Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. B. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RB INVEST“ dėl kreditorinio reikalavimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RB INVEST“ bankroto byloje patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RB INVEST“ bankroto byloje gautas pareiškėjo R. B. prašymas patvirtinti pareiškėjo, kaip pirmos eilės kreditoriaus, finansinį reikalavimą 11178,00 Lt sumai, ir, kaip trečios eilės kreditoriaus, kreditorinį reikalavimą 193898,00 Lt sumai. Nurodė, kad kaip akcininkas suteikė įmonei paskolą, taip pat įmonė skolinga jam kaip darbuotojui neišmokėto darbo užmokesčio bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas (1 t. 1 b.l.). 2014-08-27 pareiškimu dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo (ieškiniu) pareiškėjas patikslino kreditorinį reikalavimą ir pareiškė prašymą patvirtinti tik su darbo santykiais susijusį kreditorinį reikalavimą, t.y. priteisti iš atsakovės bankrutavusios UAB „RB INVEST“ 5958,33 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas; priteisti nesumokėtą 766,52 Lt darbo užmokestį nuo 2014-01-01 iki 2014-04-22; priteisti neišmokėtą 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki R. B. kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos; pripažinti (padidinti) pareiškėjo kreditorinį reikalavimą 6734,85 Lt sumai (kompensacija už nepanaudotas atostogas, nesumokėtas darbo užmokestis), o taip pat ir visai kitai teismo sprendimu šioje byloje priteistai su darbo santykiais susijusiai piniginių reikalavimų sumai; priteisti bylinėjimosi išlaidas; rengiantis bylos nagrinėjimui išreikalauti iš atsakovo atstovo – bankroto administratoriaus visus su ieškovo reikalavimais susijusius ieškovo perduotus atsakovo bankroto administratoriui duomenis ir dokumentus. Reikalavimo patvirtinti trečios eilės kreditorinį reikalavimą 193898,00 Lt sumai atsisakė. Nurodė, kad nuo pat UAB „RB INVEST“ įsteigimo 2008-05-12 iki darbo santykių pabaigos, t.y. iki 2014-04-22 ėjo bendrovės vadovo pareigas. Per visą darbo laikotarpį šioje įmonėje pareiškėjas, kiek jis pats prisimena, nebuvo išleistas kasmetinių atostogų. Atsižvelgiant į tai, kad įmonei yra iškelta bankroto byla ir pareiškėjui nebuvo galimybės nukelti atleidimo dieną, mano, kad turi teisę gauti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pažymėjo, kad nutraukiant darbo sutartį iki 2015-12-01, piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl darbuotojai išeinantys iš darbo iki 2015 m. gruodžio 1 d., turi teisę gauti kompensaciją už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Pabrėžė, kad pagal darbo sutartį, esančią pas atsakovę, ir pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) nuostatas, reikalaujančias, kad darbuotojo darbo užmokestis negali būti mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis (MMA), pareiškėjui priskaičiuotina mokėti pinginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas skaičiuotina pagal šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA – 1000,00 Lt kas mėnesį (neatskaičius mokesčių). Įvertinus tai, kad pareiškėjas visu darbo įmonėje laikotarpiu nebuvo išleistas jam priklausančiu kasmetinių atostogų, laikytina, kad pareiškėjui priklausanti kompensacija už nepanaudotas 166 dienas kasmetinių atostogų, sudarytų 5958,33 Lt (suma, neatskaičius mokesčių). Remiantis tuo, kad atsakovė privalėjo atsiskaityti su pareiškėju jo atleidimo iš darbo dieną, tačiau jam iki šiol nėra išmokėtas darbo užmokestis už 16 darbo dienų, pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką (1 t. 130-134 b.l.). Atsiliepime į atsakovės reikalavimą sustabdyti prašymo dėl kreditorinių reikalavimų įmonės bankroto byloje patvirtinimo nagrinėjimą, pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nebereiškia kreditorinio reikalavimo, susijusio su paskolomis, suteiktomis UAB „RB INVEST“, o taip pat nereiškia kreditorinio reikalavimo dėl palūkanų, paskaičiuotų pagal atsakovei suteiktas paskolas, teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo tokį reikalavimą nagrinėti, todėl nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą administratoriaus nurodytais motyvais (2 t. 1-2 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju, viena iš šalių yra bankrutavusi bendrovė ir dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiose bylose yra ginamas taip pat ir viešasis interesas, todėl teismai privalo būti aktyvūs, griežtai vykdyti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų reikalavimus (LR CPK 7 straipsnis). Savarankiška proceso šalis – nagrinėjamu atveju pareiškėjas, naudodamasis savo teisėmis jo pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, tuo tarpu teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, tarp jų įrodymų pakankamumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LR CPK 42 straipsnio 5 dalis, 178 straipsniai, 185 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2014-03-19 nutartimi UAB „RB INVEST“ iškelta bankroto byla , nutartis įsiteisėjo 2014-04-02 (civilinės bylos Nr. B2-699-440/2014). 2014-06-13 nutartimi patvirtintas patikslintas bankrutuojančios UAB „RB INVEST“ kreditorių finansinius reikalavimų sąrašas bendrai 61012,44 Lt sumai, tame tarpe pirmos eilės kreditoriaus R. B. kreditorinis reikalavimas 1801,30 Lt sumai. 2014-06-11 akcininkas ir buvęs UAB „RB INVEST“ vadovas R. B. pateikė teismui prašymą patvirtinti jo, kaip pirmos eilės kreditoriaus, finansinį reikalavimą 11178,00 Lt sumai, ir, kaip trečios eilės kreditoriaus, kreditorinį reikalavimą 193898,00 Lt sumai (1 t. 1 b.l.). Šiaulių apygardos teismo 2014-08-05 nutartimi nutarta išskirti pareiškėjo R. B. prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo ir nagrinėti atskiroje civilinėje byloje (1 t. 119-121 b.l.). Iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjas atsisako reikalavimo dėl 193898,00 Lt trečios eilės finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau laikosi pozicijos, kad vadovaujantis LR DK nuostatomis iš atsakovės jo naudai yra priteistina 5958,33 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas (kompensacijos dydį skaičiuojant už laikotarpį nuo 2008-05-12 iki 2014-04-22 pagal Lietuvos Vyriausybės nustatytą MMA – 1000,00 Lt per mėnesį), 766,52 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-04-22 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki pareiškėjo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos. Bankroto administratorius neginčija pareiškėjo reikalavimo 1801,30 Lt sumoje, kadangi įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo nutartimi tokio dydžio finansinis pareiškėjo reikalavimas jau yra patvirtintas, tačiau likusius reikalavimus laiko nepagrįstais ir neįrodytais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovė UAB „RB INVEST“ su pareiškėju, kaip įmonės vadovu neatsiskaitė už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-04-22. Ginčas kyla dėl administratoriaus ir pareiškėjo nurodomų skirtingai paskaičiuotų neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžių, bei dėl kitų su neišmokėtu darbo užmokesčiu susijusių išmokų paskaičiavimo. Iš byloje pateiktos 2008-05-12 darbo sutarties Nr. 1 matyti, kad pareiškėjas R. B. įmonėje UAB „RB INVEST“ ėjo direktoriaus pareigas (2 t. 68-69 b.l.). Neterminuota darbo sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti pareiškėjui Lietuvos Respublikos valstybėje nustatytą valandinį tarifinį atlygį, darbo dienos trukmė – 5 val. per darbo savaitę, nustatomas darbo laikas – 1 val. per darbo dieną (2008-05-12 darbo sutarties 5,6 punktai). 2010-04-01 darbo sutartis pakeista nustatant, kad R. B. mėnesinė alga 400,00 Lt, darbo savaitės trukmė – 20 val. (2 t. 75 b.l.). 2011-06-01 darbo sutartis pakeista nustatant, kad R. B. mėnesinė alga 800,00 Lt (2 t. 71 b.l.). Iš 2014-05-05 pareiškėjo bankroto administratoriui pateikto paaiškinimo matyti, kad pareiškėjas pats nurodė ir patvirtino aplinkybę, kad nuo 2013 m. balandžio mėnesio jam buvo skaičiuojamas ir mokamas atlyginimas prilygstantis dvejiems Lietuvos Respublikos valstybėje nustatytiems minimalių valandinių tarifinių atlygių dydžiams už darbo dieną (2 t. 27 b.l.). Iš administratoriaus pateiktų darbo užmokesčio, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, SODROS duomenų matyti, kad 2013 m. balandžio mėn. pareiškėjui buvo priskaičiuotas 254,52 Lt pareigybinis atlyginimas (2 t. 64 b.l.), 2013 m. gegužės mėn. pareiškėjui buvo priskaičiuotas ir išmokėtas 121,21 Lt pareigybinis atlyginimas ir nedarbingumas už dvi darbo dienas (2 t. 57 b.l.), laikotarpiu nuo 2013-05-08 iki 2013-08-13 pareiškėjui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir darbo užmokestis nebuvo mokamas (2 t. 61, 59, 54, 50, 48-49, 47 b.l.). 2013 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjui buvo priskaičiuotas ir išmokėtas 145,44 Lt pareigybinis atlyginimas (2 t. 44 b.l.). 2013 m. rugsėjo mėn. – 254,52 Lt, faktiškai per mėnesį dirbta 42 valandų (2 t. 42-43 b.l.). 2013 m. spalio mėn. – 278,76 Lt, dirbta 46 valandų (2 t. 40-41 b.l.). 2013 m. lapkričio mėn. – 242,40 Lt, dirbta 40 valandų (2 t. 38-39 b.l.). 2013 m. gruodžio mėn. – 230,28 Lt, dirbta 38 valandų (2 t. 36-37 b.l.). 2014 m. sausio mėn. – 266,64 Lt (2 t. 32, 35 b.l.). 2014 m. vasario mėn. – 242,40 Lt (2 t. 32, 34 b.l.). 2014 m. kovo mėn. – 242,40 Lt (2 t. 32-33 b.l.). Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2014 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius į bylą nepateikti. 2014-04-04 pranešimu UAB „RB INVEST“ bankroto administratorius įspėjo pareiškėją, kad vadovaujantis LR DK 137 straipsniu nuo 2014-04-22 su pareiškėju bus nutraukta darbo sutartis LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto pagrindais bei šio įstatymo nustatyta tvarka (2 t. 14 b.l.). Iš 2011-01-03, 2011-02-14 ir 2011-03-02 pareiškėjo prašymų išleisti apmokamų atostogų matyti, kad pareiškėjas, priešingai nei nurodo teismui pateiktame patikslintame pareiškime (1 t. 133 b.l.), atostogavo 26 kalendorines dienas (2 t. 72-74 b.l.). Iš administratoriaus pateikto kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo matyti, kad pareiškėjui už įmonėje dirbtą laiką priklauso 166,62 kalendorinių dienų atostogų, kompensacija už nepanaudotas atostogas atėmus pareiškėjo atostogautas dienas priklauso už 140,619 kalendorines dienas arba 98,433 darbo dienas. Vidutinis vienos valandos darbo užmokestis skaičiuojamas pagal paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio ir dirbtų valandų vidurkį– 6,06 Lt. Koeficientas skaičiuojamas per paskutinius mėnesius faktiškai dirbtą valandų skaičių dalinant iš nustatytų darbo valandų trukmės – 124/495 = 0,250505. LR DK 177 straipsnis numato, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą, kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Remiantis Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.3. punktu, vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius). 6.12 punktas numato, kad dienos (valandos) vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už skaičiuojamąjį mėnesį teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje) nustatytą toms pareigoms, profesijai ar atitinkamos kategorijos darbams minimalų valandinį (dienos) atlygį arba minimalios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio valandinį (dienos) užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, o jeigu šie dydžiai nenustatyti – negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus atitinkamus minimalius darbo užmokesčio dydžius. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio; kai darbuotojui per darbo metus prieš atostogų pradžios mėnesį buvo nustatyta (jo sutikimu ar prašymu) skirtinga darbo trukmė, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis perskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. Šia nuostata taip pat vadovaujamasi apskaičiuojant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. (7 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymų nuostatas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorius pagrįstai kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiavo tokiu būdu: pareiškėjui už įmonėje dirbtą laiką priklausančias atostogų dienas skaičiuotas darbo dienomis daugino iš vienos darbo valandos vidutinio atlygio ir koeficiento, t.y. 124/495*8*98,433*6,06=1195,42 Lt. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad toks skaičiavimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Taip pat teismo vertinimu, remiantis apskaičiuotu vidutiniu darbo valandos užmokesčiu, administratorius pagrįstai darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-04-22 apskaičiavo 181,80 Lt (30 darbo valandų*6,06 Lt) (2 t. 29 b.l.). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėtu laikotarpiu jis dirbo daugiau valandų, nei nurodyta 2014 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (2 t. 31 b.l.). Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas pareiškėjui turi būti skaičiuojama pagal 1000,00 Lt mėnesinį darbo užmokestį, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui nuo 2013 m. balandžio mėnesio buvo skaičiuojamas ir mokamas atlyginimas prilygstantis dvejiems Lietuvos Respublikos valstybėje nustatytiems minimalių valandinių tarifinių atlygių dydžiams, t.y. 6,06 Lt sumai už vieną darbo valandą. Pareiškėjas pagal byloje pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius dirbdavo ne daugiau nei dvi valandas, atlyginimas jam buvo skaičiuojamas ir iki 2014 m. sausio mėnesio išmokamas faktiškai dirbtas darbo valandas dauginant iš minimalaus valandinio atlygio, jokių kitų duomenų, patvirtinančių kitokias aplinkybes, pareiškėjas nepateikė. Teismas pabrėžia, kad bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pats būdamas ir įmonės savininku ir vadovu, savo paties sprendimu dirbdamas po dvi valandas per darbo dieną sau mokėjo minimalų valandinį tarifinį atlygį, todėl teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, teigdamas, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas jam turi būti skaičiuojama laikant, kad įmonėje jis dirbo už 1000,00 Lt darbo užmokestį, kadangi teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės įrodo priešingai. Taip pat teismo vertinimu pareiškėjas bankroto administratoriui nurodydamas, kad jam turi būti skaičiuojamas 1000,00 Lt darbo užmokestis ir tuo pagrindu, kad nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki bankroto bylos įmonei iškėlimo jis faktiškai dirbo visą darbo dieną (2 t. 27 b.l.) nepagrįstai siekia suklaidinti ne tik administratorių, bet ir teismą, kadangi byloje pateikti SODROS duomenys, patvirtina, kad nuo 2013-05-08 iki 2013-08-13 pareiškėjas buvo nedarbingas, be to 2014-02-14 pareiškime dėl bankroto bylos UAB „RB INVEST“ iškėlimo pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 metų vasaros įmonė veiklos nebevykdė, paskutinis įmonės darbuotojas buvo atleistas 2013 m. vasarą. Jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas įmonėje faktiškai dirbo daugiau laiko nei nurodyta darbo laiko apskaitos dokumentuose, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjui nepateikus byloje jokių įrodymų, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyti duomenys yra neteisingi, juose nurodant ne faktiškai dirbtą, bet mažesnį darbo laiką, teismui nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas faktiškai išdirbo ne darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytas valandas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad administratoriaus apskaičiuotas ir įsiteisėjusia 2014-06-13 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-688-440/2014 patvirtintas pareiškėjo kreditorinis reikalavimas 1801,30 Lt sumoje atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, finansinius įmonės dokumentus, todėl pareiškėjo reikalavimas papildomai priteisti 4923,55 Lt sumą (5958,33 Lt pareiškėjo reikalauta kompensacija už nepanaudotas atostogas+766,52 Lt nesumokėtas darbo užmokestis = 6724,85 Lt atėmus teismo patvirtintą 1801,30 Lt sumą), laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu.

Dėl išeitinės išmokos priteisimo teismas, pažymi, kad šis pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi, kaip teisingai nurodė bankroto administratorius, vadovaujantis LR DK 137 straipsniu, pradėjus darbdavio bankroto procedūrą, darbo sutartys gali būti nutraukiamos laikantis bankroto įstatymų nuostatų; LR DK nuostatos tokiais atvejais taikomos tada, kai atitinkamų klausimų nereglamentuoja bankroto įstatymai. LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas numato, kad įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu; šiems asmenims nemokama išeitinė išmoka ir kompensacijos, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Remiantis tuo, kad pareiškėjas nuo 2008-05-12 ėjo įmonės vadovo pareigas bei atsižvelgiant į nurodytas įstatymų nuostatas, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš BUAB „RB INVEST“ neišmokėtą 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką netenkintinas.

Pareiškėjas taip pat reikalauja priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas nustato, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2014-03-19 nutartis, kuria UAB „RB INVEST“ iškelta bankroto byla įsiteisėjo 2014-04-02. Pareiškėjas atleistas 2014-04-22. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos, teismas atmeta kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatoms.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atsisakė reikalavimo dėl trečios eilės finansinio reikalavimo 193898,00 Lt sumoje patvirtinimo (1 t. 131 b.l.), todėl šis klausimas konkrečiu atveju nesvarstytinas.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju 2014-08-25 pareiškimas dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo (ieškinys) su konkrečiais nurodytais reikalavimais vertintinas, kaip prašymas patikslinti 2014-06-13 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-688-440/2014 patvirtintą 1801,30 Lt pirmos eilės kreditorinį reikalavimą. Teismas įvertinęs išdėstytą teisinį reglamentavimą, LR DK ir LR ĮBĮ nuostatas, bylos faktines aplinkybes, įrodymų visumą, bankroto administratoriaus bei pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo nėra.

Bylinėjimosi išlaidos netenkinus pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, pareiškėjui nepriteistinos, be to byloje duomenų apie patirtų išlaidų dydį pareiškėjas nepateikė (LR CPK 93 straipsnis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo R. B. pareiškimo dėl 2014-06-13 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-688-440/2014 patvirtinto 1801,30 Lt pirmos eilės kreditorinio reikalavimo patikslinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.