- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- 1S-469-928/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08297-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- R. K.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. K. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2022 m. birželio 21 d., pabaiga – 2026 m. gruodžio 11 d.
3. Komisijos 2024 m. rugsėjo 12 d. priimtu nutarimu Nr. RV-20-6680 nutarta taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 2 mėnesių 29 dienų (nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2024 m. rugsėjo 12 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, aktyviai dalyvavo įvairiose intervencinėse elgesio korekcijos ir pozityvaus užimtumo programose ir priemonėse, mokėsi ir įgijo naujas profesines kvalifikacijas (metalo apdirbimo, staliaus), 2023 m. perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, dirba, yra užsitikrinęs gyvenamąją ir darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, palaiko artimus santykius su šeimos nariais, bausmę atlieka pirmą kartą, o jo elgesys yra nepriekaištingas, todėl sprendė, kad visa tai sudaro pagrindą manyti, jog R. K. gebės gyventi visuomenėje ir nepažeidinėti įstatymų, ir savo problemas spręsti nenusikalstant.
4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam R. K.. Teismas motyvavo tuo, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Atkreipė dėmesį, kad nuteistasis paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už veiką, kurią padarė 2019 m. birželio 16 d., dėl to jokių išvadų nepadarė ir jau 2019 m. rugpjūčio 26 d. jo atžvilgiu fiksuojamas naujas tyčinis sunkus nusikaltimas. Šios aplinkybės teismo vertinimu rodo didesnį nuteistojo ir jo padarytos veikos pavojingumą. Nors nuteistasis, atlikdamas bausmę, nebuvo baustas drausmine ar administracine tvarka, tačiau nebuvo ir skatintas. Atkreipė dėmesį, kad abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia asmeniui nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje nusikalsti. Taip pat įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, ankstesnį nuteistojo nusikalstamą elgesį, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas aplinkybes ir konstatavo, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai dar nėra pasiekti.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo R. K. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta, kadangi nenustatyta jokių esminių imperatyvių formalaus pobūdžio apribojimų taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą pagal galiojančius įstatymus.
5.2. Skunde pažodžiui perrašytas Komisijos priimtas 2024 m. rugsėjo 12 d. priimtas nutarimas konstatuojant, jog būtent jame padarytos teisingos ir galutinės išvados apie tai, jog nuteistasis R. K. už padarytą nusikalstamą veiką jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, bei yra pakankamas pagrindas manyti, jog šis nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant. Atkreipė dėmesį, kad papildomai prie skundo pateikta UAB „M.“ 2024 m. vasario 21 d. pažyma/charakteristika patvirtina, jog R. K. dirba UAB „M.“ fasuotoju - krovėju nuo 2023 m. gruodžio 14 d.; darbuotojas yra atsakingas, noriai mokosi iš kolegų, vykdo visas pavestas užduotis, darbo specifiką išmano gerai. Taip pat prie skundo pateikė ir nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią R. K. nuo 2023 m. kovo 31 d. pradėtą vykdyti individualią veiklą (dirbtinės bižuterijos ir panašių gaminių gamyba). Teigia, jog apylinkės teismo teisėja nutartyje pakankamai neįvertino visų nuteistąjį iš esmės vien teigiamai apibūdinančių duomenų, o nutartį grindė neįtikinamais argumentais, nepagrįstais spėjimais.
5.3. Kritiškai vertina teismo argumentus dėl ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio, nors toje pačioje nutartyje pripažįstama, jog nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Be to, atkreipė dėmesį, nors R. K. iš tiesų 2019 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu teistas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau po to jis ne tik susitaikė su nukentėjusiąją toje byloje, tuometine savo šeimos nare, sugyventine, dabartine sutuoktine V. Ž. – K., bet ir susilaukė bendro vaiko ir jį augina (mažametę dukrą). Pažymėjo, jog nuteistojo asmens byloje yra R. K. žmonos V. Ž. – K. sutikimas, jog priims gyventi R. K. jiems bendra nuosavybe priklausančiame būste. Nuteistojo R. K. elgesio pokyčiai yra išimtinai teigiami (net ir elgesio pokyčiai su nukentėjusiąją ankstesnėje byloje). Neabejoja, kad šiuo atveju tas teigiamas minėtojo nuteistojo elgesys turi būti įvertintas ir sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimus.
5.4. Pažymėjo, jog nustatyti 4 kriminogeniniai veiksniai (3 veiksniai dinaminiai), negali būti vertinami atsietai nuo jų teigiamos dinamikos pokyčių fiksavimo. Komisijos nutarime pagrįstai konstatuoti pokyčiai su teigiama dinamika dėl teigiamų nuostatų darbinės veiklos bei akademinės veiklos atžvilgiu, asmeninės motyvacijos atsisakyti piktnaudžiavimo alkoholiu, savęs analizavimo ir problemų iškėlimo. Be to, kas svarbiausia, toje pačioje nutartyje nurodyta, kad nustačius nuteistajam žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jam net nerekomenduotos elgesio korekcijos programos. Taip pat nustatyti 5 apsauginiai veiksniai, kurie yra itin svarbūs sprendžiant nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo klausimą. Būtent Komisija priėmė savąjį teigiamą nuteistojo atžvilgiu nutarimą remdamasi ne vien nurodytaisiais penkiais apsauginiais veiksniais, tačiau ir eile kitų Komisijos nutarime išdėstytų teigiamų nuteistojo atžvilgiu aplinkybių. Tuo tarpu nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.
5.5. Skundo autoriaus nuomone, šiuo metu nuteistąjį toliau laikant laisvės atėmimo vietoje jo atžvilgiu iš esmės siekiama tik vieno iš bausmės tikslų - nubaudimo už padarytą nusikaltimą, kai tuo tarpu kiti bausmės tikslai jau yra pasiekti. Sureikšminti, iškelti virš kitų bausmės tikslų minėtąjį bausmės tikslą būtų neteisinga.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė E. K. atsiliepimu į nuteistojo gynėjo skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o advokato D. Svirinavičiaus skundą atmesti. Atsiliepime sutinkama su teismo padaryta išvada, jog šiuo metu nuteistojo elgesys dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Nuteistojo gynėjo - advokato skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nepaneigia teismo nutartyje nustatytų aplinkybių, ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą, bei naikinti minėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, įvertinęs skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.
8. Nuteistojo gynėjas nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, kad yra visos sąlygos taikyti R. K. atžvilgiu lygtinį paleidimą, o skundžiamoje nutartyje nurodyta argumentacija yra subjektyvi ir nepagrįsta. Aukštesniojo teismo vertinimu, nutartyje nurodyti išsamūs atsisakymo tvirtinti Komisijos priimtą nutarimą motyvai. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį R. K. charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, laikantis Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Be to, tinkamai išaiškintos ir BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba, kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Atkreipiamas nuteistojo ir jo gynėjo dėmesys, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba esant akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, priešingai skunde dėstomai pozicijai, BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra imperatyvaus pobūdžio. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis R. K. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, aktyviai dalyvavo įvairiose intervencinėse elgesio korekcijos ir pozityvaus užimtumo programose ir priemonėse, mokėsi ir įgijo naujas profesines kvalifikacijas (metalo apdirbimo, staliaus), dirba, yra užsitikrinęs gyvenamąją ir darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, palaiko artimus santykius su šeimos nariais, priteistų ieškinių neturi. R. K. nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. paskirtas į lengvąją grupę, nuo 2023 m. lapkričio 6 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos, išvykų metu taisyklių nepažeidė. Aukštesnis teismas neabejoja, kad tiek skunde, tiek Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus jų visumą, darytina pagrįsta išvada, kad šiuo metu nuteistasis iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo ir vien tik tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Juolab, kad teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas (BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas) reikalauja, jog nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui. Be to, aukštesnis teismas pažymi, kad pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju jam taikoma bausmė yra efektyvi. Visgi, pagrindo šiuo metu nuteistojo padėtį dar labiau lengvinti taikant lygtinį paleidimą nėra.
11. Darant šią išvadą pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Nors R. K. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau jo atžvilgiu, praėjus pakankamai ženkliam laiko tarpui būnant įkalinimo įstaigoje vis dar nustatyti 4 kriminogeniniai veiksniai. Statiniai: kriminalinė istorija (sunkėjantys nusikaltimai). Dinaminiai: lėšų tvarkymas ir pajamos (nusikaltimas susijęs su finansine motyvacija), piktnaudžiavimas alkoholiu (ankstesnis nusikalstamas elgesys susijęs su alkoholio pavartojimu); mąstymas ir elgesys (ankstesnis agresyvus elgesys, tų pačių klaidų kartojimas). Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo kvestionuoti Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių. Pritariant apylinkės teismo argumentams, nustatyti nuteistojo elgesį įtakojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie priešingai nei statiniai, gali būti koreguojami atsižvelgiant į nuteistojo elgesio pokyčius, kas iš esmės dar neleidžia neabejotinai spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra baigtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymint, kad nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių, kadangi tiek turimas darbas, tiek gyvenimo sąlygos egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau akivaizdu, jog tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio visgi nesustabdė.
12. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi teismas, vertindamas R. K. nusikalstamo elgesio riziką ateityje, pagrįstai atsižvelgė ir į jo praeitį, jog nuteistasis anksčiau teistas du kartus, pirmą kartą su teisėsaugos institucijomis susidūrė būdamas 22 metų amžiaus, 10 kartų baustas administracine tvarka. Svarbu tai, kad 2019 m. birželio 16 d. būdamas padaręs nusikaltimą žmogaus sveikatai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau vedė nusikalstamą gyvenimo būdą, 2019 m. rugpjūčio 26 d. padarydamas tyčinį jau sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai, nepaisant to, kad šiuo metu jis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą.
13. Sutiktina, su skundo argumentais, jog vien ta aplinkybė, jog nuteistasis atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą, ar jo praeityje padaryti teisės pažeidimai neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tačiau tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietų įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.
14. Socialinio tyrimo išvada taip pat liudija, kad nuteistojo pasirinktos netinkamos elgesio strategijos suponuoja prielaidas, kad asmuo susidurdavo su sunkumais atsiriboti nuo rizikingų situacijų, bei apriboti savo elgesį ir poreikius. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gali būti konfliktiškas, nenuspėjamas, pasielgti impulsyviai. Nuteistojo mąstymo ir elgesio sritis gali būti aktuali pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui, dėl nuteistojo nepakankamo gebėjimo pasirinkti tinkamus problemų sprendimus bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, o taip pat impulsyvūs pasirinkimai įtakojami alkoholio. Nuteistajam negebant keisti taikomų elgesio strategijų ir ateityje, prisitaikyti prie taisyklių bei reikalavimų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Psichologės įrašų duomenimis, R. K. geba manipuliuoti situacijomis siekiant asmeninių naudų įkalinimo įstaigoje. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, R. K. mąstymo ir elgesio pokyčių visuma, dar neleidžia konstatuoti išskirtinai maksimalios jo elgesio korekcijos, kas tik dar kartą patvirtina, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūruotoje įstaigoje. Nors skunde ir nesutinkama su apylinkės teismo vertinimu dėl likusios neatliktos bausmės dalies vertinimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta, todėl pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių visumos kontekste įvertinęs ir šią aplinkybę, lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės aktų normų nepažeidė.
15. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam vien tik už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą, mokymąsi ar dalyvavimą pozityvaus užimtumo ir elgesio korekcijos programose. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys, mąstymas bei nuostatos bausmės atlikimo metu pasikeitė iš esmės ir bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo R. K. teigiama pažanga bausmės atlikimo metu buvo įvertina jį 2023 m. rugpjūčio 7 d. perkeliant į lengvąją grupę, o nuo 2023 m. lapkričio 6 d. jį perkeliant bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, tačiau laiko tarpas, kuomet nuteistasis R. K. gyvena mažiau struktūrizuotoje aplinkoje, dar nėra pakankamas spręsti, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu vien nuteistojo ir jo gynėjo advokato noras, kad R. K. būtų lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, akcentuojant socialines garantijas, šeimynines aplinkybes bei subjektyvią nuomonę neįpareigoja teismo priimti palankų sprendimą.
16. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuotos Lietuvos Respublikos teisės aktuose – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu byloje yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų teismui konstatuoti, kad yra pasiekti visi bausmių vykdymo tikslai. Aukščiau išdėstytos aplinkybės kartu su nusikalstamą elgesį galinčiais paskatinti veiksniais patvirtina, jog pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir bausmės tikslai dar nepasiekti. Todėl nepriklausomai nuo to, kad R. K. charakteristikoje jo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, nesudaro pagrindo skundą tenkinti ir nuteistajam R. K. taikyti lygtinį paleidimą. Nors skunde ir nesutinkama, tačiau būtent tęstinis įkalinimo įstaigoje dirbančių specialistų pasitelkimas, aktyvus įsitraukimas į resocializacijos priemones turėtų būti pagrindinis nuteistojo tikslas, siekiant efektyvių pokyčių ateityje.
17. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.