Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Viktorijai Vilkei, Viktorijai Stalioraitienei, Dovilei Janišauskaitei,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento vidurio Lietuvos teisės skyriaus atstovei A. T.,

ieškovei V. M., atsakovams D. Š., jo įstatyminiam atstovui V. Š., V. Š., D. Š., trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovui, Valstybės įmonės Registrų centras atstovams nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo pagal ieškovės V. M. ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovams D. Š., V. Š. ir D. Š., tretieji asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teisės departamento vidurio Lietuvos teisės skyrius, Valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė V. M. pareikštu ieškinio reikalavimu prašo teismo įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą, kuris galėtų būti trys kalendoriniai mėnesiai, skaičiuojami nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti nuo ieškovei jai priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstruotą statinį: pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė daikto naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini). Ieškinio reikalavime, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė yra namų valdos ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti (duomenys neskelbtini). Atsakovai yra gretimos namų valdos ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Abu žemės sklypai ribojasi. Atsakovams be žemės sklypo ir jame esančių statinių nuosavybės teise priklauso ir ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, plane pažymėto (duomenys neskelbtini). Pastatas yra pastatytas (duomenys neskelbtini) metais, jo baigtumas 100 procentų. Pastatas yra pastatytas iš paprastų lentų, ieškovė sutikimo šiam pastatui statyti nėra davusi, nors jis buvo pastatytas prie pat sklypo ribos. (duomenys neskelbtini) metais atsakovai pastatą perstatė ir jo dalis atsidūrė ant ieškovės žemės sklypo. Ieškovė perspėjo atsakovus, kad statinys yra ant jos žemės, tačiau atsakovai pastato nugriauti nesutinka, todėl ji kreipėsi į teismą dėl jos pažeistos teisės gynimo. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad trijų mėnesių terminas yra pakankamas ieškovės reikalavimui įvykdyti, be to, ieškovei nėra svarbu ar bus nugriautas visas statinys ar tik jo dalis, ieškovė pageidauja, kad statinio dalis būtų patraukta iš jos sklypo iki jo ribos. Pasak atstovo, Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus darbuotojams nuvykus į vietą ir patikrinus VĮ Registrų centre įregistruotus kadastrinius matavimus, akivaizdu, kad ginčo statinys yra ant ieškovės žemės sklypo, todėl ieškinys turi būti patenkintas pilna apimtimi. Ieškovė nepageidauja kitokio jos pažeistos teisės gynimo būdo, ji sutiko, kad atsakovai žemės sklypelį, ant kurio stovi jų ūkio pastatas, iš jos nupirktų už jo rinkos kainą, tačiau atsakovai pasiūlė aiškiai per mažą kainą. Be to, prie pat sklypo ribos stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantis ūkio pastatas, kurio priežiūrai ieškovei reikalingas bent jau apėjimas apie statinį.

2. Atsakovai D. Š., V. Š. ir D. Š. byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nesutinka, prašė jį atmesti. Teismo posėdžių metu atsakovo D. Š. įstatyminis atstovas V. Š. nurodė, kad ginčo statinys toje pačioje vietoje stovi jau nuo (duomenys neskelbtini) metų, jis buvo remontuojamas (duomenys neskelbtini) metais, tačiau liko stovėti toje pačioje vietoje, kurioje stovėjo iki jo remonto. Pasak atstovo, atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi žemės sklypo ribos buvo nustatytos atliktais kadastriniais matavimais (duomenys neskelbtini). Tuo metu, besiribojančių žemės sklypų savininkai buvo sutarę, kad galės statyti savo žemės sklypuose ūkio pastatus ant sklypų ribų, todėl nuo pat (duomenys neskelbtini) metų jokių pretenzijų nei atsakovams, nei prieš tai buvusiems savininkams nebuvo reiškiama. Ginčo ūkio pastatas niekada nebuvo ieškovės žemės sklype ir šiuo metu jame nėra. Atsakovų atstovas nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nurodyta žemės sklypų riba, kadangi sklypų savininkai visada naudojosi savo žemės sklypais pagal seniai nustatytas ribas ir ginčo statinys nebuvo ieškovės žemės sklype. Atsakovams remontuojant ginčo statinį, ieškovė pati kreipėsi pas matininką ir užsakė naujus kadastrinius matavimus, tačiau atsakovai nepasirašė ant žemės sklypų ribų parodymo – paženklinimo akto, nes pagal naujus matavimus atsakovų ūkio pastatas atsidūrė ieškovės žemės sklype. Atsakovų atstovas pripažino, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) metais žodžiu reiškė pretenzijas dėl ginčo ūkio pastato rekonstravimo, nurodydama, kad jis yra ant ieškovės žemės sklypo. Atstovas į ieškovės pretenzijas nereagavo, sklypo ribų nepasitikslino. Ieškinio reikalavimo dėl sklypų ribų tikslinimo nereikš.

3. Atsakovų atstovė advokatė Jolanta Činčikienė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad žemės sklypų ribų persistūmimas galėjo įvykti dėl to, kad VĮ Registrų centras perskaičiavo žemės sklypų koordinates pagal valstybinę koordinačių sistemą. Nepaisant to, atsakovai nesutinka su žemės sklypų ribomis, kurioms esant ginčo ūkio pastatas atsidūrė ieškovės žemės sklype. Atstovė byloje rėmėsi (duomenys neskelbtini) metų namų valdos žemės sklypo ribų planu, kurio duomenys patvirtina, kad ginčo ūkinis pastatas pastatytas ant žemės sklypo ribos, o ne ieškovei priklausančiame žemės sklype. Tokiu būdu, atsakovų atstovė prašė ieškinio reikalavimą atmesti.

4. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinio reikalavimo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra, nes tarnyba neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismo posėdžio metu tarnybos atstovas nurodė, kad vietoje patikrinus civilinės bylos šalių žemės sklypų ribas, kurios yra įregistruotos VĮ Registrų centre, akivaizdu, kad ginčo statinys yra ieškovės žemės sklype. VĮ Registrų centras duomenys yra galiojantys ir nenuginčyti. Atstovo nuomone, pareigą ginčyti žemės sklypo ribas turi atsakovai, tačiau jie to nepadarė, nepaisant teismo raginimo reikšti reikalavimą dėl žemės sklypų ribų nustatymo.

5. Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdyje inspekcijos atstovė teismui paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) teismui pateiktas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas buvo surašytas remiantis Nacionalinės žemės tarnybos byloje esančia schema ir kadastriniais pastato duomenimis. Šioje schemoje atlikti matavimai nėra tikslūs, nes jie yra atlikti su paprastu metru, tikslius matavimus gali atlikti tik Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, nes jie turi tam skirtus prietaisus.

6. Tretysis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

7. Ieškinio reikalavimas tenkinamas.

8. Civilinės bylos duomenys patvirtina, civilinės bylos šalys yra kaimyninių žemės sklypų savininkai. Konkrečiai, ieškovė V. M. yra (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovams D. Š., V. Š. ir D. Š. nuosavybės teise (po 1/3 dalį) priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš civilinėje byloje pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (duomenys neskelbtini) Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patikrinus ar žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypų ribas, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), privataus žemės sklypo pietvakariniame kampe statomas (pagal savininko paaiškinimą rekonstruojamas) ūkinis pastatas, kurio dalis (schemoje pažymėta taškais Nr. 2 – 3) išlenda į (duomenys neskelbtini), privatų sklypą. Vietoje rastas matuojamų sklypų ribas žymintis riboženklis (schemoje Nr. 1), kurio koordinatės atitinka sklypų planuose ir Nekilnojamojo turto kadastre pažymėto taško koordinates. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas paaiškino, kad jie sklypais naudojasi pagal senas buvusias sklypų ribas.

9. Ieškovė V. M., remdamasi prie ieškinio reikalavimo pateiktais rašytiniais įrodymais byloje pareiškė negatorinį reikalavimą, kuriuo prašo pašalinti jos varžomų teisių pažeidimus. Atsakovo D. Š. įstatyminis atstovas V. Š. teismo posėdžių metu nurodė, kad ginčo statinys yra rekonstruojamas ir jis stovi toje pačioje vietoje, kurioje stovėjo (duomenys neskelbtini) metais pastatytas ūkio pastatas. Pasak atstovo, ginčo statinys negali būti ieškovės žemės sklype, jis nesutinka su pakeistomis žemės sklypų ribomis.

10. Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (LAT 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu.

11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (LAT 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Kita vertus, kas taip pat svarbu nagrinėjamoje byloje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus jų visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios, todėl turi būti nustatinėjamos, tačiau tokiais atvejais turi būti reiškiamas reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribas.

12. Nagrinėjamoje byloje civilinės bylos šalys nereiškė reikalavimo dėl žemės sklypų ribų patikslinimo, nors teismas teismo posėdžių metu, atsakovo D. Š. atstovui nurodžius, kad žemės sklypų ribos yra netikslios, abejoms civilinės bylos šalims ne kartą siūlė tokį reikalavimą pareikšti. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovams nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo, yra pastatytas ginčo ūkio pastatas, žymėjimas (duomenys neskelbtini), kurio dalis, remiantis byloje pateiktais (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu ir schema, yra įsiterpusi į ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį. Atsakovai nesutinka, kad jiems nuosavybės teise priklausančio ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas (duomenys neskelbtini), dalis yra įsiterpusi į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Atsakovų atstovė teismo posėdžių metu rėmėsi (duomenys neskelbtini) metų buvusių savininkų žemės bylose esančiais namų valdų žemės sklypų ribų planais, kuriuos yra pasirašę visi buvę kaimyninių žemės sklypų savininkai, kurie taip pat buvo sutarę, kad visi kaimynai gali statyti savo ūkio pastatus iki kaimyninių žemės sklypų ribų. Atstovės nurodomuose namų valdų žemės sklypų ribų planuose ginčo ūkio pastatas yra nubraižytas iki ieškovės žemės sklypo ribos, ant šių planų yra pasirašęs buvęs ieškovės žemės sklypo bendraturtis A. M. Atsakovai nurodo, kad šiuo metu žemės sklypų ribos yra pasikeitusios, jie su jomis nesutinka. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė priešingai, kad civilinės bylos šalių žemės sklypų ribos yra nepakitusios ir aiškios, jų tikslinti nėra jokios būtinybės. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, t. y. atsakovams teismo posėdžių metu nurodžius, kad bylos šalių žemės sklypų ribos yra netikslios ir neaiškios, tačiau atsakovams nepareiškus reikalavimo dėl žemės sklypų ribų tikslinimo, teismas turi pareigą analizuoti klausimą, ar iš tiesų bylos šalių žemės sklypų ribos yra neaiškios. Dėl nurodyto klausimo teismas šiame sprendime pasisako sekančiai.

13. Civilinės bylos duomenys, be kita ko patvirtina, kad ieškovei V. M. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (Nr. 1), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini). Atsakovams D. Š., V. Š. ir D. Š. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (Nr. 2), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini). Iš civilinėje byloje VĮ Registrų centras (duomenys neskelbtini) pateikto rašto „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad Valstybinio žemės kadastro žemėlapyje žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio ieškovei V. M.) ribos buvo pažymėtos (duomenys neskelbtini) pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parengtą Namų valdos žemės sklypo ribų planą (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) buvo suderintas su Panevėžio miesto vyriausiuoju inžinieriumi – vyr. architekto pavaduotoju R. D. Nurodyto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų koordinatės buvo nustatytos Panevėžio miesto vietinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini), susietoje su valstybine koordinačių sistema. Žemės sklypas Nr. 1 (duomenys neskelbtini) įregistruotas tuometinėje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje (Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriuje) (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Valstybinio žemės kadastro žemėlapyje žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo pažymėtos (duomenys neskelbtini) pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parengtą Namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuris (duomenys neskelbtini) buvo suderintas su Panevėžio miesto vyriausiuoju inžinieriumi – vyr. architekto pavaduotoju R. D. Nurodyto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų koordinatės buvo nustatytos Panevėžio miesto vietinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini), susietoje su valstybine koordinačių sistema. Žemės sklypas Nr. 2 (duomenys neskelbtini) įregistruotas tuometinėje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje (Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje) (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Valstybinio žemės kadastro duomenų registro duomenys Nekilnojamojo turto registrui buvo perduoti (duomenys neskelbtini) metais, įsteigus Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonę ir panaikinus valstybinį žemės kadastro duomenų registrą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, duomenys, sukaupti valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka, netikrinant jų išsamumo, pagrįstumo ir teisėtumo. Be kita ko, VĮ Registrų centras rašte toliau nurodoma, kad patikrinus, ar minėtų žemės sklypų planuose nurodytos koordinatės atitinka šiuo metu nekilnojamojo turto žemėlapyje pažymėtų sklypų koordinates, nustatyta, kad nepakeista ir nepakoreguota nė viena šių žemės sklypų koordinatė. Pasak, VĮ Registrų centras, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nepasikeitė ir nebuvo tikslinamos nuo jų pažymėjimo Valstybinio žemės kadastro žemėlapyje ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Patikrinus VĮ Registrų centras pateiktus rašytinius duomenis pridėtoje Kadastro žemėlapio ištraukoje, taip pat ieškovei ir atsakovams nuosavybės teise priklausančių Namų valdų žemės sklypų ribų planuose, parengtuose (duomenys neskelbtini) metais, matyti, kad kaimyninių žemės sklypų ribos nepersidengia, abu žemės sklypai tarpusavyje ribojasi sutampančiose koordinatėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios išliko nepakitusios, lyginant su minėtais (duomenys neskelbtini) metų namų valdų žemės sklypų ribų planais ir juose esančiomis koordinatėmis, žyminčiomis taškus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane) bei taškus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane). Nurodytas faktines aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju, turinčiu specialiųjų žinių, apklaustas Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vyr. specialistas S. Š., patvirtinęs, kad nuvykus į vietą ir patikrinus žemės sklypų ribas buvo rastas ginčo sklypų ribas žymintis riboženklis, kurio koordinatės atitinka sklypų planuose ir Nekilnojamojo turto registre pažymėtų taškų koordinates. Tokiu būdu, teismas neturi pagrindo išvadai, kad civilinės bylos šalių nuosavybės teise turimų žemės sklypų ribos yra pakitę ir netikslios, juolab, kad priešingų įrodymų byloje atsakovai nėra pateikę. Priešingai, iš byloje surinktų rašytinių įrodymų turinio, teismas daro pagrįstą išvadą, kad ginčo žemės sklypų ribos yra tikslios ir aiškios, jos nėra pakitusios nuo jų pažymėjimo valstybinio žemės kadastro žemėlapyje ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

14. Tokiu būdu, teismui padarius išvadą, kad civilinės bylos šalims priklausančių žemės sklypų ribos yra aiškios ir nepakitusios, teismas toliau šiame sprendime analizuoja galimai ieškovės atžvilgiu daromo jos teisės pažeidimo turinį, ir pasisako sekančiai.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra išplėtotos bei detalizuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normose.

16. Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95 - 4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).

17. Šiame teismo sprendime jau minėta, kad pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė daiktu disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Šių sąvokų turinį sudaro tai, kad žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nors ir nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu. Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, nes būtent atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens. Remiantis nurodytu reglamentavimu, konstatuotina, kad ieškovė nagrinėjamojoje byloje turėjo įrodyti tik tai, kad ji yra ginčo žemės sklypo savininkė ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos. Tuo tarpu, atsakovai turėjo pareigą įrodyti, jog jie elgiasi teisėtai, t. y. kad ginčo pastatas yra pastatytas atsakovų žemės sklype, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, taip pat, kad ginčo pastato dalis nėra įsiterpusi ant ieškovės žemės sklypo dalies.

18. Byloje atsakovo D. Š. įstatyminis atstovas teismui nurodė, kad ūkio pastatas, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), žymimas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra baigtas statyti (duomenys neskelbtini) metais. (duomenys neskelbtini) metais šis statinys rekonstruotas, jis yra pastatytas toje pačioje vietoje, kurioje yra buvęs senas ūkio pastatas. Pasak atstovo, iš (duomenys neskelbtini) metų plano matyti, kad šis statinys yra iki ieškovės žemės sklypo ribos, vadinasi buvęs žemės bendraturtis A. M. žinojo, kad statinys stovi šalia ribos ir su tuo sutiko. Atsakovai nurodė manantys, kad ginčo statinio dalis negali būti ieškovės žemės sklypo dalyje.

19. Šio sprendimo 13 punkte teismas jau yra nurodęs, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos buvo pažymėtos (duomenys neskelbtini) pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parengtą Namų valdos žemės sklypo ribų planą, kurios išliko nepakitę iki buvo pažymėtos Valstybinio žemės kadastro žemėlapyje ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Iš teismui pateiktos Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus kadastro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad joje esantis (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas Namų valdos žemės sklypo ribų planas M 1:500 yra pasirašytas visų kaimyninių žemės sklypų savininkų, tame tarpe ieškovės žemės sklypo buvusio bendraturčio A. M. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ planas, pasirašytas gretimų žemės sklypų savininkų yra ir kadastro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Abu planai yra suderinti su Panevėžio miesto vyriausiuoju inžinieriumi – vyr. architekto pavaduotoju R. D. Abejuose planuose atsakovams priklausantis ginčo statinys, žymėjimas (duomenys neskelbtini), yra nubraižytas šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos. Teismui nustačius, kad abu Namų valdų žemės sklypų ribų planus pasirašius gretimų žemės sklypų visiems savininkams, įskaitant ieškovės žemės sklypo buvusį bendraturtį A. M., darytina pagrįsta išvada, kad pasirašant žemės sklypų ribų planus A. M. išreiškė savo sutikimą, kad atsakovų žemės sklype esantis ūkio pastatas, žymėjimas (duomenys neskelbtini), būtų iki ieškovės žemės sklypo ribos.

20. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal Statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013; 2017 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017). Civilinės bylos duomenys patvirtina ir ginčo dėl to tarp civilinės bylos šalių nėra, kad (duomenys neskelbtini) metais ginčo statinys buvo pradėtas rekonstruoti, todėl ieškovė V. M. atsakovo D. Š. įstatyminiam atstovui V. Š. pradėjo reikšti žodines pretenzijas, nurodydama, kad ginčo statinio dalis yra ant jos žemės sklypo dalies. Tiek atsakovų atsiliepime į ieškinio reikalavimą, tiek teismo posėdžių metu V. Š. yra nurodęs, kad ieškovė žodžiu reikalavo ginčo ūkio pastato nerekonstruoti, o jį nugriauti, teigdama, kad dalis šio statinio yra ant jos žemės sklypo. Atstovas teismo posėdžio metu nurodė netikrinęs žemės sklypo ribų ir neįsitikinęs ieškovės žodžių teisumu toliau vykdė ginčo statinio rekonstrukciją, kadangi ginčo statinys naujai buvo statomas tokio paties dydžio, koks buvo senasis.

21. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (ginčo statinio rekonstravimo laikotarpiui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, jog statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros metu atliekami veiksmai neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017; 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018). Vienas iš tokių reikalavimų – statant statinius laikytis teisės aktų nustatytų atstumų iki besiribojančių kitų žemės sklypų ribų.

22. Atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Atsakovų pastatytas ginčo ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), žymėjimas (duomenys neskelbtini), remiantis Statybos techninio reglamento STR (duomenys neskelbtini) „Statinių kvalifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, priskiriamas I nesudėtingų pastatų grupei (redakcija galiojusi nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d.), kurioms pagal jų statybų metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR (duomenys neskelbtini) „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas, Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas iki statybos pradžios turi gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Statybos techninio reglamento (duomenys neskelbtini) „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas, Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 7 priede apibrėžti atvejai, kuriems esant privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Konkrečiai, 4 punkte numatyta, kad statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Šio priedo 8 punkte numatyta, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

23. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą šioje byloje konstatuotina, kad rašytinį gretimo žemės sklypo savininko, t. y. ieškovės, sutikimą dėl pastatyto ginčo statinio (ne)privalomumą lemia šio statinio (ne)atitiktis nurodytiems reikalavimams. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; šie atstumai gali būti keičiami tik suinteresuotų asmenų tarpusavio susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2018 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018).

24. Atsakovo D. Š. įstatyminis atstovas teismo posėdžių metu nurodė, kad jam nebuvo reikalingas ieškovės sutikimas dėl ginčo statinio rekonstrukcijos, nes gretimų žemės sklypų savininkai (duomenys neskelbtini) metais pasirašydami ant namų valdų žemės sklypų ribų planų, kuriuose ginčo ūkio pastatas yra nubraižytas prie ieškovės žemės sklypo ribos, sutiko su tokia ginčo ūkinio pastato buvimo vieta. Pasak atstovo, ginčo ūkinis pastatas rekonstruojamas toje pačioje vietoje, kaip ir buvo senasis pastatas, nekeičiant jo matmenų ir bendro ploto. Tokiai atsakovų pozicijai teismas nepritaria. Surinkti rašytiniai civilinės bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) metais visi gretimų žemės sklypų savininkai yra pasirašę ant Namų valdų žemės sklypų ribų planų, kuriuose atsakovams priklausantis ūkinis pastatas yra nubraižytas šalia ieškovės žemės sklypo ribos. Šių žemės sklypų ribų planų pagrindu civilinės bylos šalių žemės sklypų ribos buvo pažymėtos valstybinio žemės kadastro žemėlapyje ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Buvęs ieškovės žemės sklypo bendraturtis A. M. sutiko ir savo parašu patvirtino sutinkąs, kad ginčo ūkinis pastatas stovėjo prie jo žemės sklypo ribos. Gi, civilinėje byloje surinkti rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad ieškinio reikalavimo pateikimo dienai, ginčo ūkio pastato dalis yra ant ieškovės žemės sklypo, o ne šalia jo ribos, kaip nurodo atsakovai. Kaip matyti iš byloje ieškovės pateikto, šio sprendimo 8 punkte aprašyto, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (duomenys neskelbtini). Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovų rekonstruojamas ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), išlenda į (duomenys neskelbtini), privatų sklypą. Ieškovės byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) Statinių faktinės padėties planas (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina, kad atsakovų rekonstruojamas statinys, žymėjimas (duomenys neskelbtini), išlenda į ieškovės žemės sklypą. Ginčo statinio išsikušusios dalies matmenys yra 0,87 m × 0,35 m × 7,52 m ir sudaro 5 m² plotą. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais rašytiniais ieškovės pateiktais įrodymais, juolab, kad atsakovai byloje nėra pateikę priešingų rašytinių įrodymų, nors teismas jiems tokią galimybę ne kartą buvo suteikęs. Išvardintų rašytinių įrodymų visuma teismui leidžia spręsti, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) metais pradėję ginčo statinio rekonstrukciją, buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi, nes nepatikrino naudojamo žemės sklypo ribų, todėl savo rizika pastatė ginčo ūkinį pastatą, kurio dalis yra ant ieškovės žemės sklypo, neturėdami pastarosios sutikimo tokį statinį statyti. Tokiu būdu, atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimus, t. y. ginčo ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas (duomenys neskelbtini), pastatė įsikišusį į ieškovės žemės sklypą, neturėdami tokio ieškovės sutikimo.

25. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Kasacinio teismo konstatuota, jog proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017).

26. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant neteisėtų statybų ir jų teisinių padarinių klausimus, taip pat akcentuojamas taikytinų priemonių proporcingumo aspektas, kurį vertinant, be kita ko, svarbi pažeidimo reikšmingumo aplinkybė, konstatuota, kad turi būti paisoma pareigos nustatyti teisingą susikirtusių visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą, nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Allard prieš Švediją,peticijos Nr. 35179/97; 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Saliba prieš Malta, peticijos Nr. 4251/02; 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03).

27. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad, net ir nustačius neteisėtas statybas, sprendžiama dėl jų pasekmių – neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo. Teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-701/2017). Pasirinktas būdas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, taikoma priemonė turi būti pakankama ir neturi suvaržyti asmens teisių labiau, negu reikia tikslui pasiekti, bei būti ne per griežta teisėtumui atkurti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai ir kt.). Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Ši priemonė turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017).

28. Tokiu būdu, teismas konstatavęs, kad atsakovų pastatytas ginčo ūkinis pastatas, pažeidžia ieškovės teisę netrukdomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu bei spręsdamas ieškovės reikalavimą pašalinti iš jos žemės sklypo neteisėtai pastatytą atsakovų statinį, remiantis nurodytais kasacinio teismo aiškinimais, teismas turi įvertinti ir spręsti ar mažesnėmis priemonėmis negalima pasiekti ieškovės interesų apgynimo.

29. Toliau šiame sprendime pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo pašalinti ginčo statinį iš jos žemės sklypo, teismas vertina, kad atsakovų pastatytas ginčo ūkinis pastatas, kurio dalis yra ant ieškovės žemės, CK 4.37 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas esminiai trukdantis ieškovei tinkamai naudotis turimu žemės sklypu. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste, teismas sprendžia, kad atsakovų pastatytas ginčo statinys jo esamoje vietoje, daro esminę žalą ieškovės tesėtam interesui netrukdomai naudotis turima nuosavybe. Tokie ieškovės teisių pažeidimai turi būti pašalinti. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nedidelis – 0,0633 ha bendro, užstatytas statiniais. Ieškovės atstovas teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovės žemės sklype priešais atsakovų pastatą stovi pačios ieškovės ūkio pastatas, kuris yra 0,5 metro atstumu nuo gretimo žemės sklypo ribos, todėl ieškovei reikalingas žemės plotas šiam statiniu prižiūrėti. Šias atstovo nurodytas faktines aplinkybes visiškai patvirtina bylos rašytiniai įrodymai.

30. Vertindamas tai, ar teismo konstatuoti ieškovės teisėtų interesų pažeidimai, galėtų būti pašalinti kitu nei ieškovės prašomu būdu, teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė alternatyvių šių pažeidimų pašalinimo būdų. Tokias išvadas teismas daro remdamasis sekančiai dėstomais argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų pastatytas ginčo ūkinis pastatas mažina ieškovės žemės sklypo plotą, ieškovė nėra davusi sutikimo atsakovams statyti ginčo statinį ant jos žemės sklypo. Pažymėtina, kad parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas siūlė atsakovams galimybę iš ieškovės nupirkti užimtą žemės sklypo plotą arba sumokėti jai piniginę kompensaciją dėl nepagrįstai užimtos žemės dalies, tačiau atsakovai tokios galimybės nesvarstė. Byloje atsakovai nepateikė teismui skaičiavimų kokius nuostolius jie patirtų dėl ginčo pastato nugriovimo ar dalies išardymo, taip pat nepateikė duomenų apie naujai pastatyto ginčo pastato rinkos vertę. Iš teismui pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad ginčo statinys yra medinių konstrukcijų: gegnės ir grebėstai mediniai, danga profiliuotos skardos, įrengti lietvamzdžiai, šalia statinio lietaus surinkimo šulinėlis, todėl teismas sprendžia, kad ginčo statinio elementai galėtų būti pašalinti iš ieškovės žemės sklypo nepadarant pagrindiniam statiniui esminės žalos. Tokiu būdu, teismui nekyla abejonių, kad tinkamiausias ieškovės teisių gynimo būdas, atitinkantis proporcingumo principo imperatyvus, yra ginčo statinio elementų pašalinimas iš ieškovės žemės sklypo pačių atsakovų sąskaita, taip pat jų pasirinktu būdu.

31. Pareikštu ieškinio reikalavimu ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą, kuris galėtų būti trys kalendoriniai mėnesiai, skaičiuojami nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo rekonstruotą statinį: pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė daikto naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas reikalavimo tikslinti raštu nepageidavo, teismui paaiškino, kad ieškovei nėra svarbu kokiu būdu atsakovai pašalins ginčo statinio dalį nuo jos žemės sklypo, t. y. jį visiškai nugriaunant ar rekonstruojant. Ieškovės atstovas taip pat teismui patikslino, kad ginčo statinys nuo jos žemės sklypo gali būti patrauktas iki žemės sklypo ribos, ieškovė nereiškia reikalavimo statinį patraukti per 3 metrus nuo sklypo ribos. Be to, ieškovė pageidauja, kad iki sklypo ribos būtų patraukta ne tik ginčo statinio siena, tačiau ir stogo konstrukcija. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tikslintinas.

32. Ieškovė ieškinio reikalavimu ginčo statinį pašalinti prašė įpareigoti atsakovus per tris mėnesius, skaičiuojamus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovams bylos nagrinėjimo metu nepareiškus prieštaravimo dėl šio termino tęstinumo, teismas sprendžia, kad jis yra pakankamas teismo sprendimui įvykdyti ir ieškovės teismo sprendimu konstatuotiems teisės pažeidimams pašalinti. Todėl toks ieškovės reikalavimas tenkinamas. Už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną ieškovė prašė teismo iš atsakovų solidariai priteisti po 100,00 Eur dydžio baudą. Teismas tokį ieškovės reikalavimą tenkina iš dalies, ir sprendžia iš atsakovų solidariai už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną priteisti po 30,00 Eur. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda galimo teismo sprendimo nevykdymo atveju laikytina adekvačia atsakovų daromiems pažeidimams (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teikdama teismui ieškinio reikalavimus sumokėjo 114,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), taip pat patyrė 600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Civilinėje byloje taip pat yra paskaičiuotos 22,40 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Teismas ieškovės reikalavimus tenkina visiškai (100 proc.), todėl iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos visos jos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Valstybės naudai iš atsakovo piteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės V. M. ieškinio reikalavimus tenkinti.

Įpareigoti atsakovus D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminį atstovą V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius, skaičiuojamus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovų lėšomis ir jų pasirinktu būdu pašalinti iš ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, esančią ieškovės žemės sklype, jį pašalinant iki ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną priteisti solidariai iš atsakovų D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jam neturint pakankamai turto ar uždarbio piniginei baudai sumokėti – iš jo įstatyminio atstovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą.

Priteisti iš atsakovų D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jam neturint pakankamai turto ar uždarbio bylinėjimosi išlaidoms sumokėti – iš jo įstatyminio atstovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 238,00 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jam neturint pakankamai turto ar uždarbio bylinėjimosi išlaidoms sumokėti – iš jo įstatyminio atstovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 7,46 Eur (septynis eurus 46 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.