Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei K. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Ieškovas A. Z. pateikė teisme ieškinį prašydamas nustatyti nepilnamečio sūnaus K. B. gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės K. B. nepilnamečio sūnaus K. B. išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 550 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės į ieškovo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; nustatyti, kad atsakovė bendrauja su vaiku K. B. kiekvieną šeštadienį nuo 18.00 val. iki 18.45 val. pasirinktomis ryšio priemonėmis nuotoliniu būdu.

Atsakovė K. B. atsikirtimų į ieškinį nepateikė, ieškinys ir pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovei įteikti elektroninių ryšių priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnis) ir viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta galutine išvada prieštaravimų ieškovo A. Z. reikalavimams nepateikė.

Ieškovas A. Z. ieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24664-981/2019 jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta. Nutraukus santuoką, jų nepilnamečio sūnaus K. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, taip pat nustatyta jo bendravimo su sūnumi tvarka ir nustatyta pareiga jam mokėti po 200 Eur vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės. Išlaikymą sūnui teikė, su vaiku bendravo. Tačiau 2024-11-08 faktinės aplinkybės pasikeitė, nes buvo nustatyta, kad sūnui yra nesaugu gyventi su motina, nes ši negeba rūpinti vaiku. Buvo kreiptasi į teismą leisti paimti vaiką iš jų įstatyminių atstovų. Tuo metu jis buvo išvykęs iš Lietuvos ir apie susidariusią situaciją atsakovės šeimoje ir apie tai, kad sūnus atsidūrė pas laikiną globėją, sužinojo iš atsakovės sesers skambučio 2024-11-24, po kurio kitą dieną grįžo į Lietuvą ir ėmėsi visų priemonių paimti sūnų gyventi pas save. Sūnus jam buvo grąžintas 2024-11-25. Pažymėjo, kad šiuo metu sūnus negali gyventi su motina, nes motinos namuose sūnui yra nesaugu, be to, vaiko motina teigė atsisakanti savo vaikų. Nuo vaiko apsigyvenimo su juo atsakovė nei karto neieškojo kontaktų ir bendravimo su vaiku. Šiuo metu jis užsiima individualia veikla ir dirba, gauna nuolatines pajamas. Sūnus šiuo metu lanko ugdymo įstaigą netoli savo namų. Prižiūrėti sūnų jam padeda draugė. Todėl sūnaus gyvenamąją vietą prašo nustatyti su juo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymą, kas mėnesį mokamą po 550 Eur iki sūnaus pilnametystės, nes atsakovė prie sūnaus išlaikymo neprisideda, be to, vaikas turi raidos sutrikimų, dėl ko lankosi pas logopedą, kineziterapeutą, psichoterapeutą, psichiatrą, kas reikalauja didesnių išlaidų. Vaiko išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 800 Eur. Taip pat prašo nustatyti atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią vaikas su mama bendraus šeštadieniais nuo 18.00 iki 18.45 val. Šiuo metu atsakovė nerodo jokios iniciatyvos bendrauti su sūnumi, o vaikas yra patyręs fizines ir psichologines traumas būdamas su mama. Todėl šiuo metu vaiko interesus atitiktų motinos bendravimas nuotoliu vieną kartą per savaitę. Neprieštarautų, kad atsakovė ir dažniau bendrautų su sūnumi.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė paaiškino, kad nepilnametis K. B. buvo perduotas ieškovui, nes atsakovės šeimoje vaikui tapo nesaugu gyventi. Šiuo metu ieškovas tinkamai rūpinasi sūnumi, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu. Dėl išlaikymo dydžio pažymėjo, kad vaikas yra neįgalus, kas reikalauja didesnių išlaidų. Dėl atsakovės bendravimo su sūnumi tvarkos pažymėjo, kad siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams, be to, ji ateityje gali būti keičiama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka bendru sutarimu nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24664-981/2019. Tuo pačiu teismo sprendimu patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 3 punktu šalių nepilnamečio sūnaus K. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. B., 4 ir 5 punktais vaiko tėvas A. Z. įsipareigojo mokėti nepilnamečiui sūnui K. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2019-09-01 iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skiriant vaiko motiną K. B., 6 punktu nustatyta vaiko tėvo teisė bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi K. B., iš anksto suderinus su vaiko motina K. B. bendravimo vietą ir laiką.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaikų gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus.

Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo nepilnamečio sūnaus K. B. gyvenamąją vietą pakeisti ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu. Atsakovė prieštaravimų šiam ieškovo reikalavimui nepateikė. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad palikus vaiko gyvenamąją vietą su motina, kaip tai buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24664-981/2019, nepilnamečio vaiko interesai bus pažeisti ir gali būti daroma žala vaiko raidai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į vaiko situacijos vertinimo sprendime nustatytas aplinkybes, jog atsakovės gyvenamojoje vietoje 2024-11-08 buvo užfiksuota nesaugi vaikui aplinka, o būtent galimas fizinis ir psichologinis smurtas vaiko atžvilgiu, motinos neigiamas požiūris į sūnų, netinkamos gyvenimo sąlygos vaikui, be to, vaiko motina patiria sunkumų valdant emocijas, vengia bendrauti su specialistais, riboja tėvo bendravimą su sūnumi ir atsisako nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros. Dėl šių priežasčių vaikas išsakė nenorą būti su mama. Dėl fiksuojamų problemų atsakovei rekomenduota bendradarbiauti su specialistais, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė tą daro. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atsakovė vengia bendrauti su sūnumi, ir ši aplinkybė byloje liko nepaneigta. Duomenų, kad padėtis atsakovės šeimoje ir atsakovės požiūris į sūnų pasikeitė teigiama linkme, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-34153-566/2024 dėl negebėjimo pasirūpinti nepilnamečiu vaiku leisti paimti kitą atsakovės nepilnametį vaiką N. B. iš jo motinos K. B.. Taigi, byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, iš esmės pasikeitė ir nepilnametis K. B. su mama dėl keliamos grėsmes jo raidai gyventi šiai dienai negali.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kad vaiko K. B. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu prieštarautų vaiko interesams. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas tinkamai rūpinasi sūnumi, sudarė jam tinkamas sąlygas, duomenų apie vaiko pažeidimus iš tėvo pusės nėra, apie tai byloja ir ta aplinkybė, kad nustačius grėsmę vaiko interesams, nepilnametis 2024-11-25 buvo perduotas būtent tėvui. Jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių ieškovą kaip tėvą, byloje nėra.

Taigi, išvardintų aplinkybių visuma suteikia pagrindą išvadai, kad geriausius vaiko interesus šiuo atveju atitiks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas ieškovo ieškinį šioje dalyje patenkinti ir nustatyti nepilnamečio vaiko K. B. gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu) A. Z. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos

Atsižvelgdamas į nepilnamečio sūnaus K. B. gyvenamosios vietos pasikeitimą ir kitas aplinkybes ieškovas taip pat prašo nustatyti konkrečią skyrium gyvenančios motinos K. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. B. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, pagal kurią atsakovė bendraus su sūnumi K. B. kiekvieną šeštadienį nuo 18.00 val. iki 18.45 val. pasirinktomis ryšio priemonėmis nuotoliniu būdu.

CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams; pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Aptariamu atveju atsakovė prieštaravimų dėl ieškovo siūlomos bendravimo su sūnumi tvarkos sąlygų nepateikė. Kaip nustatyta byloje, nepilnametis K. B. faktiškai nuo 2024-11-25 gyvena su tėvu, su kuriuo nustatytina ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Įvertinus ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos sąlygas, teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su ieškovo siūloma minimalia atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka, nes atsakovės gyvenamojoje aplinkoje šalių sūnui yra nustatyta nesaugi aplinka, kuri šiai dienai nėra išnykusi, taip pat nustatytos netinkamos gyvenimo sąlygos vaikui, atsakovės neigiamas nusistatymas sūnaus atžvilgiu. Pats nepilnametis nerodo noro bendrauti su mama, taip pat ir atsakovė nuo 2024-11-25 nerodo noro bendrauti su sūnumi, ką iš esmės liudija ir pasyvus atsakovės procesinis elgesys šioje byloje. Teismo vertinimu, ieškovo siūlomas minimalus atsakovės ir jos sūnaus nuotolinis bendravimas šiai dienai yra pakankamas ir atitinka tiek skyrium gyvenančios motinos, tiek ir jos sūnaus interesus, priešingu atveju vaiko ir motinos gyvas bendravimas gali daryti vaikui žalą. Todėl atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas nustato skyrium gyvenančios atsakovės K. B. bendravimo su sūnumi K. B. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką pagal ieškovo ieškinyje pasiūlytą sąlygą, pagal kurią atsakovė bendraus su sūnumi K. B. kiekvieną šeštadienį nuo 18.00 val. iki 18.45 val. pasirinktomis ryšio priemonėmis nuotoliniu būdu.

Dėl nepilnamečio vaikio išlaikymo

Nustačius sūnaus K. B. gyvenamąją vietą su ieškovu, ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus K. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Kai tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju šalių sūnus K. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, todėl jam turi būti užtikrinta parama bei turi būti sudarytos palankios sąlygos augti, vystytis ir tobulėti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė savo pareigą išlaikyti sūnų faktiškai vykdo geranoriškai, nepertraukiamai ir pakankama apimtimi. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino aplinkybę, kad atsakovė nuo 2024-11-25 gyvena skyrium ir nuo to laiko prie sūnaus išlaikymo visiškai neprisideda. Todėl aptariamu atveju ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui K. B..

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, įvertintina, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti šias aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas šiems dviem kriterijams ir užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Be to, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių sūnus K. B. faktiškai gyvena su ieškovu, lanko ugdymo įstaigą, todėl būtinos išlaidos ne tik būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, kurių iš esmės nereikia įrodinėti (išlaidos mastui, aprangai, sveikatos palaikymui, gyvenamajam būstui išlaikyti), bet ir išlaidos vaiko laisvalaikiui, bendravimui ir ugdymui, pomėgiams. Bylos duomenimis, šalių sūnus turi ir specialiųjų poreikių – nuo 2025-01-13 iki 2027-03-05 vaikui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, kas reikalauja didesnių išlaidų, juolab šalių sūnus faktiškai nuolat gyvena su ieškovu, kas reikalauja taip pat didesnių išlaidų kasdieniam materialiniam vaiko aprūpinimui užtikrinti. Šalyje prekių ir paslaugų kainos yra ženkliai padidėjusios ir linkusios tik didėti, kas lemia ir ieškovo didesnes išlaidas sūnaus išlaikymui.

Sodros ir ieškovo pateiktais duomenimis, ieškovas nuo 2024-11-19 vykdo individualią veiklą, taip pat nuo 2025-02-05 iki 2025-04-25 dirbo, vidutiniškai per mėnesį gaudavo apie 725 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). Sodros duomenimis, atsakovė nuo 2022-08-17 dirba, vidutiniškai gauna per mėnesį apie 1 774 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). Byloje nenustatyta, kad atsakovė turėtų sveikatos sutrikimų, būtų nedarbinga, yra pakankamai jauna ir darbingo amžiaus. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė yra pajėgi teikti sūnui išlaikymą ir objektyviai yra neprastesnėje finansinėje padėtyje nei ieškovas, tačiau, bylos duomenimis, privalo išlaikyti ir dar vieną nepilnametį vaiką.

Ieškovas pateikė teismui duomenis – vaiko išlaikymo išlaidų lentelę, jog sūnaus išlaikymui vidutiniškai per mėnesį yra skiriama 1 460,42 Eur suma. Įvertinus lentelėje pateiktus duomenis, teismas turi pagrindą abejoti šių išlaidų būtinumu ir realumu, nes jos nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, be to, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį skiria gerokai mažesnę sumą – apie 800 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nors ir yra neprastesnėje finansinėje padėtyje nei ieškovas, tačiau turi kitų išlaikytinių asmenų, kad šalių nepilnametis vaikas yra ikimokyklinio amžiaus, tačiau turi didesnių išlaidų reikalaujančių specialiųjų poreikių, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, iš atsakovės K. B. priteisiamas sūnaus K. B. išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025-01-02) iki sūnaus pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoju (uzufruktoriumi) skiriamas ieškovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Atsakovei išaiškinama, kad indeksuoti išlaikymą atsakovė turi savarankiškai.

Į priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį įskaitomas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-02-07 nutartimi iš atsakovės sūnaus naudai priteistas laikinas išlaikymas po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025-01-02) iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pareikšdamas ieškinį teisme ieškovas sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis), taip pat turėjo 3 670 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnis), todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovės.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybės naudai priteisiamas 108 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-02-07 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 375-380 straipsniais,

Nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu (ieškovu) A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką tokiomis sąlygomis:

vaiko motina K. B. bendrauja su sūnumi K. B. kiekvieną šeštadienį nuo 18.00 iki 18.45 val. pasirinktomis ryšio priemonėmis nuotoliniu būdu.

Priteisti iš atsakovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 (keturis šimtus) Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025-01-02) iki vaiko pilnametystės.

Į priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-02-07 nutartimi iš atsakovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus K. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudai priteistą laikiną išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos 2025-01-02 iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju (uzufruktoriu) skirti ieškovą A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.

Priteisti iš atsakovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio ir 3 670 (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt) Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 108 (vieną šimtą aštuonis) Eur žyminio mokesčio.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-02-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečio K. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikinos gyvenamosios vietos nustatymą, iš atsakovės K. B. nepilnamečio sūnaus K. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudai priteistą laikiną išlaikymą ir atsakovės K. B. laikinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymą – palikti galioti iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.