Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 16 d. paduotu atsakovės I. L. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl atlyginimo už servitutus nustatymo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą, kuriuo teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 6520,50 Eur kompensaciją dėl servituto nustatymo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsnį, nes atsakovei buvo priteista kompensacija už servituto nustatymą, atsižvelgiant tik į žemės sklypo vertę, nevertinant kitų atsakovės patirtų išlaidų (kelio įrengimui), taip pat nevertinant nustatomais servitutais žemės sklype nustatomų apribojimų. Byloje kyla teisės klausimas, ar nuostoliai dėl servituto nustatymo apima tik kompensaciją už prarastą žemės sklypo vertę. Teismai, priteisdami kompensaciją atsakovei dėl servitutų nustatymo tik pagal žemės sklypo vertę, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl servitutų atlygintinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015).

2. Teismai pažeidė CPK 176–185 straipsnius, netinkamai įvertino byloje esantį detalųjį planą ir jame nurodytus sprendinius, kas turėjo įtakos atsakovei priteisiamos kompensacijos dydžiui. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo bei detaliojo plano sprendinių vertinimo nustatant servitutus.

3. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 93, 98 straipsnius, paskirstydami bylinėjimosi išlaidas. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovas nepatikslino ieškinio reikalavimo (reikalavo nustatyti servitutus neatlygintinai), o atsakovė sutiko su servituto nustatymu ir prašė priteisti kompensaciją už servituto nustatymą. Atsakovė teikė į bylą su kompensacijos dydžiu susijus įrodymus, patyrė teisinių išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Priteisus kompensaciją už servituto nustatymą, t. y. patvirtinus atsakovės teiginius dėl servituto atlygintinumo, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų jokia apimtimi iš ieškovo nepriteisė, nors ieškovas ieškiniu prašė nustatyti neatlygintinus servitutus. Šioje byloje keliamas teisės klausimas, ar nėra pažeidžiamos CPK 93, 98 straipsnių nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuomet atsakovė sutinka su servituto nustatymu, tačiau prašo už servituto nustatymą priteisti kompensaciją ir teismai ją priteisia, tačiau atsakovei neatlyginamos dėl to patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei kad teisės pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. Kadangi žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo UAB „Consultationes et solutiones“, tai, atsisakius priimti kasacinį skundą, jai ir grąžintinas žyminis mokestis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Consultationes et solutiones“ (j. a. k. 304082492) 220 (du šimtus dvidešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymu AB „Artea bankas“, kodas ZO42108.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.