Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2022-10-17 · Civilinė byla Nr. e2-576-618/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-17
Bylos Nr.
e2-576-618/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00227-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“
Advokatai
Darius Karabinas, Gintaras Aleknavičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-576-618/2022Proceso Nr. 2-56-3-00227-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 2.6.18.3; 3.1.18.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė,sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“ atstovui advokatui Dariui Karabinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės butų ūkis“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pastatų diagnostika ir statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2022 m. kovo 30 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymų atmetimo ir ieškovės 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą dėl pretenzijos atmetimo, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad 2022 m. kovo 25 d. pateikė pasiūlymus visuose trijuose pirkimuose (toliau – ir Pasiūlymas). 2022 m. kovo 30 d. atsakovė priėmė sprendimą (toliau – ir Sprendimas) atmesti ieškovės pasiūlymus Pirkimo sąlygų 6.11.2 punkto pagrindu, kadangi ieškovė nepridėjo užsakovų atsiliepimų, kurie yra būtini, siekiant tinkamai įvertinti ar nurodytos sutartys įvykdytos sėkmingai. Nebuvo pateikti visi vertinimo kriterijaus (P – specialisto patirties aprašymas) pagrindimą patvirtinantys dokumentai. Ieškovė 2022 m. kovo 31 d. pateikė pretenziją dėl priimto Sprendimo, kurioje nurodė, kad perkančioji organizacija UAB „Marijampolės butų ūkis“ dėl dokumentų tikslinimo nesikreipė į UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, taip pažeisdama viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 45 straipsnio 3 dalį. Buvo prašoma panaikinti Sprendimą ir užtikrinti ieškovei galimybę pateiktus dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per pirkimo vykdytojo nustatytą protingą terminą. Taip pat stabdyti sutarčių pasirašymą dėl statybų techninės priežiūros. Atsakovė 2022 m. balandžio 1 d. Sprendimu atmetė ieškovės pretenziją nurodydama, kad pasiūlymas, kaip jis suprantamas „siaurąja prasme“ negali būti paaiškintas ar papildytas, nes tai reikštų pasiūlymo pakeitimą iš esmės (VPĮ 55 straipsnio 9 dalis).

1.2. Ieškovė nurodo, jog Pasiūlymas buvo atmestas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais atliktais VPĮ 55 straipsnio 9 dalies taikymo kontekste. Ieškovės nuomone, atsakovė negalėjo nukrypti nuo VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos prašyti dalyvį patikslinti, papildyti arba paaiškinti netikslius, neišsamius ar trūkstamus duomenis apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams skirta tam, kad perkančioji organizacija dėl formalių priežasčių neatmestų reikiamą kvalifikaciją turinčio, tačiau jos tinkamai dokumentais nepagrindusio tiekėjo pasiūlymo.

1.3. Ieškovės nepateikti dokumentai yra susiję su vienu iš Pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi ir padeda nustatyti ne pasiūlymo atitiktį Pirkimo dokumentams, o atlikti Pasiūlymo įvertinimą - skirtinų balų skaičių. Todėl jos Pasiūlymas negalėjo būti atmestas pagal Pirkimo sąlygų 6.11.2 punktą. Turėjo būti taikytas 6.11.1 punktas, tačiau prieš tai paprašius pateikti trūkstamus dokumentus, jei pastarieji keistų Pasiūlymo esmę, t.y. darytų Pasiūlymą iš neatitinkančio pirkimų sąlygas į atitinkantį.

1.4. Ieškovė nurodo, kad vertinimo kriterijaus aprašymai buvo pateikti pagal Pirkimų sąlygų formą nurodant konkretų balų skaičių, kurį pretenduoja gauti ieškovė. Pateikti nebuvo tik visi atitinkamą aprašymą patvirtinantys dokumentai. Pats aprašymas ir jį patvirtinantys dokumentai yra skirtingos kategorijos ir jų negalima tapatinti. Lygiai kaip ir skirtingos kategorijos yra kvalifikacinis reikalavimas ir šio reikalavimo atitiktį patvirtinantys dokumentai. Atsakovė, atmesdama ieškovės Pasiūlymą, nepagrįstai rėmėsi Pirkimų sąlygų 6.10 punktu.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Marijampolės butų ūkis“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodo, kad ieškovė pateikė pasiūlymus pagal paskelbtas Pirkimo sąlygas. Pasiūlymai buvo atmesti. Ieškovė pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti sprendimą atmesti pasiūlymus ir užtikrinti ieškovei galimybę pateiktus dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per pirkimo vykdytojo nustatytą protingą terminą, taip pat stabdyti sutarčių pasirašymą dėl statybų techninės priežiūros. Atsakovė išnagrinėjo pateiktą pretenziją ir priėmė sprendimą netenkinti tiekėjo pateiktoje Pretenzijoje nurodytų reikalavimų.

2.2. Pirkimo sąlygų 6.3. p. nustatytas lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime, iš kurio matyti, kad už antrąjį kriterijų „Už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtis (F)" pasiūlymui gali būti suteikta maksimaliai 15 balų: pasiūlymai nagrinėjami ir vertinami konfidencialiai, nedalyvaujant pasiūlymus pateikusiems tiekėjams ar jų atstovams; pateikti pasiūlymai vertinami pagal ekonominį naudingumą, taikant kriterijus. Pirmas kriterijus - Kaina (C); Antras kriterijus - Už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtis (P); Trečias kriterijus - Vadybos priemonės (V). Pirkimo sąlygų 6.8. p. nurodyta: ,, Tiekėjas antrojo kriterijaus „Už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtis (P) " pagrindimui turi pateikti statybos techninės priežiūros vadovo patirtį pagrindžiančius dokumentus - įvykdytų sutarčių sąrašą, kartu su užsakovų kontaktiniais duomenimis (vardas, pavardė, adresas, tel., el. paštas) bei įrodymus, kad siūlomas specialistas atliko statybos techninės priežiūros vadovo pareigas bei, kad sutartys įvykdytos sėkmingai (užsakovų atsiliepimai ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sudarytos statybos užbaigimo komisijos išduoti statybos užbaigimo aktai). Nepateikus šių įrodymų, atitinkama sutartis nebus įskaičiuojama vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą.".

2.3. Atsakovė nurodo, jog tiekėjas su pasiūlymais nepateikė minėtų įrodymų, todėl nei viena sutartis negalėjo būti įskaičiuojama vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą. Pirkimo sąlygų 6.10. punkte nustatyta: ,,Jei tiekėjo pasiūlymo vertinimo kriterijai P+V buvo įvertinti bendra 15 ir mažiau balų suma ar tiekėjas kartu su pasiūlymu (A dalimi) nepateikia bent vieno vertinimo kriterijaus aprašymo, toks pasiūlymas vertinamas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų". Ieškovės pasiūlymai neturėjo galimybės surinkti daugiau nei 15 balų sumos pagal Pasiūlymo vertinimo antrąjį ir trečiąjį kriterijus P+V, nes neatitiko Pirkimo sąlygų nustatytų reikalavimų.

2.4. Atsakovė pažymi, kad ieškovė kartu su pasiūlymais nepateikė atitinkamų duomenų (įrodymų, kad siūlomas specialistas atliko atitinkamas pareigas bei, kad sutartys įvykdytos sėkmingai), kurie skirti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijams pagrįsti. Taigi, nepateiktiems duomenims dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų pagrindimo (įrodymo) netaikomas tiekėjų kvalifikacijos tikslinimo institutas. Šio Pirkimo atveju, kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjui buvo nustatyti Pirkimo sąlygų 3. l. punkte. Atsakovė pažeistų VPĮ nuostatas ir jame įtvirtintus principus, jei pripažintų ieškovės pasiūlymus atitinkančiais Pirkimo sąlygų reikalavimams ar leistų juos paaiškinti / patikslinti.

3. Ieškovė pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą. Nurodė, kad Pirkimo sąlygos nenumato, kad paslaugas privalo teikti išimtinai tik tas tiekėjo specialistas, kurio patirtis vertinama suteikiant balus pagal ekonominio naudingumo kriterijus. Vadinasi ginčo vertinimo kriterijus nėra tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu. Tokio pasiūlymo vertinimo kriterijaus, kuris nėra susijęs su pirkimo objektu, rodiklius patvirtinantys duomenys (dokumentai) negali būti laikomi pasiūlymu „siaurąja prasme“, vien tik dėl to, kad jie yra susiję su pasiūlymo vertinimo kriterijais. Kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis pasiūlymas neturi būti atmetamas vien tik dėl to, kad tiekėjo pasiūlymas potencialai gali surinkti nedaug ekonominio naudingumo balų, nes ekonominio naudingumo vertinimas yra skirtas ne tiekėjo kvalifikacijai vertinti, o geriausio pasiūlymo atrinkimui. Tokia minimalaus 15 balų ribą nustatanti sąlyga ginčo atveju apskritai yra prieštaraujanti imperatyviems VPĮ principams, kadangi perkančiosios organizacijos teisės pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo (sutarties sudarymo) kriterijus aiškinimas negali paneigti tiekėjo kvalifikacijos ir pasiūlymo (siaurąja prasme) vertinimo kriterijų atskirties. Pirkimo dokumentuose nenustačius sąlygos, kad specialistas, kurio patirtis vertinama skiriant ekonominio naudingumo balus, privalo ir vykdyti sutartį, ar kad tiekėjas įsipareigoja užtikrinti, jog sutartį vykdys nemažesnę patirtį turintis specialistas (lyginant su tuo, kurio patirtis buvo vertinama skiriant ekonominio naudingumo balus), atitinkamą vertinimo kriterijų (tiekėjo siūlomo specialisto patirtis) patvirtinantys dokumentai nelaikytini pasiūlymu siaurąja prasme, nes nėra susiję su pasiūlymo objekto kokybiniais rodikliais. Šie dokumentai, kurie susiję su pasiūlymo vertinimo kriterijaus aprašymu, patenka į „pasiūlymo“ arba „pasiūlymo plačiąja prasme“ kategoriją, kurių trūkumams šalinti taikomos ne VPĮ 55 straipsnio 9 dalis, o 45 straipsnio 3 dalis.

4. Atsakovė pateikė tripliką. Nurodė, kad tiekėjai dėl pirkimo sąlygų pretenzijas pirkimo vykdytojui gali teikti per teisės aktų nustatytą terminą, kuris skaičiuojamas nuo paskelbimo apie Pirkimą dienos, o vėliau, kai jau pritaikius tas sąlygas yra vertinami tiekėjų pasiūlymai, tiekėjas nebeturi teisės kvestionuoti priimto sprendimo teigdamas, kad Pirkimo sąlygos buvo neteisėtos ir nepagrįstos. Jei ieškovė manė, kad atitinkamos Pirkimo sąlygos buvo neteisėtos ir nepagrįstos, tai būdama profesionaliu pirkimų dalyviu, ji turėjo ir galėjo atitinkamas Pirkimo sąlygas (reikalavimus) kvestionuoti teisės aktų nustatytu terminu nuo pat paskelbimo apie Pirkimą, bet ne po to, kai ieškovė pateikė Pasiūlymą ir pastarąjį, jį įvertinusi, atsakovė atmetė. Kvestionuoti Pirkimo dokumentų reikalavimų teisėtumo jau po to kai jos Pasiūlymas buvo įvertintas, ieškovė negali. Motyvai dėl neva neteisėtų / nepagrįstų Pirkimo dokumentų reikalavimų yra atmestini kaip nepagrįsti, o ieškovės ieškinys šia dalimi turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Ekonominio naudingumo kriterijus „Už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtis (P)" yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo objektu.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad sprendžiant šalių ginčą reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 20 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022. Atstovo nuomone trūkstamų dokumentų nepateikimas buvo techninė klaida, Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad konkretaus dokumento (pažymas ir statybos užbaigimo aktus) nepateikimas sudaro pagrindą atmesti visą Pasiūlymą. Be to, trūkstamų dokumentų pateikimas nekeičia Pasiūlymo esmės ir nedaro jo iš neatitinkančio reikalavimų į atitinkantį.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ginčo Pirkimo sąlygose buvo aiškiai nurodyta kokius konkrečius dokumentus (įrodymus) turi pateikti tiekėjai, kad jų pasiūlymams būtų skirti ekonominio naudingumo balai, taip pat aiškiai Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad ekonominio naudingumo balai nebus skiriami, jei su pasiūlymu tiekėjai nepateiks konkrečių, Pirkimo sąlygose nurodytų, dokumentų (įrodymų). Ieškovė įstatymo nustatyta tvarka dėl Pirkimo sąlygų pretenzijas Pirkimo vykdytojui nepateikė, visi dalyviai Pirkimo sąlygas suprato vienodai. Ieškovės atstovo minimoje byloje kasacinis teismas išaiškino, jog negalima prašyti paaiškinti pasiūlymo kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

7. Atsakovė 2022 m. kovo 9 d. paskelbė tris kvietimus dalyvauti trijų daugiabučių adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), modernizavimo statybos darbų techninės priežiūros paslaugų pirkimui teikti pagal 2022 m. kovo 9 d. Pirkimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini). Visų trijų Pirkimo sąlygų 1.2. punkte nustatyta, kad Pirkimas vykdomas, vadovaujantis Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo/statybos techninės priežiūros paslaugų/statybos rangos darbų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. Dl-34, kuriuo nustatyta daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiūros paslaugų daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą pirkimų vykdymo tvarka (toliau – ir Aprašas).

8. Aprašo 1 punktas nustato, kad jeigu bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės paskirtas savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius nėra perkančioji organizacija, kaip apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatyme, daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų ir paslaugų pirkimai vykdomi vadovaujantis tvarkos aprašo nuostatomis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad nors ginčo pirkimas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pagal VPĮ nuostatas nėra perkančioji organizacija, vykdomas vadovaujantis Aprašo nuostatomis, tačiau ginčo teisinių santykių panašumas viešųjų pirkimų teisiniams santykiams suponuoja, kad ginčui spręsti, kiek tam tikrų santykių nereglamentuoja Aprašas, pagal įstatymo analogiją taikytinos aktualios VPĮ nuostatos, taip pat remiamasi aktualia teismų praktika dėl viešųjų pirkimų (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 4 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-643-180/2017; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-799-381/2020).

9. Ieškovė 2022 m. kovo 25 d. pateikė pasiūlymus visuose trijuose pirkimuose. 2022 m. kovo 30 d. atsakovė priėmė Sprendimą atmesti ieškovės Pasiūlymą Pirkimo sąlygų 6.11.2 punkto pagrindu, kadangi ieškovė prie pasiūlymų nepridėjo užsakovų atsiliepimų, kurie yra būtini, siekiant tinkamai įvertinti ar nurodytos sutartys įvykdytos sėkmingai. Nebuvo pateikti visi vertinimo kriterijaus (P – specialisto patirties aprašymas) pagrindimą patvirtinantys dokumentai. Ieškovė 2022 m. kovo 31 d. pateikė pretenziją dėl priimto Sprendimo, kurioje nurodė, kad perkančioji organizacija UAB „Marijampolės butų ūkis“ dėl dokumentų tikslinimo nesikreipė į UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, taip pažeisdama VPĮ 45 straipsnio 3 dalį. Buvo prašoma panaikinti Sprendimą ir užtikrinti ieškovei galimybę pateiktus dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per pirkimo vykdytojo nustatytą protingą terminą. Taip pat stabdyti sutarčių pasirašymą dėl statybų techninės priežiūros. Atsakovė 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu atmetė ieškovės pretenziją, nurodydama, kad pasiūlymas, kaip jis suprantamas „siaurąja prasme“ negali būti paaiškintas ar papildytas, nes tai reikštų Pasiūlymo pakeitimą iš esmės (VPĮ 55 straipsnio 9 dalis).

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

10. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas; dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra teisiškai suinteresuotas, inter alia (be kita ko), viešojo pirkimo sutarties sudarymu, dalyvavimu naujose viešojo pirkimo procedūrose, teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021).

11. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas. Dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

12. Tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, inter alia: 1) kai jis savo galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje, pavyzdžiui, kai priimamas sprendimas su konkurso laimėtoju sudaryti viešojo pirkimo sutartį; 2) kai teismo proceso metu viešojo pirkimo procedūros įstatymo pagrindu pasibaigia atmetus visų dalyvių pasiūlymus ir kai būtų visiškai aišku, kad naujas viešasis konkursas pagal ginčijamas pirkimo sąlygas ateity nebus skelbiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015); 3) jei konkurencijos sąlygų iškraipymu, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pagrindu, tiekėjas remiasi, siekdamas apginti ne pažeidžiamas savo teises, o visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014); 4) viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia tiekėjo subjektinių teisių; 5) kai tiekėjas pateikia pasiūlymą, kuris atitinka ginčijamas sąlygas, t. y. šių taikymu nepažeidžiamos jo, kaip tiekėjo, teisės. Vien ekonominio racionalumo argumentai negali pagrįsti viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo, jei iš principo tiekėjai pagal konkurso sąlygas gali teikti pasiūlymus ir veiksmingai konkuruoti tarpusavyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017); 6) kai viešojo pirkimo sąlygos tarpusavyje susijusios taip, kad vienų nustatymas lemia kitų turinį (pvz., pirkimo objektų sujungimo nuostatos ir tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai), o tiekėjas (ieškovas), ginčydamas bet kurias jų, aiškiai neįrodo, kaip konkrečiai jis neatitinka kurių nors reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018); 7) kai tiekėjas teismo procese siekia nepagrįstai išplėsti ginčo apimtį įrodinėdamas, kad ikiteisminėje ginčo stadijoje kvestionuotos tam tikros viešojo pirkimo sąlygos iš esmės kartu reiškia ir kitų su jomis susijusių, bet savarankiškų (kurių egzistavimas nelemia privalomo kitų nustatymo) reikalavimų ginčijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015); 8) kai tiekėjo interesus galimai pažeidžia pirkimo sąlygų pakeitimas, jei jis pats prisidėjo prie šių perkančiosios organizacijos veiksmų atlikimo (teikė atitinkamą prašymą ar pretenziją). Galimas pirkimo sąlygų pakeitimo, kurį inicijavo ieškovas, pripažinimas neteisėtu lemia tokio tiekėjo piktnaudžiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018).

13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020).

14. Tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovės statusas, vykdoma veikla ir interesas sudaryti statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartis suponuoja subjektinį jos suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus elemento egzistavimą, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė yra suinteresuota ginčo Pirkimu.

Dėl ginčijamo sprendimo

16. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovė, teikdama identiškus pasiūlymus visuose trijuose pirkimuose, „dėl techninės klaidos“ nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad sutartys įvykdytos sėkmingai (užsakovų atsiliepimai ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sudarytos statybos užbaigimo komisijos išduoti statybos užbaigimo aktai). Šalys nesutaria ar nagrinėjamu atveju, perkančioji organizacija privalėjo vadovautis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi bei 55 straipsnio 9 dalimi nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti ieškovę šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą ir ar toks duomenų papildymas faktiškai nelemtų naujo pasiūlymo.

17. Kasacinis teismas išaiškino, kad tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, perkančioji organizacija laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai juos atitinka; net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose; tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas leidžia užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015).

18. VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad jeigu dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Reikalavimai šios normos prasme apibrėžti kaip reikalavimai tiekėjams. VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje, inter alia, nurodyta, kad, vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, 81 punktas).

19. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi 2022 m. birželio 20 d. nutartyje išdėstytais argumentais ir teismų praktikos precedentais bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokias teisės aiškinimo taisykles:

- jei be atitinkamų viešojo pirkimo dalyvio paaiškinimų, papildymų ar patikslinimų perkančioji organizacija negali nustatyti gauto pasiūlymo tikrojo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, ji turi spręsti dėl šio tiekėjo teisės (galimybės) nustatytus trūkumus ištaisyti (pašalinti) įstatymo nustatyta tvarka;

- tiekėjų teisė (galimybė) patikslinti (paaiškinti) pasiūlymų trūkumus reguliuojama kartu taikomomis VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatomis;

- tokia ūkio subjekto teisė nesiejama su nustatyto trūkumo pobūdžiu (rūšimi), tačiau pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, 85 punktas).

20. Kasacinio teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartyje konstatuota, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju pasiūlymo tikslinimas suponuoja de jure naujo pasiūlymo pateikimą, inter alia, turi būti nustatyta, ar pasiūlyme nurodyta informacija (pateiktų duomenų visuma) akivaizdžiai suponuoja jo neatitiktį iškeltiems reikalavimams, ar ji tiesiog be papildomų tiekėjo paaiškinimų ar patikslinimų nepakankama šiai atitikčiai nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 90 punktas).

21. Ieškovės teigimu, ji pateikė vertinimo kriterijaus (specialisto patirties) aprašymą, tik nepridėjo prie jo užsakovo atsiliepimų ir statybos užbaigimo aktų. Remiantis Pirkimo sąlygų 6.8 punktu, tokiu atveju atitinkama sutartis turėtų būti neįskaičiuota vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą. Pirkimo sąlygos nenumato, kad užsakovo atsiliepimų ar statybos užbaigimo aktų nepateikimas yra prielaida (pagrindas) pasiūlymo atmetimui. Tokio pasiūlymo atmetimo pagrindo Pirkimo sąlygose nenustatyta, todėl perkančioji organizacija privalėjo paprašyti ieškovės pateikti trūkstamus dokumentus ir tik tuomet vertinti pasiūlymo ekonominį naudingumą, o ne atmesti Pasiūlymą.

22. Ieškovė, be kita ko, nurodo, jog atsakovė negalėjo nukrypti nuo VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos prašyti dalyvį patikslinti, papildyti arba paaiškinti netikslius, neišsamius ar trūkstamus duomenis apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kuri skirta tam, kad perkančioji organizacija dėl formalių priežasčių neatmestų reikiamą kvalifikaciją turinčio, tačiau jos tinkamai dokumentais nepagrindusio tiekėjo pasiūlymo.

23. Nagrinėjamu atveju visų trijų paskelbtų pirkimų Pirkimo sąlygos buvo indentiškos. Pirkimo sąlygų 6.3 ir 6.4 punktuose nurodyta, kad pasiūlymų vertinimas bus atliekamas pagal ekonomiškai naudingiausio Pasiūlymo vertinimo kriterijų. Vertinimo kriterijai yra du – kaina (C) ir už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtis (P) ir vadybos priemonės (V). Siekdama įsitikinti, kad Pirkimą laimėjęs tiekėjas bus pajėgus sutartyje nurodytu terminu ir nustatyta tvarka sėkmingai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir tinkamai suteikti statybos techninės priežiūros paslaugas daugiabučiame name, atsakovė Pirkimo sąlygų 3.1 punkte nustatė kvalifikacinį reikalavimą tiekėjui, o 6.7 ir 6.8 punktuose reikalavimą pateikti duomenis, patvirtinančius jo siūlomų specialistų patirtį. Pirkimų sąlygų 6.7 punktas nustatė vertinimo kriterijaus (P) specialisto patirties aprašymą bei maksimaliai gautiną balų skaičių už šį vertinimo kriterijų. Pirkimų sąlygų 6.8 punkte detalizuota, kad tiekėjas antrojo kriterijaus „Už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtis (P)“ pagrindimui turi pateikti statybos techninės priežiūros vadovo patirtį pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė nustatė, kad, grįsdamas atitiktį šiam reikalavimui, tiekėjas turi pateikti jai per paskutinius 3 metus statybos techninės priežiūros vadovo patirtį pagrindžiančius dokumentus – įvykdytų sutarčių sąrašą, kartu su užsakovų kontaktiniais duomenimis (vardas, pavardė, adresas, tel., el. paštas) bei įrodymus, kad siūlomas specialistas atliko statybos techninės priežiūros vadovo pareigas bei, kad sutartys įvykdytos sėkmingai (užsakovų atsiliepimai ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sudarytos statybos užbaigimo komisijos išduoti statybos užbaigimo aktai). Minėtame punkte akcentuota, jog nepateikus šių įrodymų, atitinkama sutartis nebus įskaičiuojama vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą.

24. Ieškovė, teikdama Pasiūlymą, nepateikė antrojo kriterijaus „Už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtis (P)“ pagrindimui būtinus įrodymus, todėl atsakovė pagrįstai, atsižvelgdama į Pirkimo sąlygų 6.8 punktą vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą nė vienos aprašyme nurodytos sutarties neįskaičiavo, už šį kriterijų skyrė 0 balų. Ieškovės Pasiūlymas pagal pasiūlymo vertinimo kriterijus nesurinko reikiamo balų skaičiaus, jos Pasiūlymas Pirkimo sąlygų 6.10. punkto pagrindu įvertintas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų ir vadovaujantis 6.11.2 punktu atmestas.

25. Teismas pažymi, kad Pirkimų sąlygų 6.10 punkte numatyta, kad jeigu tiekėjo pasiūlymo vertinimo kriterijai P+V buvo įvertinti bendra 15 ir mažiau balų suma ar tiekėjas kartu su pasiūlymu (A dalimi) nepateikia bent vieno vertinimo kriterijaus aprašymo, toks pasiūlymas vertinamas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų“. Pirkimo sąlygų 6.11.1 punkte nurodyta, kad pasiūlymas atmetamas, kai tiekėjas neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų arba pasiūlyme pateikė neišsamius ar netikslinius kvalifikacinius duomenis ir užsakovo prašymu per nurodytą terminą nepateikia jų patikslinimo. Pirkimo sąlygų 6.11.2 punkte nustatyta, jog pasiūlymas atmetamas, kai pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama pagrįsti atsakovės pareigą paprašyti ieškovės papildyti Pasiūlymą trūkstamais dokumentais, iš esmės remiasi tuo, kad perkančiosios organizacijos turi teisę leisti pateikti papildomus dokumentus dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimams. Teismo vertinimu visgi trūkstamais dokumentais ieškovė siekia ne pagrįsti savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, bet ekonominio naudingumo įvertinimą. Nors tiek tiekėjų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams, tiek ir atitikties ekonominio naudingumo kriterijams vertinimo metu yra vertinama tokia pati ar panašaus pobūdžio informacija, tačiau šiais vertinimais siekiama skirtingų tikslų. Nustatant minimalius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams siekiama įsitikinti, ar tiekėjo kvalifikacija yra pakankama sutarčiai įvykdyti, o ekonominio naudingumo kriterijų vertinimas reiškia, jog siekiama atrinkti tiekėją, galintį užtikrinti geresnę sutarties darbų kokybę. Vadinasi Pirkimo sąlygose nurodytas reikalavimas pagrįsti, kad siūlomas specialistas atliko statybos techninės priežiūros vadovo pareigas bei kad sutartys įvykdytos sėkmingai, reikšmingas ne siekiant patikrinti tiekėjo atitiktį nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, bet siekiant atlikti perkamų darbų kokybinių savybių vertinimą ir atrinkti pasiūlymą, kurio kainos ir kokybės santykis yra geriausias.

27. Įvertinus Pirkimo sąlygų 6.10 punkto nuostatas bei nustatytas aplinkybes, galima teigti, jog nagrinėjamu atveju nesusiduriama su turiningojo vertinimo ribomis, nes pirmiau aptartų dokumentų nepateikimas visgi leidžia perkančiajai organizacijai nustatyti gauto Pasiūlymo tikrąjį turinį ir jo atitiktį iškeltiems reikalavimams, todėl ieškovės Pasiūlymas pagrįstai atmestas Pirkimo sąlygų 6.11.2 punkto pagrindu.

28. Atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką, darytina išvada, kad perkančiosios organizacijos pareiga kreiptis į tiekėją dėl Pasiūlymo patikslinimo, papildymo arba paaiškinimo egzistuoja tokiais atvejais, kai nustatyti netikslumai gali būti ištaisomi nekeičiant tiekėjo pasiūlymo esmės, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

29. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kai perkančioji organizacija sudarytų ieškovei galimybę pateikti papildomus dokumentus ar vertinti kartu su Pasiūlymo nepateiktus kriterijaus „Už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtis (P)“ pagrindimui būtinus dokumentus, kurie patvirtintų ieškovės siūlomo statybos techninės priežiūros vadovo patirtį, ieškovės Pasiūlymas iš neatitinkančio ekonominio naudingumo kriterijaus taptų atitinkančiu, o tai, kaip jau minėta, prieštarautų VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reikalavimams, aktualiausiai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

30. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė, teikdama Pasiūlymą, nepateikė visų dokumentų, būtinų ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui, be kurių perkančioji organizacija galėjo nustatyti gauto pasiūlymo tikrąjį turinį ir atitinkamai jį įvertinti, todėl nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pagrįstai nesuteikė galimybės trūkstamus duomenis papildyti, nes priešingu atveju būtų pakeista Pasiūlymo esmė, dėl kurios pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis Pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus, todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovės 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dėl ieškovės pasiūlymų atmetimo ir ieškovės 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo dėl pretenzijos atmetimo, kaip nepagrįstas atmestinas.

Dėl reikalavimų, kurie nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo procedūroje

31. Ieškovė teikdama dubliką, be kita ko, nurodė, jog kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis pasiūlymas neturi būti atmetamas vien tik dėl to, kad tiekėjo pasiūlymas potencialai gali surinkti nedaug ekonominio naudingumo balų, nes ekonominio naudingumo vertinimas yra skirtas ne tiekėjo kvalifikacijai vertinti, o geriausio pasiūlymo atrinkimui. Tokia minimalaus 15 balų ribą nustatanti sąlyga ginčo atveju apskritai yra prieštaraujanti imperatyviems VPĮ principams, kadangi perkančiosios organizacijos teisės pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo (sutarties sudarymo) kriterijus aiškinimas negali paneigti tiekėjo kvalifikacijos ir pasiūlymo (siaurąja prasme) vertinimo kriterijų atskirties.

32. CPK 423³ straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinti apribojimai tiekėjams teisme reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo procedūroje, bei ieškinį grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje perkančiajai organizacijai, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų tiekėjas negalėjo kelti ar šių aplinkybių negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

33. Aiškindamas CPK 423³ straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad net konkrečiu atveju konstatavus, jog tiekėjas teismui nurodo naujas faktines aplinkybes ar iškelia naujus reikalavimus, kuriuos galėjo nurodyti ar iškelti ikiteisminėje ginčo stadijoje, nuostata, jog tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje, iš esmės taikytina tik tiekėjui (ieškovui), bet savaime neapriboja teismo, kuris viešųjų pirkimų ginčus sprendžia kaip aktyvus arbitras. Nurodytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos teisinio reglamentavimo, jog ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje, aiškinimas taikytinas atsižvelgiant į sisteminius teisės aiškinimo ryšius su teismo pareigų apimčių vertinimu ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo. Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

34. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 423⁸ straipsnis). Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo išplaukia, kad vien aplinkybė, jog šalis neįgyvendino savo procesinės teisės ar netinkamai ją įgyvendino, nagrinėjamu atveju – nesirėmė argumentais dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo ikiteisminėje stadijoje, savaime nėra pakankama spręsti dėl teismo sprendimo, kuriame dėl šių reikalavimų nepasisakyta, teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

35. Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

36. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2022 m. kovo 31 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad perkančioji organizacija UAB „Marijampolės butų ūkis“ dėl dokumentų tikslinimo nesikreipė į UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, taip pažeisdama VPĮ 45 straipsnio 3 dalį. Buvo prašoma panaikinti Sprendimą ir užtikrinti ieškovei galimybę pateiktus dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per pirkimo vykdytojo nustatytą protingą terminą. Taip pat stabdyti sutarčių pasirašymą dėl statybų techninės priežiūros. Taigi nagrinėjamu atveju pateiktoje pretenzijoje ieškovė nenurodė aplinkybių dėl Pirkimo sąlygų 6.10 punkto prieštaravimo imperatyviems VPĮ principams.

37. Kasacinio teismo nuosekliai pažymima tiekėjų teisių gynybos reguliavimo ir jo laikymosi svarba. Sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

38. Papildomai pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai teismas ex officio sprendžia dėl tokio būtinumo), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

39. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija viešojo pirkimo procedūroje yra vienodai svarbi kiekviename viešajame pirkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011). Ikiteisminės ginčo tvarkos reguliavimu įtvirtintu ribojimu tiekėjams siekiama ne tik peržiūros procedūrų operatyvumo, bet ir veiksmingumo principo įgyvendinimo. Tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu, taigi ir teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, jei tiekėjo teisių pažeidimą lėmė perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais buvo nustatytos neteisėtos pirkimo sąlygos, o šis subjektas tik po to, kai buvo pranešta apie sprendimą sudaryti sutartį su viešojo pirkimo laimėtoju, tokį perkančiosios organizacijos sprendimą skundžia (Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. sprendimas Grossmann Air Service, Rink. 2004, p. I-1829).

40. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ieškovė Pirkimo sąlygų iki atsakovės sprendimo, kuriuo buvo atmestas jos Pasiūlymas, priėmimo neginčijo, dėl jų išaiškinimo į atsakovę nesikreipė. Taigi sutiktina su atsakovės triplike išdėstyta pozicija, kad ieškovė, jeigu iš tiesų manė, kad atitinkamos Pirkimo sąlygos buvo neteisėtos / nepagrįstos, tai būdama profesionalia pirkimų dalyve, turėjo ir galėjo atitinkamas Pirkimo sąlygas kvestionuoti teisės aktų nustatytu terminu nuo pat paskelbimo apie Pirkimą, bet ne po to, kai pateikė Pasiūlymą ir pastarąjį, jį įvertinusi, atsakovė atmetė. Vadinasi ginčyti įvykusio Pirkimo sąlygų teisėtumo jau po to kai ieškovės Pasiūlymas buvo įvertintas, ji neturi teisės.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

41. Ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos priemonės taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi, pakeistos Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

43. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

44. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

45. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ji patyrė 6 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, atitinka bylos sudėtingumą, todėl priteistinos iš ieškovės ir tokia suma laikytina teisingai atlyginanti atsakovės patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“, juridinio asmens kodas 300620883, 6 100 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės butų ūkis“, juridinio asmens kodas 151005356.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi pritaikytas, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė