Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. ir Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžiais G. K. paskirtomis bausmėmis, ir jam skirta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams su 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. ir Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžius.

Nurodyta, kad jei nuteistasis iki nuosprendžio įsiteisėjimo bus atlikęs dalį baudos bausmės, ši dalis įskaitytina į atliktą bausmę.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

G. K. pripažintas recidyvistu.

Iš G. K. priteista: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 136,64 Eur, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ – 112,76 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 557,98 Eur, UAB „Iki Lietuva“ – 203,65 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 139,99 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 166,65 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 198,45 Eur, turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą sumanymą ir tikslą grobti svetimą turtą, pagrobė turtą iš Panevėžyje esančių prekybos vietų: UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „“, o būtent:

1) 2023 m. kovo 5 d., apie 14.57 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adres, Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 2 vnt. išmaniojo akumuliatoriaus kroviklių bendros 119,80 Eur vertės;

2) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. kovo 7 d., apie 18.44 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – akumuliatorinio gręžtuvo suktuko rinkinį 99,90 Eur vertės;

3) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. kovo 11 d., apie 19.07 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – akumuliatorinio gręžtuvo suktuko rinkinį 99,90 Eur vertės;

4) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. kovo 16 d., apie 15.19 val., iš parduotuvės (duomenys neskelbtini)-, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą „(duomenys neskelbtini)“ UAB priklausantį turtą – 1 l talpos butelį viskio „J. D.“ 32,95 Eur vertės, 0,7 l talpos butelį viskio „C. R. Skotch 12YO“ 27,95 Eur vertės, 0,7 l talpos butelį viskio „Tenjaku“ 32,95 Eur vertės;

5) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. kovo 17 d., apie 07.44 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – suktuvo rinkinį 99,90 Eur vertės;

6) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. kovo 22 d., apie 07.45 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 2 vnt. išorinių maitinimo blokų su kompresoriais bendros 139,98 Eur vertės;

7) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. gegužės 12 d., apie 19.00 val., iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 8 vnt. po 200 g vytintos „Jubiliejaus dešros BIO“ ir 8 vnt. po 200 g vytintos „Jautienos kumpinės dešros „BIO“ bendros 136,64 Eur vertės;

8) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. gegužės 21 d., apie 17.43 val., iš prekybos centro UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – „JBL“ garso sistemą „BAR 2.0 ALL IN ONE MK2“ 199,99 Eur vertės;

9) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. birželio 1 d., apie 17.28 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 2 butelius po 0,7 l talpos viskio „J. C.“ bendros 58,78 Eur vertės ir 2 butelius po 1 l talpos viskio „Jameson“ bendros 53,98 Eur vertės;

10) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. birželio 5 d., apie 16.30 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini) A, Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1 l talpos butelio viskio „J. D.“ 30 Eur vertės ir 20V bateriją 34,90 Eur vertės;

11) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. birželio 5 d., apie 17.50 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 2 butelius po 1 l talpos brendžio „Torres 10“ bendros 47,98 Eur vertės, 0,7 l talpios butelį brendžio „Torres 10“ 17,90 Eur vertės, ir 2 butelius po 0,7 l talpos brendžio „Torres 10“ bendros 31,80 Eur vertės;

12) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. birželio 5 d., apie 21.11 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – sportinį išmanųjį laikrodį „Silvercrest“ 59,90 Eur vertės;

13) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. birželio 6 d., apie 08.46 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – akumuliatorinį gręžtuvą GSR 12 V-15 139,00 Eur vertės;

14) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. birželio 6 d., apie 16.52 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 4 vnt. baterijų 20V bendros 139,60 Eur vertės;

15) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. birželio 13 d., apie 17.32 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – gręžtuvą akumuliatorinį GSR 12 V-15 139,00 Eur vertės;

16) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. liepos 5 d., apie 18.25 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – gręžtuvą HP 1631 710 W 79,99 Eur vertės;

17) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. liepos 8 d., apie 08.09 val., iš parduotuvės (duomenys neskelbtini)-, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą „(duomenys neskelbtini)“ UAB priklausantį turtą – 2 butelius po 1 l talpos viskio „J. D.“ bendros 59,90 Eur vertės ir 2 butelius po 0,7 l talpos viskio „J. D.“ bendros 49,90 Eur vertės;

18) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. liepos 11 d., apie 13.10 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 4 vnt. akumuliatorių „Smart AKKV, (duomenys neskelbtini) 20Y, 8Ah“ bendros 279,60 Eur vertės;

19) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. liepos 13 d., apie 17.17 val., iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – lygintuvą PHILIPS DST8041/80 139,99 Eur vertės;

20) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. liepos 20 d., apie 22.34 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 3 butelius po 0,7 l talpos viskio „S. B.“ bendros 45 Eur vertės;

21) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. rugpjūčio 10 d., apie 14.31 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 3 butelius po 1 l talpos brendžio „Torres 5“ bendros 68,97 Eur vertės;

22) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. rugpjūčio 11 d., apie 22.03 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 2 butelius po 0,7 l talpos viskio „B. L.“ dėžutėse bendros 50 Eur vertės.

Tokiais nusikalstamais veiksmais padarė tęstinę nusikalstamą veiką, pagrobdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto 1 198,48 Eur vertės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto 203,65 Eur vertės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto 136,64 Eur vertės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto 557,98 Eur vertės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto 112,76 Eur vertės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto 139,99 Eur vertės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto 166,65 Eur vertės, iš viso pagrobė svetimo turto 2 516,15 Eur vertės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.4. Nors teisėjai Lietuvoje (ne visi) tvirtina, kad tęstinės veikos sąvoka išliko nepakitusi, tačiau tai yra melaginga. Kodėl tuomet jam iki 2023 m. birželio mėnesio niekada nebūdavo pritaikoma tęstinė veika? Taip yra todėl, kad iki tol tęstinė veika būdavo tada, kai būdavo konkretus sumanymas. Po 2023 m. birželio mėnesio, tęstinei veikai pritaikyti nebereikia konkretaus sumanymo, pakanka, kad asmuo žino, jog darys tą patį. Tačiau pažymi, kad jei asmuo nutaria vagystės nebedaryti, o vėliau vėl iš naujo apsisprendžia ją įvykdyti, tai jau bus ne tęstinė, o pakartotinė veika.

2.9. Ginčija jam paskirtą bausmę, nesutinka su galutinės bausmės dydžiu. Aiškina, kad jei visi nuosprendžiai būtų bendrinami vienu nuosprendžiu, būtų parinkta mažesnė bausmė. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismas jam už sunkesnį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skyrė arešto bausmę, nurodydamas, kad jo teistumai išnykę, Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, skundžiamu nuosprendžiu pagal tokį patį straipsnį jam buvo skirta tris kartus didesnė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, nors jo padaryti administraciniai nusižengimai, už kuriuos jį nubaudė kaip už tęstinę veiką, buvo žinomi priimant 2024 m. birželio 13 d. nuosprendį. Ši aplinkybė nurodyta 2025 m. sausio 8 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad jam skiriama tokia griežta bausmė todėl, kad jis po prieš tai priimtų nuosprendžių, vis tiek vogė iš parduotuvių, bet tai yra netiesa, nes jo smulkios vagystės buvo padarytos iki nuosprendžių priėmimo. 2024 m. birželio 13 d. nuosprendyje ir 2025 m. sausio 8d. nutartyje buvo surašyti ir tie 2023 m. administraciniai nusižengimai. Kelia klausimą dėl dvigubo baudimo, kadangi 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžiu dėl dalies administracinių nusižengimų, kaip tęstinės veikos, priimtas apkaltinamasis nuosprendis, už kitus, priskirtus prie smulkių vagysčių, buvo skirtos baudos, o dėl kitų skirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir dar bausmės sudėtos beveik visiško sudėjimo būdu. Taigi, šiuo metu už dalį smulkių vagysčių jis yra nubaustas viso 70 000 Eur dydžio baudomis ir 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu. Nesupranta už ką jam skirta viso 70 000 Eur dydžio baudų. Taip pat pažymi, kad jo teistumas buvo išnykęs. Tai, kad po to buvo priimtas kitas nuosprendis ir paaiškėjo, kad baudžiamasis nusižengimas padarytas dar iki teistumo termino pabaigos, neeliminuoja jo išnykimo. Šią aplinkybę nurodė Šiaulių apylinkės teismas bendrintame nuosprendyje. Be to, pabrėžia, kad recidyvistu buvo pripažintas tik skundžiamu nuosprendžiu.

3. Teismo posėdyje nuteistojo G. K. gynėja prašė skundą tenkinti o prokuroras - nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl esminių nuteistojo G. K. apeliacinio skundo argumentų.

6. Visų pirma, nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į procesinius pažeidimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nurodo, kad teismo procesas vyko nesąžiningai, teisėja jam neleido pateikti visų prašymų, jam duodant parodymus, tyčia ji nutraukdavo dėl neva jo nurodomų aplinkybių, nesusijusių su byla, o jam vis tiek bandant pasisakyti, grasindavo už tokius parodymus jį pašalinti iš teismo posėdžių salės. Peržiūrint filmuotą medžiagą, jam prašant leisti dėl jos duoti parodymus, teisėja jam to daryti neleido, taip pat neleido pasisakyti ir advokatui, nors liudytojai pasisakyti galėjo. Be to, teisėja nutraukė jo baigiamąją kalbą ir paskutinį žodį, nes jis teikė įrodymus apie savo nekaltumą. Be to nuosprendis neatitinka jam keliamų surašymo reikalavimų, jame surašyti ne visi jo parodymai, teikti įrodymai neaptarti ir neįvertinti, ir tai rodo bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą.

7. Susipažinusi su teisiamojo posėdžio protokolu bei garso įrašais, teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. (duomenys neskelbtini) straipsnis numato, kokias priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie pažeidžia teisiamojo posėdžio tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis, kuris nepaisydamas teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti laikinai arba visam laikui pašalintas iš posėdžių salės. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. iš posėdžių salės nebuvo pašalintas, tačiau dėl netoleruotino jo elgesio, buvo ribojamas laikas jo paaiškinimams ir pasisakymams. Apie tai G. K. pirmininkaujančiosios buvo įspėtas. Kolegija konstatuoja, kad kaltinamajam nereaguojant į pirmininkaujančiosios pastabas, teisėja priėmė tinkamus procesinius sprendimus, kurie leido vykti sklandžiam teismo procesui. Šiuo atveju laiko ribojimas kaltinamojo pasisakymams, prašymams, komentarams ir papildymams, nėra laikytinas jo procesinių teisių suvaržymu ar pažeidimu.

8. Apeliaciniame skunde keliamas teismo šališkumo klausimas grindžiamas ir tuo, jog apylinkės teismas priėmė G. K. nepalankų sprendimą, netinkamai vertino įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, jog bendriausiu požiūriu teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos konkrečios faktinės aplinkybės, patvirtinančios išankstinį teismo nusistatymą ar nusiteikimą priimti procesinį sprendimą vienos iš proceso šalių naudai ar nenaudai arba tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024). Teisėjų kolegija, vertindama tiek pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus kartu su teisėjos procesiniu elgesiu nagrinėjant bylą, tiek vertinant G. K. nurodytus argumentus atskirai, jokių aplinkybių, rodančių bylą nagrinėjusio teismo tendencingumą, keliančių abejonių teisėjos nešališkumu, byloje nenustatė. Taigi vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis tokias nusikalstamų veikų aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir kaltinamajame akte, nereiškia, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas. Papildomai pažymėtina ir tai, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018, 2K-7-53-489/2023). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300-697/2019, 2K-114-511/2022, 2K-34-594/2025).

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nuosprendį priėmė šališka teisėja. Apeliaciniame skunde nurodomi proceso vedimo aspektai, neįrodo teisėjos šališkumo ar nusistatymo prieš G. K., kadangi teismas turi diskreciją spręsti, kaip vesti teisimąjį posėdį, kokius prašymus tenkinti ar atmesti, todėl vien tai, kad teismo posėdis nebuvo vedamas tiksliai taip, kaip to norėjo G. K., nerodo pirmosios instancijos teismo šališkumo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įrodymų vertinimas, priešingas proceso šalių lūkesčiams, nereiškia teismo šališkumo nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasmėmis. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad kuriai nors iš proceso šalių nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

10. Pažymėtina, kad dalyvaudamas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis, kaip ir kiti proceso dalyviai privalo vykdyti įstatyme numatytus reikalavimus, laikytis drausmės ir pagarbiai elgtis, vykdyti teisiamojo posėdžio pirmininko nurodymus, o nepaisant šių reikalavimų įstatymas numato priemones, kurios šiuo atveju G. K. buvo pagrįstai pritaikytos. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos, kaltinimo ir gynybos šalys (nuteistojo gynėjas) bylos nagrinėjimo teisme metu turėjo lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais. Tad teigti, kad pirmosios instancijos teismas prieš G. K. buvo šališkas, jokio pagrindo nėra.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie G. K. skundo argumentai yra nepagrįsti. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose yra aiškiai nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomąją dalį sudaro: įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Taigi, įstatymas nereikalauja į nuosprendį surašyti visus kaltinamojo paaiškinimus ir komentarus, kurie, be kita ko yra pateikti teismo posėdžio protokole bei posėdžio metu daromame garso įraše, su kuriais bylos dalyviai turi teisę susipažinti. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir apelianto prašymo į apeliacinės instancijos procesinį sprendimą surašyti visus jo paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme. Šiuo klausimu yra pasisakyta priimamos nutarties 5 punkte.

15. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, nes nėra nukentėjusiojo, kuriam būtų padaryta 2200 Eur dydžio žala. Tai, jo manymu, yra esminis BPK pažeidimas, nes nėra padaryta nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas pažymi, kad pateikdami pareiškimus dėl vagysčių, parduotuvių atstovai nurodė patirtas žalas, mažesnes nei 3 MGL dydžio. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturėjo teisės šių pareiškimų sujungti ir dirbtinai didinti žalą. Todėl tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir pats kaltinimas dėl šios vagystės yra neteisėtas. Taip pat nuteistasis nesutiko su jo veikos kvalifikavimu, kaip tęstinės. Tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti.

16. Teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei iš esmės faktinio pagrindo šią jo veiką kvalifikuoti kaip nors kitaip. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, G. K. buvo nuteistas už vieną tęstinę nusikalstamą veiką, padarytą laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d., kurią sudaro 22 epizodai, t.y. įvairių prekių vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvių Panevėžyje. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog buvo padaryta nusikalstama veika ar, kad nusikalstamais veiksmais jam buvo padaryta žala, turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju tokia teise prekybos centrų atstovai pasinaudojo, ką patvirtina jų pateikti pareiškimai ikiteisminio tyrimo institucijoms. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant tiek teisiniam, tiek faktiniam pagrindui, t. y. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – gavus pareiškimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Tyrimų sujungimo klausimai buvo išspręsti ikiteisminį tyrimą vykdžiusiems pareigūnams priimant atitinkamus nutarimus, kurie nebuvo skundžiami ar pripažinti neteisėtais.

17. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą, nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant jas atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-20-976/2022).

18. Taigi, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-51-719/2023).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą dėl kitos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-186-689/2020, 2K-P-51-719/2023 ir kt.).

20. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis G. K. laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. per 22 kartus iš 10 skirtingų parduotuvių pavogė 2516,15 Eur vertės prekių: iš (duomenys neskelbtini) – 10 vagysčių (3 parduotuvės), iš (duomenys neskelbtini) – 4 vagystės, iš (duomenys neskelbtini) – 2 vagystės, iš (duomenys neskelbtini) – 2 vagystės (dvi skirtingos parduotuvės), iš (duomenys neskelbtini) – 1 vagystė, iš (duomenys neskelbtini) – 1 vagystė ir iš (duomenys neskelbtini) – 1 vagystė. Be šių vagysčių, įtrauktų į kaltinimą, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ir kvalifikuodamas nuteistojo veiką, atsižvelgė į tai, kad G. K. nuo 2019 m. iki nagrinėjamų veikų pradžios už smulkias vagystes administracine tvarka buvo baustas 178 kartus, už kitus nusižengimus – dar 44 kartus, jam skirtų baudų bendra suma sudaro 72398 Eur, kurių jis nemokėjo ir yra skolingas iki šiol. G. K. buvo teistas Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. ir 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžiais už tęstines vagystes, įvykdytas iš parduotuvių 2022 - 2023 metais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad šie teisės pažeidimai nebuvo įtraukti į kaltinimą, tačiau šios aplinkybės yra itin svarbios vertinant tiek galimą nuteistojo gaunamų pajamų šaltinį, tiek ir bendrą jo sumanymą, iš kur ir kokiu būdu tas lėšas jis ketino gauti. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis vogė reguliariai, tarp įvykdytų vagysčių buvo nedideli laiko tarpai, kaip antai 2023 m. birželio 5 d. buvo padarytos 3 vagystės: 16.30 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) A) pavogtas alkoholinis gėrimas „J. D.“ ir baterija, 17.50 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) – brendis „Torres“, o 21.11 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) – sportinis laikrodis. Šios ir kitos vagystės įvykdytos iš parduotuvių, esančių Panevėžyje santykinai netoli viena nuo kitos. Iš parduotuvių buvo pavogti tinkami tolesniam realizavimui daiktai – brangūs alkoholiniai gėrimai, buities įrankiai ir jų priedai. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad laikotarpiu, kai buvo padarytos kaltinime nurodytos vagystės (nuo 2023 m. kovo 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d.), jis neturėjo nuolatinių ir oficialių pajamų. Nors G. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad lėšų pragyvenimui turėjo pakankamai, tačiau jo veiksmai sistemingai darant vagystes rodo priešingai – kai G. K. reikėdavo tam tikrų daiktų (alkoholinių gėrimų, akumuliatorinių gręžtuvo – suktuvo rinkinių, baterijų), užuot juos nusipirkęs, jis juos vogdavo. Tai leidžia teigti, kad G. K. vogdavo ne šiaip sau, tiesiog dėl malonumo, o tai darė, nes jam reikėjo pinigų savo poreikių patenkinimui.

21. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamo nuosprendžio argumentams, jog nuteistasis proceso metu teigdamas, kad valstybė pati jį provokavo nusikalsti, nebausdama už kiekvieną vagystę administracine tvarka ir pradėdama baudžiamąjį procesą dėl tęstinės veikos, pats pripažino turėjęs teisėtą lūkestį toliau sistemingai vykdyti smulkias vagystes iš parduotuvių ir likti nubaustu administracine tvarka ir tik formaliai, nes jis neketino mokėti jam skirtų baudų. Sutiktina su teismo padaryta išvada, kad įstatymus sistemingai pažeidinėjantis žmogus prisiima savo veiksmų riziką ir negali pats pasirinkti bei teisėsaugai nurodinėti, kokia tvarka ir kaip jis turi būti baudžiamas. Asmens teisėtas lūkestis yra tik tuomet, kai jis grindžiamas teisei neprieštaraujančiais valstybės įsipareigojimais. Valstybė turi pareigą efektyviai bausti teisei priešingas veikas vykdančius asmenis ir nėra įsipareigojusi tokiems asmenims kurti patogių įstatymo pažeidinėjimo sąlygų.

22. Nors apeliaciniame skunde G. K. teigia, kad jo padarytos veikos negali būti laikomos viena tęstine veika, ir nurodo, kad jis nebuvo jų suplanavęs iš anksto, o vagystės padarytos iš atskirų parduotuvių, skirtingu laikotarpiu, vis kitomis aplinkybėmis, tačiau tiek byloje nustatytos veikų padarymo aplinkybės (nedideli laiko tarpai tarp vagysčių; neteisėtų veiksmų intensyvumas, sistemingumas, veikimas analogiškais ar panašiais metodais), tiek pavogtų daiktų pobūdis (lengvai realizuojamos prekės), patvirtina, kad vagystės buvo jo pragyvenimo šaltinis, ką teismas pagrįstai ir konstatavo. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad nuteistasis būtų siekęs gauti pajamų kitais – teisėtais būdais. Aptarti duomenys leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad G. K. turėjo bendrą sumanymą kaskart prireikus vogti iš parduotuvių ir taip gauti lėšų pragyvenimui ar jam tuo metu reikalingų daiktų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jog G. K. reguliariai vogė paklausias ir lengvai realizuojamas prekes – alkoholį, elektronikos prekes, elektrinius įrankius ir jų priedus, iš anksto buvo numatęs veikimo būdus, akivaizdžiai rodo, kad jis ėjo į parduotuves jau turėdamas tikslą iš jų ką nors pavogti, o vėliau realizuoti pavogtas prekes ir tokiu būdu įgyti lėšų. Iš to darytina išvada, kad G. K. veiksmai buvo iš anksto apgalvoti, motyvuoti ir kryptingi, kas patvirtina jo vieningą (bendrą) tyčią užsibrėžtam tikslui pasiekti, t.y. nuolat gauti lengvos ir greitos materialinės naudos. Byloje nėra duomenų, kad minėtu laikotarpiu G. K. būtų ėmęsis aktyvių veiksmų užsiimti kokia nors visuomenei naudinga veikla ir pragyvenimui reikalingų lėšų gauti teisėtais būdais bei priemonėmis (dirbęs, bandęs įgyti specialybę ar pasinaudojęs kitomis Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis). Taigi, tuo metu vagystės iš parduotuvių buvo tapusios pagrindiniu G. K. pragyvenimo šaltiniu ir gyvenimo būdu, iš esmės jis ir pats to neneigė, aiškindamas, jog tai ką jis darė ir ką jis pripažįsta, yra tik administraciniai nusižengimai. Tai, kad vagystės iš parduotuvių yra tapusios nuolatine G. K. neteisėta veikla siekiant pasipelnyti, patvirtina ir kiti duomenys – administraciniai nubaudimai už smulkias vagystes, jo atžvilgiu priimti įsiteisėję nuosprendžiai dėl padarytų vagysčių. Įvertinusi G. K. neteisėtų veiksmų vagiant iš parduotuvių intensyvumą, sistemingumą, veikimą tapačiais veiksmais, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad vagystės iš parduotuvių yra nuolatinis G. K. pragyvenimo šaltinis ir jas jungia vieningas ir labai konkretus sumanymas – vogti bei iš šios neteisėtos veiklos užsidirbti. Dėl to pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs G. K. vagystes kaip vieną, BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tinkamai vadovavosi teismų praktika ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai.

23. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis paremtas nepatvirtintais ir neleistinais įrodymais - vaizdo įrašais CD diskuose, kurie neaišku kieno buvo įrašyti ir nežinia kokiu būdu pateko į bylą. Teismų praktikoje vaizdo įrašas gali būti laikomas teisėtu įrodymu byloje, jei jis padarytas (gautas) nenaudojant neteisėto stebėjimo ir nepažeidžiant asmens privatumo. Be to, teismas turi patikrinti, ar toks įrašas nebuvo specialiai paruoštas (suvaidintas) ir ar nėra suklastotas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys vaizdo įrašai, kur užfiksuoti kaltinamojo veiksmai viešose vietose, atitinka šiuos kriterijus, nepažeidžia asmenų (šiuo atveju ir G. K.) privatumo teisių. Nuteistasis nepaneigė, jog juose yra užfiksuotas būtent jis ir jo veiksmai konkrečiose vietose ir laiku, ką patvirtina ir įrašų metaduomenys. Taigi, šie įrodymai buvo pateikti laikantis BPK reikalavimų, t.y. gauti iš teisėtų šaltinių ir jų autentiškumu nėra pagrindo abejoti. Todėl jie laikytini tinkamais ir proporcingais įrodymais, kurie buvo įvertinti kartu su kitais nuosprendyje aptartais duomenimis.

24. Apeliaciniame skunde G. K. nurodo, kad dėl vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ byloje nėra jokių įrodymų, kad asmuo iš parduotuvės išsinešė garso kolonėlę. Taip pat teigia, kad nepavogė prekių, kurias minėjo pirmosios instancijos teisme.

25. Dėl kolonėlės vagystės G. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2023 m. gegužės 21 d. parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“,(duomenys neskelbtini) ., pasiėmė garso kolonėlę apie 200 Eur vertės ir įsidėjo į krepšį, ketindamas pavogti. Po to pažįstama pardavėja jį sustabdė ir paklausė, ar jis ko nepavogė, tuomet jis persigalvojo ir įdėjo kolonėlę į ventiliacijos vamzdžius. Manė, kad darbuotojai, pasigedę prekės, peržiūrės įrašus ir pamatys, kur jis ją paliko. Vėliau darbuotojai jam sakė kolonėlės ventiliacijos vamzdžiuose neradę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 24 d. pareiškime nurodyta, kad bendrovės parduotuvėje Nr. 27, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 2023 m. gegužės 21 d., apie 17.43 val., vyriškis iš garso sistemos ekspozicijos paėmė prekę - garso sistemą JBL BAR 2.0 ALL IN ONE MK2 (prekės kodas (duomenys neskelbtini) , kaina 199,99 Eur), kurią paslėpė turimame krepšyje. Vyriškis pavaikščiojo po salę ir išėjo apie 17.48 val. pro pagrindinį informacijos centrą, prekės nepateikęs apmokėjimui. Prekę išsinešė krepšyje ant dešinio paties. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad G. K., susidėjęs minėtą daiktą į kuprinę, pats ją iš parduotuvės ir tokiu būdu pagrobė. Liudytoja A. G. parodė, kad tą dieną parduotuvėje buvo G. K., nešinas juodu pailgu krepšiu, o vakare pastebėjo, kad parduotuvėje nebėra garso kolonėlės. Ant kolonėlės buvo prekės apsauga, prekės dėžutė buvo laikoma kitoje vietoje. Parduotuvės vaizdo įrašuose užfiksuota, kad 2023 m. gegužės 21 d., 17.42 val. į parduotuvę įeina G. K. (atpažintas liudytojos A. G.), nešinas juodu krepšiu, paima daiktą nuo viršutinės lentynos, nuo šio daikto kažką nuima ir padeda į lentynas, pasiimtą daiktą įsideda į savo krepšį, po to nuo lentynos paima dar vieną daiktą, kurį paima sutikta parduotuvės darbuotoja, vėliau perlipa per atitvarą prie informacijos kasos ir išeina iš parduotuvės. Vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad G. K. ką nors dėtų į parduotuvės ventiliacijos vamzdžius. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, šie įrodymai visiškai patvirtina, kad G. K. parduotuvės salėje neturėjo galimybės nepastebėtas kaip nors atverti ventiliacijos vamzdžius ir į jų vidų ką nors padėti, nes jokie vėdinimo sistemos sutrikimai parduotuvėje nenustatyti, o vaizdo medžiaga paneigia jo nurodytus veiksmus. Apylinkės teismas tinkamai įvertinęs įrodymus, pagrįstai atmetė kaltinamojo versiją, kad jis 2023 m. gegužės 21 d., apie 17.43 val., garso sistemos JBL nevogė, o ją paliko, įkišęs į parduotuvės ventiliacijos vamzdį. Aukštesnysis teismas sprendžia jog ši vagystė kartu su kitomis, G. K. buvo inkriminuota pagristai.

26. Dėl kitų daiktų, kurių teigia nepavogęs, aukštesnysis teismas sprendžia, jog aprašytos kaltinamojo veikos yra pagrįstos įrodymais ir pirmosios instancijos teismo tinkamai motyvuotos, todėl nėra priežasčių kiekvieną atvejį vertinti iš naujo.

27. Apeliantas skundu jam skirtą bausmę lygina su skirtomis pagal ankstesnius nuosprendžius, aiškindamas, kad skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta neproporcingai didelė, t.y. per griežta bausmė, aiškina, kad teismas netinkamai subendrino jam paskirtą bausmę su kitais nuosprendžiais. Anot jo, jis buvo nubaustas du kartus už tas pačias veikas (taikytas dvigubas nubaudimas). Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti. G. K. skundžiamu nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, kuris susideda iš 22 vagysčių atvejų, apie ką jau buvo pasisakyta aukščiau, įvertinus jo asmenybę, ankstesnius teistumus, veikų darymo intensyvumą ir trukmę, padarytos žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, buvo paskirta artima maksimaliai bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams, kuri šiuo konkrečiu atveju atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje ir nelaikytina per griežta.

28. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, G. K. nusikaltimą, dėl kurio skundžiamu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu, padarė (paskutinis atvejis buvo) 2023 m. rugpjūčio 11 d., t. y. prieš priimant Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d., Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. m. kovo 15 d., 2024 m. birželio 13 d. ir Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžius. Sunkiausias iš nusikaltimų, už kuriuos jis buvo nuteistas minėtais nuosprendžiais, yra apysunkis, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje. Su šiais nuosprendžiais skirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas subendrino dalinio sudėjimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 3 dalimi ir 9 dalimi, įvertinęs, kad padarytos vagystės yra vienarūšės veikos, kurios labai nesiskiria savo pavojingumu. Dalis bausmių subendrinimų jau buvo padaryta: Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžiu skirta arešto bausmė įskaityta į Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžiu skirtą bausmę, Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžiu skirta arešto bausmė įskaityta į Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžiu skirtą bausmę. Taip pat į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką yra įskaitytos bausmės, atliktos pagal Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. ir Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžius. Todėl G. K. pakartotinis bausmių bendrinimas visiškai pagrįstai nebuvo daromas ir atliktų bausmių laikas antrą kartą nebeįskaitytas. Nuteistajam paskirta teisinga bausmė, atitinkanti jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir asmenybę, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

29. Taip pat nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jam anksčiau buvo taikyta ir administracinė atsakomybė, o skirtų nuobaudų suma sudaro 70000 Eur. Jo manymu, nuteisimas skundžiamu nuosprendžiu turėtų apimti ir jam anksčiau skirtas administracines nuobaudas, nes už analogiškus veiksmus jam buvo taikyta skirtinga atsakomybė. Teisėjų kolegija, įvertinusi šį nuteistojo argumentą, sprendžia, kad jis yra visiškai nepagrįstas, nes administraciniai nusižengimai ir nusikaltimai atskiriami pagal kelis esminius kriterijus: pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir teisines pasekmes. Asmeniui, padariusiam nusikaltimą, yra taikytina baudžiamoji atsakomybė, o padariusiam administracinį nusižengimą – administracinė. G. K. praeityje buvo baustas administracine tvarka ir po to prieš jį pradėta eilė baudžiamųjų procesų, kurie nėra susiję su ankstesniais jo nubaudimais, todėl skundžiamu nuosprendžiu skirta bausme negali būti panaikinama jo atsakomybė už padarytus administracinius pažeidimus, nes priešingu atveju tai prieštarautų teisingumo principui.

30. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo keisti ar naikinti.

31. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį G. K. sudaro 350 Eur (9 t. 99 b.l.), kurias prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybei.

32. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises.

33. Ši byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėta tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas, be to, jis niekur nedirba, apie jo turimą turtą byloje duomenų nėra, taip pat jis turės atlyginti ir šioje byloje iš jo priteistą turtinę žalą. Be to, kaip matyti iš bylos, jis turi didelę skolą, be kita ko, dėl jam paskirtų administracinių nuobaudų (baudų). Atsižvelgiant į visa tai, bei įvertinus, kad antrinė teisinė pagalba G. K. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos iš jo neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo G. K. apeliacinį skundą.

Neišieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl jo gynybos apeliacinės instancijos teisme.