Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. gynėjo advokato V. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. RV-20-703 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5.1. Skunde nurodo, kad Komisija yra ta institucija, kuri yra arčiausiai bausmę atliekančių nuteistųjų ir geriausiai žino kiekvieno nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taip pat geriausiai gali vertinti tokią riziką bei prognozuoti, kokio gi lygmens yra nuteistojo resocializacija, kokio lygmens yra jo pasiektos galimybės gyventi nenusikalstant ateityje. Būtent ši Komisija, o ne prokuratūra ar pirmosios instancijos teismas vertina realius nuteistojo pasiekimus ir yra atsakinga už savo priimamus kolegialius sprendimus (nutarimus). Apelianto gynėjas kritikuoja apylinkės teismo nutartyje daromas išvadas, jog jo daroma pažanga dar nėra pakankama. Atkreipė dėmesį, kad jo nusikalstamo elgesio rizika tiek 2022 m. rugpjūčio 31 d., tiek 2023 m. rugpjūčio 1 d., tiek 2024 m. sausio 11 d. buvo priskirta žemai rizikos grupei. Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teismo nutartyje ignoruojamas nuteistojo teigiamas elgesys bausmės atlikimo vietoje, tuo pačiu grįžtama į įsiteisėjusiame nuosprendyje akcentuojamus bausmės skyrimo motyvus, kas iš esmės reiškia dvigubą nubaudimą.

5.7. Skundžiama nutartis yra sukėlusi neigiamas pasekmes ne tik pačiam nuteistajam R. K., tačiau tokios nutartys yra demotyvuojančios ir kitus nuteistuosius elgtis nepriekaištingai, kadangi itin prielankus nuteistojo elgesys yra nuvertinamas, tuo pačius nuvertinamas ir Komisijos darbas, Socialinio tyrimo išvadas surašiusių specialistų darbas, už kurį sumokėta iš mokesčių mokėtojų lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. gynėjo advokato V. S. skundas atmetamas

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas Komisijos nutarimo nepatvirtino ir aukštesnės instancijos teismas šiam sprendimui pritaria.

8. Kaip jau minėta formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį (su intensyvia priežiūra), o iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. K. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

9. Iš bylos duomenų ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. Socialinio tyrimo išvados (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad bausmės atlikimo metu R. K. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, intervencinėse elgesio korekcijos programose. Atlikdamas bausmę įgijo metalo apdirbimo kvalifikaciją, šiuo metu mokosi toliau ir siekia įgyti medienos apdirbėjo – dailidės padėjėjo specialybę. Nuo 2023 m. kovo 31 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą. Nuo 2023 m. lapkričio 6 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini) kalėjimo atvirus namus (atviro tipo bausmės atlikimo vietą). Susirado darbą laisvėje ir nuo 2023 m. gruodžio 6 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ fasuotojo – krovėjo pareigose. Pateikta MB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, jog išėjęs į laisvė R. K. bus priimtas dirbti šioje įmonėje. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis palaiko artimus santykius su šeimos nariais, žmona, tėvu. Lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, laisvės atėmimo vietoje drausmine tvarka nebaustas. Aukštesniojo teismo vertinimu, visos šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šie nuteistojo elgesio pokyčiai teigiama linkme neliko nepastebėti: nuo 2023 m. lapkričio 6 d. jis buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) kalėjimo atvirus namus (atviro tipo bausmės atlikimo vietą). Taigi, priešingai nei teigiama skunde, nuteistojo pastangos keisti elgesį teigiama linkme yra vertinamos ir į jas nuolat atsižvelgiama. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmiau išvardintas aplinkybes glaustai paminėjo ir nuteistojo elgesio pokyčius įvertino tinkamai, pripažinęs, jog tokios aplinkybės neabejotinai teigiamai apibūdina nuteistąjį. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu nėra pakankama minėto instituto taikymui.

10. Sutiktina, kad nuteistojo R. K. nusikalstamo elgesio rizika yra žema pagal OASys metodiką, tačiau jo atžvilgiu vis dar nustatyti vienas statinis ir net penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (statinis veiksnys); lėšų tvarkymas ir pajamos (nusikaltimas susijęs su finansine motyvacija, kintanti finansinę padėtis dėl turimų įsipareigojimų bankui); ryšiai (ankstesnis nusikalstamas elgesys susijęs su smurtu artimoje aplinkoje); piktnaudžiavimas alkoholiu (ankstesnis nusikalstamas elgesys susijęs su alkoholio pavartojimu); mąstymas ir elgesys (ankstesnis agresyvus elgesys, tų pačių klaidų kartojimas). Pritariant apylinkės teismo argumentams, nustatytas ženklus skaičius nuteistojo elgesį įtakojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie priešingai nei statiniai, gali būti koreguojami ir jų skaičius mažinamas atsižvelgiant į nuteistojo elgesio pokyčius, kas iš esmės dar neleidžia neabejotinai spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra baigtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymint, kad nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių, kadangi tiek turimas darbas, gyvenimo sąlygos, tiek narkotinių medžiagų nevartojimas, tiek emocinė gerovė nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio visgi nesustabdė.

11. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi teismas, vertindamas R. K. nusikalstamo elgesio riziką ateityje, pagrįstai atsižvelgė ir į jo kriminogeninę praeitį, jog praeityje jis buvo teistas du kartus, vienas iš nusikaltimų žmogaus sveikatai, konkrečiai 2019 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu teistas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą dabartinei žmonai, kas rodo, jog pozityvių išvadų nepadarė, neapsimokė iš ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau vedė netinkamą gyvenimo būdą, dėl ko šiuo metu atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis padarymu, kas patvirtina nusikalstamų veikų sunkėjimą, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams. Nors skunde itin akcentuojama, jog šiuo metu yra gautas žmonos sutikimas, kad lygtinio paleidimo atveju ji priims gyventi R. K. jiems bendra nuosavybe priklausančiame bute, visgi įvertinus ankstesnius nuteistojo veiksmus pastarosios atžvilgiu, kyla pagrįstų abejonių nuteistojo deklaruojamam išimtinai pozityviam ir nenusikalstamam gyvenimo būdo vedimui.

12. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą, ar jo praeityje padaryti nusikaltimai neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tačiau tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė siekiant turtinės naudos, o tai atskleidžia, jog vertinamuoju atveju asmuo nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Šių aplinkybių vertinimas, priešingai nuteistojo gynėjo skundo argumentams negali būti laikomas non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo, įtvirtinto tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje bei BK 2 straipsnio 6 dalyje, pažeidimu, kadangi svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.

13. Nors būdamas laisvėje nuteistasis vykdė darbinę veiklą, tačiau matyti, jog tai nesustabdė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo, dėl ko abejotina, jog šiuo metu vykdoma darbinė veikla ar lygtinio paleidimo atveju galimų darbo santykių sukūrimas galėtų būti kaip maksimalus apsauginis veiksnys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Be to, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis susiduria su sunkumais atsiriboti nuo rizikingų situacijų bei apriboti savo elgesį bei poreikius. Nuteistajam negebant keisti taikomų elgesio strategijų ateityje, prisitaikyti prie taisyklių bei reikalavimų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Juolab, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis kartu su žmona turi paskolinių įsipareigojimų. Svarbu ir tai, kad remiantis nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumais, nustatytas nepakankamas gebėjimas pasirinkti tinkamus problemų sprendimus, įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, kas taip pat gali būti aktualu pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui.

14. Pateiktame skunde itin didelis dėmesys skiriamas nuteistojo pareigai prižiūrėti senyvo amžiaus tėvą bei neabejotiną poreikį dalyvauti dukters asmenybės formavime, jos auklėjime. Visgi, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nuteistojo asmeniniai interesai ir poreikiai negali būti iškelti aukščiau valstybės ir visuomenės interesų, būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo, bei bausmės paskirties, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, jam atimta ir apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei ir paveikti jį taip, kad atlikę bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, nei tėvas, nei žmona, nei dukra nebuvo paskata nuteistajam nedaryti naujų itin sunkių nusikalstamų veikų ir vesti tinkamą gyvenimo būdą. Taip pat vien tai, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, nesuponuoja išvados, kad jis nuo neteisėto elgesio jau sugebėtų susilaikyti ir paleistas lygtinai, kur nors ir būtų prižiūrimas probacijos laikotarpiu, tačiau ne taip griežtai, kaip įkalinimo įstaigoje. Juolab, neleidžia šios aplinkybės traktuoti kaip akivaizdžios nuteistojo pažangos, kadangi bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo nei baustas, nei skatintas, kas iš esmės rodo, kad nuteistojo elgesys nebuvo išskirtinis, o labiau neutralus.

15. Apylinkės teismas, atsisakė taikyti lygtinio paleidimo institutą R. K. pirmiausia įvertinęs jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus. Tuo tarpu jo elgesį dar iki bausmės atlikimo charakterizuojantys duomenys, kaip ir neatliktos bausmės dalis, tik buvo įvertinti kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja. Sutiktina su skundo argumentu, kad vertinant bendrai, bausmės tikslai gali būti pilnai įgyvendinti ne tik nuteistiesiems visiškai atlikus jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bet ir vykdant probaciją. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, nors apylinkės teismas ir padarė išvadą, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis (2 metai 10 mėnesių 16 dienų) dar neleidžia daryti išvados, kad jam paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, tačiau R. K. lygtinis paleidimas buvo netaikytas ne dėl šios aplinkybės, o dėl to, kad nebuvo nustatyta jo akivaizdi ir neabejotina pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas yra viena iš privalomų sąlygų šio instituto taikymui.

16. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, ir dėl to naikinti priimtą sprendimą bei taikyti R. K. lygtinį paleidimą, nėra objektyvaus ir teisinio pagrindo. Dėl to nuteistojo gynėjo skundas atmetamas, o teisėta ir pagrįsta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. K. gynėjo advokato V. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.