Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-989-460/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“, dalyvaujant tretiesiems asmenims viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūrai, uždarajai akcinei bendrovei „Vlastona“, dėl atsakovės sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl faktinių aplinkybių

Dėl ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų

Dėl ginčo nagrinėjimo ribų

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nors nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas – ieškovės pasiūlymo atitiktis pirkimo sąlygų reikalavimams, ginčo faktinės aplinkybės lemia poreikį peržengti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, teismui ex officio įvertinant pirkimo sąlygų 3.2.4 punkto teisėtumą. Pažymėtina, kad tiek ieškovė UAB „Genra“ apeliaciniame skunde, tiek atsakovė UAB „Vitės valdos“ atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakė dėl nurodytos pirkimo sąlygos aiškinimo, o bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje metu – ir dėl šios sąlygos atitikties tvarkos aprašo reikalavimams. Taigi dalyvaujantiems byloje asmenims yra žinomos abiejų šalių pozicijos nurodytu klausimu (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

Ginčo pirkimas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „Vitės valdos“ pagal VPĮ nuostatas nėra perkančioji organizacija, vykdomas vadovaujantis tvarkos aprašo nuostatomis, tačiau ginčo teisinių santykių panašumas viešųjų pirkimų teisiniams santykiams suponuoja, kad teisingam šio ginčo išsprendimui aktualios tiek VPĮ nuostatos, tiek ir teismų praktika dėl viešųjų pirkimų. Tokią išvadą patvirtina ir tvarkos aprašo 1.5 punktas, kuris nustato, kad pirkimas atliekamas laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų; priimant sprendimus dėl pirkimo sąlygų vadovaujamasi racionalumo principu. Paminėti principai yra analogiški viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojantiems principams (VPĮ 3 str. 1 d.).VPĮ 24 straipsnio 9 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją parengti pirkimo dokumentus taip, kad jie būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).Tvarkos aprašo 29 punktas nustato, kad statybos rangos darbų pirkimas pradedamas paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus statybos rangos darbams pirkti. Parengtą kvietimą, rangos darbų pirkimo sąlygas užsakovas pateikia skelbti agentūros interneto svetainėje. Reikalavimai tiekėjui ir pasiūlymui rengimui, pateiktų pasiūlymų vertinimo reikalavimai ir kitos statybos rangos darbų pirkimo vykdymo sąlygos ir tvarka nustatomi statybos rangos darbų pirkimo sąlygose (tvarkos aprašo 32 p.). Vykdant statybos rangos darbų pirkimą, naudojamos pavyzdinės statybos rangos darbų pirkimo sąlygos (tvarkos aprašo 34 p.). Tiekėjas turi atitikti kvalifikacijos reikalavimus, nustatytus tvarkos aprašo 3 priedo 3 punkte (tvarkos aprašo 33 p.).Tvarkos aprašo 3 priedo 3.2.4 punktas nustato, kad tiekėjo vidutinės metinės atliktų statybos darbų apimtys per pastaruosius 5 metus arba per tą laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 5 metus) turi būti ne mažesnės kaip 144 810 Eur be PVM. Ginčo pirkimo sąlygų 3.2.4 punktas įtvirtino reikalavimą, kad tiekėjo vidutinės metinės atliktų statybos darbų apimtys per pastaruosius 5 metus arba turi būti ne mažesnės kaip 350 000 Eur be PVM. Byloje nėra ginčo, kad pirkimo sąlygų 3.2.4 punkte yra įsivėlusi korektūros klaida, tačiau šalys šią klaidą vertina skirtingai. Apeliantė, motyvuodama tuo, kad pirkimo sąlygos yra parengtos pagal tvarkos apraše nustatytas pavyzdines sąlygas, teigia, kad pastebėjusi nurodytą klaidą pirkimo sąlygų 3.2.4 punkte vadovavosi tvarkos aprašo 3.2.4 punktu, pagal kurį atitikti nurodytą kvalifikacijos reikalavimą dėl metinių atliktų statybos darbų apimčių gali ir trumpiau nei 5 metus veikiantis tiekėjas. Atsakovė, nesutikdama su apeliante, nurodo, kad paminėta korektūros klaida aiškintina taip, jog žodžio arba pirkimo sąlygų 3.2.4 punkte neturėjo būti ir šia pirkimo sąlyga tiekėjui nustatyti du susiję kvalifikacijos reikalavimai – tiekėjas veiklą turi vykdyti ne mažiau kaip 5 metus; metinės atliktų statybos darbų apimtys turi būti ne mažesnės kaip 350 000 Eur be PVM, todėl UAB „Genra“, veiklą vykdžiusi tik 4 metus, neatitinka pirkimo sąlygų 3.2.4 punkto reikalavimų. Nors atsakovė akcentuoja tai, kad apeliantė, deklaruojanti aptariamos pirkimo sąlygos neaiškumą ir pastebėjusi joje įsivėlusią korektūros klaidą, turėjo pareigą prašyti ją (sąlygą) paaiškinti (patikslinti), bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovė pripažino ir savo pareigą parengti tikslius ir aiškius pirkimo dokumentus. Aptariamos pirkimo sąlygos neaiškumą teismo posėdyje patvirtino ir trečiasis asmuo – VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra, kuri tvarkos aprašo nustatyta tvarka vykdo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangų darbų pirkimų priežiūrą.Nurodytos aplinkybės įgalina kolegiją spręsti, kad ginčo pirkimo sąlygų 3.2.4 punktas buvo suformuluotos netiksliai, neaiškiai, dviprasmiškai ir prieštaringai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į dėl neaiškių viešojo pirkimo sąlygų skirtingai suformuotus tiekėjų pasiūlymus, perkančioji organizacija negali jų priimti ir vertinti dėl to, kad jie yra tarpusavyje nepalyginami. Pirkimo sąlygos, neleidusios tiekėjams vienodai jų suprasti ir pritaikyti, o perkančiajai organizacijai – priimti ir įvertinti nelygiaverčių pasiūlymų, negali būti pripažįstamos teisėtomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).Konstatavus pirkimo sąlygų 3.2.4 punkto neaiškumą ir dviprasmiškumą, galėjusi lemti nevienodą jo (pirkimo sąlygų 3.2.4 p.) suvokimą ir taikymą, ginčo pirkimo sąlygų punktas negali būti pripažintas teisėtu. Teisėjų kolegijos vertinimu, kvestionuodama pirkimo sąlygų 3.2.4 punkto teisėtumą, UAB „Genra“ pagrįstai apeliuoja jo diskriminacinį ir nepagrįstai konkurenciją ribojantį pobūdį. Paminėta, kad tvarkos aprašas nustato pavyzdines statybos rangos darbų pirkimo sąlygas, taip pat ir kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams (tvarkos aprašo 33, 34 p.). Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad pavyzdinės statybos rangos darbų pirkimo sąlygos nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl ji (atsakovė), įvertindama konkretaus pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę koreguoti (papildyti) pavyzdinėse statybos rangos darbų pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai. Tokią poziciją patvirtina ir trečiojo asmens į bylą pateiktas Aplinkos ministerijos 2016 m. kovo 19 d. raštas dėl tvarkos aprašo nuostatų, kuriame pažymėta, kad tvarkos aprašo 3 priedo 3 punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra minimalūs ir gali būti pildomi (griežtinami) tiek, kiek tai neprieštarauja teisės aktams ir aprašui (b. l. 149). Kita vertus, teise pildyti (griežtinti) pavyzdinėse pirkimo sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus pirkimą vykdantis subjektas turi naudotis nepažeisdamas tvarkos aprašo 1.5 punkte nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, be to, nustatyti kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui. Teismų praktikoje draudžiamu konkurencijos ribojimu laikytini pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).Kaip minėta, tvarkos aprašo 3.2.4 punktas nustato tiekėjo kvalifikacijos reikalavimą, pagal kurį tiekėjo per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 5 metus) vidutinės metinės atliktų statybos darbų apimtys turi būti ne mažesnės kaip 144 810 Eur be PVM. Ginčo pirkimo sąlygų 3.2.4 punkte atsakovė nurodytą tvarkos aprašo sąlygą pakoregavo – nustatė, kad tiekėjo vidutinės metinės atliktų statybos darbų apimtys per pastaruosius 5 metus arba turi būti ne mažesnės kaip 350 000 Eur be PVM. Minėta ir tai, kad atsakovės aiškinimu šioje pirkimo sąlygoje žodžio arba neturėjo būti, ja buvo siekiama nustatyti du neatskiriamus reikalavimus tiekėjo kvalifikacijai – ne mažesnė nei 5 metų statybos darbų vykdymo patirtis ir ne mažesnės kaip 350 000 Eur be PVM vidutinės metinės atliktų statybos darbų apimtys. Tokį pavyzdinės tvarkos aprašo 3.2.4 punkto sąlygos pakeitimą (sugriežtinimą) atsakovė motyvuoja ginčo pirkimo objekto dydžiu bei siekiu apsaugoti ketinamo atnaujinti (modernizuoti) pastato gyventojų bei valstybės, teikiančios finansinę paramą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimui, interesus. Atsakovė teigia, kad ginčo pirkimo sąlygų nuostata siekė atrinkti pajėgų, stabiliai ir sėkmingai rinkoje veikiantį rangovą, o joje nustatyti reikalavimai padėtų išvengti rangovo bankroto, kadangi daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) pirkimų praktikoje yra buvęs ne vienas rangovo bankroto atvejis. Kolegijos įsitikinimu, nurodyti atsakovės motyvai nepateisina tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo dėl ne mažesnės kaip 5 metų statybos darbų vykdymo patirties nustatymo. Pagal Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) juridinio asmens bankroto bylos iškėlimas siejamas su negalėjimu vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir (arba) įmonės nemokumu, kuris yra nustatomas tuomet, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1, 2 p.). Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta, siekiant, kad ginčo pirkimą laimėtų kuo aukštesnį finansinį pajėgumą turintis tiekėjas ir išvengti jo galimo bankroto, padidinti pavyzdinėse pirkimo sąlygose nustatytą reikalavimą dėl tiekėjo vidutinių metinių atliktų statybos darbų apimčių, kadangi nurodytas finansinis rodiklis turi tiesioginę reikšmę tiekėjo finansinės padėties vertinimui. Analogiškai išvadai, vertindama reikalavimą dėl ne mažesnės kaip 5 metų statybos darbų patirties, kolegija neturi pagrindo. Tiekėjo veiklos vykdymo laikotarpis iš esmės nėra susijęs su jo finansinio pajėgumo, stabilumo vertinimu. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jos samprotavimą, kad tiekėjo bankroto bylos iškėlimo rizika yra mažesnė tuo atveju, jeigu pastarasis veiklą vykdo ne mažiau kaip 5 metus (CPK 12, 178 str.). Sutiktina, kad neseniai veiklą pradėjusi vykdyti įmonė, turi mažiau kvalifikacijos, finansinių galimybių ir nėra tokia patikima, kokia galėtų būti 5 metus statybos darbais užsiimanti, finansiškai stabili įmonė. Kita vertus, atsakovės siekį, kad ginčo pirkimą laimėtų finansiškai pajėgus ir patikimas tiekėjas užtikrina reikalavimas dėl 350 000 Eur be PVM vidutinių metinių atliktų statybos darbų apimčių, kadangi mažai tikėtina, jog tokį finansinį rodiklį atitiktų vos veiklą pradėjęs vykdyti tiekėjas. Tuo labiau, kad pavyzdinėse pirkimo sąlygose nustatytas vidutinių metinių atliktų statybos darbų apimčių rodiklis (144 810 Eur be PVM) nagrinėjamu atveju buvo padidintas beveik 2,5 kartų.Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirkimo sąlygų 3.2.4 punkto reikalavimas dėl ne mažesnės kaip 5 metų statybos darbų patirties nepagrįstai apriboja tiekėjų konkurenciją, nėra pagrįstas ir proporcingas ginčo pirkimo objektui, todėl pripažintinas neteisėtu (tvarkos aprašo 1.5 p.).Iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad ginčo pirkimo procedūros nėra baigtos – nors atsakovės 2016 m. gruodžio 12 d. parengta pirkimo ataskaita pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Vlastona“, nurodytas dokumentas nėra patvirtinęs VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (tvarkos aprašo 51). Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva ar šalies reikalavimu pirkimo sąlygas pripažįsta neteisėtomis VPĮ ar kitų teisės aktų pagrindu, perkančiajai organizacijai dėl tame pačiame pirkime neatkurtino ūkio subjektų sąžiningo (laisvo) varžymosi tenka griežčiausi neteisėtų veiksmų padariniai – procedūrų nutraukimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Ginčo pirkimo sąlygos neteisėtumas lemia skundžiamo teismo sprendimo panaikinimą, kadangi negali būti palikti galioti atsakovės sprendimai, priimti pagal neteisėta pripažintą pirkimo sąlygą dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo turėti ne mažesnę nei 5 metų statybos darbų patirtį. Nors ieškinyje UAB „Genra“ reikalavo panaikinti atsakovės 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą dėl jos (ieškovės) 2016 m. gruodžio 19 d. pretenzijos atmetimo, tačiau šis procesinis sprendimas nesukelia jokių teisinių padarinių, yra ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos įgyvendinimo priemonė, būtina šiam ginčui inicijuoti, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Įvertinus ieškinio turinį matyti, kad ieškovė, nors ir nesuformulavusi ieškinyje konkretaus reikalavimo, iš esmės ginčijo atsakovės 2016 m. gruodžio 12 d. parengtą pirkimo ataskaitą, kuria jos (ieškovės) pasiūlymą atsisakyta priimti vertinimui. Pirkimo sąlygų 3.2.4 punkto pripažinimas neteisėtu lemia nurodytos ataskaitos panaikinimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinimas ir priimamas naujas sprendimas patenkinti ieškinį, panaikinant atsakovės 2016 m. gruodžio 12 d. parengtą pirkimo ataskaitą, pripažįstant pirkimo sąlygų 3.2.4 punkto reikalavimą neteisėtu bei nutraukiant pirkimo procedūras.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priėjęs išvados, kad apeliantės kvalifikacija neatitiko pirkimo sąlygų 3.2.4 punkto reikalavimo, nusprendė nepasisakyti dėl ginčo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygų 3.1.1, 6.2 punktų reikalavimams.Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 str.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Nors kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminių ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl pažeidė jam nustatytą procesinę pareigą motyvuoti sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą patenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 5 d.). Iš teismui pateikto dokumento – lėšų pavedimo nurodymo (b. l. 9) matyti, kad ieškovė UAB „Genra“ pirmosios instancijos teisme patyrė 217 Eur žyminio mokesčio išlaidų, kurios priteisiamos iš atsakovės UAB „Vitės valdos“. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 217 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 101, 135,138).Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta).Nagrinėjamu atveju ieškovė skunde neprašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tokį prašymą pareiškė bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, teismui pateikė atstovavimo sutartį ir 2017 m. gegužės 2 d. lėšų pavedimo nurodymą, iš kurio matyti, kad UAB „Genra“ advokatei nurodytą dieną sumokėjo 300 Eur už atstovavimą Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-989-460/2017. Pateikusi procesinį prašymą prijungti prie bylos įrodymą apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovės atstovė nedetalizavo už kokias konkrečiai atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugas ieškovė jai sumokėjo 300 Eur, taip pat kartu su prašymu nepateikė ieškovei suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad paminėtos 300 Eur išlaidos ieškovės buvo patirtos už atstovės dalyvavimą teismo posėdyje. Toks išlaidų dydis, atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdis truko trumpiau nei 1 (vieną) valandą, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytą atlyginimo už tokios teisinės paslaugos suteikimą maksimalų dydį, todėl nurodyta išlaidų suma, kolegijai nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą viršyti rekomendacijose nustatytą maksimalų advokato atstovavimo teismo posėdyje išlaidų dydį, atitinkamai mažintina iki 70 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteisinta bendra 504 Eur (217+217+70) atstovavimo išlaidų suma.Valstybė šioje byloje patyrė 5,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios taip pat priteistinos iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ ieškinį patenkinti.

Panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ 2016 m. gruodžio 12 d. parengtą Statybos rangos darbų pirkimo ataskaitą Nr. V-536.

Statybos rangos darbų, J. Janonio g. 14, Klaipėdoje, pirkimo sąlygų, paskelbtų 2016 m. lapkričio 25 d. Nr. V-149, 3.2.4 punktą pripažinti neteisėtu ir šio pirkimo procedūras nutraukti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Genra“ (j. a. k. 302929743) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ (j. a. k. 140336910) 504 Eur (penkis šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ (j. a. k. 140336910) 5,85 Eur (penkis eurus ir aštuoniasdešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.