- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- 2-2109/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00090-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-992-440/2014 bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RB INVEST“ bankroto byloje netenkintas R. B. prašymas patikslinti kreditorinį reikalavimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2014-03-19 nutartimi UAB „RB INVEST“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Turto valdymas“. Nutartis įsiteisėjo 2014-04-02 (civilinės bylos Nr. B2-699-440/2014).
2014-06-11 akcininkas ir buvęs UAB „RB INVEST“ vadovas R. B. pateikė teismui prašymą patvirtinti jo pirmos eilės finansinį reikalavimą 11 178,00 Lt sumai ir trečios eilės kreditoriaus kreditorinį reikalavimą 193 898,00 Lt sumai.
2014-06-13 nutartimi Šiaulių apygardos teismas patvirtino patikslintą bankrutuojančios UAB „RB INVEST“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 61 012,44 Lt sumai, tame tarpe pirmos eilės kreditoriaus R. B. pirmos eilės kreditorinį reikalavimą 1 801,30 Lt sumai (tokį R. B. reikalavimą teismui tvirtinti teikė bankroto administratorius, t. 1, b. l. 7) ir įpareigojo administratorių pateikti poziciją dėl likusios reikalavimo dalies. Administratorius kitą R. B. finansinio reikalavimo dalį vertino kaip nepagrįstą. R. B. prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą BUAB „RB INVEST“ bankroto byloje teismas išskyrė nagrinėti atskiroje civilinėje byloje.
2014-08-27 pareiškėjas patikslino reikalavimus (t.1, b.l. 130-134) ir prašė patvirtinti tik iš darbo santykių kylančius finansinius reikalavimus: 5 958,33 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas (kompensacijos dydį skaičiuojant už laikotarpį nuo 2008-05-12 iki 2014-04-22 pagal Lietuvos Vyriausybės nustatytą MMA – 1000,00 Lt per mėnesį), 766,52 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-04-22, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki pareiškėjo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2014-09-18 nutartimi pareiškėjo prašymą patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2014-06-13 patvirtintą 1 801,30 Lt finansinį R. B. reikalavimą BUAB „RB INVEST“ bankroto byloje atmetė kaip neįrodytą, neatitinkantį byloje nustatytų faktinių aplinkybių, finansinių įmonės dokumentų.
Šalies argumentai
R. B. prašė papildomai priteisti 4 923,55 Lt sumą (5 958,33 Lt pareiškėjo reikalauta kompensacija už nepanaudotas atostogas + 766,52 Lt nesumokėtas darbo užmokestis = 6724,85 Lt, atėmus teismo patvirtintą 1 801,30 Lt sumą).
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio
Teismas nustatė, kad atsakovė BUAB „RB INVEST“ su pareiškėju, kaip įmonės vadovu, neatsiskaitė už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-04-22.
R. B. įmonėje UAB „RB INVEST“ ėjo direktoriaus pareigas pagal neterminuotą 2008-05-12 darbo sutartį Nr. 1. Darbo sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti pareiškėjui Lietuvos Respublikos valstybėje nustatytą valandinį tarifinį atlygį, darbo savaitės trukmė – 5 val. per darbo savaitę, nustatomas darbo laikas – 1 val. per darbo dieną (2008-05-12 darbo sutarties 5,6 punktai).
2010-04-01 darbo sutartis buvo pakeista nustatant, kad R. B. mėnesinė alga 400,00 Lt, darbo savaitės trukmė – 20 val.
2011-06-01 darbo sutartis pakeista nustatant, kad R. B. mėnesinė alga 800,00Lt.
Nuo 2013 balandžio pareiškėjui buvo mokamas atlyginimas, prilygstantis dviem Lietuvos Respublikos valstybėje nustatytiems minimalių valandinių tarifinių atlygių dydžiams už darbo dieną. Tą patvirtina 2014-05-05 pareiškėjo bankroto administratoriui pateiktas paaiškinimas.
Iš įmonės bankroto administratoriaus pateiktų darbo užmokesčio, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, SODROS duomenų teismas nustatė, kad 2013 m. balandį pareiškėjui buvo priskaičiuotas 254,52 Lt pareigybinis atlyginimas, 2013 m. gegužę pareiškėjui buvo priskaičiuotas ir išmokėtas 121,21 Lt pareigybinis atlyginimas ir nedarbingumas už dvi darbo dienas, laikotarpiu nuo 2013-05-08 iki 2013-08-13 pareiškėjui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir darbo užmokestis nebuvo mokamas, 2013 m. rugpjūtį pareiškėjui buvo priskaičiuotas ir išmokėtas 145,44 Lt pareigybinis atlyginimas, 2013 m. rugsėjį – 254,52 Lt atlyginimas, faktiškai per mėnesį dirbta 42 valandos, 2013 m. spalį – 278,76 Lt atlyginimas, dirbta 46 valandos, 2013 m. lapkritį – 242,40 Lt atlyginimas, dirbta 40 valandų, 2013 m. gruodį – 230,28 Lt atlyginimas, dirbta 38 valandos, 2014 m. sausį – 266,64 Lt atlyginimas, 2014 m. vasarį – 242,40 Lt atlyginimas, 2014 m. kovą – 242,40 Lt atlyginimas. Pareiškėjas aplinkybės, kad būtų dirbęs ilgiau, neįrodė. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2014 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius į bylą nepateikti.
Teismas pritarė įmonės bankroto administratoriaus paskaičiavimui, kad pareiškėjo darbo užmokestis, remiantis apskaičiuotu vidutiniu darbo valandos užmokesčiu, už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-04-22 sudaro 181,80 Lt (30 darbo valandų*6,06 Lt).
Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas
Iš 2011-01-03, 2011-02-14 ir 2011-03-02 pareiškėjo prašymų išleisti apmokamų atostogų teismas nustatė, kad pareiškėjas atostogavo 26 kalendorines dienas. Kaip nurodė bankroto administratorius, pareiškėjui už įmonėje dirbtą laiką priklauso 166,62 kalendorinių dienų atostogų, kompensacija už nepanaudotas atostogas, atėmus pareiškėjo atostogautas dienas, priklauso už 140,619 kalendorines dienas arba 98,433 darbo dienas. Vidutinis vienos valandos darbo užmokestis, skaičiuojamas pagal paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio ir dirbtų valandų vidurkį – 6,06 Lt. Koeficientas skaičiuojamas per paskutinius mėnesius faktiškai dirbtą valandų skaičių dalinant iš nustatytų darbo valandų trukmės – 124/495 = 0,250505.
Teismas pritarė bankroto administratoriaus pateiktam kompensacijos už pareiškėjo nepanaudotas atostogas apskaičiavimui, kai pareiškėjui kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuota tokiu būdu: pareiškėjui už įmonėje dirbtą laiką priklausančios atostogų dienos, skaičiuotos darbo dienomis, daugintos iš vienos darbo valandos vidutinio atlygio ir koeficiento, t.y. 124/495*8*98,433*6,06=1195,42 Lt. Toks skaičiavimas atitinka teisės aktuose įtvirtintą kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimo tvarką (Darbo kodekso (toliau taip pat vadinama – DK) 177 straipsnis, Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.3. punktas, 6.12 punktas, 7 punktas).
Teismas nurodė, kad pareiškėjas pagal byloje pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius dirbdavo ne daugiau nei dvi valandas per dieną, atlyginimas jam buvo skaičiuojamas ir iki 2014 m. sausio mėnesio išmokamas faktiškai dirbtas darbo valandas dauginant iš minimalaus valandinio atlygio, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas turi būti skaičiuojama laikant, kad įmonėje jis dirbo už 1000,00 Lt mėnesinį darbo užmokestį.
Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad, skirtingai nei nurodyta darbo apskaitos žiniaraščiuose, pareiškėjas nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki bankroto bylos įmonei iškėlimo faktiškai dirbo visą darbo dieną. Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal SODROS duomenis nuo 2013-05-08 iki 2013-08-13 pareiškėjas buvo nedarbingas, be to 2014-02-14 pareiškime dėl bankroto bylos UAB „RB INVEST“ iškėlimo pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 metų vasaros įmonė veiklos nebevykdė, paskutinis įmonės darbuotojas buvo atleistas 2013 m. vasarą.
Dėl išeitinės išmokos
Pareiškėjas ėjo įmonės vadovo pareigas, o vadovui, nutraukus su juo darbo sutartį pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą, išeitinė išmoka ar kompensacija, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nemokama. Todėl teismas netenkino reikalavimo priteisti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką
Teismas netenkino prašymo pareiškėjui priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos, kadangi ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžia vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įpareigoja nutraukti netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais pavėluotą mokėjimą, skaičiavimą. Nutartis iškelti UAB „RB INVEST“ bankroto bylą įsiteisėjo 2014-04-02, o pareiškėjas atleistas 2014-04-22.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. B. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2014-09-18 nutartį ir patenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo dalyje dėl darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2014-04-22, padidinant pareiškėjo kreditorinį reikalavimą 545,4 Lt. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų - tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 269/2011). Todėl pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas turi pateikti įrodymus apie didesnį jo dirbtą laiką, nei nurodoma darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, netinkamai tarp bylos šalių paskirstė įrodinėjimo naštą. Be to, įmonei iškėlus bankroto bylą, pareiškėjas visus įmonės dokumentus perdavė paskirtam bankroto administratoriui, todėl nebeturi nei dokumentų, nei duomenų, kurie gali būti nustatyti perduotųjų dokumentų pagalba.
2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisėtai rėmėsi atsakovo nurodytais niekuo nepagrįstais argumentais, nereikalaudamas šių argumentų pagrįsti įrodymais, pats savo iniciatyva įrodymų taip pat nerinko, netaikė CPK nuostatų dėl darbo bylų nagrinėjimo ypatumų (CPK 414 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo iniciatyvos teisė renkant įrodymus, CPK 414 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą, CPK 417 straipsnyje įtvirtinta teisė viršyti pareikštus reikalavimus, CPK 418 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė taikyti alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą).
3. Teismų praktikoje taikoma darbuotojui palanki įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė darbo bylose, kai sprendžiamas darbuotojo atlyginimo už atliktą darbą sumokėjimo klausimas. Kadangi darbdavys turi pareigą atlyginti darbuotojui už jo pagal darbo sutartį atliekamą darbą, todėl būtent darbdaviui kyla pareiga įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė savo prievolę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-211/2012).
4. UAB „RB INVEST“ bankroto administratorius 2014 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį užpildė neturėdamas ir neprašydamas duomenų apie faktiškai ir realiai R. B. dirbtą laiką, nesigilindamas į R. B. darbo krūvį ir apimtis laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2014-04-22). Dar daugiau, bankroto administratorius privalėjo protingai įvertinti, kiek faktiškai sugaiš laiko R. B., atlikdamas paties bankroto administratoriaus 2014-04-04 pateiktą nurodymą „Dėl atskaitomybės sudarymo bei dokumentacijos ir turto perdavimo“. Atlikti šį pavedimą pareiškėjui buvo įmanoma tik dirbant visą darbo dieną (ne mažiau kaip po 8 valandas per dieną). Bankroto administratorius privalėjo suprasti, kad didžiulės apimties jam perduoti dokumentai negalėjo būti paruošti per keletą ar keliolika valandų, nes tai yra fiziškai neįmanoma. Bankroto administratorius privalėjo tiksliai nustatyti, kiek valandų dirbo R. B. 2014-04-01 - 2014-04-22 laikotarpiu, tačiau to nenustatė. Administratorius, pildydamas 2014 metų balandžio mėnesio darbo apskaitos žiniaraštį, rėmėsi 2014 metų sausio, vasario, kovo mėnesio žiniaraščiais ir taip į balandžio mėnesio žiniaraštį įrašė netikslius ir nepagrįstus duomenis.
5. R. B. darbo sutartyje, kurią nutraukė administratorius, nėra nustatyta dviejų valandų trukmės darbo diena ir atsakovas negali preziumuoti, kad keleto mėnesių darbo laikas be papildomo šalių susitarimo tampa šalių sutarta darbo laiko trukme. Pareiškėjas savo darbo užmokesčio sąskaita taupė bendrovės pinigus, nors faktiškai net ir kitais laikotarpiais dirbdavo daugiau nei 2 valandas per darbo dieną.
6. Teisės aktai (DK 142-147 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 patvirtintas „Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašas“) numato dirbto darbo laiko žymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kiekvieną dieną ir su žiniaraščiu turi teisę susipažinti darbuotojas. R. B. neturėjo galimybės susipažinti su balandžio mėnesio žiniaraščiu ir pateikti dėl jo pretenzijas. Nesant patikimo darbo laiko žiniaraščio už 2014 metų balandį, teismas privalėjo vadovautis darbo sutartimi ir skaičiuoti atlyginimą už 2014 metų balandį, remdamasis minimalia mėnesio alga, kuri sudarė 1000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2014-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-699-440/2014 iškėlė UAB „RB Invest“ bankroto bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2014-04-02. BUAB „RB Invest“ darbuotojas R. B. 2014-05-16 pateikė patikslintą pirmos eilės (iš darbo teisinių santykių) kreditorinį reikalavimą 11 178 Lt sumai (t. 1, b. l. 11), kurią sudaro 6 018 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2014-04-22 ir 5 160 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tą pačią dieną R. B. administratoriui pateikė paaiškinimus, kaip apskaičiavo priklausančias sumas (t. 1, b. l. 24). Šiaulių apygardos teismas 2014-06-13 nutartimi (t. 1, b. l. 12-14) patvirtino R. B. pirmos eilės finansinį reikalavimą 1 801,30 Lt sumai (šios sumos neginčijo bankroto administratorius t. 1, b. l. 7), o dėl likusios R. B. pareikšto finansinio pirmos eilės reikalavimo dalies paprašė administratorių pateikti savo poziciją. Bankroto administratorius R. B. reikalavimus, viršijančius pirmos eilės 1 801,30 Lt reikalavimą, vertino kaip nepagrįstus (t. 1, b. l. 15-19). Administratorius nurodė, kad pagal įmonės ir socialinio draudimo įstaigos duomenis laikotarpiu nuo 2013 metų balandžio iki bankroto bylos įmonei iškėlimo R. B. buvo skaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis, prilygstantis dviejų minimalių valandinių atlygių dydžiui už darbo dieną. R. B., būdamas vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas, jeigu dirbo ilgiau, tai dirbo nelegaliai.
R. B. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą (t. 1, b. l. 130-134) padidinti Šiaulių apygardos teismo 2014-06-13 nutartimi (t. 1, b. l. 12-14) patvirtintą R. B. pirmos eilės kreditorinį 1 801,30 Lt reikalavimą 6 734,85 Lt suma, priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki pareiškėjo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 6 734,85 Lt sumą sudaro papildomai tvirtintina 5 958,33 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas ir papildomai tvirtintinas nesumokėtas 766,52 Lt darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-04-22 (t. 1, b. l. 134). Šiaulių apygardos teismas skundžiama 2014-09-18 nutartimi R. B. reikalavimo netenkino ir Šiaulių apygardos teismo 2014-06-13 nutarties, kuria patvirtintas patikslintas 1 801,30 Lt R. B. kreditorinis reikalavimas, netikslino. Atskiruoju skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2014-09-18 nutarties R. B. prašo padidinti Šiaulių apygardos teismo 2014-06-13 nutartimi patvirtintą pareiškėjo kreditorinį 1 801,30 Lt reikalavimą, papildomai patvirtinant 545,40 Lt reikalavimą, kurį sudaro darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-04-22.
Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta, byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo dalyko ribų. Teismo nutarties dalies, kuria atmestas kreditorinis reikalavimas priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, teisėtumo klausimas atskirajame skunde nekeliamas. Atsižvelgdama į atskirojo skundo dalyką, teisėjų kolegija pasisako tik dėl reikalavimo 545,40 Lt suma padidinti patvirtintą kreditorinį reikalavimą, kuriuo reikalaujama priteisti neišmokėtą atlyginimą už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-04-21. Nors atskirajame skunde R. B., formuluodamas reikalavimą, nurodo, kad papildomą atlyginimo sumą prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2014-04-21 iki 2014-04-22, iš skundo argumentų (faktinio pagrindo) akivaizdu, jog tai redakcinė atskirojo skundo klaida ir prašoma padidinti priteistiną atlyginimą už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-04-22. Todėl teismas, neišeidamas iš atskirojo skundo ribų, pasisako byloje tik dėl atlyginimo R. B. už 2014 metų balandžio 1-22 dienas priteisimo (CPK 320 straipsnis).
Kaip jau minėta, Šiaulių apygardos teismas 2014-06-13 nutartimi patvirtino R. B. kreditorinį reikalavimą 1 801,3 Lt sumai. Šį kreditorinį reikalavimą sudaro 683,82 Lt R. B. neišmokėtas atlyginimas už laikotarpį iki 2014 metų kovo mėnesio (įskaitytinai) (t. 1, b. l. 8, t. 2, b. l. 33-35) ir BUAB „RB Invest“ bankroto administratoriaus paskaičiuotas atlyginimas R. B. už 2014 metų balandį bei R. B. priklausanti kompensacija už nepanaudotas atostogas (t. 1, b. l. 33, t. 2, b.l. 79), t.y. 683,82+1117,48 Lt. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagal darbo užmokesčio žiniaraštį 2014-03-31 dienai, R. B. priklausė 683,82 Lt atlyginimo (t. 1, b. l. 8), kurį sudarė įsiskolinimas 463,23 Lt kovo mėnesio pradžioje ir 242,40 Lt atlyginimas už kovą. Šie duomenys atitinka ir duomenis iš SODROS (t. 1, b. l. 34) apie R. B. 2014 metų sausį - kovą apskaičiuotą atlyginimą, kurio bankroto administratorius neginčija.
Pagal SODROS duomenis už laikotarpį 2014 metų sausio – balandžio mėnesiais (t. 1, b. l. 34) R. B. draudžiamos pajamos sudarė 751,44 Lt, o įmokų suma – 300, 42 Lt. Į šiuos duomenis neįtrauktas atlyginimas R. B. už 2014 metų balandžio mėnesį, kuris apskaičiuotas (neatskaičius mokesčių) už 30 dirbtų valandų - 181,80 Lt (t. 1, b. l. 33), o kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuota 1195,42 Lt (t. 1, b. l. 33). Iš šios sumos atėmus atskaitomas mokesčių sumas – 259,74 Lt, R. B. už darbą 2014 m. balandžio mėnesį mokėtina suma bei kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro 1 117,48 Lt (ši suma patenka į R. B. kreditorinio reikalavimo 1 801,3 Lt dydžio sumą, kuri yra patvirtinta Šiaulių apygardos teismo 2014-06-13 nutartimi).
Pareiškėjas R. B. atskiruoju skundu prašo bankroto administratoriaus apskaičiuotą atlyginimą už 2014 metų balandį padidinti 545,40 Lt. Iš esmės administratoriaus paskaičiavimą R. B. ginčija tuo, kad, pirma, pagal galiojančią darbo sutartį (t. 2, b. l. 68-69 su 2011-06-01 pakeitimu t. 2., b. l. 71) atlyginimas R. B. numatytas – 800 Lt per mėnesį, antra, R. B. 2014 m. balandį objektyviai dirbo ilgiau, nes vykdė administratoriaus pavedimą parengti ir perduoti įmonės apskaitos dokumentus. Šie R. B. argumentai atmestini, kaip nesudarantys pagrindo padidinti apskaičiuotą ir 2014-06-13 Šiaulių apygardos teismo nutartimi jau priteistą atlyginimą R. B. už 2014 m. balandžio mėnesį.
Byloje nustatyta, kad R. B., UAB „RB Invest“ steigėjas ir akcininkas, 2008-05-12 darbo sutarties (t. 1, b. l. 68-69) pagrindu ėjo UAB „RB Invest“ direktoriaus pareigas, buvo šios įmonės vadovas. Po darbo sutarties pakeitimo 2011-06-01 (t. 1, b. l. 71) R. B. darbo sutartyje buvo nustatytas 800 Lt mėnesinis atlyginimas. Nėra ginčo, kad R. B., kaip įmonės vadovas, įmonėje iki 2013 kovo dirbo ne už šį darbo sutartyje numatytą atlyginimą, o už pagal faktiškai dirbtas valandas (po 2 valandas per dieną) apskaičiuotą atlyginimą. Tą patvirtina tiek SODRAI pateikti duomenys (t. 2, b. l. 33), tiek darbo užmokesčio žiniaraštis (t. 1., b. l. 32). Teisėjų kolegija pažymi, kad iki 2014-04-02 R. B. buvo vienintelis įmonės akcininkas, taip pat ėjo įmonės vadovo pareigas ir buvo atsakingas už atlyginimo darbuotojams tinkamą paskaičiavimą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 37 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą bendrovės valdyba, o jeigu ji nesudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams (ABĮ 29 straipsnio 6 dalis). Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis). Paprastai įmonės vadovas, be kita ko, turi teisę disponuoti darbdavio lėšomis, yra atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą, kitas įstatymuose nustatytas funkcijas ir jų tinkamą vykdymą, veikia įmonės interesais (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 11 punktai, Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis). Pripažintina, kad darbuotojo ir darbdavio aptartos bei darbo sutartyje įtvirtintos darbo apmokėjimo sąlygos yra privalomos darbdaviui ir jų turi būti laikomasi visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį. Byloje nagrinėjamu atveju darbo sutarties (2011-06-01 redakcija) su R. B. sąlyga, numatanti 800 Lt mėnesinį atlyginimą, nebuvo pakeista. Tačiau byloje nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi faktinė aplinkybė, kad R. B. pats buvo UAB „RB Invest“ vadovas ir akcininkas, pats atstovavo darbdaviui, t.y. UAB „RB Invest“ (DK 16 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Apskaičiuodamas sau mažesnį darbo užmokestį, nei priklauso pagal darbo sutarties 2011-06-01 pakeitimą (t. 2, b. l. 71), R. B., kaip įmonės vienintelis akcininkas nustatė tokias darbo sutarties sąlygas ir tokiu būdu sutiko su mažesniu darbo užmokesčio dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2013). Esant tokiai situacijai, R. B. buvo ir darbdavio atstovas (įmonės vadovas, kuris yra įgaliotas sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis), ir darbuotojas, kuriam turi būti užtikrinamos darbo sutartyje nustatytos darbo, tarp jų – darbo laiko ir apmokėjimo už darbą, sąlygos. Kaip įmonės akcininkas (savininkas) ir darbdavio atstovas – įmonės vadovas – R. B. turėjo teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl įmonės vadovo darbo sutarties sąlygų nustatymo ir jų pakeitimo, įskaitant ir sprendimą sumažinti su juo pačiu sudarytoje darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį, taip pat pareigą tinkamai įforminti darbo sutartį (DK 99 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovui neįforminus darbo sutarties su juo pačiu pakeitimo, tai nedaro įmonės akcininko ir vadovo sprendimo dėl darbo užmokesčio sumažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2012). Nors bendroji taisyklė yra tokia, kad visos sąlygos turi būti įtvirtinamos darbo sutartyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, bet gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013, 2013-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2013, 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2012). Byloje nagrinėjamu atveju kaip tik buvo susiklosčiusi tokia situacija, kai paties R. B. veiksmai patvirtino darbo sutarties sąlygų, kad R. B. dirba ne visą darbo dieną, pakeitimą, darbo užmokestį jam mokant pagal faktiškai dirbtų valandų (dvi valandas per darbo dieną) skaičių, nors šis darbo sutarties pakeitimas ir nebuvo įformintas rašytiniu darbo sutarties pakeitimu.
R. B., kaip UAB „RB Invest“ vadovo, įgaliojimai nutrūko 2014-04-02, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Dėl bankroto bylos iškėlimo fakto UAB „RB Invest“ su R. B. sudarytos darbo sutarties sąlygos nepasikeitė ir paskirtas įmonės bankroto administratorius pagrįstai po bankroto bylos įmonei iškėlimo už balandį darbo užmokestį R. B. skaičiavo taip pat, kaip jis buvo skaičiuojamas iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, t.y. už darbą po 2 valandas per dieną iki atleidimo balandžio 22 d. (t.1, b.l. 29). Paskirtas bankroto administratorius neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai keisti darbo sutarties su R. B. sąlygas (Įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnis), todėl nėra pagrindo nesutikti su administratoriaus apskaičiuotu ir Šiaulių apygardos teismo 2014-06-13 nutartimi patvirtintu atlyginimo R. B. už 2014 metų balandį dydžiu. R. B. pagrįstai buvo paskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutarties sąlygas dėl darbo laiko trukmės ir atlyginimo dydžio - už faktiškai dirbtas dvi valandas per dieną minimalus valandinis 6,06 Lt dydžio atlygis (LR Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1 punktas).
Pažymėtina ir tai, kad paties R. B. pozicija dėl to, koks atlyginimas jam priklausytų už darbą balandžio 1-22 dienomis, procese buvo nenuosekli. Iš pradžių pirmosios instancijos teismo pareiškėjas prašė už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-04-22 priteisti 766,52 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (t. 1., b. l. 134), kai toks įsiskolinto atlyginimo dydis apskaičiuotas už darbą po 2 valandas per dieną, o atskirajame skunde už balandžio 1-22 dienas jau prašoma papildomai priteisti 545,4 Lt ir nurodoma, kad realiai balandį buvo dirbta ilgiau (visą dieną) bei teigiama, kad atlyginimas turi būti skaičiuojamas už darbą visą dieną. Dar 2014-08-25 paaiškinimuose teismui (t. 1, b. l. 130-134) R. B. pats už 2014 metų balandį jam priklausančią atlyginimo sumą buvo nurodęs 82,72 Lt (t. 1., b. l. 134). Taigi akivaizdu, kad pats apeliantas laikė, jog jam už darbą 2014 metų balandžio 1-22 dienomis nepriklauso 800 Lt mėnesinis atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.