Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. K., A. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams V. K., A. K. ir D. K. dėl įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, BUAB „Darvada“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisėtą nutartį ir nėra pagrindo jos panaikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, bankas nėra atsisakęs savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą iš jam įkeistų prekių atsargų. Priešingų įrodymų apeliantai nepateikė (CPK 178 str.), apeliantai taip pat neįrodė, kad bankas yra atsisakęs pirmenybės teisės patenkinti savo reikalavimą iš lėšų, gautų realizavus BUAB „Darvada“ priklausiusį žemės sklypą (CPK 178 str.). Apeliantai nei pareiškime dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajame skunde šių duomenų nedetalizuoja, apsiribodami tik deklaratyviais teiginiais, kad bankas tariamai atsisakė savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą iš jam įkeisto turto. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog iš civilinės bylos Nr. e2-35227-933/2015 medžiagos nenustatyta, jog apeliantai klausimą dėl CK 6.86 str. taikymo kėlė nagrinėjant civilinę byloją Nr. e2-35227-933/2015. Apeliantai pateiktame atskirajame skunde šių pirmosios instancijos teismo išvadų nekvestionuoja. Apeliantų reikalavimas dėl proceso atnaujinimo apskritai negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad apeliantų nurodomos aplinkybės dėl laidavimo pabaigos ir jų atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimo sutartis yra savarankiškas šių teisės normų interpretavimas, nepatvirtinantis, kad buvo padaryta aiški teisės normų taikymo klaida.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką, taikymo. Proceso civilinėje byloje atnaujinimo instituto tikslas – papildomos, su instancine teismų procesinių sprendimų patikra nesusijusios, galimybės peržiūrėti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų sprendimus sukūrimas. Tokia galimybė savo esme yra konkuruojanti su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 str.), neigiamai įtakojanti teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, todėl negali būti vertinama kaip absoliuti. Dėl nurodytos priežasties proceso atnaujinimo instituto teisiniu reglamentavimu turi būti sukuriama pusiausvyra tarp konkuruojančių pamatinių teisinių vertybių. Praktinė šios pusiausvyros įgyvendinimo išraiška – CPK 370 str. 3 d., pagal kurią prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkinamas tik teismui nustačius aplinkybių, jog prašymas pateiktas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino ir egzistuoja CPK 366 str. 1 d. nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, visumą.

Nustatyta, kad civilinėje byloje e2-35227-933/2015 buvo nagrinėjamas AB DNB banko ieškinys atsakovams V. K., A. K. ir D. K. dėl įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje - BUAB „Darvada“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 38 634,11 Eur įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 652,67 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo ieškovui. Atsakovai, nesutikdami su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjų teigimu, teismas netinkamai aiškino CK 6.88 ir CK 6.87 straipsnių nuostatas, todėl buvo padarytas materialinės teisės normos pažeidimas, kuris atnaujinus byla turi būti pašalintas. Be to, procesą atnaujinti civilinėje byloje būtina atnaujinti ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi atsakovai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, o prasidėjus atsakovų bankroto procesui bankroto bylą nagrinėjantis teismas netikrins priimto sprendimo turinio pagrįstumo bei teisingumo. Taip pat pareiškėjai prašė atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kadangi jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atnaujino pareiškėjams V. K., A. K. ir D. K. praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atmetė pareiškėjų V. K., A. K. ir D. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-35227-933/2015. Teismas akcentavo, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas yra išskirtinė būtent nedalyvavusio byloje asmens procesinė priemonė ir vienintelė galimybė apginti savo pažeistas materialiąsias teises, dėl kurių, jam nedalyvaujant byloje, buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą aiškinosi visas bylos aplinkybes, išsamiai pasisakė dėl bylos aplinkybių, plačiai aiškino teisės normas ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės yra savarankiškas jų teisės normų interpretavimas, tačiau nepatvirtina, jog buvo padaryta aiški teisės normų taikymo klaida.

Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde apeliantai skunde nurodė, kad 2015 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios iš laidavimo sutarties kylančius teisinius santykius, kas nulėmė neteisingą bylos išsprendimą ir kas sudaro pagrindą civilinį procesą atnaujinti. Pasak pareiškėjų, 2015 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pažeisti CK 6.87 ir 6.88 straipsniai, todėl bylos nagrinėjimas turėtų būti atnaujinamas vien šiuo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.

Pažymėtina, kad pateiktu atskiruoju skundu apeliantai prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėti iš esmės, tačiau pateiktame skunde iš esmės nenurodo jokių argumentų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta ir/ar kokias faktines ar teisės taikymo klaidas ginčo atveju padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliantų pateiktas atskirasis skundas savo turiniu iš esmės atitinka jų pateiktą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjai skundu reiškia savo nesutikimą su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-35227-933/2015, kurioje prašo atnaujinti nagrinėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl tam tikrų atskirojo skundo argumentų, kurie galimai yra susiję su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai pareiškimą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t.y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės norsmos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apeliantų teigimu, teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-35227-933/2015 netinkamai aiškino CK 6.87 ir CK 6.88 straipsnių nuostatas dėl laidavimo pabaigos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus dėl jų atleidimo nuo atsakomybės pagal su banku sudarytas laidavimo sutartis, kadangi bankas atssisakė savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą iš lėšų, kurios galėtų būti gautos realizuojant bankui įkeistas prekių atsargas, ir iš lėšų, gautų realizavus UAB „Darvada“ priklausantį žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl minėto argumento, nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą aiškinosi visas bylos aplinkybes, išsamiai pasisakė dėl bylos aplinkybių, plačiai aiškino teisės normas ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo teiginiais, ypač dėl to, kad atskirajame skunde, kaip minėta, apeliantai ne tik nenurodė, kodėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, yra nepagrįsta, tačiau nenurodė ir jokių naujų teisiškai reikšmingų argumentų, kurie nebuvo pateikti kartu su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo.

Susipažinus su pareiškimo dėl proceso atnaujinimo ir atskirojo skundo turiniu matyti, jog ginčo atveju pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad bankas buvo atsisakęs savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą iš jam įkeistų prekių atsargų (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad įsipareigojimų pagal Kredito linijos sutartį įvykdymas nebuvo užtikrintas apeliantų skunde minimo žemės sklypo ar kito nekilnojamojo turto hipoteka, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atleisti skolininkus nuo atsakomybės pagal laidavimo sutartis CK 6.86 straipsnio pagrindu, dėl ko bylą nagrinėjęs teismas nepadarė jokios aiškios teisės normos taikymo klaidos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantų nurodomos aplinkybės yra savarankiškas jų teisės normų interpretavimas, tačiau jos nepatvirtina ir neįrodo, jog buvo padaryta aiški teisės normų taikymo klaida. Nesant argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teisės normų aiškinimu šioje byloje ir papildomai jų nekartoja. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė pagrįstai ir teisėtai, ginčijamą nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš apeliantų 363 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliantų atskirąjį skundą, prašymas tenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš apeliantų V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens AB DNB banko, į.k. 1120292270, naudai 363 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai atlyginti.