- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- e2A-1004-945/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01708-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Marius Bartninkas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- S. U.
- Atsakovas
- I. L., A. P., R. P., A. R., N. B.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovams I. L., A. P., R. P., A. R., N. B., N. B. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. U. (toliau – ieškovas) prašė teismo nustatyti ir leisti be atsakovų I. L., A. P., R. P., A. R., N. B., N. B. (toliau kartu – atsakovai) sutikimo pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Topoprojektas“ 2020 m. sausio 21 d. parengtą servituto nustatymo planą tarnaujančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), viešpataujančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai nekilnojamojo turto registre įregistruoti kelio servitutą (S1) – kodas 114, teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, 5 240 kv. m ploto, servitutą (S2) – kodas 218, teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, 5 240 kv. m ploto, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. kovo 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu įsigijo 0,089 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atsakovei I. L. inicijavus 2,9334 ha ploto žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedūrą. Detalusis planas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymu ir įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – detalusis planas). Pagal detalųjį planą 25-as sklypas – 0,6867 ha ploto žemės sklypas, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – tarnaujantis sklypas), yra suformuotas ir skirtas tarnauti 1-24 sklypams servituto teisės pagrindu. Tarnaujantis sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Ieškovas, matydamas, kad yra suplanuoti servitutai, tarp jų ir į jo viešpataujantį sklypą, 2019 m. liepos 22 d. prašymu paprašė įregistruoti servitutus nekilnojamojo turto registre, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė tai padaryti, kadangi nėra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 4.124 straipsnyje numatytų teisinių pagrindų. 2020 m. sausio 15 d. pasiūlymu ieškovas kreipėsi į atsakovus dėl servitutų nustatymo sutarties sudarymo, tačiau atsakovai nesutiko jos sudaryti. 2020 m. sausio 21 d. UAB „Topoprojektas“ parengė servituto nustatymo planą (toliau – ir servituto planas), pagal kurį viešpataujančio sklypo naudai tarnaujančiam sklypui nustatomos dvi servitutų rūšys. Ieškovo teigimu, servituto planas atitinka teritorijų planavimo dokumentais suplanuotus servitutus, tai vienintelis proporcingas ir protingas būdas ieškovui užtikrinti teisę naudotis savo nuosavybe, prašomi nustatyti servitutai buvo suplanuoti atsakovės I. L., jai žinant ir suvokiant, kad tarnaujantis sklypas skirtas servitutams, kiti atsakovai, prieš įsigydami tarnaujantį sklypą, žinojo ir suvokė, jog tarnaujančiame sklype yra suplanuoti servitutai, atsakovai negali nežinoti, kad vienintelis šio sklypo tikslas – tarnauti kitiems kvartalo sklypams, pagal servituto planą servitutų nustatymas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimus, yra proporcingas ir minimaliai suvaržo tarnaujančio sklypo savininkų teises.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį jos atžvilgiu. Atsakovė A. R. nurodė, kad sutinka su detaliojo plano sprendiniais dėl servitutų ir gali tai savo parašu patvirtinti sutikime dėl servitutų, kiekvienas iš detaliajame plane nurodytų žemės sklypų privalo turėti viešpataujančius servitutus ir dėl kelio, ir dėl komunikacijų. Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovų 70 Eur servituto plano parengimo išlaidų atlyginimą yra perteklinis, nes toks planas jau buvo padarytas su detaliuoju planu.
4. Atsakovai A. P. ir R. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka, jog būtų nustatytas servitutas, tačiau nesutinka, kad jis būtų nustatytas neatlygintinai. Atsakovai pažymėjo, kad 2020 m. sausio 15 d. pasiūlymo nėra gavę.
5. Tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į ieškinį prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
6. Kitų atsiliepimų į ieškinį nebuvo gauta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovei I. L. 968 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė iš ieškovo valstybei 29,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
8. Teismas konstatavo, kad detaliajame plane pateikiami projektiniai sprendiniai yra vienas iš įrodymų, neturintys prejudicinės galios, ir vertintini kartu su kitomis bylos aplinkybėmis. Teismas nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovui ir atsakovams priklausantiems žemės sklypams nėra nustatytų ir teisės aktų numatyta tvarka įregistruotų servitutų. Dėl to ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas atitinka būtinumo sąlygą, kurios iš esmės neginčija ir bylos šalys.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą pagal UAB ,,Topoprojektas“ planą, kuriame konkrečiai nenurodomas prašomas nustatyti servitutinis kelias, prašoma nustatyti 5 240 kv. m ploto kelio servitutą (įskaitant pėsčiųjų taką). Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas nustatyti tokio dydžio servitutą, konkrečiai nenurodant kelio servituto ribų, prieštarauja numatytam minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principui, o taip pat ir detaliojo plano sprendiniams, nes jame nurodytas konkretus kelio išdėstymas, ne per visą atsakovams priklausantį žemės sklypą. Teismas nusprendė, kad nėra objektyvių priežasčių, kodėl nagrinėjamu atveju būtų reikalingas kelio servitutas per visą atsakovams priklausantį sklypą, nepaisant to, kad jo naudojimo būdas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Padaręs išvadą, kad kelio servituto nustatymas per visą atsakovams priklausantį žemės sklypą neproporcingai pažeistų atsakovų teises, teismas kaip nepagrįstą atmetė ieškinio reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo.
10. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktoje servituto schemoje konkrečiai nenurodomos komunikacijų techninės specifikacijos, komunikacijoms taip pat prašoma nustatyti 5 240 kv. m ploto servitutą. Teismas pažymėjo, kad yra įregistruotos atsakovės I. L. nuosavybės teisės į vandentiekio, nuotekų (buitinių ir lietaus) šalinimo tinklus, siekiant nustatyti servitutus, turi būti konkrečiai nurodytos jų ribos ir tik tokios, kurios pagrįstai būtinos. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad, nustačius servitutą (S2), toks teismo sprendimas pirmiausia prieštarautų detaliojo plano sprendiniams, kuriuose aiškiai nurodyta inžinerinių tinklų tiesimo vieta, kuri niekaip nesutampa su visu žemės sklypo pločiu, kuriame ieškovas siekia nustatyti servitutą (S2), be to, būtų pažeidžiamas ir proporcingumo principas, kadangi nustatytu servitutu būtų nepagrįstai ribojama atsakovų teisė netrukdomai ir nevaržomai naudotis jiems priklausančiu sklypu, atsakovai ne tik praras galimybę naudotis nuosavybės teise valdomu žemės sklypo plotu, bet galimai patirs ir papildomų ribojimų dėl nustatytų servitutų įgyvendinimo (gali atsirasti apsaugos zonos dėl ieškovo įvedamų komunikacijų). Teismas nusprendė, kad ieškovo paaiškinimai, jog galimai ateityje tokie centralizuoti tinklai bus ginčo teritorijoje įrengti, šiuo metu neturint techninių sprendinių, nežinant, kurioje vietoje jie gali būti įrenginėjami ir ar bus iš viso įrengti, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti šį ieškinio reikalavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad servituto plane konkrečiai nenurodomas prašomas nustatyti servitutinis kelias. Sprendime nepateikiamas aiškus ir suprantamas vertinimas, iš kurio būtų galima spręsti, kokių konkrečių servitutinį kelią identifikuojančių duomenų trūko teismui. Servituto plane nurodytos aiškios prašomo nustatyti kelio servituto ribos su koordinuotais posūkių taškais, plotu, vieta ir konfigūracija. Iš ieškovo, prašančio nustatyti kelio servitutą, negali būti reikalaujama parengti kelio (gatvės) techninį projektą atitinkantį dokumentą, kuriame būtų suplanuota kelio danga, išplanuoti pėsčiųjų takai ir nurodyti kiti techninio projekto sudėtį atitinkantys duomenys.
1.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašomas nustatyti kelio servitutas prieštarauja minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principui. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai, faktinei situacijai, racionalumo ir išsamumo principams. Teismas nenurodė, kaip prašomo nustatyti dydžio servitutas pažeistų atsakovų teises. Teismo teiginys, kad prašomas nustatyti kelio servitutas prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, yra nepagrįstas ir prieštarauja detaliojo plano brėžiniui, tarnaujančio sklypo planui, ieškovo sklypo planui ir servituto planui. Ieškovas neprašo nustatyti kelio servituto per visą 6 867 kv. m ploto atsakovams priklausantį tarnaujantį sklypą. Servituto plane prašomo nustatyti kelio servituto plotas – 5 240 kv. m. Nepagrįstai ignoruojamas faktas, kad tarnaujančio sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, todėl tarnaujančio sklypo savininkams netektų papildomų ar didesnių suvaržymų, kurie buvo iki kelio servituto nustatymo. Tarnaujančiame sklype numatyta gatvė yra įtraukta į Kauno miesto gatvių sąrašą, o aplinkybė, kad gatvė yra privačiame sklype ir neperduota savivaldybei, nekeičia jos reikšmės ir teisinio vertinimo.
1.3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad servituto plane turi būti nurodomos konkrečios komunikacijų techninės specifikacijos. Tokia teismo išvada yra nelogiška, prieštarauja teisingumo ir racionalumo principams. Inžineriniai tinklai tarnaujančiame sklype gali būti įrengti tik teisės aktų nustatyta tvarka, laikantis būtinų atstumų ir kitų techninių reikalavimų. Aplinkybę, kad tam tikrų inžinerinių tinklų vieta gali koreguotis, patvirtina atsakovės I. L. įrengti tinklai. Bet kuris iš atsakovų gali pasielgti taip pat, kaip atsakovė I. L., todėl konkrečių techninių specifikacijų rengimas, kai situacija gali bet kada pakisti, būtų beprasmis. Be to, detaliajame plane servitutas, skirtas inžineriniams tinklams, sutampa su kelio servitutu ir yra didesnis nei prašomas nustatyti servituto planu. Servituto S2, numatančio teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, nustatymas žemės sklype, kuris yra skirtas inžinerinių tinklų koridoriams, nesudarytų papildomų ribojimų tarnaujančio sklypo savininkams, nes žemės sklypas būtų naudojamas pagal paskirtį ir jame nustatytą naudojimo būdą.
1.4. Teismas netinkamai įvertino detaliojo plano sprendinius ir jų reikšmę nustatant prašomus servitutus. Nėra aišku, kaip teismas vertino detaliojo plano sprendinius – kaip privalomus ar kaip rekomendacinius. Įvažiavimai į žemės sklypus ir inžinerinių komunikacijų koridoriai, jų išdėstymas, pajungimo būdai yra privalomi detaliojo plano sprendiniai. Ieškovas, įsigijęs detaliuoju planu suplanuotą žemės sklypą, turi pagrįstą lūkestį, kad turės įvažiavimą ir galės naudotis tarnaujančiame sklype nustatytais servitutais.
12. Atsakovė I. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas pagrįstai nusprendė, jog detaliajame plane pateikiami projektiniai sprendiniai yra tik vienas iš įrodymų, neturintys prejudicinės galios, ir vertintini kartu su kitomis bylos aplinkybėmis.
2.2. Ieškovas neįrodė būtinų sąlygų servitutui nustatyti.
2.3. Ieškiniu prašomas nustatyti kelio servitutas yra per didelės apimties, nepagrįstai apsunkinantis atsakovams priklausantį žemės sklypą. Ieškovas nepagrįstai siekia apriboti atsakovų teisę naudotis žemės sklypu, numatant sau patogesnį būdą pasiekti sklypą, t. y. nusimatant privažiavimą į sklypą keliomis kryptimis / būdais per atsakovų sklypą.
2.4. Pagrindiniai duomenys, reikalingi kelio servitutui nustatyti, yra kelio plotis ir išsidėstymas. Šie elementai turi būti nurodyti teismui pateikiamame prašomo nustatyti servituto plane.
2.5. Ieškovas pateiktu planu per visą žemės sklypo teritoriją, kurioje numatytas pėsčiųjų takas, kelias, žalioji zona, siekia nustatyti kelio servitutą, todėl toks kelio servitutas prieštarauja detaliojo plano sprendiniams.
2.6. Byloje nėra faktinių duomenų, liudijančių, kad ieškovas netolimoje ateityje ketina žemės sklypą naudoti pagal paskirtį, taip pat įrodymų, jog ieškovas kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl sąlygų gavimo įsivesti kokias nors komunikacijas į žemės sklypą ar ketintų įvesti inžinerinius tinklus ateityje.
2.7. Ieškovas nesidomėjo kitais būdais įgyvendinti savo teises, t. y. galimybe prisijungti prie jau įrengtų komunikacijų. Jei ieškovas siektų identiškų inžinerinių tinklų įvedimo savo lėšomis, jų įvedimas dubliuotųsi su esamais tinklais, todėl nėra žinoma, ar ieškovui institucijos inžinerinių tinklų įvedimui išduos sąlygas būtent toje vietoje, kurioje ieškovas prašo nustatyti servitutą (S2).
2.8. Jei būtų nustatyti ieškovo prašomi servitutai, už šį praradimą būtina kompensuoti.
13. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl servituto nustatymo sąlygų
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl servitutų nustatymo atsakovams priklausančiame žemės sklype.
16. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
17. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).
18. Kaip matyti iš bylos proceso, nagrinėjamoje byloje šalims nepavyko susitarti dėl servitutų nustatymo, todėl ieškovas pasirinko savo civilinių teisių gynimo būdą – kreipėsi dėl servitutų nustatymo teismo sprendimu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios sąlygos servitutui nustatyti buvimu.
19. Vertindama antrosios sąlygos servitutui nustatyti buvimą, teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas 2019 m. kovo 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu įsigijo 0,089 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas buvo suformuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A-4731 patvirtinto detaliojo plano pagrindu. Detaliuoju planu atsakovei I. L. priklausęs 2,9334 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo padalintas į 25 žemės sklypus. Detaliojo plano sprendiniais buvo numatyta pakeisti visų suplanuotų žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį ir nustatytas žemės sklypų Nr. 1–24 naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, žemės sklypo Nr. 25 naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Ieškovo įsigytas žemės sklypas yra viešpataujantysis daiktas paminėto žemės sklypo Nr. 25 atžvilgiu. Šis žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad ieškovas neturi galimybės kitaip naudoti savo nuosavybės – žemės sklypo, kaip tik nustačius servitutus atsakovams priklausančiame žemės sklype. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas detalusis planas, kuriame visas žemės sklypas Nr. 25, kurio plotas apytiksliai 6 867 kv. m, pažymėtas kaip projektuojamas servitutas, kurio naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sąlygų teritorinio planavimo dokumentuose nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui, nors juose gali būti tam tikrų duomenų apie servituto būtinumą ar jo dydį. Viena vertus, tai reiškia, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip vienas iš įrodymų, iš kurių teismas sprendžia dėl servituto būtinumo, dydžio ir kitų reikšmingų servituto nustatymui aplinkybių (CPK 177 straipsnis). Kita vertus, jie neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (CPK 182, 197 straipsniai), todėl servitutui ir jo dydžio nustatymui teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys su siūlymais gali būti vertinami kaip vienas iš įrodymų (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021). Nepaisant to, kad detalusis planas yra tik vienas iš įrodymų sprendžiant dėl servitutų būtinumo, byloje nesant jį paneigiančių duomenų, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šis dokumentas leidžia spręsti apie objektyvų servitutų nustatymo būtinumą. Vienintelė servitutų nustatymui prieštaraujanti atsakovė I. L. dalyvavo rengiant teritorijų planavimo dokumentus, kuriais buvo planuojami žemės sklypai ir numatomas jų naudojimo būdas, leistinas maksimalus užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, todėl jai neabejotinai yra žinoma, kokios apimties ar dydžio suvaržymai yra būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį. Pažymėtina, kad atsakovė I. L. neteigė, jog ieškovas turi galimybę į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą patekti alternatyviu keliu, o jos nurodytos aplinkybės apie ieškovo galimybę prisijungti prie atsakovės I. L. įrengtų komunikacijų, nesant duomenų apie tokio prisijungimo sąlygas ir kainą, negali būti vertinamos kaip alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius neišnaudojimą. Dėl to deklaratyvūs atsakovės I. L. teiginiai apie neįrodytą ieškovo prašomų nustatyti servitutų objektyvų būtinumą atmestini kaip nepagrįsti.
21. Teisėjų kolegija, nusprendusi, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė objektyvų prašomų nustatyti servitutų būtinumą, įvertina servitutų turinį, apimtį ir proporcingumą, nes ieškovo ir didžiausią žemės sklypo (tarnaujančiojo daikto) dalį valdančios atsakovės I. L. pagrindinis nesutarimas kilo būtent dėl šių servitutų aspektų.
22. Pažymėtina, kad jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021). Tai reiškia, kad ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017).
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prie ieškinio pridėjo servituto nustatymo planą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šiame plane konkrečiai nenurodytos kelio servituto ribos, kelio servituto nustatymas per visą atsakovams priklausantį žemės sklypą neproporcingai pažeistų atsakovų teises, taip pat konkrečiai nenurodytos komunikacijų techninės specifikacijos, servitutų nustatymas prieštarautų detaliojo plano sprendiniams, būtų pažeistas proporcingumo principas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu.
24. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad žemės sklypo, kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, plotas – 6 867 kv. m. Ieškovo prašomų nustatyti servitutų plotas – 5 240 kv. m. UAB „Topoprojektas“ 2020 m. sausio 21 d. parengtame servituto nustatymo plane yra aiškiai pažymėti prašomų nustatyti servitutų ribų taškai koordinačių sistemoje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad servituto plane nėra nurodytos servitutų ribos. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl kelio servituto nustatymo per visą atsakovams priklausantį žemės sklypą, kadangi, kaip minėta, prašomo nustatyti kelio servituto plotas yra mažesnis už tarnaujančio daikto plotą. Pirmosios instancijos teismo konstatuotas neproporcingas atsakovų teisių pažeidimas niekaip nedetalizuotas, todėl nėra galimybės įvertinti, kuo remiantis buvo padaryta ši išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsti, kad kelio servituto nustatymas žemės sklype, kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nėra pagrindo. Kaip minėta, pati atsakovė I. L. buvo detaliojo plano iniciatorė ir užsakovė, todėl servitutai, atitinkantys detaliojo plano, parengto jos pačios iniciatyva, sprendinius, negali būti vertinami kaip neproporcingai pažeidžiantys tarnaujančio daikto savininkų, tarp jų ir pačios atsakovės I. L., teises ir teisėtus interesus. Tuo labiau, kad apie neproporcingus teisių suvaržymus teigia tik atsakovė I. L., abstrakčiai nurodydama, jog ieškovo prašomi nustatyti servitutai nepagrįstai pažeistų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumą, kiti atsakovai tokių aplinkybių nenurodo ir jų neįrodinėja. Paminėtina ir tai, kad suformuodama žemės sklypus atsakovė I. L. siekė juos parduoti kitiems asmenims ir iš to užsidirbti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo, kuris yra vieno iš atsakovės I. L. suformuotų žemės sklypų pirkėjas, prašomų servitutų nustatymas netrukdo atsakovei I. L. parduoti kitus žemės sklypus ir gauti iš to pelną. Dėl to teisėjų kolegija negali spręsti apie neproporcingai pažeidžiamas atsakovų teises, kadangi tokie pažeidimai byloje nėra nustatyti, o deklaratyvūs atsakovės I. L. teiginiai nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Pažymėtina ir tai, kad nors įstatymas neišskiria žemės servituto nustatymo visam žemės sklypui, tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tokios apimties servitutas tam tikrais atvejais gali būti nustatomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nustatyti servitutus ne visam žemės sklypui, bet didesnei jo daliai. Visgi, įvertinus, kad viešpataujantysis daiktas pagal savo paskirtį normaliai gali būti naudojamas tik nustačius tam tikro dydžio servitutą, o tarnaujantis daiktas iš esmės ir yra suformuotas su naudojimusi kitais sklypais susijusių interesų užtikrinimui, teisėjų kolegija prašomų nustatyti servitutų nevertina kaip neproporcingų.
25. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl prašomų nustatyti servitutų neatitikimo detaliojo plano sprendiniams yra nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, prašomi nustatyti servitutai atitinka detalųjį planą, o konkrečių komunikacijų techninių specifikacijų nenurodymas servituto plane nepaneigia ieškovo pareigos komunikacijas, reikalingas tam, kad ieškovas žemės sklypą galėtų naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, įrengti laikantis teisės aktų, tarp jų ir individualaus teisės akto – detaliojo plano, reikalavimų.
26. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė servituto nustatymą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl servitutų nustatymo sąlygų, o tai suponuoja išvadą, kad egzistuoja objektyvi būtinybė nustatyti servitutus, kurių turinį, apimtį ir proporcingumą pagrindė ieškovas.
Dėl servitutų atlygintinumo
27. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti neatlygintinus servitutus, su servitutų neatlygintinumu nesutiko atsakovai A. P., R. P., I. L.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011). Nors servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau, priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios, jis gali būti ir neatlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Taigi pagal teismų formuojamą praktiką servitutas atlygintinas, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip.
29. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovai A. P., R. P., I. L. nesutiko su servitutų neatlygintinumu, atsakovai A. P., R. P. pageidaujamos kompensacijos dydžio nenurodė, o atsakovė I. L. įvardijo konkretų reikalaujamos kompensacijos dydį – 13 203,54 Eur, kiti atsakovai su tuo susijusios nuomonės neišreiškė. Ieškovas prašo teismo nustatyti neatlygintinius servitutus, teigdamas, kad tarnaujantis sklypas ir jo naudojimo būdas lemia, jog jis gali būti panaudotas tik kitų viešpataujančių sklypų naudai, todėl prašomi nustatyti servitutai neapsunkins ir nesuvaržys jo iš esmės daugiau nei to savininkai galėtų tikėtis, nustačius atlyginimą už servitutus, atsakovai nepagrįstai praturtėtų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ieškovo pozicija prieštarauja išdėstytam įstatyme nustatytam reglamentavimui ir teismų praktikai, kadangi, esant atsakovų A. P., R. P., I. L. išreikštai valiai dėl atlygintinio servituto, neatlygintinis servitutas šiuo atveju negali būti nustatytas.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą, taip užtikrinamas bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Tai gali turėti reikšmės sprendžiant ir dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės poreikiams teisingai atlyginant), jog iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013).
31. Šioje byloje servituto atlygintinumo klausimas liko neišspręstas, nes pirmosios instancijos teismas, nenustatęs sąlygų servitutų nustatymui, nesprendė klausimo dėl atlyginimo už juos nustatymo. Dėl to bylos dalis dėl atlyginimo už servitutus nustatymo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija nurodo, kad, nustatydamas kompensacijos dydį, teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai atsižvelgia į tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
32. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė nepagrįstą teismo sprendimą, kuris yra panaikinamas ir ieškinio reikalavimo nustatyti servitutus tenkinamas. Kartu pabrėžtina, kad ieškiniu ieškovas prašė leisti be atsakovų sutikimo servitutus įregistruoti. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatomas servitutas, pats savaime yra teisinis pagrindas servitutui įregistruoti, papildomai gauti tarnaujančio daikto savininkų sutikimo nereikia, todėl aptariama ieškinio reikalavimo formuluotės dalis vertintina kaip perteklinė. Dėl atlyginimo už nustatytus servitutus nustatymo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
33. Bylos dalį dėl atlyginimo už servitutus nustatymo grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą.
Priimti naują sprendimą dėl ieškinio reikalavimo nustatyti servitutus ir patenkinti šį ieškinio reikalavimą:
nustatyti kelio servitutą (S1) – kodas 114, teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, 5 240 kv. m ploto, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Topoprojektas“ 2020 m. sausio 21 d. parengtą servituto nustatymo planą, tarnaujančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), viešpataujančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai;
nustatyti servitutą (S2) – kodas 218, teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, 5 240 kv. m ploto, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Topoprojektas“ 2020 m. sausio 21 d. parengtą servituto nustatymo planą, tarnaujančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), viešpataujančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai.
Bylos dalį dėl atlyginimo už servitutus nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.