasi, jog sutarto dydžio išlaikymą atsakovas pradės mokėti nuo susitarimo pasirašymo dienos. Supratęs, kad susitarimas niekada nebus pasirašytas, atsakovas gavęs sąskaitos, į kurią turėtų pervesti išlaikymui skirtas lėšas, numerį, oficialiai pradėjo mokėti išlaikymą: už 2015 m. vasario mėn. pervedė 30 Eur, nes su ieškove sūnus O. G. buvo tik 6 d., o likusias 22 dienas sūnus gyveno pas atsakovo tėvus, kurie teikė anūkui pilną išlaikymą; už 2015 m. kovo mėn. -115 Eur, nes sūnų visą mėnesį išlaikė ieškovė; už 2015 m. balandžio mėn. - 75 Eur, nes su ieškove sūnus gyveno 17 d., o 13 d. gyveno su atsakovu Lietuvoje, be to šį mėnesį sūnui buvo nupirkta avalynė (crocs batai); už 2015 m. gegužės mėn. -102 Eur, nes sūnus su ieškove gyveno 28 d., o 3 d. gyveno su seneliais iš tėvo pusės.Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi O. G. tvarka. Pagal teismo nustatytą tvarką matyti, jog T. G. yra ribojama teisė matytis su sūnumi, bendravimo laikas yra tik 20 proc. bendro laiko per metus.Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė R. S. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 str. reikalavimų, nenurodyta ginčijama suma, ginčo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovo apeliacinio skundo turėjo net nepriimti, o įpareigoti atsakovą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus.Ieškovė teismo posėdžio metu žodžiu pateikė paskaičiavimą apie vaiko poreikius. Todėl apeliantas yra neteisus, teikdamas, jog ieškovė nepateikė teismui vaiko poreikiams reikalingų išlaidų paskaičiavimo. Be to, pažymėtina, jog atsakovas pats tokio paskaičiavimo teismui taip pat nepateikė. CPK 178 str. numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.Apelianto pamąstymai apie tai, jog neva ieškovei ir vaikui nekainuoja komunaliniai mokesčiai ir pan., nes ieškovė gyvena su draugu, vertintini tik kaip ieškovo siekiai išvengti savo tiesioginės prievolės išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Niekas, išskyrus tėvus, išlaikymo teikti nepilnamečiams vaikams neprivalo. Tokia apelianto pozicija suponuoja klausimą, ar apelianto nuomone jo vaiką turi išlaikyti kiti asmenys, o jis tokios pareigos nebeturi, jei vaiko motina gyvena su kitu asmeniu.Konkrečiu atveju didelį išlaikymo dydį lemi ne specifiniai nepilnamečio vaiko O. G. poreikiai, t. y. liga ar specifinis lavinimasis, o tai, jog per darbo savaitę vaikas su ieškove būna V., kur lanko darželį. Visuotinai žinoma, jog Vilniuje yra problemiška patekti į savivaldybės finansuojamą darželį, todėl ir ieškovė yra priversta leisti ieškovės ir atsakovo sūnų į privatų darželį. O tai ženkliai padidina išlaidas, reikalingas nepilnamečio vaiko išlaikymui. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog neva ieškovė neprašė atsakovo padėti surasti darželio, apeliantas nepateikė įrodymų, jog tokios pat kokybės darželį galima rasti Vilniuje už mažesnes kainą, nei tai padarė ieškovė.Keistai atrodo apelianto teiginiai, jog jo pajamos per mėnesį yra tik 1000,00 Eur, iš kurių net 900,00 svarų, t. y. maždaug pagal šiuo metu galiojantį kursą apie 1050,00 Eur jis skiria būsto nuomai, 188,00 Eur nepilnametės dukters išlaikymui ir tikėtinai dar pragyvena. Akivaizdu, jog ieškovas turi nedeklaruotų pajamų, jei gali sau leisti mokėti už būsto nuomą daugiau, nei gauna pajamų, jau nekalbant apie pragyvenimą bei išlaikymo mokėjimą kitam nepilnamečiam vaikui - dukrai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes, priimdamas ginčijamą sprendimą. Apeliantas nurodo, kad dukrai jis moka 188,00 Eur dydžio išlaikymą, tačiau, kažkodėl sprendžia, kad nepilnamečiam vaikui O. G. pakaktų ir 145,00 Eur.Atsakovas deklaratyviai teigia apeliaciniame skunde, jog jis, neva, išlaikymą už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2015-01-31 suteikė, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė (CPK 178 str.).Pats apeliantas pripažįsta, jog, gavęs ieškovės banko sąskaitos numerį, pervedė nepilnamečio vaiko O. G. išlaikymui jo paties vienašališkai nustatyto išlaikymo dydžio sumą - 322,00 Eur (30,00 Eur už 2015 m. vasario mėn., 115,00 Eur už 2015 m. kovo mėn., 75,00 Eur už 2015 m. balandžio mėn., 102,00 Eur už 2015 m. gegužės mėnesį). Atsakovas išlaikymo įsiskolinimo net ir pagal savo vienasmeniškai nustatytą išlaikymo dydį neteikė ir jokių išlaikymo suteikimo už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2015-01-31 įrodymų teismui nepateikė. Atsakovas, nors apeliaciniame skunde ir teigė, kad neva 2015 m. sausio mėnesį išlaikymą suteikė įvairiais rūbais (paltuku, striuke, pirštinėmis), tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė.Apeliacinio skundo dalyje dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo atsakovas nurodo, jog teismas, neva, apribojo atsakovo teisę matytis su sūnumi bei išdėsto naujus reikalavimus dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovas šioje dalyje nurodytų reikalavimų nekėlė nei priešieškiniu, nei derybų dėl taikos sutarties sudarymo metu. CPK 312 str. numatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios priežasties nebeturėtų keisti jau pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl išlaikymo dydžio

CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.). CK 3.192 str. 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; 2015 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009;2015 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).Byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas teikė įrodymus, patvirtinančius savo turtinę padėtį. Ieškovė pateikė duomenis, kad viena augina ir išlaiko nepilnametį šalių sūnų O. G., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu darbo dienomis ji gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis – 640 Eur neatskaičius mokesčių (t. 1, b. l. 8, 9, 20, 79, t. 2, b. l. 5), šalių vaikas lanko privatų vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“, vien už kurio lankymą ieškovė moka 260,00 Eur mėnesinį mokestį bei 5,79 Eur už vienos dienos maitinimą (t. 1, b. l. 80-86. t. 2, b. l. 20-39). Įvertinusi ieškovės pateiktus įrodymų apie turėtas kitas išlaidas, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimu (t. 1, b. l. 87-150), teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad nepilnamečio sūnaus O. G. išlaikymui, jo poreikių patenkinimui per mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 600 Eur (CPK 185 str.). Šiuo atveju sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko poreikių dydžio svarbus aspektas yra tai, kad vaikas lanko privatų darželį. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į visuotinai žinomas aplinkybes, kad Vilniaus miesto savivaldybės darželiuose trūksta vietų, į tai, kad atsakovas nenurodė jokios alternatyvios ugdymo įstaigos, kur ieškovė galėtų leisti šalių vaiką, kur pastarasis gautų kokybiškas paslaugas už ženkliai mažesnę kainą, kad atsakovas pats neprisidėjo prie ugdymo įstaigos paieškos, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės prašoma 300 Eur suma sūnaus išlaikymui yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad dažniausiai prekės šeimoje yra perkamos bendrai, jų neišskiriant į atskiras grupes, skirtas vaikui bei jo tėvams, todėl atsakovo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai (t. 1, b. l. 87-150) nepatvirtina fakto, kad ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus išlaikymui yra nepagrįstos ir akivaizdžiai neatitinka tikrųjų tokio vaiko poreikių (yra per didelės).Nagrinėjamoje byloje apeliantas, nesutikdamas su priteisto 300,00 Eur išlaikymo sūnui dydžiu, nurodo, kad jo turtinė padėtis neleidžia vaikui suteikti tokio išlaikymo, teigia, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį siekia 1000 Eur, jis jokio turto neturi, be to iš minėtų pinigų jis moka 900 svarų už būsto nuomą, o taip pat po 188 Eur nepilnametės dukters G. G. išlaikymui. Kaip jau buvo minėta, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Ištyrusi ir įvertinusi atsakovo pateiktus įrodymus apie savo turtinę padėtį, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas turi ir gali sūnaus išlaikymui skirti 300 Eur per mėnesį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas gyvena užsienyje A., turi įmonę „S. M. construktion Ltd“, iš 2013-2014 bei 2014-2015 metų atsakovo mokesčių grąžinimo deklaracijų matyti, kad T. G. pirmuoju laikotarpiu iš darbinės veiklos gavo 8045 svarų sterlingų pajamų, o antruoju laikotarpiu- 7605 svarų sterlingų pajamų, kas eurais atitinka apie 9343,46 Eur ir 8832,44 Eur (t. 1, b. l. 33-38), tačiau iš atsakovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad įplaukos į sąskaitą keletą kartų viršija oficialiai deklaruotas sumas (t. 1, b. l. 160-167), kas sudaro pagrindą išvadai, jog reali atsakovo finansinė padėtis yra žymiai geresnė, nei jis deklaruoja (CPK 185 str.). Tokias išvadas patvirtina ir pačio atsakovo nurodomos aplinkybės, kad nors jo, neva, gaunamos pajamos per mėnesį siekia 1000 Eur, tačiau jis moka net 900 svarų sterlingų už būsto nuomą (1045 Eur), taip pat moka po 188 Eur nepilnametės dukters G. G. išlaikymui, t. y. atsakovo nurodomų išlaidų dydis viršija nurodomas pajamas. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas nepadarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidos konstatuodamas, kad apelianto pajamos yra didesnės, nei jis nurodo, ir jis yra finansiškai pajėgus teikti 300 Eur per mėnesį išlaikymą. Be to, minėta, pagrįstos abejonės dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų vertintinos vaiko interesų naudai. Nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 str. 1 d., 185 str.), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais. Be to, kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Negalima nuneigti to fakto, kad su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su juo negyvenantis tėvas. Šios išlaidos pakankamai dažnai net negali būti įvertinamos konkrečiomis sumomis, pagrindžiančiomis rašytiniais įrodymais (kvitais, čekiais ir pan.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtintina takos sutartis, pagal kurią atsakovas turi pareigą teikti po 115,85 Eur (400 Lt) išlaikymą savo dukrai G. G., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 70-71). Atsakovas nors nurodo, kad abiems vaikams turi būti teikiamas tokio pat dydžio išlaikymas, tačiau sutinka sūnaus išlaikymui mokėti po 145 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad išlaikymo dydžio nustatymas kiekvienam vaikui, šiuo atveju augančiam atskirose šeimose, yra fakto klausimas, sprendžiamas atskiroje byloje, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šioje byloje vadovautis visai kitame procese priteisto išlaikymo dydžiu. Be to, vaiko išlaikymas Vilniuje ir vaiko išlaikymas B. gali ženkliai skirtis dėl didesnių mokesčių sostinėje už ugdymo įstaigą, būsto nuomą, transporto išlaidas ir pan.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ieškovė 2015 m. kovo 27 d. ieškinyje nurodo, kad šalys nuo 2014 m. liepos 5 d. nebegyvena kartu, atsakovas jau šešis mėnesius nebeteikia sūnui išlaikymo, todėl už šešis mėnesius prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas nurodo, kad už 2015 m. vasario - gegužės mėn. yra pervedęs 322 Eur, o būtent : už 2015 m. vasario mėn. pervedė 30 Eur, nes su ieškove sūnus O. G. buvo tik 6 d., o likusias 22 dienas sūnus gyveno pas atsakovo tėvus, kurie teikė anūkui pilną išlaikymą; už 2015 m. kovo mėn. -115 Eur, nes sūnų visą mėnesį išlaikė ieškovė; už 2015 m. balandžio mėn. - 75 Eur, nes su ieškove sūnus gyveno 17 d., o 13 d. gyveno su atsakovu Lietuvoje, be to šį mėnesį sūnui buvo nupirkta avalynė (crocs batai); už 2015 m. gegužės mėn. -102 Eur, nes sūnus su ieškove gyveno 28 d., o 3 d. gyveno su seneliais iš tėvo pusės.Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo T. G. priteistas laikinas išlaikymas sūnui O. G. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (t. 1, b. 13-14). Iš ieškovės sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB, nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-10-30 atsakovas sūnaus išlaikymui yra pervedęs : 2015-03-20 – 145 Eur, 2015-04-03 – 75 Eur, 2015-05-04 – 102 Eur, 2015-08-05 – 40 Eur, 2015-09-01 – 115 Eur, 2015-10-13 – 115 Eur (t. 2, b. l. 16-18). Jokių kitų įrodymų apie atsakovo teiktą sūnui išlaikymą byloje nėra (CPK 178 str.). Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas šalims pradėjus gyventi skyrium sūnaus išlaikymui nuo 2014 m. liepos 5 d. iki 2015 m. kovo 20 d., t. y. daugiau kaip šešis mėnesius iš vis neteikė išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir teismui 2015 m. balandžio 7 d. priteisus laikiną išlaikymą po 150 Eur, atsakovas tinkamai teismo nutarties nevykdė, o pervedamą sūnaus išlaikymo dydį nustatinėdavo savo nuožiūra. Kadangi byloje nustatyta, kad būtiniems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti 600 Eur, atsakovui tenkanti išlaikymo dalis yra 300 Eur per mėnesį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iš apelianto priteistina išlaikymo skola. Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai, jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios iš esmės viena teikė išlaikymą vaikui, kartu ir užtikrindama jo kasdienių poreikių tenkinimą, atsakovo teiktas išlaikymas buvo labai nedidelis, į parinktą vaiko interesus atitinkančią išlaikymo teikimo formą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaikymo skolos suma.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 str. 1 d. nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Aiškindama pirmiau nurodytas teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, yra nurodęs, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Pagal pirmosios instancijos teismo patvirtintą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, vaikas pas kiekvieną iš tėvų praleidžia pakaitomis didžiąsias metų šventes, savo gimtadienį, atostogas, kiekvieną Tėvo dieną. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena užsienyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia tvarka yra optimali ir geriausia, užtikrinanti vaiko teises ir jo bei tėvo teisėtus interesus.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena užsienyje, pagrįstai nenustatė, kokią konkrečiai valandą atsakovas pasiima vaiką, nurodydamas, kokią konkrečiai valandą vaikas turi būti grąžinamas motinai, bei nurodydamas, kad visais atvejais vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo motinos globon laiką šalys suderina iš anksto ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, nurodant, kad Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių laikotarpiu atsakovas turi teisę pasiimti sūnų ne trumpesniam kaip septynių ir ne ilgesniam kaip keturiolikos kalendorinių dienų laikotarpiui, neriboja atsakovo teisė matytis su sūnumi. Atsakovo nurodytas konkrečias datas apima teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje nurodyti bendravimo su vaiku terminai kalendorinėmis dienomis. Apeliantas nurodo, kad nustatyta bendravimo tvarka užkerta kelią nepilnamečio vaiko ir jo senelių iš tėvo pusės bendravimui. Pirmosios instancijos teismas nustatytoje bendravimo su vaiku tvarkoje nusprendė, nurodydamas, jog ieškovė neprieštarauja, jog sūnus su seneliais iš tėvo pusės bendrautų T. G. skirtu bendravimo laiku.Teisėjų kolegija pažymi, kad Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 str. 1 d.). CK 3.172 str. nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. CK 3.176 str. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. Byloje nėra duomenų, kas ieškovė trukdytų bendrauti su vaiku atsakovo tėvams. Atsikertant į ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytus argumentus dėl apeliacinio skundo neatitikimo CPK 306 str. reikalavimams, teisėjų kolegija nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovui buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, apeliantas buvo įpareigotas sumokėti 203 Eur žyminį mokestį (t. 2, b. l. 171), teismo įpareigojimus apeliantas įvykdė (t. 2, b. l. 173-174), kitų apeliacinio skundo trūkumų nenustatyta. Dėl išdėstyto, apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistu. Ieškovė nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos ieškovei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkė teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.