Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-534-866/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-18
Bylos Nr.: e2A-534-866/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01708-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
Atsakovas: I. L., A. P., R. P., A. R., N. B.
Ieškovas: S. U.
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-534-866/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01708-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės ir Lino Zinkevičiaus, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovams – I. L., A. P., R. P., A. R., N. B., N. B. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys – Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dalyje dėl atlyginimo už servitutus nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismui 2022 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1004-945/2022 nustačius kelio servitutą (S1) – kodas 114 ir servitutą (S2) 5240 kv. m ploto tarnaujančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Kauno m. savivaldybės teritorijoje, viešpataujančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kaune, (duomenys neskelbtini), naudai, ieškovas S. U. (toliau – ieškovas) prašė už servituto nustatymą priteisti iš jo 4 652 Eur kompensaciją.

Atsiliepimas

2. Atsakovė I. L. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškovo siūloma kompensacijos suma nesutinka ir prašo priteisti atsakovams 12 165,74 Eur kompensaciją, ją padalijant priklausomai atsakovų valdomai tarnaujančio sklypo daliai. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors šalys teikė savo pasirinktų ekspertų vertinimo išvadas, atsižvelgiant į tai, kad teismo ekspertizė atlikta teismui parinkus ekspertą, laikytina, kad jo išvada yra objektyviausia ir eksperto nurodyta žemės sklypo 236 000 Eur verte turėtų būti vadovaujamasi sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už nustatytus servitutus dydžio. Taip pat kartu turėtų būti vertinama ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Infrada“ sąmata, pagal kurią matyti kokias atsakovė turėjo kelio įrengimo išlaidas, kurių atsakovė pateikti negalėjo, nes darbus vykdė ūkio rangos būdu. Dėl apskaičiavimo sumos pažymėjo, kad prie ieškinio pateiktas detalusis planas, iš kurio matyti, kad ieškovui nustatyta servituto dalis iš bendro žemės sklypo (5 240 kv. m) ir šiuo žemės sklypu naudojasi ne 24 žemės sklypų savininkai, o 18 žemės sklypų savininkų, ir neaišku, per kurią pusę važinės tolimesnių žemės sklypų savininkai. Todėl turėtų būti priteista atsakovei 15 271,19 Eur kompensacija (236 000 /18 ir prie jų pridėjus UAB „Infrados“ sąmatoje nurodytą 38 899,44 Eur sumą / 18). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas nustatytas 5 240 kv. m žemės sklypui, galutinė priteistina kompensacija atsakovams sudaro 12 165,74 Eur, kuri turėtų būti priteista pagal jiems priklausančias to infrastruktūrinio sklypo dalis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė:

3.1. priteisti iš ieškovo S. U. atsakovei I. L. 6 520,50 Eur kompensaciją dėl servituto nustatymo; atsakovei A. R. 327,83 Eur kompensaciją dėl servituto nustatymo; atsakovams A. P. ir R. P. solidariai 327,83 Eur kompensaciją dėl servituto nustatymo; atsakovams N. B. ir N. B. solidariai 327,83 Eur kompensaciją dėl servituto nustatymo.

3.2. priteisti ieškovui S. U. iš atsakovės I. L. 1 778,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės A. R. 128,06 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo A. P. 84,36 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės R. P. 84,36 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės N. B. 84,36 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo N. B. 84,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas iš teismo paskirtos ekspertizės išvados Nr. Re24-014 – 0,6867 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno m. sav. teritorijoje, nustatė, kad lyginamuoju metodu rinkos vertė 2024 m. gegužės 14 d. yra 236 000 Eur.

5. Teismas nurodė, kad atsakovės pateikta Rinkos vertės nustatymo Ekspertinio tyrimo ataskaita Nr. 21-05-VKNT-03, kuria tarnaujantis žemės sklypas buvo vertintas 2021 m. gegužės 3 d., teismas nesivadovauja, kadangi joje vertinimas atliktas prieš 3,5 metų, kas gali turėti reikšmingą įtaką turto vertei. Atsakovės I. L. užsakymu to paties eksperto atlikta Kompensacijos dydžio už servitutus nustatymo Ekspertinio tyrimo ataskaita Nr. 24-02-VKNT-18, pagal kurią 2024 m. vasario 18 d. tarnaujančio žemės sklypo, apriboto servitutais atlygintino servituto dydis nustatytas 126 000 Eur teismas nesivadovauja dėl dviejų priežasčių. Pirma, sutinkamai su CK 4.129 straipsnio nuostatomis, kompensacijos už servituto nustatymą rūšies ir dydžio nustatymas priklauso išimtinai teismo diskrecijai, t. y., tik teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustato, kokios rūšies ir kokia suma turi būti kompensuojamas savininko teisių suvaržymas ir šalių prašymas priteisti konkrečios rūšies kompensaciją negali riboti aptariamos teismo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017). Antra, dar sprendžiant klausimą dėl ekspertizės skyrimo ieškovas išdėstė poziciją dėl teismo eksperto V. G. nešališkumo, nurodydamas, kad jau tuo metu ekspertas buvo gavęs atlygį už privačiai užsakytą tyrimo ataskaitą, kurią buvo apmokėjęs atsakovės atstovo advokato A. M. brolio vadovaujama įmonė UAB „Consultationes et solutiones“. Pažymėjo, kad ir už į bylą pateiktą Kompensacijos dydžio už servitutus nustatymo Ekspertinio tyrimo ataskaitą Nr. 24-02-VKNT-18 sumokėjo ta pati įmonė. Nei atsakovei I. L., nei jos atstovui nepateikus paaiškinimų, kokie ryšiai sieja atsakovę su jos atstovo advokato A. M. brolio vadovaujama įmone, sutiktina su ieškovo nuomone, jog tokia situacija kelia abejones dėl šio eksperto objektyvumo ir patikimumo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. NB23-12 (426), pažymėjo, jog kaip nurodyta ataskaitos 1.9 punkte, vertintojas netyrė nuosavybės teisių į vertinamą turtą ar tų teisių apsunkinimo klausimų kitaip, negu tai pateikia VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše (dokumentų kopijos pateiktos ataskaitos prieduose), kas reiškia, kad vertintojas tarnaujantį žemės sklypą vertino su jame įregistruotais servitutais (S1) ir (S2). Tikėtina, kad būtent dėl šios priežasties, šioje ataskaitoje žemės sklypo vertė įvertinta pakankamai nedidele kaina, kuri 2–2,5 karto skiriasi nuo kitų individualiai atliktų vertinimų. Būtent dėl tokio tarnaujančio žemės sklypo vertės skirtumo šalys sutiko, kad būtų teismo nutartimi paskirta ekspertizė ginčo turto vertei nustatyti, ieškovei suabejojus dėl paskirto eksperto nešališkumo buvo pakeistas teismo ekspertas, šalys per pusę sumokėjo už ekspertizės išvadas.

7. Teismas nurodė, kad ekspertizę atlikusio eksperto M. K. surinktoje informacijoje pateikti tiek individualūs vertinamo turto ypatumai, tiek bendrieji rinkos kriterijai, taip pat nurodytas ir apskaičiuotas vertinamo žemės sklypo naudojimo būdo (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus teritorijos) ir naudotų analogų naudojimo būdo (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) skirtumų koeficientas.

8. Skaičiuodamas servituto kompensacijos dydį teismas rėmėsi teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada Nr. RE24-014, pagal kurią 0,6867 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2024 m. gegužės 14 d. yra 236 000 Eur.

9. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio ir apimties, kurią ieškovas privalo sumokėti atsakovams už nustatomą servitutą, pažymėjo, jog itin svarbi aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra ta, jog, kaip nurodė Kauno apygardos teismas savo 2022 m. liepos 28 d. nutartyje, nustatydamas servitutus, pati atsakovė I. L. buvo detaliojo plano iniciatorė ir užsakovė, kuri pati formavo žemės sklypus, tame tarpe ir servitutinį žemės sklypą, tikslu parduoti naujai suformuotus sklypus ir gauti iš to pelną. Nustatytų servitutų plotas – 5 240 kv. m, kas sudaro didžiąją žemės sklypo dalį, tačiau įvertinant tai, jog pati atsakovė I. L. buvo numačiusi būtent tokį šio žemės sklypo naudojimo būdą, t. y., šis žemės sklypas iš esmės ir yra suformuotas su naudojimusi kitais sklypais susijusių interesų užtikrinimui, bei tai, kad atsakovė I. L. pati, ar kiti jai priklausančių žemės sklypų pirkėjai naudosis tuo pačiu servitutiniu keliu, laikytina, kad tarnaujančio daikto savininkų, tarp jų ir pačios atsakovės I. L., teisės ir teisėti interesai nėra pernelyg suvaržyti. Taip pat įvertintina ir tai, kad servitutas nustatomas neterminuotam laikotarpiui.

10. Atsižvelgdamas į atsakovų nuosavybės teisės suvaržymų turinį ir apimtį, teismas sprendė, kad tinkamą viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų teisių ir interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus labiausiai užtikrina vienkartinė piniginė kompensacija.

11. Teismas, įvertinęs tai, kad servitutai nustatyti ne visam atsakovams priklausančiam žemės sklypui, o tik jo daliai – 5 240 kv. m, atitinkamai apskaičiuotina šios žemės sklypo dalies vertė padalinta iš 24 žemės sklypų (236 000 / 6 867 × 5240 = 180 084 / 24 = 7 504 Eur). Atsakovės I. L. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad apskaičiuojant kompensaciją už nustatytus servitutus servitutais apsunkinta žemės sklypo dalis turėtų būti dalijama ne iš 24, o iš 18 žemės sklypų, kadangi tolimesni žemės sklypų savininkai neaišku ar važinės per (duomenys neskelbtini) gatvę, ar važiuos link Kalnelio gatvės. Teismas pažymėjo, kad atsakovė I. L. pati projektavo servitutinį sklypą visiems 24 žemės sklypams, kas reiškia, kad pravažiavimas servitutiniu keliu numatytas visų 24 žemės sklypų savininkams ir jokio draudimo, kaip nurodo atsakovės I. L. atstovas „tolimesniems žemės sklypams“ pravažiuoti, nėra nustatyta. Be to, net jei kažkas naudosis kitu išvažiavimu per (duomenys neskelbtini) gatvę link (duomenys neskelbtini) gatvės, vis tiek bus naudojamasi dalimi servitutinio kelio, todėl šie atsakovės atstovo argumentai atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti.

12. Teismas pažymėjo, kad sąmata yra būsimų sąnaudų, išlaidų apskaičiavimas, kas reiškia, kad ji pati savaime negali būti įrodymu, patvirtinančiu turėtas išlaidas. Net jei atsakovė I. L. kelią įrenginėjo ūkio būdu, ji turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius kelio įrengimui turėtas išlaidas. Sąmata nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė atliko sąmatoje nurodytus darbus, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kokiomis medžiagomis ji tai darė, nepateikti jokių medžiagų įsigijimo / pirkimo kvitai, kiti išlaidas patvirtinantys dokumentai. Byloje nebuvo atlikta jokia statybos techninė ekspertizė, siekiant įvertinti jau įrengto kelio išlaidas, nepateiktos jokios pačios atsakovės užsakymu atliktos ekspertinės išvados dėl atliktų darbų, todėl konstatuotina, kad atsakovė neįrodė išlaidų, patirtų įrengiant kelią, kas reiškia neįrodė turėtų nuostolių, todėl neįgijo teisės į jų atlyginimą.

13. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama praktika, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, konstatavo, jog ieškovas atsakovams turėtų sumokėti 7 504 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už nustatytą 0,5240 ha ploto kelio servitutą. Nors atsakovai A. R., N. B. ir N. B. nagrinėjamoje byloje nuomonės dėl servitutų atlygintinumo nepateikė, byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių jog tarp šių tarnaujančiojo daikto savininkų ir ieškovo yra kitokie susitarimai dėl servituto ne /atlygintinumo. Teismo paskaičiuotą sumą padalijus atsakovams proporcingai jų turimo žemės sklypo daliai iš ieškovo atsakovei I. L. priteistina 6 520,50 Eur (7 504 × 663 / 763) kompensacija; atsakovei A. R. – 327,83 Eur (7 504 × 100 / 2 289) kompensacija; atsakovams A. P. ir R. P. solidariai – 327,83 Eur (7 504 × 100 / 2 289) kompensacija; N. B. ir N. B. – solidariai – 327,83 Eur (7 504 × 100 / 2 289) kompensacija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Atsakovė I. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti iš ieškovo S. U., atsakovės I. L. naudai visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

14.1. Ieškovo prašomais nustatyti servitutais atsakovė iš esmės neteko valdomos nuosavybės, o ieškovas įgijo teisę nurodytu žemės sklypu naudotis, kas akivaizdžiai rodo, jog buvo pagrindas nustatyti atlygintiną servitutą. Tačiau, apeliantės manymu, teismas tinkamai neįvertino atsakovės patirtų nuostolių dėl servitutų nustatymo. Atsakovė investavo pinigines lėšas tiek į privažiavimo kelią (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengimą, tiek į patį žemės sklypą bei jo formavimą.

14.2. Pagal byloje esančius duomenis į privažiavimą esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje atsakovės buvo investuota daugiau nei 38 899,44 Eur (pridėta UAB „Infrada“ lokalinė sąmata, kuria apskaičiuota atsakovės patirtos išlaidos, įrengiant esamos dangos kelią, kuri sudaryta pagal esamą kelio padėtį). Taigi, vien pagal šią sąmatą ieškovui tenkanti dalis už esamą įrengtą privažiavimą į sklypą sudaro 1620,81 Eur (38 899,44 / 24 sklypai), t. y. teismas iš ieškovo turėjo priteisti atsakovei bent jau 1620,81 Eur kompensaciją už privažiavimo įrengimą.

14.3. Ieškovas įsigijo tik žemės sklypą, tačiau jam nebuvo perduotas nei I. L. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, kuriame buvo prašoma nustatyti servitutai, nei jos įrengtas privažiavimas (duomenys neskelbtini) gatvėje, nei kokie nors atsakovės lėšomis įrengti inžineriniai tinklai. Taigi, I. L. teismo sprendimu turėjo būti proporcingai kompensuota ne tik dalies žemės sklypo netekimas, bet vadovaujantis Kasacinio teismo praktika, ir esamo kelio įrengimo kaštai. Šiuo atveju atsakovė iš esmės prarado ne tik sklypą bet ir visas išlaidas kelio įrengimui, t. y. pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino dėl nustatytų servitutų atsakovės patirtų nuostolių.

14.4. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visiškai nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl šių atsakovės patirtų išlaidų kompensavimo. Ieškovas neginčijo faktinių aplinkybių, jog būtent atsakovė įrengė kelią ir kad dėl to atsakovė patyrė išlaidų. Kadangi darbai buvo atliekami ūkio būdu, atsakovė į bylą pateikė skaičiavimus dėl jau patirtų išlaidų kelio įrengimui, pagal esamą kelio dangą ir būklę. Ieškovas neginčijo atsakovės pateiktų duomenų, tuo labiau, į bylą nepateikė jokių kitokių skaičiavimų. Todėl, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Servituto atlygintinumo, visiškai nepagrįstai nesivadovavo atsakovės pateikta UAB „Infrada“ lokaline sąmata ir joje nurodytomis atsakovės jau patirtomis išlaidomis kelio dangai įrengti. Tuo labiau, ieškovui neginčijant šios lokalinės sąmatos, nebuvo pagrindo atsakovei prašyti teismo skirti ir sprendime nurodytos teismo ekspertizės.

14.5. Nagrinėjamu atveju byloje buvo duomenys dėl atsakovės patirtų išlaidų keliui įrengti, jų niekas neginčijo, tačiau pirmosios instancijos teismas šias išlaidas nepagrįstai atsisakė vertinti jas visas priteisiant iš ieškovo būtent atsakovės naudai, kuri išskirtinai viena šias išlaidas ir patyrė.

Žemesnės instancijos teismas

14.6. Teismas visiškai nevertino, kad buvo nustatytas ir servitutas, leidžiantis tiesti komunikacijas, tik vienam ieškovui. Teismas, nustatydamas bendrą kompensacijos dydį už servitutus, nors buvo nustatomi net du skirtingi servitutai, nepasisakė kokio dydžio kompensacija turi būti mokama už kiekvieną iš jų, neįvertino ir kokią naudą įgijo viešpataujančiojo daikto savininkas dėl minimo servituto nustatymo. Tai tik patvirtina, kad teismas tinkamai neįvertino su servitutų nustatymu mokėtinos tinkamos kompensacijos dydžio. Nustatytas komunikacijų tiesimo servitutas S2 (jo apsauginės zonos), skirtas tenkinti tik ieškovo interesus, labiau varžo atsakovės teises, nei kelio servitutas, kuris iš esmės skirtas aptarnauti ir kitiems žemės sklypų savininkams.

14.7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. tinkamai neįvertino ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-11-23 įsakymu Nr. A-4731 patvirtinto detaliojo plano (toliau tekste – „Detalusis planas“) sprendinių ir jų reikšmės nustatant už servitutus tinkamo atlygio, kas taip pat sąlygojo neišsamaus ir neteisėto sprendimo priėmimą. Jau buvo minėta, kad byloje servituto atlygintinumo klausimas pilnai iš esmės neišspręstas, nes atsakovės nuomone, pagrinde civilinės bylos nagrinėjimas ir sprendimo surašymas išskirtinai yra susijęs su kompensacijos apskaičiavimui už nustatytą tik kelio servitutą S1.

14.8. Teismas, apskaičiuodamas kompensacijos dydį už nustatytus dvejus servitutus S1 ir S2, neįvertino aplinkybės, jog ieškovui nustatytas servitutas S2, iš principo riboja labiau atsakovės nuosavybę nei servitutas S1. Tokį manymą pagrindžia detaliojo plano sprendiniai ir tiesiamiems inžinieriniams tinklams taikomos apsaugos zonos: vandentiekio tinklams apsaugos zona po 5 m., pločio iš abiejų pusių; kanalizacijos tinklams apsaugos zona po 5 m., pločio iš abiejų pusių; vidutinio slėgio dujotiekiui apsaugos zona po 4 m., pločio iš abiejų pusių; elektros kabelių linijai apsaugos zona po 1 m., pločio iš abiejų pusių; ryšių linijai apsaugos zona po 2 m., pločio iš abiejų pusių. Teismas, nagrinėdamas bylą, surašydamas sprendimą visiškai neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių dėl ieškovui nustatyto servituto S2 papildomai nustatytinų suvaržymų atsakovės žemės sklypui, nesprendė servituto S2, atlygintinumo klausimo.

14.9. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovės I. L. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad apskaičiuojant kompensaciją už nustatytus servitutus servitutais apsunkinta žemės sklypo dalis turėtų būti dalijama ne iš 24, o iš 18 žemės sklypų, kadangi 6 žemės sklypų savininkai pagal esamus Detaliojo plano sprendinius net nesinaudos nustatomu servitutu, t. y. nevažinės per (duomenys neskelbtini) gatvę, o važiuos link Kalnelio gatvės. Nepaisant to, teismas sprendime nurodė, kad atsakovė I. L. pati projektavo servitutinį sklypą visiems 24 žemės sklypams, kas reiškia, kad pravažiavimas servitutiniu keliu numatytas visų 24 žemės sklypų savininkams ir jokio draudimo, kaip nurodo atsakovės I. L. atstovas „tolimesniems žemės sklypams“ pravažiuoti, nėra nustatyta.

14.10. Detaliojo plano sprendiniai tik patvirtina, jog likę 6 sklypai, pagal detalųjį planą sunumeruoti Nr. 10, 11, 12, 13, 14, 15, įvažiuos ir išvažiuos tik pro Kalnelio gatvę, nes kitokio įvažiavimo / išvažiavimo nėra nei suprojektuota, nei realiai įrengta. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, nepagrįstą byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl taip pat netinkamai apskaičiavimo atsakovei mokėtiną kompensacijos dydį už servituto S1 nustatymą, t. y. priteista kompensacijos suma atsakovams turėjo būti 2501,00 Eur didesnė (10`005,00 – 7`504,00 Eur), o ieškovei tenkanti kompensacijos dalis (10`005,00 × 663 / 763 = 8694,00) 2173,50 Eur didesnė (8694,00 – 6520,50), nei priteista sprendimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vien iš byloje esančių duomenų, apeliantei I. L. turėjo priteisti bent 10`314,81 Eur kompensaciją už servituto S1 nustatymą (8694,00 + 1620,81 Eur už privažiavimo įrengimą).

14.11. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimu neproporcingai suvaržyta atsakovės teisė į nuosavybę ir jai ieškovo tinkamai nėra atlyginta už servitutų nustatymą, nes atsakovė netekta didelės dalies jai teismo priteistos kompensacijos už ieškovo naudai nustatytą servitutą ir atitinkamai jos nuosavybės teisės suvaržymą, kadangi nėra kompensuojamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Sprendimu priešingai, ieškovo naudai yra priteistos jo patirtos visos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė mano, jog tokiu atveju turėjo būti priteistos atsakovės patirtos viso išlaidos iš ieškovo, t. y. atsakovė mano, jog turi būti jai atlygintos bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė išimtinai dėl ieškovo veiksmų (reikalavimo nustatyti neatlygintinus servitutus).

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas S. U. prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą ir palikti sprendimą nepakeistą; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

16.1. Apeliantė teigia, jog realiai patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų negalėjo pateikti, nes darbus vykdė ūkio rangos būdu, vis tik tokie argumentai vertintini kritiškai. Net jei kelio įrengimo darbai buvo atliekami ūkio rangos būdu, tam buvo reikalinga speciali technika ir perkamos atitinkamos medžiagos. UAB „Infrada“ lokalinėje sąmatoje nurodyti tokie darbai kaip „kelmų rovimas“, „augalinio sluoksnio kasimas ekskavatoriais, pakrovimas į autosavivarčius“, „sankasos planiravimas, tankinimas“, „šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimas“, „malto betono skaldos 70% ir 0/32 žvyro 30% mišinio dangos įrengimas“. Byloje nėra jokių duomenų, pavyzdžiui, apie tai, kad apeliantė pati turi ar nuomojosi specialią techniką (ekskavatorius, autosavivarčius ir kt.), ar apie tai, kad buvo perkama betono skalda bei žvyras ir pan. Akivaizdu, kad pati apeliantė kelio įrengimo darbų atlikti negalėjo, tam tikslui ji turėjo samdyti specialistus, nuomotis techniką, pirkti atitinkamas medžiagas. Kadangi apeliantė niekaip neįrodė savo patirtų išlaidų, teismas visiškai pagrįstai nepriteisė tokių neįrodytų nuostolių atlyginimo.

16.2. Apeliantės pateikta lokalinė sąmata vertintina kritiškai bent keliais aspektais, t. y., (1) kaip teismas pagrįstai nurodė, tai yra būsimų sąnaudų sąmata, kuri niekaip nepatvirtina realiai patirtų išlaidų, (2) šioje lokalinėje sąmatoje galutinė suma nurodoma su PVM ir būtent šią sumą, kaip priteistiną, apeliantė nurodo savo apeliaciniame skunde; tokios sumos priteisimas iš ieškovo neabejotinai sudarytų prielaidas apeliantei nepagrįstai praturtėti; (3) šios lokalinės sąmatos užsakovas yra nagrinėjamoje byloje nedalyvaujantis asmuo UAB „Consultationes et solutiones“, apie kurio sąsajas su apeliantės atstovu advokatu A. M. (įmonės vadovas yra jo brolis) yra pasisakyta, todėl tokia situacija neabejotinai kelia abejonių ir dėl lokalinės sąmatos patikimumo. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad ieškovas tokiai lokalinei sąmatai neprieštaravo. Ieškovas 2021-04-02 pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus.

16.3. Sprendime teismas nusprendė vadovautis teismo nutartimi paskirta ir įstatymo nustatyta tvarka atlikta ekspertizės išvada, kurią surašė ekspertas M. K.. Atliekant ekspertizę buvo vertinama Tarnaujančio sklypo, o ne pačių servitutų, kelio ar inžinerinių tinklų rinkos vertė. Taigi, servitutų atlygintinumo klausimas buvo sprendžiamas pagal Tarnaujančio sklypo dalies rinkos vertę, tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, pasirinko būtent tokį vertinimo kriterijų. Apeliantė negali tikėtis, kad už tokio pat dydžio servitutus tame pačiame sklype būtų skaičiuojama dvigubą rinkos kainą atitinkanti kompensacija, nes tokiu atveju kompensacija atliktų ne kompensavimo, o pasipelnymo ieškovo sąskaita funkciją. Šiuo atveju teismas priteisė sklypo dalies, apsunkintos servitutais, rinkos vertę ir bet kokių papildomų šią vertę viršijančių sumų priteisimas neabejotinai sudarytų prielaidas nepagrįstam apeliantės praturtėjimui.

16.4. Apeliantė nurodo, jog nesutinka, kad apskaičiuota Tarnaujančio sklypo dalies vertė turėjo būti padalinta iš 24 žemės sklypų, nes jos nuomone, šešių žemės sklypų savininkai net nesinaudos servitutu. Nors pati apeliantė, pasisakydama dėl kelio įrengimo išlaidų atlyginimo, nurodo, kad lokalinėje sąmatoje nurodyta suma turi būti dalinama iš 24 žemės sklypų (apeliacinio skundo 18 p.), vėliau teikia prieštaringus argumentus ir jau nurodo, kad atlyginant Tarnaujančio sklypo vertę, ji turėjo būti padalinta iš 18 žemės sklypų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal ginčo teritorijoje galiojantį Detalųjį planą matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra akligatvis, o įvažiavimas/išvažiavimas į kvartalą numatytas per Kalnelio gatvę ir, apeliantės nuomone, tai patvirtina, kad pagal Detalųjį planą sunumeruoti sklypai Nr. 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 gali įvažiuoti ir išvažiuoti tik pro Kalnelio gatvę. Tokie apeliantės pasvarstymai yra visiškai nelogiški ir niekuo nepagrįsti.

16.5. Apeliantė, nurodydama, kad teismas neva nesivadovauja Detaliojo plano sprendiniais, pati juos vertina selektyviai. Detaliajame plane visas Tarnaujantis sklypas buvo nurodytas kaip servitutinis ir visų Detaliuoju planu suplanuotų sklypų atžvilgiu. Apeliantės argumentai, jog apskaičiuota Tarnaujančio sklypo dalies vertė turėjo būti padalinta ne iš 24, o iš 18 žemės sklypų, yra niekuo nepagrįsti ir atmestini.

16.6. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, dėl ko apeliantė neteko didelės dalies jai priteistos kompensacijos už ieškovo naudai nustatytą servitutą ir jos nuosavybės teisių suvaržymą. Ieškovo manymu, teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, tinkamai pritaikė teisingumo ir proporcingumo principą bei įvertino visų bylos šalių interesus. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovui buvo priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas advokato pagalbai apmokėti iš viso patyrė 4 598 Eur, tačiau teismas priteisė ieškovui tik 2 000 Eur.

16.7. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas dar 2020-01-15 apeliantei ir kitiems atsakovams šioje byloje siuntė pasiūlymą sudaryti su ieškovu sutartį dėl servituto nustatymo, tačiau apeliantė į pasiūlymą nereagavo ir, apskritai, savo nuomonę raštu šioje byloje pareiškė tik praėjus metams nuo 2020-01-31 ieškinio pateikimo teismui 2021-02-08 rašytiniuose paaiškinimuose. Apeliantė klaidingai nurodo, jog ji neva neprieštaravo servitutų nustatymui. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad apeliantė iš esmės nesutiko su servitutų nustatymu.

16.8. Be to, apeliantė jau kėlė klausimus, susijusius su teismo teise vertinti servitutų kompensacijos klausimą, kaip išvestinį. Savo 2022-10-05 kasaciniame skunde (50 p.) ji nurodė, kad teismas peržengė apeliaciniu skundu, ieškiniu nustatytas nagrinėjimo ribas, kad teismas neturėjo pagrindo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bylos dalies dėl atlyginimo už servitutus nustatymo, kadangi ieškovas tokio reikalavimo (dėl servituto atlygintinumo) nereiškė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde, priešingai, kaip jau nurodyta, apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, kad servitutai turi būti nustatyti neatlygintinai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl atsakovės 2025-03-04 atsikirtimų/rašytinių paaiškinimų

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Šiuo aspektu yra pasisakęs kasacinis teismas, nurodydamas, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197- 611/2015).

19. Nagrinėjamu atveju atsakovės (apeliantės) rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė dėstomomis aplinkybėmis papildomai argumentuoja savo skundą, nurodo naujų motyvų, kodėl jos apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas, teikiami atsikirtimai į ieškovo atsiliepimo argumentus. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingų šalių apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai. Nagrinėjamu atveju savo rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė pateikė atsikirtimus į ieškovo atsiliepime nurodytus argumentus, t. y. pateikė atsiliepimą į atsiliepimą, nors galimybės pateikti tokio pobūdžio dokumentą bylos civilinio proceso normos nenumato (CPK 318 straipsnis). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė, atsikirsdama į atsiliepimo argumentus, iš esmės siekia papildyti savo apeliacinį skundą naujomis aplinkybėmis, todėl atsakovės (apeliantės) rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimas, kuriuo priteista iš ieškovo S. U. atsakovei I. L. 6 520,50 Eur kompensacija dėl servitutų nustatymo atsakovės sklype bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Kauno apygardos teismo teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-10004-945/2022 panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą; priėmė naują sprendimą dėl ieškinio reikalavimo nustatyti servitutus ir šį ieškinio reikalavimą patenkino: nustatė kelio servitutą (S1) – kodas 114, teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, 5 240 kv. m ploto, pagal UAB „Topoprojektas“ 2020 m. sausio 21 d. parengtą servituto nustatymo planą, tarnaujančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Kauno m. savivaldybės teritorijoje, Kaune, viešpataujančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai; nustatė servitutą (S2) – kodas 218, teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, 5 240 kv. m ploto, pagal UAB „Topoprojektas“ 2020 m. sausio 21 d. parengtą servituto nustatymo planą, tarnaujančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Kauno m. savivaldybės teritorijoje, Kaune, viešpataujančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai. Bylos dalį dėl atlyginimo už servitutus nustatymo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas servituto kompensacijos dydį, rėmėsi teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada Nr. RE24-014, pagal kurią nustatyta, kad 0,6867 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2024 m. gegužės 14 d. yra 236 000 Eur.

23. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija teismo išvados, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, rėmėsi byloje atliktos ekspertizės išvada nustatyta žemės sklypo verte (236 000 Eur).

24. Atsakovė nesutinka su teismo išvada nepriteisti esamo kelio įrengimo išlaidų – 38 899,44 Eur (ieškovui tenkanti dalis už esamą įrengtą privažiavimą į sklypą sudarytų 1620,81 Eur (38 899,44 /24 sklypai). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto atlygintinumo, visiškai nepagrįstai nesivadovavo atsakovės pateikta UAB „Infrada“ lokaline sąmata ir joje nurodytomis atsakovės jau patirtomis išlaidomis kelio dangai įrengti. Tuo labiau, ieškovui neginčijant šios lokalinės sąmatos, nebuvo pagrindo atsakovei prašyti teismo skirti ir sprendime nurodytos teismo ekspertizės.

25. Nesutiktina su atsakove, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo lokalinės sąmatos, todėl nesant ginčo dėl sąmatos, joje nurodyta išlaidų suma turėjo būti priteista iš ieškovo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas dar bylą nagrinėjant pirmąjį kartą 2021-04-02 pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus (failas 2, bylos lapai 56-61), kuriuose nurodė, jog pateikta lokalinė sąmata negali būti laikoma patikimu įrodymu, kuris patvirtintų, jog atsakovė patyrė kelio įrengimo išlaidas, nes: 1) Lokalinės sąmatos užsakovas yra su šia civiline byla jokio ryšio neturintis juridinis asmuo UAB „Consultationes et solutiones“; 2) Lokalinė sąmata nepatvirtina, kad atsakovė yra sumokėjusi joje nurodytą pinigų sumą; 3) Lokalinėje sąmatoje aiškiai nurodoma, kad ji sudaryta pagal esamo kelio padėtį, t. y. ji nepatvirtina nei pačių darbų atlikimo fakto, nei pagrįstos jų atlikimo kainos.

26. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, sąmata nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė atliko sąmatoje nurodytus darbus, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kokiomis medžiagomis ji tai darė, nepateikti jokių medžiagų įsigijimo/pirkimo kvitai, kiti išlaidas patvirtinantys dokumentai. Ieškovė tik paaiškino, kad kelio įrengimo darbus ji atliko ūkio būdu ir jokių faktines išlaidas patvirtinančių įrodymų neteikė.

27. Lokalinėje sąmatoje atliktas paskaičiavimas 2020 m. gruodžio 9 d. tokiems darbams atlikti: vaismedžių pjovimas, smulkinimas, utilizavimas 5952 Eur sumai; kelmų rovimas ir utilizavimas 8370 Eur sumai; augalinio sluoksnio kasimas ekskavatoriais, pakrovimas į autosavivarčius ir išvežimas iki 5 km atstumu 1915 Eur sumai; žemės sankasos planiravimas, tankinimas 1288,58 Eur sumai; apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimas 6554,93 Eur sumai; malto betono skaldos 70 proc. ir 0/32 žvyro 30 proc. mišinio dangos įrengimas 8067,60 Eur sumai. Bendra suma sudaro 32 148,30 Eur, o PVM suma 6 751,14 Eur.

28. Paprastai atliekant darbus ūkio būdu siekiama patirti kuo mažesnes sąnaudas lyginant su įmonių nustatytais įkainiais, kurios įskaičiuoja mokesčius, pelną ir pan., kas matyti ir iš į bylą pateiktos lokalinės sąmatos, kurioje nurodyta darbų kaina kartu su PVM. Nors realiai atsakovė, atlikdama darbus ūkio būdu, jokių su mokesčiais valstybei susijusių išlaidų patirti negalėjo. Tačiau į sąmatą, pagal kurią prašo priteisti iš ieškovo patirtas išlaidų sumas kelio įrengimui yra įtraukusi ir PVM sumą.

29. Kaip matyti, lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad darbams atlikti buvo reikalinga ir speciali technika: ekskavatorius, autosavivartis. Abejotina, ar atsakovė pati galėjo atlikti tokius darbus, kuriai reikalingi specialūs įgūdžiai ir technika. Be to, iš pateiktų į bylą kelio nuotraukų, matyti, kad kelias yra prastos būklės (nelygus, duobėtas ir pan.), pateiktose kelio nuotraukose neatsispindi lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai (žemės sankasos planiravimas, tankinimas, apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimas, malto betono skaldos ir žvyro mišinio dangos įrengimas).

30. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Kadangi nagrinėjamu bylos atveju atsakovė neįrodė savo patirtų išlaidų kelio įrengimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė šių išlaidų atsakovei iš ieškovo.

31. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-11-23 įsakymu Nr. A-4731 patvirtinto detaliojo plano (toliau tekste – „Detalusis planas“) sprendinių ir jų reikšmės nustatant už servitutus tinkamo atlygio. Atsakovės nuomone, teismas, apskaičiuodamas kompensacijos dydį už nustatytus dvejus servitutus S1 ir S2, neįvertino aplinkybės, jog ieškovui nustatytas servitutas S2, iš principo riboja labiau atsakovės nuosavybę nei servitutas S1.

32. Įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu nustatyta:

32.1. (S1) – kodas 114, teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, 5 240 kv. m ploto, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Topoprojektas“ 2020 m. sausio 21 d. parengtą servituto nustatymo planą, tarnaujančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Kauno m. savivaldybės teritorijoje, Kaune, viešpataujančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai;

32.2. (S2) – kodas 218, teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, 5 240 kv. m ploto, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Topoprojektas“ 2020 m. sausio 21 d. parengtą servituto nustatymo planą, tarnaujančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Kauno m. savivaldybės teritorijoje, Kaune, viešpataujančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai.

33. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Vykdydamas tokią pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnis). Teismas disponuoja diskrecijos teise nustatyti kompensacijos dydį, įvertinęs, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 36 punktas).

34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė, pagal kasacinio teismo praktiką, gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį, kai priteisiama vienkartinė, o ne periodinė kompensacija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217 /2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).

35. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl servituto atlyginimo, pažymėjo, jog itin svarbi aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra ta, jog, kaip nurodė Kauno apygardos teismas savo 2022 m. liepos 28 d. nutartyje, nustatydamas servitutus, pati atsakovė I. L. buvo detaliojo plano iniciatorė ir užsakovė, kuri pati formavo žemės sklypus, tame tarpe ir servitutinį žemės sklypą, tikslu parduoti naujai suformuotus sklypus ir gauti iš to pelną. Teismas nurodė, kad nustatytų servitutų plotas – 5 240 kv. m, kas sudaro didžiąją žemės sklypo dalį, tačiau įvertinant tai, jog pati atsakovė I. L. buvo numačiusi būtent tokį šio žemės sklypo naudojimo būdą, t. y., šis žemės sklypas iš esmės ir yra suformuotas su naudojimusi kitais sklypais susijusių interesų užtikrinimui, bei tai, kad atsakovė I. L. pati, ar kiti jai priklausančių žemės sklypų pirkėjai naudosis tuo pačiu servitutiniu keliu, laikytina, kad tarnaujančio daikto savininkų, tarp jų ir pačios atsakovės I. L., teisės ir teisėti interesai nėra pernelyg suvaržyti.

36. Kaip minėta, byloje buvo paskirta ekspertizė 0,6867 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertei 2024 m. gegužės 14 d. nustatyti. Į bylą pateikta ekspertizės išvada, kurioje nustatyta, kad šio sklypo vertė nurodytai datai yra 236 000 Eur.

37. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į eksperto nustatytą sklypo vertę ir atsakovės detaliajame plane suformuotą servitutinį žemės sklypo plotą (5 240 kv. m), sprendė, kad ieškovas atsakovams turėtų sumokėti 7 504 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už nustatytą 0,5240 ha ploto kelio servitutą. Atsakovei mokėtina kompensacijos dalis sudaro 6 520,50 Eur (7 504 × 663 / 763). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ši suma buvo priteista už S1 nustatytą servitutą, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovui nustatytas servitutas S2, iš principo riboja labiau atsakovės nuosavybę nei servitutas S1. Teisėjų kolegija, nesutikdama su atsakove, pažymi, kad servitutai S1 ir S2 yra tame pačiame plote, užima 5 240 kv. m ploto tik yra skirtingos paskirties (kelio servitutas ir teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas 5 240 kv. m plote). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei priteisė apsunkintos servitutais žemės sklypo dalies rinkos vertę. Nebuvo jokio pagrindo priteisti papildomai kitą sumą, nes tokios sumos priteisimas gerokai viršytų apsunkintos servitutais žemės sklypo dalies rinkos vertę. Sutiktina su ieškovu, kad bet kokių papildomų šią vertę viršijančių sumų priteisimas sudarytų prielaidas nepagrįstam atsakovės praturtėjimui. Tuo labiau, kad atsakovė pati bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad už servitutų nustatymą jai turi būti priteista kompensacija atsižvelgiant į žemės sklypo vertę ir kelio įrengimo kaštus.

38. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka, kad apskaičiuota tarnaujančio sklypo dalies vertė turėjo būti padalinta iš 24 žemės sklypų, nes jos nuomone, šešių žemės sklypų savininkai net nesinaudos servitutu. Apeliantės vertinimu, skaičiuojant kompensaciją už nustatytus servitutus servitutais apsunkinta žemės sklypo dalis turėtų būti dalijama ne iš 24, o iš 18 žemės sklypų. Su tokiu atsakovės argumentu nėra jokio pagrindo sutikti.

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad Detaliajame plane, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymu ir įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre. Pagal detalųjį planą 25-as sklypas – 0,6867 ha ploto žemės sklypas, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kauno m. savivaldybės teritorija, Kaunas, yra suformuotas ir skirtas tarnauti 1-24 sklypams servituto teisės pagrindu. Sklypui Nr. 25 pagal Detalųjį planą buvo suplanuotos ir dvi servitutų rūšys: kelio servitutas (teisė naudotis pėsčiųjų taku) – visiems; ir servitutas – teisė tiesti požemines komunikacijas – sklypams Nr. 1–24 ir inžinerinius tinklus eksploatuojančioms organizacijoms.

40. Bylą nagrinėjant pirmąjį kartą tiek apeliacinės instancijos teisme, tiek Lietuvos Aukščiausiame Teisme buvo vertinama, kad servitutas bus skirtas tarnauti 24 sklypams. Iš detaliojo plano sprendinių matyti, kad visi atsakovės nurodyti sklypai pagal detalųjį planą sunumeruoti Nr. 10, 11, 12, 13, 14, 15 suprojektuoti taip, kad jie galėtų naudotis tarnaujančio sklypo dalimi. Taigi, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad galimai 6 žemės sklypų savininkai nesinaudos jiems suteikta teise naudotis servitutiniu keliu, nesudaro pagrindo mažinti žemės sklypų skaičių iki 18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiuotiną žemės sklypo dalies vertę padalino iš 24 žemės sklypų.

41. Be to, atsakovės pozicija apeliacinės instancijos teisme nenuosekli. Apeliaciniame skunde ji nurodo, kad teismas, skaičiuodamas kompensaciją už nustatytus servitutus, servitutais apsunkinta žemės sklypo dalis turėtų būti dalijama ne iš 24, o iš 18 žemės sklypų. Tačiau pasisakydama apeliaciniame skunde dėl 1620,81 Eur kompensacijos už servitutinio kelio įrengimą ir šios sumos jai priteisimo, nurodo, kad kompensacija apskaičiuota turėjo būti lokalinėje sąmatoje nurodytą sumą už kelio darbus padalinus iš 24 sklypų (38 899,44 / 24 sklypai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

42. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovui buvo priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei nepagrįstai nepriteistos. Atsakovė mano, jog pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovei turėjo priteisti 4178,00 Eur.

43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

44. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas).

45. Taigi, kertinis principas, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad pralaimėjęs moka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

46. Vis dėlto CPK 93 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta teismo teisė nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

48. Nagrinėjamu atveju civilinę bylą dėl servituto nustatymo inicijavo ieškovas. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. liepos 28 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą ir nusprendė priimti naują sprendimą dėl ieškinio reikalavimo nustatyti servitutus, o bylos dalį dėl atlyginimo už servitutus nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą –ieškinį tenkinti visiškai. Taigi, ieškovas iš esmės laimėjo teisinį ginčą. Nenustatyta, kad šalių procesinis elgesys buvo netinkamas.

49. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai turi būti jai atlygintos bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė išimtinai dėl ieškovo veiksmų (reikalavimo nustatyti neatlygintinus servitutus). Su tokiais apeliantės argumentais nesutiktina. Bylos duomenimis, didžioji dalis šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarė atsakovei prieštaraujant dėl servitutų nustatymo pagal ieškovo pateiktą planą. Servitutų reikalingumo nustatymo klausimas buvo nagrinėjamas pirmos, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

50. Šioje byloje kasacinis teismas nutarties 53 punkte nurodė, kad priklausomai nuo to, ar tenkinamas ieškinio reikalavimas nustatyti servitutą atsakovo žemės sklype, privalomai turi būti sprendžiama dėl ieškinio reikalavimo priteisti atsakovui kompensaciją už servitutą, t. y. teismui patenkinus pagrindinį reikalavimą – nustačius servitutą tarnaujančiajame daikte yra sprendžiama dėl išvestinio reikalavimo (jo dalies) tenkinimo – kompensacijos, kurios dydį turi pareigą nustatyti teismas, priteisimo tarnaujančiojo daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022, 27 punktas). Taip pat teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs nustatyti ieškovo prašomus servitutus, pagrįstai laikė būtinu byloje išspręsti ir servituto atlygintinumo klausimą (CPK 270 straipsnis). Toks procesinis teismo sprendimas negali būti laikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu, todėl tokie atsakovės kasacinio skundo argumentai nepagrįsti (53 punktas).

51. Nurodytos kasacinio teismo išvados ir šioje byloje priimtas galutinis teismo patvirtina, kad ieškovui buvo patenkintas pagrindinis ieškinio reikalavimas – nustatyti servitutai. Kompensacijos priteisimas yra išvestinio pobūdžio reikalavimas, kuris nekeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Taip pat nėra pagrindo atsižvelgti į ankščiau šioje byloje priimtų teismo procesinių sprendimų baigiamuosius dokumentus, kurie buvo panaikinti ir kuriuos ginčijant šalys buvo patyrę bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino, kad galutinis sprendimas buvo priimtas ieškovo naudai, todėl būtent ieškovui, o ne atsakovei turi būti kompensuojamos bylinėjimosi išlaidas.

52. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovui buvo priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš viso sudaro 4 598,00 Eur (2 299,00 Eur + 1 210,00 Eur + 1 089,00 Eur), t. y., sudaro daugiau nei 60 proc. byloje apskaičiuotos kompensacijos už nustatytus servitutus. Pirmosios instancijos teismas priteistiną ieškovui sumą sumažino iki 2000 Eur motyvuodamas tuo, kad būtų neproporcingai suvaržyta atsakovų teisė į nuosavybę ir jiems ieškovo nebūtų tinkamai atlyginta už servitutą, nes atsakovai netektų didelės dalies jiems teismo priteistų kompensacijų už ieškovo naudai nustatytus servitutus ir atitinkamai jų nuosavybės teisės suvaržymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus priteisinat bylinėjimosi išlaidas, kai sprendžiamas atlygintino servituto nustatymo klausimas.

Dėl bylos baigties

53. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

54. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

56. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

57. Ieškovas pateikė sąskaitą ir apmokėjimo dokumentus už atsiliepimo į apeliacinį skundą (2450,25 Eur) surašymą. Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, todėl priteistinas jų atlyginimas.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės I. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2450,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Asta Pikelienė Urmila Valiukienė Linas Zinkevičius