Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. Š., V. Š. ir D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. Š., V. Š. ir D. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2- 942- 1105/2022 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams D. Š., V. Š. ir D. Š. dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo, tretieji asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

15. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-942-1105/2022 pagal ieškovės V. M. ieškinį. Teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimus tenkino: įpareigojo atsakovus D. Š. įstatyminį atstovą V. Š., V. Š. ir D. Š. per tris mėnesius, skaičiuojamus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovų lėšomis ir jų pasirinktu būdu pašalinti iš ieškovei V. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 4I1ž, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, esančią ieškovės žemės sklype, jį pašalinant iki ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nusprendė priteisti solidariai iš atsakovų D. Š., jam neturint pakankamai turto ar uždarbio piniginei baudai sumokėti – iš jo įstatyminio atstovo V. Š., V. Š. ir D. Š. ieškovės V. M. naudai 30 Eur dydžio baudą.

18. Ieškovai (šioje byloje atsakovai) V. Š., D. Š. ir D. Š. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir atsakovei V. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribą (gretimybės 5-6) pagal 2023 m. kovo 29 d. matininko R. T. parengtą žemės sklypo ribų planą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-21-400/2025). Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 2053-640/2025 Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko ir tai lėmė netinkamą proceso eigą šioje byloje, todėl buvo netinkamai apibrėžtos bylos teisminio nagrinėjimo ribos, taip pat kad byloje susiklostė situacija, jog teismo eksperto, atlikusio ekspertizę byloje, išvados duotos teismo ekspertizės akte dėl tų pačių aplinkybių yra visiška skirtingos nuo 2025 m. gegužės 23 d. teiktose išvadose. Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-188-902/2026 taikė ieškinio senatį ir ieškovų ieškinį atmetė. Byloje yra pateiktas apeliacinis skundas, byla išsiųsta į apeliacinės instancijos teismą.

19. Apeliantai atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams V. Š., D. Š. ir D. Š. dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo. Minėta, ieškovė ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą pašalinti nuo jai priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovams priklausantį rekonstruotą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1ž (toliau – ir Statinys).

20. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

21. Pareiškėjai pareiškime nurodo, jog yra paaiškėjusios naujos bylos aplinkybės. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia, jų manymu, naujai paaiškėjusia aplinkybe – tai yra S. S. konsultacine išvada ir MB „Deinuva“ atsakymais į klausimus. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017). Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

22. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad po civilinės bylos išnagrinėjimo ir procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovas užsakė pas tą patį teismo ekspertą parengti ginčo pastato faktinės padėties atitikties su žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane nurodyta šio pastato padėtimi, vertinimą, nepatvirtina, kad tai gali būti laikytina naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A- 2053-640/2025 yra nurodyta, kad teismo ekspertas aiškiai nurodė, kad jis nevertino apeliantams priklausančiame žemės sklype šiuo metu esančių statinių koordinačių, nes, jo vertinimu, statiniai yra perstatyti ir jis negali nustatyti, ar tos koordinatės, kurios yra nurodytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro byloje, yra teisingos; teismo ekspertas akcentavo, kad jis nesivadovavo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro byloje nurodyta 6 ir 9 koordinatėmis, nes jam nebuvo žinoma, ar apeliantams priklausančio ir perstatyto pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, kampas yra išlikęs toje pačioje vietoje. Taip pat Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad iš MB „Deinuva“ išvados, kurią parengė teismo ekspertas G. K., kuris ir atliko teismo ekspertizę byloje, atsakymų į klausimus dėl ūkinio pastato padėties ir žemės sklypo ribų (duomenys neskelbtini), pateikus doc. dr. S. S. konsultacinę išvadą, matyti, jog tas pats teismo ekspertas skirtingai, nei buvo konstatuota teismo ekspertizės akte, nurodė, kad atlikus situacijos vertinimą, (duomenys neskelbtini)plane, nurodyta koordinatė Nr. 9 yra nustatyta klaidingai, galimai dėl šios priežasties neteisingai nustatytos ir plano koordinatės Nr. 5, ir Nr. 6, t. y. pietinė Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba. Tokiu būdu susiklostė situacija, jog teismo eksperto, atlikusio ekspertizę byloje, išvados duotos teismo ekspertizės akte dėl tų pačių aplinkybių yra visiškai skirtingos nuo 2025 m. gegužės 23 d. teiktose išvadose ir pareiškėjai nenurodo, kodėl teismas turėtų vadovautis būtent jų nurodoma pozicija.

23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teismo eksperto parengti atsakymai neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nors ir gauti po teismo spendimo priėmimo, požymių, nes tai yra tam tikrų aplinkybių vertinimas, o ne naujai paaiškėjusi aplinkybė, kaip tai numato CPK 366 straipsnis. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas užsakė atlikti esamos situacijos vertinimą. Bylos aplinkybės nepasikeitė, pasikeitė tik to paties asmens pateiktas situacijos vertinimas (teismo eksperto G. K. (UAB „Drava“) 2024 m. spalio 21 d. Ekspertizės akto išvados prieštarauja jo (MB „Deinuva“) 2025 m. gegužės 23 d. teiktoms išvadoms). Visos pareiškėjų nurodomos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir pareiškėjai galėjo jomis naudotis gindami savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu jiems nepavyko surasti specialisto, kuris galėtų pateikti išvadą, vertinama kritiškai. Bylos duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimas truko beveik metus laiko, atsakovai buvo atstovaujami profesionalaus teisininko, jie turėjo žinoti apie savo pareigą įrodyti jų nurodomas aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, jog ir bylą nagrinėjęs teismas atsakovams šią pareigą išaiškino, siūlė teikti priešieškinį, tačiau atsakovai šia savo teise nesinaudojo. Tai, kad po bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovai nusprendė pradėti rinkti naujus įrodymus, nors tokią teisę turėjo visu bylos nagrinėjimo metu, nesudaro pagrindo atnaujinti bylos procesą. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.

24. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias tiek įrodymų vertinimą, tiek ir proceso atnaujinimo institutą, bei nukrypo nuo atitinkamais klausimais suformuotos kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantai iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, teismo nebuvo įvertinti. Teismo nutartis yra išsamiai motyvuota ir priimta išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiama byloje esančiais įrodymais.

25. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjų D. Š., V. Š. ir D. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.