Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-753-650/2021 pagal pareiškėjos D. K. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, G. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Gavus skundžiamą 2021-08-24 patvarkymą tapo aišku, kad antstolis, priėmęs 2021-08-23 raštą, kuriuo nurodo, kad negali nustatyti terminų statybos baigtumui registruoti, jau sekančią dieną priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, nors vykdomojoje byloje pateikti prieštaravimai dėl turto vertės nustatymo ir 2021-06-17 antstolio patvarkymą dėl turto vertės nustatymo pats antstolis panaikino. Taigi, antstolis paskelbė varžytines, nors nėra nustatyta turto vertė. Šiais savo veiksmais antstolis pažeidė pareiškėjos teises, imperatyvias proceso normas, kiekviename procese privalomai taikomus teisingumo bei protingumo principus. Nekilnojamojo turto vertė nėra nustatyta, o pareiškėjai užkertamas kelias pasiūlyti savo pirkėją iki varžytinių pradžios. Šiuo atveju turto, kuriam paskelbtos varžytinės, vertė net nėra nustatyta, nes pareiškėjai pateikus prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo ir antstoliui šiuos prieštaravimus priėmus, 2021-06-17 antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo tapo negaliojantis. Antstoliui vykdomojoje byloje paskelbus varžytines, o prieš tai panaikinus savo paties 2021-06-17 patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, kuriuo buvo siūlyta skolininkei pasiūlyti savo pirkėją areštuotam turtui, procese nebuvo priimtas naujas patvarkymas, kuriuo skolininkei iki varžytinių paskelbimo būtų suteikta teisė, numatyta CPK 704 straipsnio 1 dalyje.

6. Antstolis R. K. 2021-09-08 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad skolininkei nevykdant įsipareigojimų kreditoriams, antstolis 2020-09-21 priėmė patvarkymą dėl areštuoto skolininkės turto įkainojimo ir ekspertizę pavedė atlikti UAB „Verslavita“. Dėl skolininkės ilgą laiką daromų įvairių kliūčių turto apžiūrai ir įkainojimui, į vertinamą objektą buvo patekta jau turint teismo leidimą, vertinamas objektas vertintojo, dalyvaujant antstoliui, apžiūrėtas 2021-05-05, o 2021-06-16 UAB „Verslavita“ antstoliui pateikė ir skolininkės namų valdos ekspertizės aktą. 2021-06-28 skolininkė paštu atsiuntė prieštaravimą dėl turto vertės nustatymo. Prieštaravimu skolininkė antstolio prašė nustatyti 35 dienų terminą alternatyviam turto vertinimui pateikti, po kurio antstolis spręstų klausimą dėl pakartotinės ekspertizės reikalingumo ir tam laikotarpiui prašė sustabdyti turto pardavimo veiksmus. 2021-06-30 antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir skolininkės prašymų netenkino. Netenkindamas prieštaravimo antstolis nurodė, kad prieštaravimas nemotyvuotas, kaip to reikalauja CPK 682 straipsnis, ir nepagrįstas įrodymais, nėra sudarytas ir antstoliui nepateiktas susitarimas su vertintoju dėl ekspertizės atlikimo skolininkės iniciatyva. Turto ekspertizė vykdymo procese atliekama išimtinai antstolio patvarkymo pagrindu, o ne skolininkės užsakymu.

7. Dėl 2021-06-30 patvarkymo skolininkė antstoliui pateikė skundą, kurį pagrindė įrodymu - 2021-06-22 Turto vertinimo sutartimi su UAB „Erdvė būstui“, nors turto vertintojas A. L. šios sutarties ir nebuvo pasirašęs. Antstolis, remdamasis skolininkės pateiktos Sutarties turiniu ir jame nurodytais darbų atlikimo terminais, kur numatyta, kad skolininkės turto apžiūra bus atlikta 2021-07-25, o vertinamo turto ataskaita užsakovei pateikta iki 2021-08-01, nutarė sudaryti skolininkei galimybę jos iniciatyva ir lėšomis atlikti išvaržomo turto įkainojimą, todėl skolininkės skundą antstoliui dėl 2021-06-30 patvarkymo patenkino ir nustatė skolininkei terminą iki 2021-08-02 naujiems įrodymams apie turto vertę/įkainojimą, atliekamą UAB „Erdvė būstui“, pateikti.

8. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš skolininkės, patikrino jos turtinę padėtį ir areštavo turimą turtą - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkės turtas areštuotas, statybos baigtumui įregistruoti būtinas antstolio, areštavusio skolininkės turtą, leidimas/sutikimas. Antstolis 2021-08-03 patvarkymu leido skolininkei atlikti veiksmus, susijusius su antstolio areštuoto skolininkei priklausančio statybos baigtumo įregistravimu Registrų centre, nes šie veiksmai vykdymo procesui netrukdo.

9. Antstolis neturi pagrindo abejoti UAB „Verslavita“ atliktu skolininkės turto įkainojimu ir dėl išsamiame Namų valdos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos bendros objekto vertės antstoliui abejonių nekilo. Skolininkė, susipažinusi su jai pateiktu ekspertizės aktu, iki šiol motyvuotų argumentų dėl turto vertės nėra pateikusi. Skolininkės turtas nėra parduotas varžytynėse, ji, norėdama išsaugoti išvaržomą turtą ar jį perleisti konkrečiam, jos pasirinktam asmeniui, turi teisę ir gali tai padaryti kaip tai numato CPK 704 straipsnis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

19. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu prašo priimti naują įrodymą - Valstybinės statybų inspekcijos pranešimą. Apeliantė nurodo, kad 2021-11-05 pareiškėja iš Valstybinės statybų inspekcijos gavo pranešimą, šis pranešimas yra papildomas įrodymas byloje, kuriuo anksčiau pareiškėja nedisponavo.

20. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

21. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors apeliantė teigia, jog minėtą pranešimą gavo tik 2021-11-05, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako jį priimti. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų šiai bylai išspręsti reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti, todėl dar ir šiuo aspektu nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui.

Dėl bylos esmės

23. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese, visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

24. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (skirdamas ekspertizę, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ar kt.). CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu pasikeitus įkainoto turto vertei, antstolio patvarkymu turtas galėtų būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Jei skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti savo iniciatyva (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomosiose bylose 2020-09-21 buvo paskirta atlikti skolininkei priklausančio turto rinkos vertės ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „Verslavita“, ko pasėkoje gautas turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) su eksperto nustatyta turto verte. 2021-06-17 patvarkyme dėl turto vertės skolininkei buvo išaiškinta teisė teikti prieštaravimus dėl turto vertinimo. 2021-06-23 skolininkė antstoliui pateikė prieštaravimus. 2021-07-19 antstolis patvarkymu skolininkei pratęsė terminą iki 2021-08-02 naujiems įrodymams apie turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę/įkainojimą, atliekamą UAB „Erdvė būstui“, pateikti. Per antstolio nustatytą terminą skolininkė antstoliui nepateikė nei vertinamo turto ataskaitos, nei naujų įrodymų, leidžiančių abejoti UAB „Verslavita“ nustatyta turto rinkos verte. Šiam terminui pasibaigus, skolininkė pateikė antstoliui naują prašymą leisti jai atlikti visus juridinius veiksmus, susijusius su areštuotu turtu, tarp jų registruoti statybos baigtumą VĮ Registrų centras, nurodant, kad UAB „Erdvė būstui“ turto vertintojas padarė išvadą, jog turto reali būklė neatitinka faktinių duomenų pagal dokumentus, todėl turto vertinimas negali būti atliktas objektyviai. Antstolis 2021-08-03 patvarkymu nustatė skolininkei 10 dienų terminą turto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos baigtumo registravimui. 2021-08-16 skolininkė antstoliui teikė prašymą pratęsti terminą statybos baigimo dokumentų parengimui ir pratęsimui vadovaujantis skolininkės ir UAB „Archigroup Lt“ sutartimi. 2021-08-17 atsakymu antstolis skolininkę informavo, kad skolininkei vykdymo procese nėra nustatyti jokie apribojimai ar įpareigojimai dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos baigimo dokumentų rengimo ar pateikimo. 2021-08-24 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl varžytynių paskelbimo nutarta paskelbti pirmąsias varžytynes dėl skolininkei priklausančio turto.

26. Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors skolininkė prieštaravimus dėl turto įvertinimo antstoliui pateikė dar 2021-06-23, tačiau per antstolio pratęstus terminus jokių įrodymų, pagrindžiančių kitą turto vertę, nepateikė. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sutarties su UAB „Archigroup LT“ dalykas neapima turto rinkos vertės nustatymo, be to, negalima nustatyti, kad turto vertė, įvykdžius šią sutartį, galimai išties bus didesnė, todėl tokia sutartis nelaikytina motyvuotais prieštaravimais, sudarančiais antstoliui pagrindą skirti papildomą ar pakartotinę turto vertės ekspertizę.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininkei (apeliantei) per antstolio nustatytą terminą nepateikus motyvuotų prieštaravimų dėl UAB „Verslavita“ atliktos turto vertinimo ekspertizės metu nustatytos areštuoto turto vertės, antstolis pagrįstai 2021-08-24 priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad priešingai, nei teigė pareiškėja (apeliantė), varžytynės paskelbtos esant aiškiai turto rinkos vertei, nes ši vertė nustatyta namų valdos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

28. Pažymėtina, kad apeliantė, manydama, kad turtas gali būti parduotas už didesnę nei antstolio nustatytą kainą, galėjo pasinaudoti savo teise pati surasti ir pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad vykdomosiose bylose yra atšauktos pirmosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), paskelbtos ginčijamu antstolio patvarkymu, todėl skolininkei neužkertamas kelias pasinaudoti CPK 704 straipsnyje numatyta teise siūlyti savo pirkėją.

29. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus apeliantės atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl turto vertinimo, darytina išvada, kad jie nėra pakankamai argumentuoti, todėl jie nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkės prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų būti ne tik argumentuoti, bet ir paremti realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ar jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, ir kurie sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Byloje nėra duomenų, jog UAB „Verslavita“ atliktas turto vertinimas (ekspertizė) būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu, būtų nustatyta ne tokia turto rinkos vertė.

30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria suinteresuoto asmens PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo atsiliepime atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjai priklausančio gyvenamojo namo statybos užbaigtumas nėra 100 procentų, nėra kliūtis realizuoti tokį turtą iš varžytynių, kadangi teisės aktai to nedraudžia, o statybos užbaigimui būtinas procedūras gali užbaigti ir naujas turto savininkas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad tik įteisinus statybos baigtumą bus galima atlikti turto vertinimą, šios bylos kontekste atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Kartu pažymėtina, kad vykdymo procesas, net jei nėra aiškiai nustatyti terminai, negali tęstis neribotą laiką, todėl apeliantės veiksmai, kuriais būtų siekiama įteisinti statybos baigtumą, neabejotinai užvilkintų vykdymo procesą bei pažeistų išieškotojų interesus.

31. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis, įkainodamas areštuotą turtą, tinkamai vykdė CPK 681 straipsnyje įtvirtintas pareigas, o pareiškėja (skolininkė) nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjai priklausantis turtas buvo netinkamai įkainotas.

32. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

33. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas. Kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visetu.

34. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius jokių antstolio atliktų veiksmų neteisėtumo, kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Taigi, atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.