Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Erikai Andrulienei, dalyvaujant ieškovei R. S., jos atstovui advokatui Muradui Bakanui, atsakovo atstovei advokatei Nijolei Petraitienei, išvadą teikiančios institucijos atstovei Eglei Lazdauskienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui T. G., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir pagal atsakovo priešieškinį dėl išlaikymo dydžio, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: nustatyti nepilnamečio sūnaus O. G., gim. 2012-01-07, gyvenamąją vietą su ieškove R. S.; priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį 450 Eur sumoje nepilnamečiam sūnui, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki O. G. pilnametystės; priteisti iš atsakovo 2555 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui O. G. įsiskolinimą; nustatyti, jog nepilnamečio vaiko O. G. išlaikymo lėšas bei kitą turtą nuo šios sutarties pasirašymo momento iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise tvarko jo motina; nustatyti jos siūlomą atsakovo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką.

Atsakovas T. G. priešieškiniu prašė priteisti iš jo nepilnamečiui sūnui O. G. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 115 EUR nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki pilnametystės; nustatyti, kad O. G. svečiuojantis pas tėvą T. G. ar senelius iš tėvo pusės, periodinės išmokos atitinkamai mažinamos pas tėvą ar senelius iš tėvo pusės išbūtam laikui, o svečiuojantis pilną mėnesį periodinės išmokos už tą mėnesį visai nemokamos; įpareigoti ieškovę netrukdyti ir sudaryti T. G. sąlygas maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime; nustatyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką.

Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko, o su priešieškiniu nesutinka, patikslindama, kad iš atsakovo vaiko išlaikymui prašo 300 Eur, prašo tenkinti patikslintą išlaikymo reikalavimą. Su vaiku gyvena Vilniuje, jo išlaikymui skiria ne mažiau kaip 600 Eur. Vien privatus darželis kainuoja apie 300 Eur. Vaikas yra sveikas, specialių poreikių neturi. Jos atlyginimas yra 600 Eur, pragyventi padeda tėvai. Išlaikymo įsiskolinimas susidaręs nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Dėl bendravimo tvarkos iš esmės sutarė, ji atsirado atsakovo iniciatyva.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. neprieštarauja jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, bei kad pastaroji uzufrukto teise tvarkytų vaiko išlaikymui skirtas lėšas. Ieškovė nepateikė detalaus lėšų reikalingų vaiko išlaikymui paskaičiavimo, tuo tarpu pateikti čekiai nepatvirtina išlaidų būtinumo, nes dalis išlaidų skirta ne vaiko poreikių tenkinimui. Vaiko išlaikymui užtektų 300 Eur, kurį turėtų teikti abu tėvai. Atsakovas neturi pretenzijų dėl paslaugų kokybės kurias vaikas gauna privačiame darželyje, tačiau mano, kad ieškovė galėtų surasti vaikui jos pajamas atitinkančią ugdymo įstaigą. Su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka, nes dalį laiko vaikas buvo pas jo tėvus, dalį pas ieškovės tėvus, tad būdavo jų, o ne atsakovės išlaikomas. Be to, atsakovas yra pirkęs vaikui rūbelius, o išlaikymą mokėjo tik tuo laikotarpiu, kad vaikas buvo su atsakove. Vaiko išlaikymui gali mokėti po 115 Eur per mėnesį, nes gyvena ir dirba Londone. Turi įmonę, kuri užsiima statybomis, samdo darbuotojus, organizuoja medžiagų pristatymą, apyvartai naudoja savo asmenines lėšas. Atsakovo pajamos iki 1000 Eur per mėnesį, tuo tarpu už namo nuomą jis moka po 900 svarų. Apie atsakovo pajamas turi tik tuos duomenis, kuriuos pateikė teismui. Atsakovas turi dar viena dukrą, kurios išlaikymui moka maždaug po 120 Eur. Atsakovas sveikatos sutrikimų neturi, dirba pilną darbo dieną, ar ieškojo geriau apmokamo darbo nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką O. G., gim. 2012-01-07 (1 t., 8 b.l.). Iš 2013-2014 bei 2014-2015 metų atsakovo mokesčių grąžinimo deklaracijų matyti, kad T. G. pirmuoju laikotarpiu iš darbinės veiklos gavo 8045 £ pajamų, o antruoju laikotarpiu- 4605 £ pajamų (1 t., b.l. 33-38). Iš 2014-10-01 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartis, pagal kurią T. G. nepilnametės dukters G. G., gim.1999-02-21, išlaikymui įsipareigojo mokėti po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, bei 6000 Lt išlaikymo įsiskolinimą įsipareigojo išmokėti per 2 metus nuo taikos sutarties pasirašymo dienos (1t., b.l. 70-71). Ieškovė nuo 2012-08-09 iki 2015-01-07 buvo vaiko priežiūros atostogose, o nuo 2015-02-23 dirba Danske bank A/S Lietuvos filiale (2 t., 1 b.l.). Ieškovė pagal neterminuotą darbo sutartį, nuo 2015-02-23 dirba Danske Bank A/S Lietuvos filiale (2 t., 5 b.l.). Laikotarpiu nuo 2015-02 iki 2015-09 mėn. ieškovė R. S. vidutiniškai per mėnesį uždirbo po 431,41 Eur (1 t., 79 b.l.). Laikotarpiu nuo 2015-02-23 iki 2015-09-30 ieškovė gavo 555 Eur pajamų (2 t., b.l. 3). Iš ieškovės sąskaitos išrašo banke Danske Bank matyti jos pajamos ir išlaidos laikotarpiu nuo 2015-02-18 iki 2015-10-30, o iš ieškovės sąskaitos išrašo banke Swedbank matyti jos pajamos ir išlaidos laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-10-30 (2 t., 6-14, 15-18). Iš privataus vaikų darželio „Klaužada“ ir atsakovės 2015-03-17 sudarytos sutartis Nr. 112, matyti kad už sūnaus O. G. ugdymą ir priežiūrą ieškovė įsipareigojo mokėti 260 Eur mėnesinį mokestį, bei 5,79 Eur už vienos dienos maitinimą (2 t., b.l. 20-21). Laikotarpiu nuo 2015-03 iki 2015-10 mėn. ieškovė už O. G. ugdymą ir priežiūrą turėjo sumokėti vidutiniškai po 273,51 Eur per mėnesį (ieškovė sumokėjo 260 Eur avansą, kuris laikomas paskutiniam vaiko lankytam mėnesiui darželyje, bei 87 Eur stojamąjį mokestį) (1 t., b.l. 80-86, 2 t., b.l. 22-39). Ieškovė iš dalies pagrindė patiriamas išlaidas, susijusias su vaiko poreikių tenkinimu (1 t., b.l. 87-150). Iš banko sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio- balandžio mėnesio, bei nuo 2014 m. sausio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio, matyti atsakovo pajamos ir išlaidos nurodytais laikotarpiais (1 t., b.l. 154-167, 172-178, 2 t. 46-91). Iš informacijos apie nuomą matyti, kad šalys laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 iki 2015 m. rugsėjo 30 d. už patalpų adresu 11, Grange C. G. Road, Stton, Surrey, SM2 6RR, nuomą buvo įsipareigojusios mokėti po 900£ per kalendorinį mėnesį, bei tarpininkui buvo sumokėjusios 1100 £ dydžio užstatą (1 t., 168-169 b.l.). R. S. pajamų ir išlaidų suvestinėse išanalizuotos ieškovės pajamos ir išlaidos laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio iki 2015 m. spalio mėnesio (2 t., b.l. 92-98, 104). Taikos sutartyse užfiksuotos atsakovo siūlomos šalių bendravimo su vaiku sąlygos (2 t., 100-101, 105-106).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, uzufrukto teisės nustatymo.

Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus O. G. gyvenamąją vietą su ja, bei nustatyti, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas bei kitą turtą iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise tvarko jo motina. Su šias reikalavimais atsakovas sutiko, dėl jų ginčo tarp šalių nėra, todėl jie tenkinti ir nepilnamečio O. G. gyvenamoji vieta nustatytina su motina (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.). Be to nustatytina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarko jo motina R. S. uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui O. G. po 300 Eur dydžio išlaikymą, tuo tarpu atsakovas prašė priteisti iš jo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 115 Eur, be to nustatyti, kad O. G. svečiuojantis pas tėvą T. G. ar senelius iš tėvo pusės, periodinės išmokos atitinkamai mažinamos pas tėvą ar senelius iš tėvo pusės išbūtam laikui, o svečiuojantis pilną mėnesį periodinės išmokos už tą mėnesį būtų visai nemokamos. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio, bei išlaikymo mokėjimo laikotarpiu, kai vaikas būna ne su motina.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. A. P., Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad ji nepilnamečio sūnaus O. G. išlaikymui ji skiria ne mažiau kaip 600 Eur per mėnesį. Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu ir pabrėžė, kad ieškovė nepateikė vaiko poreikiams reikalingų lėšų paskaičiavimo, be to, atlikusi jos pateiktų čekių ir sąskaitų analizę konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad vaiko išlaikymui mėnesiui reikia reikalaujamos sumos, tačiau teismas įvertinęs pateiktus įrodymus neturi pagrindo sutikti su atsakovo atstovės argumentais. Vien ta aplinkybė, kad pateiktose čekiuose ir sąskaitose užfiksuotos prekės buvo perkamos ne vien nepilnamečiui vaikui, o bendrai šeimos poreikiams, nesudaro pagrindo išvadai, jog pagal minėtus dokumentus negalima paskaičiuoti vaiko poreikiams reikalingų išlaidų. Visuotinai priimtina, kad prekės šeimoje yra perkamos bendrai, jų neišskiriant į atskiras grupes skirtas vaikui bei jo tėvams, todėl paminėtas atsakovo atstovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, kad ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus išlaikymui yra nepagrįstos ir akivaizdžiai neatitinka tikrųjų tokio vaiko poreikių (yra per didelės). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien už vaiko ugdymą bei priežiūrą privačiame vaikų darželyje „Klaužada“ ji per 2015 metų aštuonis mėnesius sumokėjo vidutiniškai po 273,51 Eur per mėnesį. Visuotinai žinoma aplinkybė (nereikia įrodinėti), kad Vilniaus miesto savivaldybės darželiuose trūksta vietų. Savivaldybė, atsižvelgdama į šią visuotinai žinomą problemą, moka 100 Eur dydžio kompensacijas asmenims vedantiems vaikus į privačius darželius. Ieškovė nuo 2015-09 mėnesio taip pat gauna šią kompensaciją. Nors atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė vaikui ugdymo įstaigą parinko neatsižvelgdama į savo finansines galimybes, nepasitarusi su atsakovu, tačiau pretenzijų dėl vaiko priežiūros ar ugdymo šioje įstaigoje nereiškė, o apeliavo į nepalankias sutarties sąlygas ir didelius mokesčius. Atsakovo atstovė nenurodė jokios alternatyvios ugdymo įstaigos, kur ieškovė galėtų leisti šalių vaiką, kur pastarasis gautų kokybiškas paslaugas už ženkliai mažesnę kainą, atsakovas pats neprisidėjo prie ugdymo įstaigos paieškos, todėl teismas laiko, kad atsakovo argumentai, kad ugdymo įstaiga yra per brangi, o sutartį su ja ieškovė pasirašė labai nepalankiomis sąlygomis, nepagrįsti ir atmestini. Taigi įvertinus reikalaujamą priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui skirtą sumą - 300 Eur, matyti, kad vien vaiko ugdymui ir lavinimui privačiame darželyje bus panaudota apie 90 % šios sumos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šalių sūnui šiuo metu yra tik keturi metai, tad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią tvarką, jis ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankys iki septynerių metų, tad ieškovė bus priversta dar keletą metų skirti ženklias sumas vaiko ugdymui ir lavinimui privačiame darželyje. Teismo nuomone, prašomas 300 Eur išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, teismas gali remtis ir netiesioginiais įrodymais, kurių visuma patvirtina arba paneigia ieškinyje nurodytas aplinkybes ir leidžia teismui suformuoti teisinę poziciją dėl ginčo baigties. Šiuo atveju atsakovo atstovės pateikti duomenys apie jos atstovaujamojo turtinę padėtį teismui kelia pagrįstų abejonių. Nors atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas jokio turto neturi, dirba Anglijoje statybose, o pragyvena iš gaunamo apie 1000 Eur mėnesinio atlyginimo, iš kurio moka po 900 £ už būsto nuomą, be to maždaug po 120 Eur nepilnametės dukters G. G. išlaikymui, tad sūnaus išlaikymui galėtų skirti tik po 115 Eur dydžio išlaikymą, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad atsakovas turi įmonę „Sutton Mosaic construktion Ltd“. Iš atsakovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad įplaukos į sąskaitą keletą kartų viršija oficialiai deklaruotas sumas, kas sudaro pagrindą išvadai jog dalis įmonės pinigų cirkuliuoja per asmeninę sąskaitą. Ieškovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas samdo darbuotojus, perka medžiagas. Be to, ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas sveikatos sutikimų neturi, dirba pilną darbo dieną, ar yra ieškojęs geriau apmokamo darbo, nežino.

CPK 202 straipsnyje įtvirtinta, kad apie rašytinių įrodymų su trūkumais įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Šiuo atveju atsakovo atstovės pateikti duomenys apie atsakovo įmonės finansinę būklę neatitinka oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų, jų vertimas nepatvirtintas. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad minėtų dokumentų originalų nėra mačiusi, o teismui pateikė tai, ką jai atstovaujamasis persiuntė elektroniniu paštu, vertimus darė ne vertimų biure, o išvertė atstovės pažįstama mokytoja. Minėtų dokumentų trūkumai pagrįstai leidžia abejoti juose užfiksuotos informacijos patikimumu, todėl teismas turi pagrindo jų nepripažinti tinkamais įrodymais.

Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą atsakovo atstovės argumentą, kad atsakovo mokėtina suma sūnaus O. G. išlaikymui, turėtų būti panašaus dydžio kaip mokama dukters išlaikymui G. G., kadangi tai yra fakto klausimas, sprendžiamas atskiroje byloje, tad nėra jokio teisinio pagrindo šioje byloje vadovautis visai kitame procese priteisto išlaikymo dydžiu. Be to, vaiko išlaikymas Vilniuje ir vaiko išlaikymas Biržuose gali ženkliai skirtis dėl didesnių mokesčių sostinėje už ugdymo įstaigą, būsto nuomą, transporto išlaidas ir pan.

Šalys nepateikė įrodymų apie savo sveikatos problemas, kitas svarbias aplinkybes, kurios sąlygotų nustatyti, kad šalių dalys vaiko išlaikymo prievolėje galėtų būti nevienodos. Ieškovas vaiko pagrindinių poreikių neginčijo, yra sveikas ir darbingas, turi dar vieną išlaikytinę, tačiau turi galimybę dirbti ir užsidirbti, nes yra būsto remonto darbais užsiimančios įmonės direktorius. Teismas laiko, kad atsakovas sąmoningi slepia duomenis apie savo pajamas ne tik nuo savo vaiko motinos, bet galimai ir nuo Anglijos mokesčių administratoriaus, nes iš sąskaitų išklotinių matyti, kad būta atvejų, kai medžiagos perkamos, ar išmokamas atlygis darbuotojams iš atsakovo asmeninės sąskaitos, todėl sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia teikti išlaikymą sūnui O. G. po 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis.

Dėl atsakovo reikalavimo nustatyti, kad O. G. svečiuojantis pas tėvą T. G. ar senelius iš tėvo pusės, periodinės išmokos atitinkamai mažinamos pas tėvą ar senelius iš tėvo pusės išbūtam laikui, teismas pažymi, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, šiuo atveju vaiko motinai, tenka kasdienė vaiko priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos vaikui tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo reikmėms, be to, vaikui nuolat gyvenant su tuo iš tėvų gali atsirasti ir nenumatytų išlaidų papildomiems vaikų poreikiams tenkinti. O su kitu iš tėvų (seneliais) pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką bendraujantys vaikai su juo (jais) būna ne nuolatos (kelias dienas per savaitę ar švenčių, atostogų metu), be to, jau būna aprūpinti drabužiais ar daiktais, skirtais kasdieniam gyvenimui ir būtiniems poreikiams tenkinti, todėl nėra pagrindo tenkinti šio atsakovo reikalavimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą už 6 mėnesius nuo 2014 m. rugsėjo, kuris jos paskaičiavimu sudarė 2555 Eur (6 mėn. x 450 Eur – 145 Eur pervesta suma). Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas tik nuo 2015 m. sausio neteikia išlaikymo, tačiau pirko sūnui rūbų, bet tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismui nėra pagrindo pripažinti šių faktų įrodytais, o tai padaryti turi pareigą atsakovas (CPK 178 str.). Taigi atsakovas nepaneigė fakto, kad prie sūnaus išlaikymo neprisideda nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 6 mėnesių laikotarpį skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį, kas bendrai sudaro 1800 Eur.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku.

Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/2003). Šiuo atveju šalys iš esmės sutarė dėl bendravimo tvarkos pagal 2016-02-18 atsakovo atstovės pasiūlytą sutartį, išskyrus keletą punktų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju auklėjimo pareigų įgyvendinimui ir galimų konfliktų išvengimui vaiko interesus labiau atitiktų pakeistos kaip kurių punktų formuluotės, o keli punktai visai šalintini kaip pertekliniai. Teismas plačiau pasisako tik dėl pašalinto punkto, pagal kurį šalys būtų įsipareigojusios lygiomis dalimis dengti su sūnaus išvykimu iš jo gyvenamosios vietos ir grįžimu į jo gyvenamąją vietą susijusias išlaidas, nes teismo vertinimu šias išlaidas turi dengti šalis, kurios iniciatyva vaikas išvyksta iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Teismo nuomone, tai negali būti vertinama kaip galimi ieškovo apribojimai bendrauti su vaiku, nes iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas palaiko artimus santykius su tėvais, tad su vaiku gali bendrauti jų gyvenamoje vietoje Lietuvoje. Pažymėtina, kad vaikui augant bendravimo poreikiai gali kisti, jų realizavimui nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimas galimas pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas. Teismas keičia šalių suformuluotas bendravimo tvarkos nuostatas kaip „turi pareigą“, „turi teisę ir pareigą“, nes pareigos turėjimas ir jos nevykdymas suponuoja sankciją, o bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymas jokių sankcijų pagal LR įstatymus nenumato.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 968 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 126 Eur už vertimo paslaugas (88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 96 str. 1 d.).

Iš atsakovo valstybei priteistina: žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo 108 eurai, už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo 54 eurai (nuo šio mokesčio paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista pagal įstatymą- CPK 83 str. 1 d. 1 p.) bei 10,35 eurų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso iš atsakovo valstybei priteistina 172,35 euro bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko O. G., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąja vietą su motina R. S., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui O. G., a.k(duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2015-04-03 iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1800,00 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę R. S., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui O. G., a.k(duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią atsakovo T. G., a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Lyginių metų Šv. Velykų metu T. G. turi teisę pasiimti O. G. gim. (duomenys neskelbtini) ne trumpesniam kaip septynių ir ne ilgesniam kaip keturiolikos kalendorinių dienų laikotarpiui.

2. Nelyginių metų Šv. Kalėdų ir Naujųjų švenčių laikotarpiu T. G. turi teisę pasiimti O. G. gim. (duomenys neskelbtini), ne trumpesniam kaip septynių kalendorinių dienų ir ne ilgesniam kaip keturiolikos kalendorinių dienų laikotarpiui.

3. Pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną, T. G. turi teisę pasiimti O. G. gim. (duomenys neskelbtini) savaitgaliui; pasiima sūnų šeštadienį, o R. S. globon perduoda sekmadienį iki 19 val.

4. Nelyginiais metais O. G. savo gimtadienį (sausio 7 d.) švenčia kartu su tėvu jo pasirinktoje vietoje, o lyginiais metais kartu su R. S.. T. G. sūnų pasiima sausio 07 d. ir tą pačią dieną R. S. globon perduoda iki 20 val. Tuo atveju, jei gimtadienio diena yra šeštadienį, tai T. G. sūnų pasiima šeštadienį ir R. S. globon perduoda sekmadienį iki 18 val.

5. O. G. gim. (duomenys neskelbtini) lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigą, T. G. turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir nepertraukiamai su juo bendrauti ne trumpiau kaip dvylika kalendorinių dienų (konkretus laikas derinamas papildomai tiek su ieškove, tiek ir su ikimokyklinio ugdymo įstaiga).

6. O. G. gim. (duomenys neskelbtini) pradėjus lankyti mokyklą, mokyklinių atostogų metu (rudens, žiemos bei pavasario), O. G. mokinio atostogas praleidžia su vienu iš tėvų, t.y. vienas atostogas su mama, kitas su tėvu (tėvui suteikiama teisė sūnų parsivežti į savo pasirinktą vietą ne ilgiau kaip savaitei, atsižvelgiant į moksleivių atostogų trukmę), o vasaros atostogų metu O. G. 1 kalendorinį mėnesį praleidžia su tėvu jo pasirinktoje vietoje, o du mėnesius su mama (konkretus laikas derinamas papildomai).

7. Visais atvejais O. G. paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo R. S. globon laiką šalys suderina iš anksto ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, kuris gali būti keičiamas tik abiems šalims susitarus dėl iš anksto suderinto laiko pakeitimo.

8. T. G. bendrauja su sūnumi telefonu, bei kitomis prieinamomis komunikacinėmis priemonėmis tiek, kiek tai būtina sūnui patogiu laiku.

9. R. S. neprieštarauja, jog sūnus O. G. su seneliais iš tėvo pusės (B. Š. ir B. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) bendrautų T. G. skirtu bendravimo laiku.

10.1. informuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigą apie T. G. teisę gauti iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos visą informaciją apie sūnų O. G. visais jam rūpimais klausimais;

10.2. pasikeitus O. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresui, ugdymo įstaigai (mokyklai ir pan.), O. G. susirgus nedelsiant apie tai pranešti T. G., t.y. ne vėliau kaip sekančią dieną telefonu nusiunčiant SMS žinutę, nurodant gyvenamosios vietos, mokymo, gydymo įstaigos pilną adresą, kontaktinius telefonus ir kitas prieinamas komunikacines priemones, kurių pagalba T. G. galėtų laisvai ir nevaržomai susisiekti su sūnumi ir /ar ugdymo bei gydymo įstaiga.

Priteisti iš atsakovo T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. S., a.k(duomenys neskelbtini) 968,00 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas ir 126,00 Eur (šimtą dvidešimt šešis eurus) už vertimo paslaugas.

Priteisti iš atsakovo T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 172,35 euro (šimtą septyniasdešimt du eurus, 35 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.