Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutarties, kuria patvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. birželio 21 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 11 d.

7. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė atmesti prokuroro skundą ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Apygardos teismas, susipažinęs su prokuroro skundo argumentais, proceso dalyvių paaiškinimais, skundžiamos nutarties turiniu, Komisijos Nutarimu ir bylos medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos Nutarimą, pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo elgesį charakterizuojančios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad R. K. elgesys jau gali būti koreguojamas už struktūrizuotos aplinkos ribų, jam taikant lygtinio paleidimo institutą. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pateikė išsamius argumentus bei aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą patvirtinti Komisijos Nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tad teismo vertinimu, vienas iš bausmės tikslų – asmens nubaudimas, jau yra pasiektas. Nors prokuroro skunde teigiama, kad nuteistojo įvykdyto nusikaltimo sunkumas bei išliekantys du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai dar neleidžia daryti išvados, kad R. K. elgesys gali būti taisomas jo neizoliuojant nuo visuomenės, tačiau su šiais argumentais apygardos teismas sutikti negali. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, R. K. nuo pat bausmės atlikimo pradžios buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko stabili ir nepakitusi iki paskutiniojo jo vertinimo. Nuteistasis būdamas struktūruotoje aplinkoje nebuvo baustas drausmine tvarka, jo elgesys nebuvo svarstytas komisijoje, jis išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, jų metu jokių pažeidimų nenustatyta, nefiksuota ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo pat jos vykdymo pradžios dėjo realias pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir laikytis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytų taisyklių.

11. Be to, nuteistasis atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje įgijo metalo apdirbimo kvalifikaciją bei staliaus profesinę kvalifikaciją, nuo 2023 m. lapkričio 6 d. buvo perkeltas į Marijampolės kalėjimo atviruosius namus, nuo 2023 m. gruodžio 6 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, su nuteistuoju buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, šioje darbo vietoje R. K. dirba iki šiol. Teismo posėdžio metu apygardos teisme nuteistasis pateikė charakteristiką iš darbo vietos, joje jis charakterizuojamas kaip geras, sąžiningas, ramaus būdo darbuotojas, į darbo vietą atvykstantis laiku, pareigingas, darbą atliekantis be priekaištų. Prokuroras skunde nurodo, kad nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, turėjo finansinį pobūdį, nes ja buvo siekiama materialinės naudos, taip pat nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo darbo vietą, tačiau tai jo nesulaikė nuo teisei priešingų veiksmų. Vis tik, apygardos teismo vertinimu, bausmės atlikimo metu nuteistasis rodo pažangą tiek akademinėje, tiek darbinėje srityje, ne tik įgijo dvi profesines kvalifikacijas, tačiau jau daugiau nei metus turi pastovią darbo vietą, tuo tarpu jo turimi finansiniai įsipareigojimai yra susiję su paskola gyvenamojo būsto įrengimui, o ne priverstiniu kriminalinių baudų išieškojimu ar civilinių ieškinių dengimu. Pats nuteistasis savo turimus finansinius įsipareigojimus vertina optimistiškai, juolab, Socialinio tyrimo išvados 4.4.punkte nurodyta, jog esant stabilioms bei pakankamoms pajamoms ir dirbant nuteistojo poreikius atitinkantį darbą galimas sėkmingas resocializacijos procesas.

12. Kaip teisingai nurodoma prokuroro skunde, nuteistasis praeityje iš tiesų yra teistas du kartus, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo susijusios su lėšų gavimu nusikalstamais būdais – pirmą kartą jis buvo teistas už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą dar 2006 metais, tuo tarpu antrą kartą už smurtą artimoje aplinkoje. Be to, nuteistasis bausmę, susijusią su laisvės atėmimu atlieka pirmą kartą, ankstesnių bausmių atlikimo metu jam skirtų įpareigojimų nepažeidinėjo, bausmės atlikimo metu nepastebėta, kad nuteistasis turėtų kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas. Sutiktina su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kuri atsispindi ir Socialinio tyrimo išvados 4.6. punkte, jog nuteistojo gyvenimo stilius būnant laisvėje nepasižymėjo išskirtinai asocialiu elgesiu ar nuostatomis, jis stengėsi save realizuoti tam tikrose socialiai priimtinose srityse, tačiau sunkumai kildavo dedant per mažai pastangų siekiant atsiriboti nuo rizikingų situacijų. Laisvėje nuteistasis turėjo ir turi pastovią gyvenamąją vietą, į kurią vyksta ir trumpalaikių išvykų metu, turi sutuoktinę bei dukrą. Nuteistasis teismo posėdžio metu apygardos teisme nurodė, kad turi pasirūpinti ir sergančiu tėvu, tam pagrįsti jis pateikė medicininį dokumentų išrašą, iš kurio matyti, kad R. K. be kitų ligų yra diagnozuotas ir II tipo cukrinis diabetas, blogai kontroliuojamas, galūnių arterijų aterosklerozė su protarpiniu šlubumu, buvo gydomas stacionariai nuo 2025 m. sausio 15 d. iki 2025 m. sausio 22 d. Apygardos teismas negali nesutikti su žemesnės instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju nustatyti penki apsauginiai veiksniai – gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, žalingų įpročių neturėjimas, emocinė gerovė bei nuostatos, gali būti pakankami faktoriai, sumažinantys riziką, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę, nusikals pakartotinai ar bus linkęs rinktis rizikingas situacijas.

13. Be kita ko, apygardos teismas jokiu būdu nesumenkindamas nuteistojo įvykdyto nusikaltimo, priskiriamo sunkių nusikaltimų kategorijai, pavojingumo bei neignoruodamas fakto, kad nuteistajam skiriant bausmę buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paskiriant švelnesnę bausmę nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus bausmės dydis, kartu pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti laikomas institutu, kurio taikymui būtina nustatyti tam tikras itin išskirtines aplinkybes, be to, lygtinio paleidimo instituto netaikymas remiantis tik įvykdyto nusikaltimo sunkumu vis tik nebūtų teisingas ir atitinkantis bausmės paskirties. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamos veikos pobūdis yra įvertinamas nuteistajam paskiriant bausmę, tuo tarpu vien juo vadovautis sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo nėra visiškai teisinga, kadangi tam tikrais atvejais lygtinio paleidimo institutas niekada negalėtų būti pritaikytas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami ne tik bausmės tikslai bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, bet ir lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų motyvuojami pasitaisyti. Juolab, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra nuteistojo atleidimas nuo bausmės, tačiau priešingai – tolimesnė bausmės tąsa, kurios metu nuteistasis, prižiūrimas probacijos tarnybos, toliau siekia nuoseklios ir laipsniškos integracijos į visuomenę. Pažymėtina, kad lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti.

14. Apygardos teismas, įvertinęs aukščiau aptartų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų dinamiką, sprendžia, kad nuteistojo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą nuo bausmės atlikimo pradžios neabejotinai kito teigiama linkme, jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Priešingai nei teigiama prokuroro skunde, apylinkės teismo nutartyje bei Komisijos Nutarime buvo tinkamai įvertinta nuteistojo R. K. asmenybė, jo elgesio korekcija, žema nusikalstamo elgesio rizika, tvirti apsauginiai veiksniai bei mažas dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad teigiamai R. K. apibūdinančių duomenų neabejotinai yra daugiau nei neigiamai ir tai leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl tolesnė jo elgesio korekcija galima ir jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Komisija Nutarime bei apylinkės teismas nutartyje, kuria buvo patvirtintas Komisijos Nutarimas, pagrįstai sprendė, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Apygardos teismas daro išvadą, kad iš tiesų yra pagrindas manyti, jog įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.

15. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus skundas atmetamas, tuo tarpu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutartis paliktina galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.