Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties, kuria nuteistajam panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti paskirtą bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

V. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir V. L. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams ir V. L. paskirta intensyvi priežiūra, nustatant buvimo vietą – Probacijos tarnybai deklaruojamą faktinę gyvenamąją vietą, buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, mokymusi ar lankymusi medicinos įstaigose, tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 4, 5, 7 ir 10 punktais, V. L. įpareigotas: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) pasibaigus Probacijos tarnybos nustatytam intensyvios priežiūros terminui, iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar vykimu į medicinos įstaigas; 3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (1125,74 Eur iki 2025 m. gegužės 15 d.); 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nuosprendyje nurodytu terminu atlyginti turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, priteistą minėtu nuosprendžiu (839 Eur iki 2024 m. lapkričio 20 d.).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

1.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pasiekiami bausmės tikslai – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, o per visą jau įvykdytą bausmės vykdymo atidėjimo terminą administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį dėl važiavimo viešuoju transportu be bilieto. Nuteistasis paaiškino šio nusižengimo aplinkybes, kad dėl klaidos pamiršo Vilniečio kortelę ir neturėjo pinigų apmokėti bilieto. Tokio pobūdžio pažeidimas nelaikytinas itin pavojingu, nes jis nėra susijęs su nusikaltimais, už kuriuos paskirta bausmė.

1.5. Nepagrįsti teismo argumentai, kad pagal OASys testo rezultatus nuteistojo rezultatai per trejus probacijos metus turi aiškią augimo tendenciją, tai rodo, jog socializacijos tikslai nėra pasiekiami. Nuo pirminio testo rezultato (98 balų) iki paskutinio testo rezultato (99 balų) pakitimas yra minimalus, o rizika visos probacijos metu išliko vidutinė. Tokiu būdu privalomai vertinama tik bendra, nespecifinė atliktai nusikalstamai veikai nuteistų ir probacijoje esančių asmenų kriminalinio elgesio rizika, o tai tam tikrais atvejais gali vesti prie klaidingų išvadų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis neturėjo reikiamų žinių ir informacijos kokie jo konkretūs veiksmai galėtų pagerinti OASys metodo gaunamus rezultatus.

1.7. Aktuali ir teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-495-593/2018, kurioje teismas tenkino nuteistojo skundą, nors jis probacijos metu padarė kelis administracinius nusižengimus ir patikrinimo metu nebuvo rastas namuose. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-93-744/2018 tenkino nuteistojo skundą, nors jis buvo padaręs analogišką administracinį nusižengimą bei kelis griežtesnius pažeidimus. Šioje byloje teismas teigiamai vertino nuteistojo pastangas gydytis nuo priklausomybių reabilitacijos įstaigose ir OASys testo rezultatą (100 balų) vertino kritiškai. Dar vienoje byloje nuteistasis taip pat nesilaikė įsipareigojimų būti namuose, lankytis Probacijos tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-34-332/2018 nusprendė, kad nors nuteistasis pažeidė teismo paskirtus įpareigojimus, tačiau šie pažeidimai nėra tiek pavojingi visuomenei, kad šiuo metu būtų būtina nuteistąjį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 2 straipsnio 5 punktas). Probuojamojo priežiūra – tai tarpusavyje suderintų probuojamojo resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 9 punktas). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d. priimtoje rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“, kurioje nustatyta, kad probacija – tai bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Taigi, įstatymas numato dvi sąlygas, kurioms esant, teismas gali panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą: 1) probacijos tarnyba turi būti nustačiusi, kad padidėjo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba žalos kitiems asmenims rizika; ir 2) yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.

Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo V. L. elgesį Probacijos tarnyba iš esmės kontroliuoja nuo 2024 m. gegužės 20 d., tačiau, kadangi V. L. paskirta subendrinta bausmė pagal du teismo procesinius sprendimus, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. ir 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžius, nepertraukiamas V. L. probacijos vyksta jau nuo 2023 m. lapkričio 27 d., kai buvo pradėta probacija pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nuosprendį, kuriuo paskirti įpareigojimai persikėlė į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nuteistasis 2024 m. gegužės 28 d. supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškintos pasekmės už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą. Taigi, nuteistasis žinojo ir suprato, kaip jis privalo elgtis bausmės vykdymo atidėjimo metu, kokios pasekmės gresia tuo atveju, jeigu jis netinkamai vykdys ar nevykdys savo pareigų ir pažeis draudimus.

Nagrinėjamu atveju Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą su teikimu panaikinti V. L. bausmės vykdymo atidėjimą, iš esmės motyvuojant tuo, kad nors V. L. probacijos metu teismo paskirtą įpareigojimą – pasibaigus, nustatytam intensyvios priežiūros terminui iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar vykimu į medicinines įstaigas – vykdo be pažeidimų, tačiau jis nevykdo kitų įpareigojimų, t. y. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, atlyginti teismo nuosprendžiuose nurodytais terminais nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą nukentėjusiems juridiniams asmenims. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi tenkino Probacijos tarnybos teikimą ir panaikino nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad V. L. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (99 balai iš 168), taip pat nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Ši rizika nuo 2025 m. gegužės 30 d. padidėjo, kadangi iki nurodytos datos vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. ji buvo vertinama 98 balais, o vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nuosprendį – 90 balų. Taigi, per trejus probacijos metus nusikalstamumo rizika žymiai padidėjo. Nuteistasis V. L. nuo 2022 m. gruodžio 16 d. gydosi (duomenys neskelbtini) metadonu programoje (2025 m. sausio 28 d. buvo išbrauktas, kadangi buvo pataisos įstaigoje, o 2025 m. sausio 31 d. vėl priimtas į programą tęstiniam gydymui), 2024 m. spalio 7 ir 21 d. dalyvavo Probacijos tarnybos užsiėmimų cikle „Darbo paieška ir savęs pristatymas darbdaviui“. Nors probacijos laikotarpiu nuteistasis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jam nebuvo pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2025 m. sausio 3 d. nuteistasis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 446 straipsnio 4 dalyje (važiavo viešuoju transportu be bilieto), paskirta bauda nesumokėta. Nuteistasis šio administracinio nusižengimo padarymą pateisino iš esmės tuo, kad supainiojo Vilniečio korteles, t. y. per klaidą paėmė tą kortelę, kuri yra be bilietų. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad žemesnysis teismas nepagrįstai esminę reikšmę suteikė minėtam administraciniam nusižengimui, kuris, pasak jo, nelaikytinas pavojingu teisės pažeidimu, tačiau pažymėtina, kad teismas atkreipė dėmesį ir į kitas nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes.

Pažymėtina, kad Probacijos tarnybos 2024 m. liepos 9 d. patikrinimo metu nuteistajam buvo nustatytas 0,20 promilės neblaivumas. Nuteistasis, duodamas paaiškinimus, pripažino, kad vartojo sidrą prieš patikrinimą, dėl troškulio kelis gurkšnius nugėrė iš draugo. 2024 m. lapkričio 20 d. atlikus psichoaktyvių medžiagų testą, nuteistojo organizme rasta ETG (etilo gliukuronido). Paaiškinimuose nuteistasis nurodė, kad prieš porą dienų gėrė alaus. Padaręs šį pažeidimą, nuteistasis Probacijos tarnyboje buvo pakartotinai supažindintas su probacijos atlikimo tvarka, sąlygomis ir teisinėmis pasekmėmis už probacijos sąlygų nevykdymą bei jam nustatyta atlikti papildomą priemonę, t. y. iki 2025 m. sausio 10 d. sudalyvauti motyvaciniame pokalbyje su priežiūrą vykdančiu pareigūnu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. gruodžio 19 ir 30 d. nuteistasis sudalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose su priežiūrą vykdančiu pareigūnu. Nors daugiau nuteistasis šių teismo paskirtų įpareigojimų (nevartoti psichiką veikiančių medžiagų) nepažeidė, tačiau ši aplinkybė parodo, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas ir pavyzdingas.

Iš asmens bylos duomenų taip pat matyti, kad V. L. piktybiškai nevykdo teismo paskirtą įpareigojimą – atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą nukentėjusiems juridiniams asmenims, t. y. per daugiau nei vienerius metus nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio 2024 m. balandžio 24 d. vykdymo pradžios ir per daugiau nei pusantrų metų nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nuosprendžio vykdymo pradžios nebuvo atlyginta žala nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad, nors Probacijos tarnyba pratęsė turtinės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo terminą iki 2025 m. gegužės 15 d., tačiau nuteistasis iki šiol turtinės žalos ar bent jos dalies neatlygino. V. L. tiek pateikdamas pasiaiškinimą Probacijos tarnybai, tiek aukštesniajam teismui pateiktame skunde nurodo, kad žalos neatlygino, nes neturėjo tokių galimybių, kadangi negali susirasti darbo ir neturi pajamų, tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Sodros duomenimis, V. L. paskutinį kartą oficialiai dirbo 2020 m. gegužės 11 d., nuo to laiko daugiau kaip penkerius metus nuteistasis nesiima aktyvių veiksmų, kad galėtų įsidarbinti. Pažymėtina, kad jis net nesistengė įsidarbinti, o į Užimtumo tarnybos teikiamus darbo pasiūlymus nereaguodavo arba, net nebandęs suderinti darbo grafiko ir sąlygų, jų sąmoningai atsisakydavo, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2025 m. balandžio 23 d. būdamas registruotas Užimtumo tarnyboje jis atsisakė net vienuolikos jam teiktų darbo pasiūlymų, iš esmės motyvuojant tuo, kad jam per toli važinėti į pasiūlytą darbą arba darbo grafikas nesutampa su įpareigojimo būti namuose laiku. Individualaus probuojamojo priežiūros plane 2025 m. sausio 7 d. nuteistajam nustatyta papildoma priemonė – neįsidarbinus iki 2025 m. sausio 10 d. dalyvauti socialinių darbuotojų konsultacijose dėl pagalbos įsidarbinti bei atsiskaityti apie kiekvieną nuvykimą pas potencialų darbdavį, tačiau nuteistasis šios priemonės nevykdė ir socialinių darbuotojų konsultacijose nedalyvavo. 2025 m. vasario 10 d. nuspręsta pakartotinai išaiškinti probuojamajam probacijos atlikimo tvarką, sąlygas ir kylančias teisines pasekmes už probacijos sąlygų, tęstinių ir (ar) papildomų priemonių nevykdymą bei nuteistajam nustatyti dvi papildomas priemones, t. y. neįsidarbinus iki 2025 m. vasario 1 d., dalyvauti socialinių darbuotojų konsultacijose dėl pagalbos įsidarbinti bei atsiskaityti apie kiekvieną nuvykimą pas potencialų darbdavį, taip pat numatyti iki 2025 m. kovo 6 d. sudalyvauti motyvaciniame pokalbyje su priežiūrą vykdančiu pareigūnu, skatinant analizuoti dėl neapdairumo/neatsakingumo padarytų veiksmų kilusias pasekmes. Iš 2025 m. gegužės 12 d. socialinio darbuotojo gautos ataskaitos matyti, kad su prižiūrimuoju V. L. konsultacijos vyko 2025 m. kovo 14 ir 27 d., 2025 m. balandžio 1 ir 28 d., jam buvo siunčiami darbo siūlymai, tačiau nuteistajam darbo pasiūlymai vėlgi nebuvo tinkami arba per toli nuo gyvenamosios vietos. Šios aplinkybės tik parodo, kad jam taikomas bausmės vykdymo atidėjimas nėra efektyvus, kadangi nuteistasis iš esmės demonstruoja atsainų požiūrį į jam skirtus įpareigojimus bei nustatytas resocializacijos priemones, o kartu į skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, aukščiau iškeldamas savo asmeninius poreikius.

Skunde nuteistasis nurodo, kad turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, su kuria kasdien kovoja besigydant tiek namuose, tiek reabilitacijoje, todėl tai taip pat turi neigiamą įtaką jo darbo paieškoms, be to, nuteistasis kartu su skundu pateikė ir Respublikinio priklausomybių ligų centro išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad su nuteistuoju suderintas jo gydymo pratęsimas nuo 2025 m. liepos 14 d. Tačiau šie argumentai vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi, kaip minėta, nuteistasis gydosi metadono programoje jau nuo 2022 metų, pats teigia, kad narkotinių medžiagų jau seniai nebevartoja, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo vartojimo faktą. Aukštesnysis teismas papildomai pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, jog dėl neaiškių priežasčių nuteistajam reabilitacijos poreikis iškilo būtent tada, kai Probacijos tarnyba kreipėsi dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nors prieš tai nesiėmė aktyvių veiksmų tęsti savo gydymą. Tai tik parodo, kad tokiu būdu nuteistasis ir toliau vengia vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus.

Skunde taip pat cituojama teismų praktika, kuri aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra aktuali ir negali būti taikoma. Teismai ne kartą yra pažymėję, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima suabsoliutinti. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra individualus procesas, kuris išskirtinai susijęs su konkrečiu nuteistuoju bei kuriam negali turėti įtakos kitose bylose kitų nuteistųjų nustatyti intensyvios priežiūros pažeidimai ir teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymas. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje taip pat gausu kitų pavyzdžių, kai bausmės vykdymo atidėjimas panaikinamas ir aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų skundus, jų netenkina, todėl V. L. palankių teismo procesinių sprendimų nurodymas skunde nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

Pažymėtina ir tai, kad už nusikalstamos veikos padarymą asmeniui skiriama bausme yra siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, sulaikyti juos nuo pakartotinio nusikalstamumo, auklėti laikytis įstatymų bei gerbti bendro gyvenimo taisykles, kas lemia, jog tik nuteistojo interesus ir norus tenkinančios bausmės paskyrimas neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Šios nuostatos taikytinos ir sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrįstumo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, siekiant, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtinos paties nuteistojo (probuojamojo) maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su Probacijos tarnyba, siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Nustatytų pareigų nevykdymas be pateisinamų priežasčių lemia, kad dėl to kylančios pasekmės – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas – tenka pačiam nuteistajam. Ne kas kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas tinkamu ir nepriekaištingu probacijos sąlygų vykdymu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis probacijos metu ne vieną kartą buvo supažindintas su probacijos atlikimo tvarka, sąlygomis ir teisinėmis pasekmėmis už probacijos sąlygų nevykdymą, dėl probacijos sąlygų pažeidimų buvo organizuoti net keli atvejo vadybos posėdžiai, tačiau nuteistasis savo elgesio nekeičia ir toliau nevykdo nustatytų pareigų, todėl toks jo netinkamas elgesys nebegali būti toliau toleruojamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad V. L. savo kaip nuteistojo, iš kurio tikimasi pozityvių elgesio pokyčių, padėtį vertino nerūpestingai, net ir suvokdamas realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo grėsmę nevykdė jam paskirtų pareigų, padarė administracinį nusižengimą, neatlygino priteistos turtinės žalos ir nesiekė įsidarbinti, todėl svarstyti papildomų įpareigojimų ar draudimų paskyrimą nėra tikslinga. V. L. buvo sudarytos galimybės keisti savo elgesį, tačiau jis jomis sąmoningai nepasinaudojo. Nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu teigiamų išvadų nepadarė ir pakankamai nesistengė keisti savo elgesio. Taigi, konstatuotina, kad žemesnysis teismas pagrįstai tenkino Probacijos tarnybos teikimą ir panaikino nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.