Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei A. B. (dalyvaujant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo būdu, naudojant ZOOM programą),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis T. M. 2021 m. lapkričio 12 d. apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) koridoriuje, konflikto su šeimos nare – sugyventine S. B.- metu, norėdamas atimti iš pasilenkusios į priekį S. B. savo dokumentus, tyčia alkūnę atrėmė į nukentėjusiosios S. B. dešinį šoną ir didele jėga ją spaudė, po to sugriebė S. B. už abiejų dilbių ir juos tyčia stipriai spausdamas stumdė ją nugara į sieną, S. B. nuėjus į miegamąjį ir bandant sustabdyti T. M., mėtantį drabužius, sugriebė jai už dešinio riešo ir jį stipriai spausdamas suko ranką link žemės, dėl to ji suklupo; S. B. atsistojus ir stovint tarpduryje, abiem rankom įsirėmė S. B. į galvos kairę pusę ir staigiu judesiu galvą stūmė į arti buvusias duris, dėl to ji dešine veido puse trenkėsi į durų staktą, šiais veiksmais smurtaudamas nukentėjusiajai S. B.sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos surikdymą dėl kraujosruvų dešinio skruosto, dešinio riešo, abiejų dilbių ir dešinio klubo srityse, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Kaltinamasis T. M. kaltu neprisipažino. Parodė, kad su S. B. kartu pragyveno apie tris metus, turi vieną bendrą vaiką, santuokos neįregistravę. 2021 m. lapkričio 8 d., jam grįžus iš ligoninės, buvo konfliktas ir jis lapkričio 9 d. išvažiavo pas draugą. S. B. jam parašė, kad ji negali taip ilgiau gyventi, kad išeina gyventi pas mamą. Santykiai dar nebuvo visiškai nutrūkę- iš jo pusės buvo kalba, kad gal skiriamės, o ji galvojo, kad dar grįš, kad pailsės vienas nuo kito, bet ji nuo lapkričio 9 d. išėjo gyventi pas mamą. Iš buto ji dar nebuvo išsikrausčiusi, savo daiktų nepasiėmusi. Jie buvo kalbėję apie skyrybas, todėl jai pasakė, kad kol jis bus išvykęs, ji gali pasiimti iš buto daiktus, paliko jai mašiną. Jų santykiai pablogėjo, kai jos nevedė, nepardavinėjo buto, nepirko didesnių namų. Į namus jis sugrįžo lapkričio 11 dienos ryte, tai buvo ketvirtadienis. S. B. dar jam buvo palikusi prižiūrėti sūnų, bet jai sugrįžus vėl kilo konfliktas. Jis namuose nerado pakrovėjo, apie parašė S. B. SMS žinute. Po to nerado kompiuterio, navigacijos, darbo ataskaitų. Kompiuteris ir darbo ataskaitos visada buvo laikomos miegamajame kambaryje ant palangės. Penktadienio ryte ieškodamas ataskaitų, kurios buvo aplanke su įmautėmis, apie 40 lapų, apieškojo visus namus, tačiau jų nerado. Galvodamas, kad paliko automobilyje, kuris buvo pas S. B., paskambino jai, kad atvažiuos paieškoti, kad atrakintų automobilį. Buvo užėjęs į butą, kur gyveno S. B., tačiau bendravo trumpai, pakrovėjo jam S. B. nesiūlė ir nedavė, taip pat sakė, kad nežino kur jo ataskaitos, o automobilyje jų nerado. Sugrįžęs į namus toliau ieškojo jų spintose, po lova, virtuvėje. Kadangi jau buvo patikrinęs visus namus, ataskaitų ieškojo ir vaiko stale bei spintelėje. Ieškodamas išvertė vaiko stalą ir spintelę, ataskaitas surado vaiko spintelėje po daiktais tarp piešinių. Jis pats į šią vietą savo darbo ataskaitų niekada nedėdavo, ten galėjo padėti tik S. B.. Svetainėje stovi rašomasis stalas ir šalia spintelė, ten buvo daiktai iščiuožę iš spintelės, tačiau pats daiktus buvo išmetęs tik iš vaiko spintelės. Radęs ataskaitas pradėjo jas pildyti ir į butą atėjo S. B.. Ji pasakė, kodėl jis nepaskambino, kad ataskaitas rado, paėmė nuo stalo jo telefoną, sakydama, kad parodytų su kuo jis susirašinėja, galvojo, kad jis turi kitą moterį. Paėmusi telefoną nuo stalo greitai ėjo koridoriumi link durų. Norėdamas atsiimti telefoną, ją pasivijo. Ji buvo apsirengusi paltu, iškėlusi rankas. Jis viena ranka suėmė jai už dešinės rankos riešo, o kita ranka paėmė iš jos rankos telefoną. Atsiėmęs telefoną atsisėdo prieškambaryje. S. B. paėmė jo ataskaitas, nešdama rankose ėjo link durų. Jis sugriebė ją už kapišono. Tada jai iškrito ataskaitos, ji susigūžė ir koja ataskaitas užmynė. Jis bandė jas ištraukti ir jos suplyšo. Daugiau jai nieko nedarė. Atsiėmęs ataskaitą, telefoną, išėjo iš namų. Kai avėsi batus, ji kažkam skambino, sakė, kad jis mėto baldus, davė pakalbėti jam, tačiau jis telefono neėmė ir nekalbėjo, nes galvojo, kad ji skambina savo mamai. Tik vėliau sužinojo, kad skambino jo mamai. Jis jokių baldų nemėtė, išeidamas paliko tvarkingus namus, buvo tik stalo stalčiai išversti, o visa kita buvo tvarkinga. Išeidamas girdėjo, kad ji užsirakino. Navigaciją ir kompiuterį rado grįžęs vakare iš policijos ant palangės, nors prieš tai ten žiūrėjo ir tuo metu kompiuterio bei navigacijos ten nebuvo. Po to nukentėjusiosios nematė, nes sekmadienį anksti ryte išvažiavo į komandiruotę. Tyčinių veiksmų nepadarė, jos tyčia nesužalojo. S. B. ant kūno greitai „mėlynės“ atsiranda. Suėmė jai už riešo, nes norėjo atsiimti telefoną. Kai lenkėsi paimti ataskaitą, tai turėjo iš nugaros priėjęs ją apkabinti, kad pasiimtų. Nestumdė nei į duris, nei į sieną, daiktų nemėtė. Pats sužalotas nebuvo. Buvę, kad S. B. nenorėjo išleisti jo į darbą, į komandiruotę, paslėpdavo daiktus, kad neišvažiuotų į darbą. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinio bei nukentėjusios civilinio ieškinio nepripažįsta. Nemano, kad ji turėjo didelių moralinių išgyvenimų, po įvykio jam rašė SMS žinutes, skambindavo, sakė, kad myli, kad nori taikytis. Dėl specialisto išvados (tyrimo poligrafu) rezultatų paaiškino, kad juos galėjo įtakoti jo sveikatos būklė ir emocinė būsena. Tyrimo metu buvo pavargęs, susijaudinęs, dėl savo kūno svorio turi padidintą kraujospūdį, nors nėra nustatyta, ir buvo susijaudinęs poligrafo atlikimo metu. Dėl sveikatos būklės pablogėjimo tuo metu į gydytojus nesikreipęs.

Nukentėjusioji S. B. parodė, kad su T. M. kartu pragyveno apie trejus metus, turi bendrą vaiką ir ji turi vaiką iš pirmos santuokos. Su T. M. santuokos nebuvo įregistravę. Gyveno jo bute, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Gyvenant kartu buvo žodinių konfliktų, tačiau smurto tikrai nebuvo. Konfliktų būna visose šeimose, tačiau stengėsi gyventi taikiai, augino bendrą vaiką. Spalio mėnesio pabaigoje, kai T. M. grįžo iš reiso, jam buvo negerai su sveikata, pradėjo didėti įtampa, būdavo, kad jam tai vaikai, tai ji maišo. Trečiadienį prieš įvykį jis susirinko daiktus ir išėjo iš namų. Bandė su juo susisiekti, tačiau jis iš pradžių nekontaktavo. Ketvirtadienį, lapkričio 11 d., grįžo arogantiškas, mandras, ją užgauliojo, sakydamas, kad ji nereikalinga, kad susirinktų vaikus ir išeitų. Paprašė jo pabūti su vaiku, o kai ji sugrįžo, nieko per daug nepaaiškinęs, išvyko. Kadangi jo nuotaikų, jos ignoravimo nėjo suprasti, ji, nenorėdama aštrinti konflikto, išvyko į mamos butą. Su T. M. susirašė keliomis žinutėmis, kad nesipyktų, pabūtų atskirai, galvojo gal viskas praeis ir pasikeis. Penktadienį jis pradėjo skambinti, rašyti žinutes, kad neranda darbo ataskaitų, pakrovėjo, kompiuterio, navigacijos, kurie dažniausiai būdavo ant palangės arba po lova patalynės dėžėje, kuri būdavo kaip daiktadėžė. Jis buvo grįžęs po reiso ir navigaciją buvo pats pasidėjęs po lova, o kompiuterį ji dar prieš šį įvykį padėjo nuo palangės po lova, kadangi miegamajame rasoja langai. Ataskaitas jis laikydavo kompiuterio krepšyje. Juodą pakrovėją prieš konfliktą ji buvo pasiėmusi su savimi, kitų T. M. daiktų nebuvo paėmusi ar paslėpusi. Pasakė, kad pakrovėjas pas ją. Jis atvyko pas jos mamą į butą, buvo arogantiškas. Siūlė jam pasiimti pakrovėją, palydėjo jį iki mašinos, tačiau ir mašinoje navigacijos nerado. Ją atakavo dėl to pakrovėjo, kad jis būtų parvežtas. Prieš pirmą valandą išvažiavo į mokyklą pasiimti sūnaus. Kadangi dar buvo laiko iki pamokų pabaigos, sugalvojo nuvežti pakrovėją ir padėti paieškoti tų ataskaitų. Įėjus į butą T. M. sėdėjo svetainėje prie stalo ir pildė savo dokumentus. Priėjusi klausė, kodėl jai nepasakė, kad ataskaitas rado, ar turi kas jį nuvežtų į reisą. Iš pradžių viskas buvo gerai, po to jo nuotaika pasikeitė, jis pradėjo ant jos rėkti, kad ji durna, kad yra kaip šuniui penkta koja. Ji pasakė, jog turi nuojautą, kad jis turi kitą moterį, paėmė nuo stalo jo telefoną, sakydama jog parodytų, su kuo susirašinėja. Jis šoko tą telefoną paimti. Ji kilstelėjo ranką su telefonu, T. M. griebė už dešinio riešo ir telefoną iš rankų ištraukė. Mano, kad tokiu veiksmu buvo daugiau norėjimas ją sužaloti, negu telefoną atsiimti. Nusisuko nuo jo eiti link virtuvės, o jis nusimetė tas ataskaitas ant lovos, vėl nuėjo prie stalo, pradėjo į sieną mėtyti vaiko daiktus. Ji paėmė tas ataskaitas, sakydama, kad jeigu jis mėto vaiko daiktus, tai ji išmes jo ataskaitas, ėjo į virtuvę kur yra šiukšlinė. T. M. pasivijęs ją traukė, ji susigūžė, tada, bandydamas ją atitiesti, alkūne stipriai smūgiavo į šoną virš dubinkaulio, suėmė jos abi rankas ir ataskaitos iškrito. Jį nusistūmė, o jis dar kartą ją stūmė į sieną, nuėjo į miegamąjį, atitraukė duris ir pradėjo mėtyti daiktus. Pasiėmusi telefoną skambino T. mamai, jai pasakė, kad atvažiuotų, nes T. mušasi, ji nežino ką daryti ir jeigu jis nesustos, tai kvies policiją. T. mama atsakė, kad jeigu kvies policiją, tai bus atimti iš jos vaikai. Kai T. M. miegamajame mėtė daiktus, ji tiesė dešinę ranką sakydama, ką jis daro. Tada T. M. suėmęs jos ranką ją traukė sukdamas, kad ji net suklupo. Praeidamas viena ranka paėmė jos galvą, kitą ranką padėjęs ant peties tiesiog iš jėgos stūmė ir ji žandikaulio sritimi atsitrenkė į durų sritį. Durys buvo pusiau praviros, atsitrenkė į durų staktą, o tiksliau negali pasakyti. Nuo šio atsitrenkimo buvo kraujosruva ant žando, nuo rankos suėmimo ir sukimo kraujosruva ant rankos. Skausmas ir diskomfortas jautėsi ilgai. Tuomet ji nuėjo į vonią ir užsirakino iš vidaus, o T. M. susirinkęs ataskaitas peiliu atidarė vonios durų užraktą. Jie dar pasistumdė ir ji pasakė, kad iškvies policiją. Jis sakė, kad gali daryti ką nori, jo tėvas viską sutvarkys. T. M. išėjo iš buto ir išvažiavo, o ji, aptvarkiusi vaiko daiktus, taip pat išėjo iš buto. Nuvažiavo prie mokyklos, paskambino mamai, sūnus išėjo iš mokyklos ir su juo grįžo į mamos butą. Mama matė jos būseną, sužalojimus, jai papasakojo, kas įvyko. Tuo metu atrodė, kad nereikia medicininės pagalbos. Būdama pas mamą namuose suprato, kad yra sumušimai, pradėjo tirpti dešinė galvos pusė, padidėjo galvos skausmas, pasidarė dėl to neramu. Paskambino savo draugei (duomenys neskelbtini)kaip specialistei paklausti, ką jai daryti, pasakė, kad sumušta, tai ji liepė nejuokauti ir greitai atvažiuoti į ligoninę. Pati atvažiavo į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Jai buvo paskirta traumatologo konsultacija, kompiuterinis tomografas ir buvo suteikta pirma pagalba. Gydėsi namuose ambulatoriškai su nuskausminamaisiais vaistais, kremais, kad pašalintų patinimus. Buvo hematoma ant skruostikaulio, mini hematomų buvo matoma ant abiejų dilbių ir apimtas plačiai riešas. Tuo metu nedirbo, buvo motinystės atostogose. Grįžusi namo bandė su T. susisiekti, jis liepė surinkti daiktus, nes be jo į butą ji neįeis. Civilinį ieškinį palaiko, buvo sveikatos sutrikdymas, kuris jai kainavo medikamentinį gydymą, socialinių ryšių nutraukimą ir neturtinės žalos suma yra tokia, kokia nurodyta ieškinyje. Lapkričio 12 dieną, kai nuvyko į policijos komisariatą, tiesiog norėjo, kad būtų užfiksuotas smurtinis faktas. Jai policijos pareigūnai sakė, kad T. M. bus paskirta kardomoji priemonė, o jis tuo metu ruošėsi išvykti į komandiruotę, todėl ji rašė ar skambino jo bendradarbei domėdamasi, ar T. M. ruošiasi išvykti. Įvykio metu nebuvo nusprendę atskirai gyventi. Tik ji, nenorėdama aštrinti santykių, galvojo su vaikais pasišalinti pas savo mamą. Iš buto ji neišsikraustė, tik pasiėmė pora daiktų ir viskas.

Liudytoja L. R. parodė, kad 2021 m. lapkričio 11 dieną paskambinusi dukra S. B. pasakė, kad su T. M. kažkas negerai ir paklausė, ar ji gali atvažiuoti pabūti pas ją į butą, norėjo apsaugoti vaikus. Ji atvažiavo su vaikais kažkiek pabūti. Neklausė, kiek laiko pabus ir nebuvo taip, kad ji persikraustė gyventi pas ją. 2021 m. lapkričio 12 dieną dukra S. B. su vaikais buvo pas ją bute. Apie 12 valandą į butą atėjo T. M.. Jis labai trumpai pakalbėjo su S. B.. Prašė, kad S. B. paduotų jam blokelį. S. B. liepė paimti ir pakrovėją, tačiau T. M. pasakė, kad neims, ir kad jį atveš S.. Po to dukra išvažiavo į mokyklą pasiimti vyresnio sūnaus, o mažasis liko su ja. Tuo metu S. B. jokių sužalojimų nebuvo. Gal už kokių 20 minučių paskambino S. B., verkdama pasakė, kad T. M. ją sumušė-sudavė, tąsė, buvo pasimetusi. Ji liepė važiuoti į ligoninę, tačiau dukra sugrįžo pas ją į namus. Jos akys buvo „didžiulės“, kalba nerišli, pati buvo virpanti, drebanti. Dešiniame skruoste buvo didelė „mėlynė“, gal 3x3 cm dydžio, ir sumušta ranka- ant riešo buvo mažesnė „mėlynė“. Skundėsi, kad svaigsta galva, sakė, kad T. M. paėmęs už plaukų trenkė ją į sieną. Po to ji nuvažiavo į ligoninę. Kiek laiko ant veido buvo „mėlynė“, negali pasakyti, dukra pati gydėsi, dėjo kompresus. Anksčiau nepastebėjo tokių smurto protrūkių, S. nesiskųsdavo. Po įvykio Su T. M. neteko bendrauti.

Liudytoja E. T.-P. parodė, kad S. B. yra jos draugė. Tikslios datos nepamena, tačiau tai buvo penktadienio popietė, jai S. B. parašė SMS. Po to paskambino, papasakojo, kad įvyko konfliktas su T. M., skauda ranką, sutrenkta galva. Ji pati dirba(duomenys neskelbtini). S. B. kreipėsi į priėmimo skyrių, su ja ten susitiko. S. B. veide buvo akivaizdžiai matyti apie 10 cm dydžio hematoma, taip pat ji laikė skaudamą ranką. S. B. buvo pasimetusi, papasakojo tą patį, kaip ir sakė telefonu. Prisimena, jog sakė, kad buvo pastumta, tačiau detalių neįsidėmėjo, kad buvo išmėtyti daiktai. S. B. apžiūrėjo kitas gydytojas, kokie buvo apžiūros rezultatai, ji nesigilino. Jos kaip gydytoja neapžiūrėjo, ant rankos mėlynės nematė. Patarė S. B., kad negali būti pamirštas šitas smurtas, kad ji turi kreiptis į policiją, negali taip palikti. Apie tokius smurto atvejus ligoninė praneša policijai, o ar pati S. B. buvojau pranešusi, nežino. Kaip S. B. gydėsi- nežino, po to su ja nebuvo susitikę. Kodėl gydytojas medicininiuose dokumentuose ( b. l. 62) neįrašęs apie matomą hematomą, negali paaiškinti.

Liudytojas P. B. parodė, kad dirbo Vilkaviškio policijos komisariate, reagavimo skyriuje. Gavę iš ligoninės pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, su tyrėja G. R. nuvyko į(duomenys neskelbtini). Ten rado nukentėjusiąja S. B.. Ji pasakojo, kad įvyko konfliktas tarp jos ir sugyventinio T. M. ir dėl jai padarytų sužalojimų ji pati atvyko į ligoninę. Ar matė ant jos smurto požymių, neatsimena. Po to sugrįžo į policijos komisariatą. Atvykusi nukentėjusioji parašė pareiškimą, ją apklausinėjo G. R.. Jis po bendravimo su nukentėjusiąja surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto iš nukentėjusios paaiškinimų. Šiame tarnybiniame pranešime užfiksuoti galimo smurto požymiai nustatomi iš bendro vaizdo, matė sužalojimus, kartais būna išduodami medicininiai dokumentai. Jis pats įvykio vietoje nebuvo, tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje surašė pagal nukentėjusios, įvykio vietos apžiūrą atlikusių pareigūnų paaiškinimus. Kokius nurodė smurto požymius-neatsimena. Su įtariamuoju neteko bendrauti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti liudytojo P. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, 39-41 bylos lapas). Liudytojas P. B. parodęs kad jis yra Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas. 2021 m. lapkričio 12 d., dirbant su tyrėja G. R., apie 17 val. gavo iš(duomenys neskelbtini) Skubios pagalbos skyriaus pranešimą, kad yra atvykusi į priėmimo skyrių sužalota moteris ir yra smurto atvejis. Jis kartu su G. R. nuvyko į Skubios pagalbos skyrių ir ten rado nukentėjusiąją S. B.. Moteris buvo jau po medikų apžiūros, sakė, kad ją sužalojo sugyventinis, tačiau ar jo vardą ir pavardė sakė, neprisimena. Kiek prisimena po to policijos komisariate apklausos metu S. B. pasakė, kad jos sugyventinis yra T. M.. Kai buvo Skubios pagalbos skyriuje, matėsi, kad S. B. išsigandusi, susijaudinusi. Ji buvo blaivi. Negali pasakyti, ar būnant dar ligoninėje moteris jiems rodė ant savo kūno sužalojimus, nes neprisimena. Labiau su S. B. kalbėjo jo kolegė. Kai buvo nuspręsta, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, tada kartu su S. B. atvyko į Vilkaviškio policijos komisariatą. Policijos komisariate G. R. pradėjo ikiteisminį tyrimą, jis surašė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Šiame tarnybiniame pranešime pažymėjo sužalojimus tuos, kurie buvo nurodyti S. B. medicininiame išraše. Prisimena, kad buvo sužalojimas ant dešinio skruosto ir dešinio riešo, tačiau ar buvo tik šie sužalojimai, negali pasakyti, nes neatsimena. Prisimena, kad S. B. sakė, jog tarp jos ir jos sugyventinio T. M. įvyko konfliktas, kad sugyventinis mėtė daiktus ir kad sugyventinis suėmė jai už rankos, ją spaudė, stūmė ją ir ji veidu trenkėsi į duris. Jis nepažįsta S. B. ir ją matė pirmą kartą. Taip pat nepažįsta ir jos sugyventinio T. M.. (t. 2, b. l. 39-41)

Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad jie teisingi. Parodžius liudytojui medicininį dokumentą ( b. l.62), paaiškino, kad iš šio medicininio išrašo rašė tarnybinį pranešimą, tačiau galimo smurto požymius gali surašyti ir iš pačios nukentėjusios paaiškinimo ar apžiūros. Minėtame tarnybiniame pranešime pažymėdamas smurtą galinčius rodyti požymius pagal nukentėjusios asmens paaiškinimą, visada įsitikina, ar iš tikrųjų jie yra. Jeigu medikai nebūtų apžiūrėję, tai jie fiksuoja ir fotografuoja sužalojimus. Kokius konkrečiai sužalojimus pažymėjo nukentėjusiajai, nepamena, tačiau jeigu pažymėjęs sužalojimą skruosto srityje, vadinasi jis matėsi, tikrai negalėjo užrašyti jeigu nebuvo sužalojimo.

Liudytoja G. R. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK Vilkaviškio PK tyrėja. 2021-11-12 darbo metu gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini)priėmimo skyriaus apie galimą smurtą. Nuvyko į ligoninę, ten susitiko su nukentėjusiąja. Ji buvo susijaudinusi, sėdėjo pas daktarę kabinete, iš pradžių iš susijaudinimo sunkiai bendravo. Nukentėjusios neapžiūrėjo, nes ji buvo po medikų apžiūros. Kaip atrodė jos veidas, ką ji pasakojo apie konfliktą, detalių neatsimena. Kiek prisimena, ji pasakojo, kad konfliktas vyko tarp jos ir sugyventinio bute, sugyventinis panaudojo fizinį smurtą prieš ją, pasakojo, kokį smurtą patyrė, tačiau šiuo metu neatsimena ką ji sakė. Ji priėmė iš nukentėjusios pareiškimą, atliko apklausą. Tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje rašė P. B.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ( t.2, b.l. 5-7). Liudytoja G. R. parodžiusi, kad ji yra Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja. 2021 m. lapkričio 12 d. dirbo kartu su tyrėju P. B.. Apie 17 val. iš (duomenys neskelbtini)Skubios pagalbos skyriaus gavo pranešimą, kad yra atvykusi į priėmimo skyrių sužalota moteris ir yra smurto atvejis. Tada ji su P. B. nuvyko į Skubios pagalbos skyrių. Ten rado S. B.. Ji buvo jau po medikų apžiūros. Moteris buvo ant veido užsidėjusi apsauginę medicininę kaukę, sakė, kad ją sužalojo sugyventinis, buvo blaivi. Matėsi, kad moteris yra išsigandusi, susijaudinusi. Sužalojimų nerodė, o ji neprašė parodyti, kadangi moteris jau buvo apžiūrėta medikų, o medikai po apžiūros surašo išrašą apie nustatytus sužalojimus. Ji klausė pas gydytoją, kokie jai padaryti sužalojimai, tačiau tiksliai šiuo metu pasakyti kokie jie buvo negali, nes neprisimena. Moteris sakė, kad ji nežino ką daryti, nes čia jai pirmas kartas. Ji sakė moteriai, kad kai yra naudojamas smurtas artimoje aplinkoje, pareiškimo net nereikia rašyti ir kad ikiteisminis pradedamas pagal faktą ir kad šiuo atveju jie pradės ikiteisminį tyrimą, kadangi jai yra nustatyti sužalojimai. Policijos komisariate apklausė ją. Apklausos metu moteris buvo taip pat dar susijaudinusi, nuosekliai dėstė savo mintis. Prisimena, kad apklausos metu nukentėjusioji sakė, jog konfliktas vyko bute dėl dokumentų, kad kambariuose sugyventinis vertė daiktus ir dėl jų taip pat kilo konfliktas. Nurodė, kad sugyventinis ją stūmė ir ji trenkėsi į duris, tai nuo to jai subraškėjo dešinys skuostas ir dėl to ji labai išsigando. Dar prisimena, jog ji dar sakė, kad po konflikto ji užsirakino vonioje. Moteris dar sakė, kad ir rankos sužalotos, tačiau kaip ten viskas įvyko ir kaip jos buvo sužalotos, neprisimena. Tiksliau dar kokius parodymus davė nukentėjusioji apklausos metu negali pasakyti, nes neprisimena. Ji nepažįsta S. B. ir ją matė pirmą kartą. Taip pat nepažįsta ir jos sugyventinio. Policijos komisariate apklausos metu nukentėjusioji taip pat buvo su kauke ant veido.

Perskaičius šiuos parodymus liudytoja G. R. patvirtino, kad jie teisingi.

Liudytoja O. B. parodė, kad 2022-11-12 dirbo Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio PK vyresniąja tyrėja. Darbą pradėjo apie 18 valandą, tuo metu ankstesnės pamainos tyrėjai apklausinėjo nukentėjusiąją S. B.. Ji su tyrėju Ž. G. vyko į įvykio vietą atlikti apžiūrą ir sulaikyti smurtu įtariamą asmenį, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo. Įvykio vietoje smurtu įtariamo asmens nerado, jam paskambino, jis atsakė, kad išvykęs ir per valandą atvažiuos į komisariatą. Atvykusi nukentėjusioji juos įleido į butą. Kiek prisimena, užėjus į butą dešinėje buvo svetainė, joje buvo išmėtyti daiktai, žaislai. Kita patalpa buvo miegamasis: buvo spinta, lovytė, buvo labai daug daiktų ant žemės- tai drabužiai, ausų krapštukai. Įvykio vietą fiksavo savo tarnybiniu telefonu ir su savo „Body“ kamera. Ji nukentėjusios neapklausinėjo, neapžiūrėjo, tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nerašė. Kiek atsimena, kabinete nukentėjusioji sėdėjo su veido kauke. Kokios būsenos buvo nukentėjusioji, neatsimena, tokių emocijų, kad ji būtų verkusi, nebuvo.

Liudytojas Ž. G. parodė, kad dirba Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio PK tyrėju. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Su tyrėja O. B. nuvyko į įvykio vietą, esančią(duomenys neskelbtini). Į butą įsileido nukentėjusioji. Prisimena , kad įvykio vietoje svetainėje buvo išmėtyti daiktai: mėtėsi sąsiuviniai, prie spintos daiktai išmėtyti. Įvykio vietoje su nukentėjusiąja kažkiek bendravo, tačiau ką ji pasakojo, negali pasakyti, nes tikrai neatsimena, akivaizdžių smurto požymių tikrai nematė. Jis su nukentėjusiąją nedirbo, todėl negali pasakyti, kaip ji buvo apsirengusi, ar dėvėjo veido kaukę. Nukentėjusioji jam nesiskundė, jos būsenos negali apibūdinti, ryškių emocijų nebuvo. Visą laiką buvo įsijungęs „Body“ kamerą ir ten viskas užfiksuota. Ką pasakojo įtariamasis- neatsimena, ar buvo jo sužalojimų, nežino.

Liudytojas R. M. parodė, kad T. M. yra jo sūnus. Prieš šį įvykį buvusį antradienį sužinojo, kad S. B. po konflikto išsikraustė iš buto. Sūnus po konflikto išvyko pas draugą. Ketvirtadienį S. B. atvežė T. M. sūnų J., o pati kažkur išvyko su vyresniuoju sūnumi. Siūlėsi vėl grįžti, atvažiuoti taikytis, grįžo į butą. Vėl kilo konfliktas. Sūnus nenorėjo konfliktuoti ir atėjo pėsčias pas juos į namus, jai paliko automobilį. Konfliktas vyko visą savaitę, S. B. sakė sūnui, kad tau labai skaudės. Po to T. M. vėl sugrįžo į butą. S. B. bute tuo metu nebuvo. Skundėsi, kad neranda navigacijos, kompiuterio, dokumentų, kurie reikalingi darbui. Penktadienį sūnus jam skambino kelis kartus, tačiau jis negalėjo atsiliepti. Po 13 val. perskambino ir sakė, kad viskas gerai. Po to sūnus pasakojo, kad vyko konfliktas tarp jo ir S. B.. Sakė, kad dokumentus rado paslėptus tarp vaiko piešinių, ieškodamas jų išvertė spintelę ant grindų. Jam pildant dokumentus grįžo S. B., kaltino neištikimybe, paėmė jo telefoną žiūrėti, kur tos moterys, taip pat paėmė ir dokumentų segtuvą. Be kompiuterio, navigacijos ir dokumentų T. M. negali dirbti, nebūtų galėjęs išvykti į reisą. Sakė, kad norėdamas atsiimti, paėmė už rankos ir išsiėmė telefoną ir dokumentus atėmė, S. B. užrakino duris, kad jis neišeitų. Po to pasiėmė dokumentus, nes negalėjo rašyti, ir išėjo iš buto. Apie tai, kas vyko bute lapkričio 12 d. , žino tik iš sūnaus T. M. pasakojimo. Matė, kad jis ataskaitas pildė iš suplėšytų dokumentų, jie atrodė kaip plyšę prispaudus batu. Žino, kad tą dieną S. B. skambino jo sutuoktinei, sakė, kad T. M. į ją mėto baldus, sutuoktinė liepė jai bėgti iš ten. Po to sužinojo, kad S. B. parašė pareiškimą, kad T. M. naudojo smurtą. Kadangi bute buvo likę S. B. daiktų, o T. M. turėjo išvykti į reisą, todėl jis susitiko su S. B. sekmadienį, t. y. lapkričio 14 d, tame bute. Prieš tai buvo pakeitę buto spynos šerdelę baimindamiesi, kad S. B. nesugadintų daiktų. Ji buvo be veido kaukės, ant jos veido nebuvo nei patinimo, nei sužalojimų. Nesiskundė, nerodė sumušimų, jokiu skausmu nesiskundė, pati taip pat nešėsi daiktus į automobilį. Jos rankos riešo nematė. Apie tai, kas vyko, su ja nekalbėjo, kad neapkaltintų poveikiu. Iš karto po įvykio S. B. rašė SMS T. M. į telefoną, šis žinutes persiuntė į motinos telefoną, o motina jas pateikė tyrėjams. Rašė, kad nori susitaikyti, susitikti, nes vyks pas tyrėją, tikrino, ar jis neišvažiavęs į komandiruotę, norėjo, kad neišvažiuotų, rašė kad jį iš įmonės atleis. Po šio įvykio T. M. papasakojo, kad santykiai jų nebuvo geri. Su sūnumi parodymu nederino, su bylos medžiaga nesusipažinęs. Iki šio įvykio su S. B. santykiai buvo puikūs, bendraudavo, pasiimdavo prižiūrėti vaikus. Po įvykio S. B. penkis mėnesius neleido matytis su anūku.

Liudytoja R. M. parodė, kad T. M. yra jos sūnus. Su S. B. pažįstama nuo tada, kai jie pradėjo kartu gyventi prieš trejus metus. Iš pradžių gyveno pas S. B., po to persikraustė į jų suremontuotą T. butą. Atėjo į jų šeimą neišsituokusi, kito vyro žmona su vaiku ir savo rūbais. Jie neturėjo jokių pretenzijų, buvo patenkinti. S. B. turi išsilavinimą ir specialybę, drąsi ir aktyvi moteris. Sūnus T. lėtokas, tai galvojo, kad gal pajudins ir jį, energingai gyvens. Toliau gyvenant nerimavo, nes ji rodė nepagarbą T., buvo pašaipos, jai sakydavo, koks jis negeras. Tą įvykio savaitę T. M. sirgo: skaudėjo galvą, buvo aukštas kraujospūdis, kreipėsi į ligoninę, kur jam buvo sulašintos lašelinės. Antradienį po ligoninės S. B. norėjo važiuoti į Druskininkus, o T. važiuoti nenorėjo, jie susipyko. T. M. išėjo iš namų, nes nenorėjo pyktis. Išvažiavo pas draugus, nes kitaip konflikto nutraukti neidavo. Grįžo trečiadienį ar ketvirtadienį, prižiūrėjo sūnų J. namuose. Grįžus S. B. į butą, vėl įvyko konfliktas. Po konflikto atėjo T. M. pas juos pasiimti mašinos, o jų mašina liko S. B.. Penktadienį, lapkričio 12 d., 13val. 09 min., paskambino jai S. B. ir pasakė, kad T. mėto į ją baldus. Ji nustebo, nes bute viskas įmontuota, galvojo, kad balduose ieškojo dokumentų. Nesąmonė, kad jis mėtė baldus, nes jis yra lėtas, tingus, ramus žmogus. S. B. neverkė, nebijojo, pagalbos neprašė. Iš jos nesuprato, kad jai bėda, ji tiesiog norėjo pasiskųsti, kaip T. negražiai daro. Ji liepė bėgti S. iš ten, klausė, kur vaikai, norėdama sužinoti, ar nebus problemų, kad iškvietus policiją vaikų neatimtų. S. B. pasakė kad vaikų nėra. Ji paprašė duoti pakalbėti sūnų ir girdėjo sūnų sakant, kad S. pasakytų jai, ką pati daro. Skambino T., bet jis neatsiliepė. Po kelių minučių T. M. atvažiavo pas juos į namus. Jo batai buvo neužrišti, rankose laikė suplyšusius dokumentus, buvo susierzinęs, sakė, kad jau visko gana, kad negali namuose susitvarkyti dokumentų. Pasakojo, kad nerado dokumentų, kompiuterio, navigacijos, kuriuos visada laiko ant palangės, skambino dėl to S. B., kad į butą atėjo S. B., kilo konfliktas, ji griebė jo telefoną pažiūrėti moterų, kam jis skambina. Jis norėjo telefoną atsiimti, griebė ją už kapišono, norėdamas sulaikyti. S. B. aukšta, iškėlė ranką, jis paėmė už rankos ir bandė jį pasiekti. Smukiai, kaip viskas vyko, nepasakojo. Telefoną atsiėmė. Tuomet S. B. griebė už dokumentų, kuriuos jis labai vertina, tai sudėtingi darbo dokumentai, ėjo į virtuvę juos išmesti. Jis vijosi ją atsiimti savo dokumentus. Kažkoks kontaktas dėl dokumentų atsiėmimo galėjo būti. Dokumentai buvo plastikiniame aplanke ir kad jį suplėšytum, reikia būti labai įpykus. Kaip jis atsiėmė dokumentus, nepasakojo. Smurto požymių ant sūnaus nesimatė. Dar vėliau jis papasakojo, kad S. B. griebė jį už atlapų ir trenkė jį į šaldytuvą, kad nuo to skaudėjo nugarą. Likę žymės ir ant šaldytuvo durelių (įlinkimas) ir ant sienos nuo šaldytuvo grotelių, bet jam kaip vyrui buvo gėda ir apie tai papasakojo tik už kelių mėnesių. Kad įvyko konfliktas prie miegamojo kambario durų, kad jis mėtė drabužius iš spintos, daiktus svetainėje- nepasakojo. Tik sakė, kad ieškojo savo dokumentų, nes S. B. juos paslėpė, kad juos rado tarp vaiko piešinių. Dar rodė žinutę, kad ji buvo padėjusi kompiuterį po lova. Po nurodyto S. B. skambučio su ja nesusitiko, ji apie 5 mėnesius neleido net su anūku susitikti. T. yra lėtas ir jį sunku išvesti iš kantrybės. S. norėjo valdyti griežtai, jėga, prievarta, piktumu, jį labai kontroliuodavo, netiko jo darbas, netiko butas, mašina. Tadas gero būdo. Jėga, prievarta, rėkimu su juo nerasi bendros kalbos. Pas juos namuose taip nesielgiama, triukšmų nėra ir T. taip neįpratęs. Iki lapkričio 12 dienos S. B. ir sūnus buvo nutraukę santykius. Prieš tai trečiadienį S. B. buvo atėjusi pas ją į darbą ir pasakė, kad išėjo gyventi pas mamą, kad gyvens su vaikais, neturi kantrybės. Mano, kad S. B. tikslas apšmeižti, nes yra pikta, kad sūnus nesitaiko. Ji taip sakė, kad tau geruoju nesibaigs, tu kentėsi, aš tau atkeršysiu. Skambino ir darbdaviui žemindama T., norėdama, kad jį iš ten atleistų. Gal ir turtinės naudos siekia, civiliniai ieškiniai irgi yra nauda.

Kadangi liudytoja nurodė, jog neatsimena, kad T. M. jai sakė, jog konflikto metu išmėtė drabužius, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti liudytojos R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ( bylos tomas Nr. 1 lapą Nr. 82-84.) Be kitų aplinkybių, liudytoja parodžiusi, kad T. M. sakė, kad abu barėsi, kad jis ant žemės išmetė drabužius, taip pat sakė, kad buvo išvertęs iš vaiko stalčiaus daiktus, nes jis ieškojo ataskaitos, kurias ten buvo paslėpusi S., ir ten ją rado. Taip pat nurodžiusi, jog jau po įvykio T. M. suradęs kompiuterį ir navigaciją parašė S. B., kad ačiū, jog grąžino daiktus, tai S. B. jam atrašė, kad jų niekur nebuvo išsinešusi, tik paslėpusi po lova, kad ant palangės nesudrėktų.

Perskaičius šiuos parodymui patvirtino, kad jie teisingi.

Liudytoja A. N. ,Vilkaviškio vaikų teisių apsaugos specialistė, paaiškino, kad buvo gautas pranešimas dėl konflikto S. B. šeimoje. Sužinojus S. B. gyvenamąją vietą, t. y. kad ji gyvena su vaikais pas mamą, lapkričio 14 d. nuvyko pas ją. Jų tikslas išsiaiškinti, ar vaikams yra saugi aplinka, pasidomėti, ar šeimai yra reikalinga kokia nors pagalba. S. B. bendravimo metu paaiškino, kad ji čia laikinai apsistojo po konflikto, paaiškino, kad yra emocinė įtampa. Pasakojo, kad lapkričio 12 dieną ji buvo nusprendusi pasikalbėti su savo sugyventiniu, išsiaiškinti konfliktų priežastis. Pasirūpino, kad tuo metu mažasis berniukas pabūtų pas močiutę, o didesnis vaikas buvo ugdymo įstaigoje. Sakė, kad pokalbis nebuvo sėkmingas, nurodė, kad sugyventinis elgėsi pakankamai emocingai, vartojo necenzūrinius žodžius, paskui pastūmė ją į sieną. Kadangi nepavyko situacijos išspręsti šeimoje, kreipėsi į medikus dėl patirto smurto. Vizito metu moteris buvo emocingai nusiteikusi, pasakojo apie nepavykusius santykius su sugyventiniu, kad vyriškis pakeitė buto durų spyną, ji negalėjo pasiimti būtiniausių daiktų mažajam sūnui. S. B. informavo, kad liks gyventi su motina. Kadangi jau praėję daug laiko, tai negali pasakyti, ar matė ryškius, aiškius sužalojimus S. B. veide. Vizito metu rašė tik vaikų situacijos vertinimo dokumentus. Jeigu būtų išskirtiniai kūno sužalojimai, tai surašytų, tačiau jiems svarbu, ar vaikai buvo namuose, ar nepatyrė smurto. Atvykimo metu T. M. nebuvo. Bandė su juo susisiekti telefonu, bet jis nurodė, kad nėra įsitikinęs su kuo tiksliai bendrauja ir pokalbis buvo labai trumpas. S. B. minėjo, kad situacija šeimoje jau buvo kurį laiką įtempta, kad gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, laikinai atsikraustė pas mamą.

Protokole - pareiškime S. B., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį, nurodžiusi, kad 2021-11-12, apie 13:30 val., namų koridoriuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, jos sugyventinis T. M. dešine ranka, sugriebė už jos dešinės rankos, ją suspaudė ir pastūmė, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Toliau tęsiantis konfliktui, T. M. abejomis rankomis pastūmė ją į kambario duris, į kurias atsitrenkusi susimušė dešinės pusės žandikaulį, dėl tokių jo veiksmų jautė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 12)

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute, esančiame(duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas keturių aukštų daugiabutis gyvenamasis namas, teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įėjimas į daugiabutį namą iš automobilių stovėjimo vietos. Tyrimui reikšminga laiptinė yra pirma iš dešinės pusės. Į laiptinę patenkama pro koduotas duris. Betoniniais laiptais patenkama į ketvirtą aukštą. Butas Nr. 34 yra kairėje laiptinės pusėje. Pro buto duris Nr. 34 patenkama į buto prieškambarį. Dešinėje prieškambario pusėje matomas stalas bei suoliukas, kairėje pusėje matomos dvejos durys: per pirmąsias duris patenkama į tualeto patalpą, per antrąsias-į vonios kambarį. Vonios patalpos kairėje pusėje yra kriauklė priešais skalbimo mašiną, dešinėje pusėje matoma dušo kabina, skalbinių dėžė. Prieškambario kambaryje ant grindų matomi įvairūs namų apyvokos daiktai. Prieškambario dešinėje pusėje yra anga, pro kurią patenkama į svetainės kambarį. Svetainės kairėje pusėje yra lova/kampas, prie kurios stovi spinta, priešais stovi rašomasis stalas ir kėdė. Prie minėtos lovos stovi stalas, dešinėje pusėje stovi komoda su televizoriumi. Kambaryje ant grindų ir lovos matomi įvairūs namų apyvokos daiktai. Iš prieškambario per priešais esančias duris patenkama į miegamojo kambarį. Miegamojo kambario dešinėje pusėje yra spinta priešais vaikišką lovelę, kairėje pusėje yra dviguba lova. Ant šios lovos bei grindų matomi įvairūs rūbai, namų apyvokos daiktai. Per prieškambario kairėje pusėje esančią angą patenkama į virtuvės patalpą. Virtuvės patalpoje yra virtuvinis komplektas, stalas, ir kėdės. Kambariai netvarkingi, daiktai išmėtyti. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta ir niekas nepaimta. (t. 1, b. l. 17-26)

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad papildomos įvykio vietos apžiūros metu apžiūrimos vonios kambario durys, esančios bute (duomenys neskelbtini). Vonios kambario durys yra koridoriaus kairėje pusėje, antros nuo buto įėjimo durų. Durys yra medinės, šviesiai smėlinės-rusvos spalvos. Duryse yra rankena ir spyna su užraktu iš vidaus. Spyna ir durų rankena yra sidabro spalvos. Išorinėje durų pusėje, žemiau rankenos, yra apvali metalinė plokštelė, kurios viduje yra užrakto varžtas su išilgine įpjova, kuri skirta atrakinimui durų iš išorės. Vidinėje durų pusėje, žemiau rankenos, yra pasukamas durų užraktas. (t. 2, b. l. 75-83)

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota: smurtą patyręs asmuo yra S. B.; smurtą patyrusio asmens sužalojimai – patinimas, kraujosruva (mėlynė); smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta pažymėta dešinės rankos riešo dalyje ir dešinėje veido pusėje; smurtą patyrusio asmens būklė – didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Gautas paaiškinimas, jog VšĮ „Vilkaviškio ligoninė“ pateikė pranešimą, kad į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi S. B., kuri atvyko iš (duomenys neskelbtini). Skundžiasi, kad sumušta sugyventinio. S. B. paaiškino, kad 2021-11-12 apie 13.30 val., namų koridoriuje, adresu(duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, blaivus sugyventinis T. M. savo dešine ranka sugriebė blaivią sugyventinę S. B. už dešinės rankos, ją spaudė ir pastūmė, dėl ko ši jautė fizinį skausmą. Toliau tęsiantis konfliktui, sugyventinis savo abejomis rankomis pastūmė S. B. į kambario duris, į kurias atsitrenkusi susimušė veidą, tai yra dešinės pusės žandikaulį, dėl tokių sugyventinio veiksmų S. B. jautė fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime yra užfiksuota, jog įvykio vietoje netvarkinga, išmėtyti daiktai. (t. 1, b. l. 27-29)

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi vaizdo įrašai:

- Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1112_165531_013 išimtas iš Vilkaviškio policijos komisariatui priklausančios BODY kameros BOF1EC5FO2FE, kuria naudojosi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja G. R.. Ekrane matosi vaizdo įrašas, kurio apačioje yra užrašas 2021/11/12 16:55:01. Nukentėjusioji S. B.: šitą žinai, kreipiausi po poros valandų į priėmimą, nes skausmas nepraeina, tai dabar padarė tyrimus, padarė rentgenus visus. Yra sumuštas skruostas, yra ranka. Policijos pareigūnas P. B.: vyras čia sugyventinis? Nukentėjusioji S. B.: sugyventinis, vaiko tėtis. Policijos pareigūnė G. R.: kiek laiko gyvenat kartu? Nukentėjusioji S. B.: virš dviejų metų viršaus. Policijos pareigūnė G. R.: dabar dėl ko konfliktas įvyko? Nukentėjusioji S. B.: tas konfliktas įvyko kaip ta prasme, tokių lengvų nesutarimų jau kaip sakoma buvo visą savaitę. Aš vakar šitą, tai grįžau pas save į butą, ta prasme tiesiog su vaikais, kad ten tiesiog nebūti. Ta prasme jautėsi tarpais, tiesiog kad neišprovokuot žmogaus, ir viskas. Jis šiandien atsirado, man paskambino, nes jisai ruošėsi išvažiuot į reisą ta prasme, ten kažkokių daiktų ta prasme neranda susidėt. Ir aš nuvažiavau po pirmos apie pusę dviejų, ta prasme šitą žinai. Nu ir viskas žodis po žodžio jis traukė mane už rankos, čia sumušimas, stūmė kaip sakant, mes ten abudu pasistumdėm, išvertė visus namus kaip sakoma žinai, liepė susirinkt visus daiktus viską, pagrasino, kad sako šiandien po pietų bus pakeistos ta prasme durų spynos, kad tu neįeisi ir viskas. Policijos pareigūnė G. R.: O čia konfliktas dabar pirmą kartą ar kažkada buvę? Nukentėjusioji S. B.: ta prasme toksai pirmas. Policijos pareigūnė G. R.: kuris į fizinį smurtą ane, pirmą kartą? Nukentėjusioji S. B.: ta prasme, tai pakankamai ramiai gyvenom ir nieko nebuvo, taigi maži vaikai yra ir viskas. Policijos pareigūnė G. R.: dabar jūs kažkokių tarkim pretenzijų turit? Nukentėjusioji S. B.: o ką? Aš nežinau, aš pirmą kartą, toks dalykas įvykęs, kokios čia gali būt pretenzijos, nu ta prasme? Policijos pareigūnas P. B.: Mes galim iš jūsų pareikšimą priimt ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Nukentėjusioji S. B.: kas nuo to keičiasi? Policijos pareigūnė G. R.: Bus imtasi tam tikrų priemonių. Policijos pareigūnas P. B.: kad būtų patrauktas jisai atsakomybėn. Policijos pareigūnė G. R.: kažkokios laikino apsaugos priemonės bus taikomos. Tarkim negalės artintis prie jūsų, negalės, turės. Nukentėjusioji S. B.: jisai išvažiuoja dabar, jis rytoj mėnesiui laiko išvažiuoja į reisą. Policijos pareigūnė G. R.: tai nesvarbu, tai jisai grįš. Nukentėjusioji S. B.: Tai va, tai sakau, aš net nežinau. Policijos pareigūnė G. R.: čia vien dėl to, čia jau dabar aš jums tiesiai šviesiai pasakysiu, galiu pasakyt? Nukentėjusioji S. B.: mm, aš ir noriu kad jūs man pasakytumėte. Policijos pareigūnė G. R.: jūs dabar kreipėtės į ligoninę ir jau yra tas faktas užfiksuotas, nes tą pranešimą gavo policija. Nukentėjusioji S. B.: man skauda. Policijos pareigūnė G. R.: taip aš dabar jums tiesiai pasakysiu, kai policija gauna pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir kai yra akivaizdūs sumušimai ir kai yra akivaizdūs sumušimai, tai žinokit netgi nėra reikalingas jūsų pareiškimas. Tai praktiškai mes ir pradėsim tyrimą. Nukentėjusioji S. B.: jūs turit man pasakykit kaip elgtis, nes aš neturėjus tokio atvejo niekada gyvenime. Tai pirmas toksai dalykas kaip sako. Policijos pareigūnė G. R.: tai, aš tai matau, kad viskas akivaizdu. Nukentėjusioji S. B.: ir aš ta prasme kreipiausi, ta prasme ne dėl jokio piktumo, dėl nieko, o aš sakau, aš grįžau namo, mamos butas. Ta prasme aš pašaldžiau čia viską, ta prasme praeis čia viskas. O pasirodo didesni reikalai yra. Policijos pareigūnė G. R.: žiūrėkit jūs blaivi, negėrusi alkoholio? Nukentėjusioji S. B.: negėrusi. Policijos pareigūnė G. R.: tai dabar daktarė jus apžiūrės? Moteriškas balsas: traumatologas jau žiūrėjo. Policijos pareigūnė G. R.: Viskas jau? Moteriškas balsas: jo, jo. Policijos pareigūnė G. R.: tai žinokit reikės į policiją vykti su mum. Nukentėjusioji S. B.: aš galiu su savo mašina? Policijos pareigūnė G. R.: žinoma, žinoma, be problemų. Nukentėjusioji S. B.: tai man ten į komisariatą? Policijos pareigūnė G. R.: Žinot kur viską. Nukentėjusioji S. B.: jo. Policijos pareigūnas P. B.: šitą jum duoda? Nukentėjusioji S. B.: pasiimt? Policijos pareigūnas P. B.: tai pasiimkit. Policijos pareigūnė G. R.: pasiimkit, jo jo, jeigu jūs esat laisva, jus išleidžia, tai Nukentėjusioji S. B.: gerai.

- Apžiūrėjus vaizdo įrašą 2021_1112_165540_010, išimtą iš Vilkaviškio policijos komisariatui priklausančios BODY kameros BOF1EC5ED1FA, kuria naudojosi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas P. B., matoma, kad vaizdo įraše esantys duomenys tokie patys kaip vaizdo įraše 2021_1112_165531_013BC, išimtame iš Vilkaviškio policijos komisariatui priklausančios BODY kameros BOF1EC5FO2FE, kuria naudojosi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja G. R..

- Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1112_171352_0140, išimtas iš Vilkaviškio policijos komisariatui priklausančios BODY kameros BOF1EC5FO2FE, kuria naudojosi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja G. R.. Ekrane matosi vaizdo įrašas, kurio apačioje yra užrašas 2021/11/12 17:13:52. Vaizdo įraše matoma prie stalo sėdinti nukentėjusioji S. B. ir policijos pareigūnas P. B.. Girdisi balsai: Policijos pareigūnė G. R.: pasakau aš jo, jo. Nukentėjusioji S. B.: ta prasme, kad šitą supranti man reikės į tą butą kažkaip tai papulti, aš tuos daiktus vis tiek norėsiu pasiimti ,o jisai man kaip aiškino ta prasme tai kad, šiandien sakė po pietų atvažiuoja meistrai, tu čia nieko nesitikėk ta prasme tu žinai į butą nepapulsi. Policijos pareigūnė G. R.: butas kam priklauso? Nukentėjusioji S. B.: jam. Policijos pareigūnė G. R.: jam. Nukentėjusioji S. B.: bet aš su vaikais esu ten registruota. Policijos pareigūnė G. R.: tai viskas tvarkoj, tai tam ir yra tas tyrimas pradėtas ikiteisminis tyrimas kad būtų jum taikomos kažkokios apsaugos priemonės, kad jūs patektumėte į butą, kad savo daiktus susirinktumėte ir kad jisai ir imamės tų priemonių, kad neįvyktų kitas smurtas, kai jūs va nuvyksit ir vėl jisai gal užsigazuos. Tai viskas tvarkoj, tai, nu tai gerai. Žinokit kitaip jau nebus. Nukentėjusioji S. B.: ne tai sakau jūs darykit ką reikia daryt, nes aš nesusidūrus su tokiais dalykais ta prasme kaip čia kas. Policijos pareigūnė G. R.: sulaikymas, nu tai dažniausiai tokį asmenį dėl tokio atvejo sulaikome, jeigu dabar jei yra penkios, nu tai jeigu jis yra blaivas, nevartojęs alkoholio, tai pagal situaciją. Nukentėjusioji S. B.: jis neturėtų, jis ta prasme, jis sakau ruošiasi į reisą išvažiuoti ta prasme žinai, tai nes su alkoholio šiaip šeimoj problemų neturintis žmogus. Policijos pareigūnė G. R.: supratau gerai. Nu o jūs turit, nes tokių dalykų šeimoj negali būti. Tam ir yra policija, jūs kreipėtės. Nukentėjusioji S. B.: nu , pavyzdžiui skaitykim aišku aš ant karštų nieko nedarysiu ta prasme kaip sakoma žinai, jeigu aš pavyzdžiui nuvykstu ir ta durų spyna tikrai pakeista ir aš į tą butą nepatenku, aš galiu vėl kreiptis į tą vienas vienas du? Ta prasme, kad man pareigūnai padėtų? Policijos pareigūnė G. R.: taip. Žinoma žinoma, žinoma, jūs registruota su vaikais ten gyvenat, žinoma kad jūs galit, tai būtinai. Jis negali jūsų neįsileist. Policijos pareigūnas P. B.: asmens dokumentą savo turit?

- Apžiūrimas yra vaizdo įrašas 2021_1112_184336_008, išimtas iš Vilkaviškio policijos komisariatui priklausančios BODY kameros B0F1EC60A80A, kuria naudojosi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Ž. G.. Ekrane matosi vaizdo įrašas, kurio apačioje yra užrašas 2021/11/12 18:43:36. Vaizdo įraše matoma namo laiptine einanti nukentėjusioji S. B. ir du policijos pareigūnai Ž. G. ir vyresnioji tyrėja O. B.. Toliau vaizdo įraše matoma, kaip nukentėjusioji S. B. atrakina buto duris ir visi trys įeina į buto vidų. Buto viduje kitų žmonių nėra. Nukentėjusioji kartu su policijos pareigūnais vaikščioja bute ir kalba: Nukentėjusioji S. B.: trisdešimt ketvirtas, ten viršuj. Policijos pareigūnas Ž. G.: į aną pusę langai? Nukentėjusioji S. B.: į šitą. Nukentėjusioji S. B.: užeikit (įeina į butą). Policijos pareigūnas Ž. G.: o tai čia, tai aš nusifotkinsiu. Nukentėjusioji S. B.: tai aš prasistumdžiau. Policijos pareigūnė O. B.: tai jūs paeikit į šoną, aš užsifiksuoju viską. Policijos pareigūnas Ž. G.: o čia tie rūbai išmėtyti? Policijos pareigūnė O. B.: tai čia ieškojo daiktų. Nukentėjusioji S. B.: čia jisai neieškojo, čia viskas išversta. Jis čia viską išvertė prie manęs. Čia pirmiausiai prasidėjo supranti, va čia va (nukentėjusioji įeina į miegamąjį). Jis pradėjo viską iš čia verst. Tas pirmas susistumdymas prie tos spintos ir gavosi. Blemba sakau ką tu darai. Policijos pareigūnė O. B.: paeikit į šoną. Galim normaliai, varyk tu į darbą aš ateisiu susirinksiu tuos daiktus. Čia aprinkau ta prasme vaiko knygas visas išvertė viską. Ta prasme žinai kaip ant karštų. Viskas. Policijos pareigūnė O. B.: o visas konfliktas kokioj patalpoje buvo tiksliai? Čia ar čia? Nukentėjusioji S. B.: tas didysis kaip sakant kur buvo smūgiai suduoti. Policijos pareigūnė O. B.: miegamajam? Nukentėjusioji S. B.: šitos durys (nukentėjusioji rodo į miegamojo kambario duris) biškį buvo pravertos, jisai mane į jas traukė. Va čia šitas sukutis, aš buvau užsisukus šitą žinai, o čia matai pasiimi kokį nors ar peilį ar ką ir jisai atsisuka. Va čia pagrinde (rodo vietą koridoriuje, tarp virtuvės ir miegamojo). Virtuvėj sakau va apsistumdėm. Policijos pareigūnas Ž. G.: koks ten jo (duomenys neskelbtini), jo galas?5 Nukentėjusioji S. B.: (duomenys neskelbtini) jo. Policijos pareigūnas Ž. G.: laba vakara, su T. bendraujam, malonu T. iš policijos tyrėjas G. trukdo, klausykit kur jūs esat , o kada būsit namuose, mum reiktų, kad šiandien grįžtumėt, čia žinot turbūt dėl ko. Įtariat? Tai tada, tada už kiek laiko galit į policiją atvažiuot, T., kad nežaidžiam katės pelės, tiesiog, tai tiesiog privažiuokit prie policijos tada ir gerai, ok. Gerai, viso geriausio. Iki. Išvažiavęs kažkur. Nukentėjusioji S. B.: nu tai jisai sėdi pas tėvą. Policijos pareigūnas Ž. G.: sakot? Nukentėjusioji S. B.: faktas čia yra kaip sakoma, visas eigos planas aptartas trim žingsniai į priekį. Policijos pareigūnas Ž. G.: nu tai esmė tokia, kad tie trys žingsniai į priekį aš ką galiu pasakyt mum ne esmė. Suprantat jisai, man gali būt. Policijos pareigūnė O. B.: mums visi žmonės vienodi. Policijos pareigūnas Ž. G.: prezidento sūnus ir o čia žinai. Nukentėjusioji S. B.: dabar žiūrėkit iš tos žmogiškosios pusės aš nesusidūrus su tokiais dalykais kaip man elgtis ta prasme šitą. Policijos pareigūnas Ž. G.: jūs dabar apsaugos priemonių dabar jokių nepageidaujat. Nukentėjusioji S. B.: ne nu kad ten žinai. Policijos pareigūnas Ž. G.: tiesiog jūs dabar išeinat saugiai pas mamą viską, viskas tvarkoj. Policijos pareigūnė O. B.: kol bus atliekamas ikiteisminis tyrimas jūs būsite pas motiną? Nukentėjusioji S. B.: jo, tikrai taip. Policijos pareigūnas Ž. G.: mes jam dabar kaip ir uždrausim artintis jūsų nurodytu adresu(duomenys neskelbtini), matysim apklausoj, jo apklausoj, kuriuo gyvensit ir neieškotų ryšių iki atskiro nurodymo. Nukentėjusioji S. B.: pavyzdžiui, kiek aš teisiškai galiu disponuot čia. Policijos pareigūnas Ž. G.: žinokit šituo dalyku kas yra daiktai, kokie daiktai, policija šito nesprendžia. Tikrai nedalinam daiktų nei tavo, nei mano, nei namų valdybos. Tiesiog pasiimkit daiktus dabar kuriuos būtina va dabar daiktus vaikam žinai. Nukentėjusioji S. B.: žinai sakau, žinai visko pas mamą ta prasme yra. Policijos pareigūnas Ž. G.: tiesiog pasiimkit, tiesiog pasiimkit būtinus daiktus. Nukentėjusioji S. B.: jo. Policijos pareigūnas Ž. G.: turėsit laiko susidėkit normaliai daiktus, užsirakykite dabar duris, pasilikit raktą.

- Apžiūrėjus vaizdo įrašą 2021_1112_184359_022, išimtą iš Vilkaviškio policijos komisariatui priklausančios BODY kameros B0F1EC5F6044, kuria naudojosi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja O. B., matoma, kad vaizdo įraše esantys duomenys tokie patys kaip vaizdo įraše 2021_1112_184336_008, išimtame iš Vilkaviškio policijos komisariatui priklausančios BODY kameros B0F1EC60A80A, kuria naudojosi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Ž. G..

- Apžiūrimas yra vaizdo įrašas 2021_1112_184837_009, išimtas iš Vilkaviškio policijos komisariatui priklausančios BODY kameros B0F1EC60A80A, kuria naudojosi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Ž. G.. Ekrane matosi vaizdo įrašas, kurio apačioje yra užrašas 2021/11/12 18:48:37. Vaizdo įraše matoma, kad vaizdas vyksta tame pačiame bute. Girdisi balsai: Policijos pareigūnas Ž. G.: sakė, nu sakiau, kad nežaistų katę pelę, sako ne ne viskas gerai. Jis įtaria tipo dėl ko, tai jau įtaria, žinai. Tai tiesiog užsirakinkit dabar, kad saugiai, pasilikit raktą. Jeigu grįžtu į namus skambinat mums iškart. Policijos pareigūnė O. B.: vienas vienas du atvažiuosim, saugiai jus išleisim. Tada toliau viską išaiškinsim tolimesnę eigą. Policijos pareigūnas Ž. G.: o dabar susirinkit būtinus daiktus ką privalot, ką turit turėt. Nukentėjusioji S. B.: ir aš lauksiu skambučio. Policijos pareigūnas Ž. G.: tai jo susisieks tyrėjas. Šiai dienai sakau sakau spręsim klausimą jeigu jis tikrai blaivas. Nukentėjusioji S. B.: turėtų būt. Policijos pareigūnas Ž. G.: tai nu maža kas jau, mažu susinervavo supranti gal ir išgėrė. Nukentėjusioji S. B.: faktas kad, tai viskas tada. Policijos pareigūnas Ž. G.: tiesiog tiek. Nukentėjusioji S. B.: tai ačiū tada. Policijos pareigūnas Ž. G.: sėkmės tada, nėra už ką, viso geriausio, užsirakinkit dabar.

- Apžiūrėjus vaizdo įrašą 2021_1112_184900_023, išimtą iš Vilkaviškio policijos komisariatui priklausančios BODY kameros B0F1EC5F6044, kuria naudojosi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja O. B., matoma, kad vaizdo įraše esantys duomenys tokie patys kaip vaizdo įraše 2021_1112_184837_009, išimtame iš Vilkaviškio policijos komisariatui priklausančios BODY kameros B0F1EC60A80A, kuria naudojosi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Ž. G.. (t. 2, b. l. 88-95)

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2021-11-12 17.22 val. S. B. nustatyta 0,00 promilių, 19.10 val. T. M. nustatyta 0,00 promilių. (t. 1, b. l. 135-136)

VšĮ Vilkaviškio ligoninės rašte nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 12 d. nuo 16 val. budėjo gydytojas ortopedas-traumotologas Š. B. (t. 2, b. l. 122)? VšĮ Vilkaviškio ligoninės medicininiame dokumente- 2021-11-12 gydytojo įraše nurodyta, kad S. B. nustatytos diagnozės: S00.85, kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas; S60.2, kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas ( t.1, b. l. 62).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G501/2021 (09) nurodyta, kad S. B. konstatuota kraujosruvos dešinio skruosto, dešinio riešo, abiejų dilbių ir dešinio klubo srityse buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais galimai 2021-11-12 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. Išvada pateikta objektyviai 2021-11-15 apžiūrėjus nukentėjusiąją (t. 1, b. l. 56)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG530/2021 (09) nurodyta, kad S. B. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2021-11-12, galimai nurodytomis aplinkybėmis. S. B. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti septyniais poveikiais. S. B. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti jai griūnant ir kontaktuojant bukų savybių turinčiais aplinkos daiktais. (t. 1, b. l. 60-62)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG141/2022 (09) nurodyta, kad S. B. konstatuota kraujosruva dešinio klubo srityje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. S. B. konstatuota kraujosruva dešinio klubo srityje galėjo būti padaryta nurodytu laiku ir aplinkybėmis (užduotyje pateiktos pagal nukentėjusios (parodymus). S. B. konstatuotus sužalojimus galėjo pasidaryti pati. (t. 2., b. l. 73-74)

Teismo posėdyje teismo medicinos specialistas V. V. dėl duotų išvadų paaiškino: ant dešinio riešo kraujosruva atsirado kontakto metu su bet kokiu kietu buku daiktu. Kraujosruva susidaro kiek plinta kraujas, kai būna pažeista kraujagyslė. Apkabinant ir spaudžiant riešą gali būti paveiktas visas riešas, gali būta spaudžiama tiek, kad atsirado kraujosruva, tačiau nebūtinai visas riešas pažeidžiamas. Vienoje vietoje gali būti suspausta pirštais, kitur plaštaka ir gali būti ne toks didelis suspaudimas. Nuo suspaudimo atsiranda bet kokios formos kraujosruvos.

N. S. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad 2021 m. gruodžio 28 d., 13 val. 05 min., (duomenys neskelbtini)buvo pradėtas parodymų patikrinimas su nukentėjusiąja S. B., dalyvaujant jos atstovui advokatui T. R.. Nukentėjusioji S. B. nurodė, kad 2021 m. lapkričio 12 d., po 13 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute ji buvo sužalota. Kartu su S. B., jos atstovu advokatu T. R., buvo nueita į jos rodomo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)laiptinę ir lipama laiptais į viršų. Užlipus į ketvirtą aukštą, aikštelėje, nukentėjusioji parodė buto duris, esančias laiptų kairėje pusėje, ir pasakė, kad tai yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prieš ją buvo smurtaujama. Pro šias duris patekama į buto vidų. Įėjus į buto vidų, nukentėjusios S. B. buvo paprašyta parodyti, kur buvo jos sugyventinis T. M. tuo metu, kai ji įėjo į šį butą. Tuomet nukentėjusioji nurodė eiti į kambarį, esantį koridoriaus dešinėje pusėje, ir rodydama į stalą, esantį prie lango, paaiškino, kad jos sugyventinis T. M. sėdėjo prie šio stalo. Po to, ji parodė vietą ant šio stalo ir paaiškino, kad čia buvo įtariamojo T. M. telefonas, kurį ji paėmė į dešinę ranką. Nukentėjusioji paaiškino, kad kai ji laikė rankoje T. M. telefoną, T. M. staigiai stojo nuo stalo ir priėjo prie jos. Tada S. B. pakėlė savo dešinę ranką, kurioje laikė telefoną, kad T. M. telefono nepasiektų. T. M. sugriebė nukentėjusiajai už dešinės rankos, tiksliau už riešo. Nutempė jos ranką žemyn ir ištraukė telefoną. Nuo suspaudimo nukentėjusioji jautė ir fizinį skausmą ir fizinį kontaktą. Nukentėjusioji skausmą jautė iki 15 s. Buvo normalus fizinis kontaktas su vidutiniu fiziniu skausmu. Nukentėjusioji nurodė, kad telefoną buvo paėmusi dėl to, kad norėjo pažiūrėti, įsitikinti, kad T. M. turi kitą žmogų. Telefonas atsirakina su biometriniu jo piršto antspaudu, jokio kito kodo telefono nėra ir ji būtų net negalėjusi jo atsirakinti. Po to S. B. paaiškino, kad ji nuėjo į virtuvę, esančią priešais šį kambarį. Ir ji mano, kad tuo momentu T. M. savo ataskaitas pasidėjo ant sofos, esančios tame pačiame kambaryje kur jis tuo metu buvo, nes ji girdėjo kažkokį garsą sklindantį iš to kambario. Tada nukentėjusioji nurodė eiti į tą kambarį, kuris yra priešais virtuvę, ir parodė vietą šiame kambaryje ant sofos, kur T. M.buvo pasidėjęs ataskaitas. Po to, S. B. nurodė eiti į koridorių ir stovėdama koridoriuje tarp virtuvės ir kambario paaiškino, kad būnant jai čia, ją T. M. keikė necenzūriniais žodžiais sakydamas, kad ji turi išeiti iš čia. Po to S. B. nurodė grįžti į tą patį kambarį ir priėjus prie stalo, rodydama į stalą, nuo kurio ji paėmė prieš tai T. M. telefoną, paaiškino, kad iš šio stalo stalčiaus T. M. ėmė jos sūnaus daiktus ir juos mėtė kambaryje, į ją daiktų nemetė. Po to, S. B. paaiškino, kad ji bandė kalbėtis, raminti T. M., tačiau T. M. nekreipė dėmesio, keiksmažodžiais keikė ją. Tuomet S. B. paaiškino, kad ji paėmė į dešinę ranką šiame kambaryje nuo sofos buvusias T. M. ataskaitas ir su jomis ėjo link virtuvės, sakydama, jei „gadini jos vaiko daiktus, tai ji išmes jo ataskaitas“. Būnant jai koridoriuje, netoli virtuvės, prie jos iš nugaros priėjo T. M., kuris suėmęs jai už palto apykaklės iš nugaros pusės stipriai truktelėjo ją atgal. Nukentėjusioji parodė naudojant manekeną - lėlę kaip buvo patraukta atgal. S. B. paaiškino, kad truktelėjimas buvo labai stiprus, tačiau ji skausmo nejautė. Po to S. B. paaiškino, kad ji susilenkė į priekį, laikydama rankoje ataskaitas, kurias prisispaudė prie savęs. Kai S. B. buvo pasilenkusi, jautė, kad už nugaros stovėjęs T. M. jai lyg alkūne buvo įrėmęs labiau į dešinę nugaros pusę, nes ji jautė didelį spaudimą nugaroje. Po to ji staigiai atsilenkė ir tada T. M., paėmęs jai už abiejų rankų, stūmė ją prie dešinės koridoriaus sienos. Nukentėjusioji naudodama manekeną parodė kaip ji buvo stumiamam prie sienos. Ji buvo nugara į sieną. Taip pat nukentėjusioji paaiškino, kad T. M. paėmęs jai už abiejų rankų spaudė ją prie sienos, buvo suėmęs už abiejų dilbių ir nuo spaudimo jai skaudėjo. Skausmas tuo metu buvo momentinis. Ji tuo metu jautė labiau išgąsti nei tų rankų skausmą. Po to nukentėjusioji paaiškino, kad ji T. M. nusistūmė nuo savęs, tada dar kartą T. M., suėmęs jai už abiejų rankų dilbių, spaudė ją prie sienos, prie kurios ji stovėjo nugara ir veidu į T. M.. Spaudimas buvo į krūtinkaulį. Jautė ji fizinį skausmą. Nuo rankų suspaudimų buvę likę tokie suspaudimai. Paleidęs ją, T. M. staigiai įėjo į miegamą. Nukentėjusioji nurodė eiti į šalia esantį miegamąjį. Nukentėjusioji priėjo prie miegamajame dešinėje pusėje esančios spintos ir, rodydama į ją, paaiškino, kad iš šios spintos T. M. mėtė drabužius, kitus spintoje esančius daiktus ant grindų, mesdamas juos T. M. vartojo keiksmažodžius. Po to, nukentėjusioji paaiškino, kad ji ėjo iš miegamojo kambario, atsistojo koridoriuje prie miegamojo kambario durų ir būdama šioje vietoje klausė T. M., ką jis čia daro. Po to nukentėjusioji įėjo į miegamą ir parodė, kur tuo metu buvo T. M. ir kur ji stovėjo ištiesusi savo dešinę ranką norėdama uždengti daiktus, kad T. M. jų nemėtytų. Tada nukentėjusioji paaiškino, kad T. M. sugriebė jai už dešinės rankos riešo. Nuo suspaudimo jai labai skaudėjo riešą. Spaudė T. M. jai ranką su tokiu prasukimu, kad ji net tūptelėjo, prisilaikydama kita ranka už sienos. Ir kai paleido T. M. jos ranką, ji išėjo į koridorių. Po to, nukentėjusioji paaiškino, kad T. M. susinervinęs praeidinėjo iš miegamojo pro ją, stovinčią koridoriuje, link virtuvės ir tyčia pečiu S. B. smogė į dešinę petį, šis fizinis kontaktas buvo nesmagus, tačiau palyginus su tuo, ką jautė nukentėjusioji prieš tai, tai čia buvo nieko. Po to nukentėjusioji parodė vietą koridoriuje, priešais miegamojo kambario duris, ir paaiškino, kad čia stovėjo T. M., ir parodė vietą prie miegamojo durų, kur stovėjo ji. Tuo metu nukentėjusioji paaiškino, kad ji buvo atsisukusi veidu į T. M. ir prie miegamojo durų stovėjo šonu, dešiniu link durų miegamojo. Tuo metu nuo jos iki T. M. buvo 1 metro atstumas. Po to nukentėjusioji ant manekeno parodė, kaip T. M. ją staigiai stūmė link miegamojo durų, paėmęs dešine ranka už pečių ir kaire ranka už kairės galvos pusės. S. B. paaiškino, kad maksimaliai sekundžių tikslumu T. M. smūgiavo jos galvą kažkur į atidarytų miegamojo kambario durų staktą. Nuo to jai buvo sužalotas viršutinis dešinys žandikaulis. Nuo smūgio jai buvo tamsu akyse. Ji po šio smūgio suprato, kad viskas gali baigtis tragedija. Po to nukentėjusioji paaiškino, kad ji iškarto nuėjo į šalia esantį vonios kambarį ir užsirakino, prausė veidą šaltu vandeniu. Iš išorės T. M. atsirakino vonios duris ir tada abu vienas į kitą pradėjo traukti duris. Nukentėjusioji paaiškino, kad jau tuomet T. M. pasakė, kad jis paliktų ją ramybėje, nes ji žiauriai jo bijo. Po to nukentėjusioji paaiškino, kad T. M. apsiavė batus ir išėjo iš buto. Ji jautė, kad viską skauda, tvinksi. Taip pat paaiškino S. B., kad tiesioginių smūgių jai T. M. nesudavė, tik tas buvo stūmimas. Nukentėjusioji paaiškino, kad jai fiziniu smurtu buvo padarytas dešinio riešo patinimas, dešinio žandikaulio sumušimas ir sukeltas fizinis skausmas. (t. 1, b. l. 42-43)

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą užfiksuota, kad S. B. informavo, jog santykiai šeimoje ankščiau buvo geri ir artimi, pastaruoju metu įtampa ėmė didėti, vis dažniau pradėjo kilti nesutarimai. S. B. pasakojo, kad penktadienį vaikų namuose nebuvo, ji su sugyventiniu bandė aiškintis santykius, tačiau vietoje pokalbio kilo barnis, T. M. buvo nusiteikęs priešiškai, galiausiai pradėjo mėtyti daiktus, griebė ją už rankos riešo, pastūmė į sieną, keikė necenzūriniais žodžiais. S. B. teigia, kad jai yra svarbiausia vaikų gerovė ir saugumas, todėl ji yra priėmusi sprendimą gyventi skyriumi ir savarankiškai auginti vaikus. T. M. išvijo šeimą iš bendrų namų ir moteris su vaikais glaudžiasi motinos bute. (t.1, b. l. 100-108).

Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu iš UAB „Bitė Lietuva“ buvo gauta abonento (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, trumpųjų žinučių, ryšio bokštų, kurių veikimo zonoje abonentas veikė, išklotinė nuo nuo 2021-11-09 iki 2021-12-19. Išanalizavus abonento Nr. (duomenys neskelbtini)išklotinę, buvo nustatyta, kad nukentėjusioji S. B. 2021-11-09 bendrauja su savo sugyventiniu T. M., kurio mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), su savo mama L. R., kurios mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-11-10 nukentėjusioji taip pat bendrauja su savo motina ir sugyventiniu. 2021-11-12 11:42 skambina jai jos sugyventinis T. M., 11:43, 11:45, 11:46 skambina nukentėjusioji T. M.. 11:47 T. M. skambina nukentėjusiajai. 11:48, 12:03, 12:20 nukentėjusioji skambina T. M.. 13:09 skambina nukentėjusioji T. M. motinai R. M. mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) . 13:18 nukentėjusioji skambina savo motinai. 13:47 skambina nukentėjusiajai motina. 14:53 nukentėjusioji skambina T. M. motinai. 15:27, 15:28 skambina nukentėjusioji mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu E. P., 16:12 nukentėjusioji skambina savo mamai, 17:53, 20:12 nukentėjusiajai skambina mama. (t.1, b. l. 120)

Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini)naudojasi nukentėjusiosios S. B. mažametis sūnus D. B., gim. (duomenys neskelbtini); abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini)naudojasi įtariamojo T. M. motina R. M.; abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi nukentėjusiosios S. B. draugė E. T.-P.; abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini)naudojasi nukentėjusiosios S. B. motina L. R.. (t. 2, b. l. 115)

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad neigiama išvada – UZCT testo metu tiriamasis T. M. į jam šiame teste pateiktus tikrinamuosius klausimus sakė netiesą. Jam buvo užduoti šie tikrinamieji klausimai: 1) ar jūs stūmėte S. į durų staktą tame bute ( tiriamojo atsakymas „Ne“); 2) ar jūs stūmėte S. į sieną tą 2021 m. lapkričio dieną (tiriamojo atsakymas „Ne“) ; 3) ar jūs alkūne spaudėte S. nugarą tą dieną ( tiriamojo atsakymas „Ne“). Išvadoje taip pat nurodyta, jog aptarus tiriamojo sveikatos būklę, nebuvo nustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima atlikti tyrimo. Potestinio pokalbio metu tiriamasis T. M. buvo supažindintas su tyrimo rezultatais ir reikšmingos papildomos informacijos nepateikė.(t. 2, b. l. 105-110)

Pateiktame susirašinėjime internetiniu ryšiu iš adresato „S:, 2021m. spalio 30 d. siųstos žinutės: „neturiu jau kantrybės su tavim. Išeinu“, „susidėliojo viskas į vietas“, nereikės slapstytis tau“ ,„ir kentėt su mum tas dvi savaites“, „ką darei paskutiniu metu“ ,„myliu, bet turiu išeiti“. Kaltinamasis paaiškino, kad šios žinutės buvo atsiųstos S. B. jam.( 3 t., b. l. 125)

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamojo T. M. kaltė įrodyta visiškai. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu, jog visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai, kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-476/2013 ir kt.).

Kaltinamasis T. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, parodydamas, kad tyčinių fizinio smurto veiksmų prieš nukentėjusiąją neatliko, už jos dešinės rankos riešo buvo sugriebęs norėdamas atsiimti rankose laikytą telefoną, dokumentus. Jos nei į sieną, ne duris tyčia nestumdė, rankos nespaudė ir nesuko. Nagrinėjant šio pobūdžio bylas ypač svarbūs įrodymai, surinkti iš karto po įvykio, užfiksuoti įvykio vietoje, kai juos tolesnėje eigoje patvirtina kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji S. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai ir vienodai aiškino įvykio aplinkybes, smulkiai išdėstydama kaltinime nurodytos dienos ir konflikto aplinkybes, jos ir T. M. bendravimą, T. M. fizinio smurto prieš ją naudojimą, pobūdį ir apimtį. Tokie jos parodymai užfiksuoti ne tik apklausų metu, bet ir į VšĮ ligoninę pagal gautą pranešimą iš šios gydymo įstaigos dėl galimo smurto atvejo atvykusių pareigūnų, o taip pat ir į įvykio vietą atvykusių pareigūnų naudotų vaizdo įrašymo priemonių padarytuose įrašuose, kurie peržiūrėti daiktų apžiūros metu ir jų turinys išsamiai išdėstytas daiktų apžiūros protokoluose, o taip pat ir parodymų patikrinimo vietoje metu, panaudoto fizinio smurto prieš ją veiksmus parodydama ant manekeno. Kai kurie nesutapimai dėl smurto veiksmų eiliškumo, nėra esminiai, o ir atsižlegiant į šių veiksmų tęstinį pobūdį nukentėjusioji galėjo kiekvienų parodymų metu jų tiksliai neatkurti. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, medicininių dokumentų, specialisto išvados, apie tai, kad jos atžvilgiu fizinį smurtą, stipriai spausdamas į nugarinę kūno dalį, suėmęs ir sukdamas rankas, stipriai stumdamas į durų staktą, nurodžiusi ir gydymo įstaigoje bei teismo medicinos specialistui. Liudytojos A. N., vaikų teisių apsaugos specialistės parodymai, kad aiškinimosi dėl vaiko teisių pažeidimo konflikto metu S. B. nurodžiusi, be kitų aplinkybių, jog buvo pastumta į sieną ir apie stūmimą į duris nesakiusi, vertinti kaip S. B. parodymų nenuoseklumą ar netgi melagingumą nėra pagrindo. Nukentėjusioji visada nurodžiusi, kad buvo stumiama ir į sieną, todėl bendraujant su vaiko teisių apsaugos specialiste, kuriai buvo svarbūs tik vaikų gerovės klausimai, galėjo ir nenurodyti apie stūmimą į duris, be to ir liudytoja A. N. paaiškino, kad jiems svarbiausia tuo metu buvo išsiaiškinti, ar nėra vaiko teisių pažeidimo. Jokių aplinkybių, kad nukentėjusioji siekė nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį nėra. Pažymėtina, kad ji pati iš karto į policiją nesikreipė, apie galimą smurtavimą pranešė gydymo įstaiga, į kurią ji kreipėsi pagalbos, iš daiktų apžiūros protokole išdėstyto jos pokalbio ligoninėje su policijos pareigūne G. R. įrašo matyti, kad ji iš karto nepasakė, kad rašo pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, aiškinosi, kaip turėtų elgtis šioje situacijoje, kas nuo to, kad parašys pareiškimą , pasikeis, kad kreipėsi ne dėl piktumo ir tik po to, kasi pablogėjo sveikata ir tik po to, kai policijos pareigūnė jai išaiškina, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti šiuo atveju nereikalingas netgi jos pareiškimas, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą jai būtų taikomos apsaugos priemonės, sutiko nuvykti į policiją ir parašyti pareiškimą. Iš liudytojos E. T. P. parodymų matyti, kad ji taip pat paragino nukentėjusiąją dėl smurtavimo jos atžvilgiu kreiptis į policiją. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad bendraudama ligoninės priėmimo skyriuje ant nukentėjusios veido matė kraujosruvą. Kad S. B. po konflikto sugrįžus pas motiną į butą ant jos veido ir rankų matėsi kraujosruvos, patvirtino ir liudytoja L. R.. Be šių liudytojų, kurios susiję draugystės ar giminystės ryšiais su nukentėjusiąja, parodymų apie smurto panaudojimo aplinkybes ir pasekmes- kraujosruvas ant nukentėjusios kūno, šią aplinkybę patvirtina visiškai jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturintys asmenys, liudytojai- policijos pareigūnai- bei tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje duomenys, kuriame užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai: smurtą patyrusio asmens sužalojimai – patinimas, kraujosruva (mėlynė); smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta pažymėta dešinės rankos riešo dalyje ir dešinėje veido pusėje. Liudytojas P. B. nurodė, kad šiuos požymius rašė iš nukentėjusios paaiškinimo, medicininio pažymėjimo, ir būdamas įsitikinęs, kad tokie sužalojimai tikrai yra , t, y. juos matęs. Iš medicininio pažymėjimo (1 t., b. l. 62) matyti, kad objektyviai nukentėjusiajai buvo nustatytas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas; kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas, jai buvo atlikti medicininiai tyrimai dėl šių diagnozių nustatymo. Nors šiame pažymėjime nėra aprašyta, kad matomos kraujosruvos tiek veido, tiek rankų srityse, tačiau iš šio pažymėjimo matyti, kad gydymo įstaigoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas galimai sunkesnėms galvos ir rankų traumoms nustatyti, aprašomi nusiskundimai ir simptomai, atlikti tyrimai, skirtos rekomendacijos gydymui. Po to 2021-11-14 nukentėjusiąją apžiūrėjęs teismo medicinos specialistas, kurio pareigos yra būtent nukentėjusio apžiūra ir galimų smurtinio poveikio požymių nustatymas, o ne gydymas, kuriam suprantama ir tokių požymių užfiksavimo teisinė reikšmė, užfiksavo kraujosruvas būtent šiose medicininiame pažymėjime nurodytose srityse , t. y. dešinio skruosto, dešinio riešo, o taip pat ir abiejų dilbių ir dešinio klubo srityse, patvirtindamas, kad jos galėjo būti padarytos 2021-11-12 nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis. Išvadą apie kraujosruvų atsiradimo galimybes ir priežastis, jų pobūdį, formą po fizinio poveikio į kūną, intensyvumą, priklausomai nuo to, kuria rankos plaštakos dalimi buvo padarytas poveikis suimant ranką (pirštais ar delnu ar apkabinant ) paaiškindamas apklausos teismo posėdžio metu. Nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės neprieštarauja specialisto išvadoms, lokalizacija atitinka būtent tas vietas, kurias nurodė nukentėjusioji, pobūdis sužalojimo taip pat atitinka tai, ką paaiškino nukentėjusioji. Netikėti specialisto išvados duomenimis teismas neturi jokio pagrindo, jokių duomenų, kad specialistas būtų suinteresuotas duoti melagingą išvadą nėra, be to jis įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados davimą. Liudytojas R. M. parodė, kad jis su nukentėjusiąja bendravo 2021-11-14 ir jokių kraujosruvų ant jos veido nematė, tačiau su ja jis bendravo neilgą laiko tarpą, teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota kraujosruva nebuvo didelė, jis specialiai nukentėjusios neapžiūrinėjo, todėl galėjo ir nepastebėti kraujosruvos, be to jis yra kaltinamojo tėvas, todėl suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai prieštarauja tiek nukentėjusios, tiek nešališko liudytojo P. B. parodymams bei jo surašyto tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje bei specialisto išvados duomenims, ir jais vadovautis sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės, nėra pagrindo. Taigi, įvertinus nurodytų įrodymų visumą teismas daro neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiajai S. B. 2021-11-12 vykusio konflikto tarp jos ir kaltinamojo T. M. metu buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryti jos nurodyti bei teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti kūno sužalojimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

Iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti, ypatingai situacijose, kai sprendžiama dėl smurto artimoje aplinkoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Pagal šioje byloje nustatytas konkrečias įvykių aplinkybes, sprendžiant dėl T. M. atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį taikymo, teismas vertina ne tik T. M. atliktus veiksmus bei pasekmes, bet ir vertinama visa susidariusi konfliktinė situacija. Šiuo atveju pagal nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes- konflikto kilmę, eigą, konfliktinėje situacijoje buvusių asmenų elgesio tikslus ir motyvus ,sprendžia, kad kaltinime nurodyti ir teismo auksčiau aptartis įrodymais pripažinti įrodytais kaltinamojo T. M. veiksmai buvo pavojingi ir buvo nukreipti tyčia atlikti smurto veiksmus prieš nukentėjusiąją, sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai, esant konfliktiniams santykiams ir konfliktui paaštrėjus dėl paimto jo telefono. Nors kaltinamasis pripažįsta tik vieną smurtinį veiksmą- rankos sugriebimą siekiant paimti telefoną tačiau šis veiksmas ir jo pasekmės netgi neinkriminuotos, o netikėti nukentėjusios parodymais, kuriuos patvirtina jau aptarti įrodymai dėl kitų fizinio smurto veiksmų-tyčinio alkūnės atrėmimo į nukentėjusiosios S. B. dešinį šoną ir spaudimo didele jėga, suėmimo už rankų ir spaudimo, stūmimo į sieną, sugriebimo už dešinio riešo ir sukimo, įsirėmimo rankomis į nukentėjusios galvą ir stipraus stūmimo į duris, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į durų staktą, teismas neturi pagrindo, kadangi juos patvirtina kita bylos medžiaga. Sprendžiant dėl kaltinamojo parodymų šioje dalyje teisingumo, kartu su kitais įrodymais teismas vertina ir specialisto išvadą atlikus kaltinamojo tyrimą poligrafu. Iš šios išvados matyti, kad tyrimas buvo atliktas paties kaltinamojo prašymu ir jam sutinkant, jam buvo išaiškinta tyrimo atlikimo tvarka, prieš tyrimą aptarta jo būsena ir sveiktos būklė, po atlikto tyrimo jokių papildomų paaiškinimų kaltinamasis tyrimą atlikusiam specialistui neišsakė. Šios tyrimo išvados nurodo, kad kaltinamasis T. M. testo metu į jam šiame teste pateiktus tikrinamuosius klausimus:1) ar jūs stūmėte S. į durų staktą tame bute ( tiriamojo atsakymas „Ne“); 2) ar jūs stūmėte S. į sieną tą 2021 m. lapkričio dieną (tiriamojo atsakymas „Ne“) ; 3) ar jūs alkūne spaudėte S. nugarą tą dieną ( tiriamojo atsakymas „Ne“), sakė netiesą. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad tyrimo rezultatą galėjo įtakoti jo sveikatos būklė padidėjęs( kraujo spaudimas) ir emocinė būsena, tačiau iš jo paties parodymų matyti, kad į gydymo įstaigą dėl sveikatos pablogėjimo tuo metu jis nesikreipęs, o iš specialisto išvados matyti, kad jokių nusiskundimų prieš tyrimą aptariant jo būseną, neišsakęs, todėl toks teisiamojo posėdžio metu duotas paaiškinimas yra nepagrįstas ir vertintinas kaip siekimas paneigti specialisto išvados rezultatus. Ši išvada nėra vienintelis kaltinamojo kaltę patvirtinantis įrodymas byloje, ir ji yra reikšminga visų byloje surinktų įrodymų vertinimo kontekste, ją atmesti š įrodymų nėra pagrindo. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina nukentėjusios parodymus apie tai, kad kaltinamasis konflikto metu mėtė daiktus- užfiksuoti išmėtyti rūbai, namų apyvokos daiktai tiek miegamajame kambaryje, tiek svetainėje. Liudytoja R. M. patvirtino, kad šio konflikto metu jai skambino S. B. ir sakė, kad T. M. mėto baldus ir drabužius. Nors ši liudytoja parodė, kad iš nukentėjusios skambučio jokio pagalbos poreikio nejautė, tačiau pažymėtina, kad ši liudytoja yra kaltinamojo motina, konfliktinę situaciją galėjo suprasti iš sūnaus pozicijų, jai tai buvo netikėta, nes anksčiau tokių dalykų- fizinio smurto- tarp S. B. ir T. M. nebuvę. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam tokio pobūdžio fizinio smurto veiksmus, kurie jam inkriminuoti kaltinamajame akte, nurodytoje konflikto eigoje naudoti nebuvo jokio teisėto pagrindo- nukentėjusioji jo neužpuolė, nei savęs, nei turto ginti jam nereikėjo, tai buvo kilusio pykčio dėl jam reikalingų daiktų neradimo ir dėl to kilusio konflikto su nukentėjusiąją pasekmė. Kaltinamasis stipriai spausdamas nukentėjusios rankas, matydamas ir suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį-kad ji stovi prie sienos ir durų, t. y. paviršių , į kuriuos atsitrenkus galimas fizinis poveikis kūnui- fizinis skausmas ar sužalojimai, stipriai ją stumdamas link jų, , numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame BK 140 str. numatyti padariniai- fizinis skausmas bei sveikatos sutrikdymas , ir jų norėjo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias, jam padarytas sveikatos sutrikdymas, kad veika yra tokio pavojingumo, kad už jos padarymą būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. M. būdamas pakankamai fiziškai stiprus asmuo, suvokdamas savo veiksmų pobūdį, pavojingumą, būdamas blaivus, įvykio metu fizinio smurto veiksmais konfliktavo su nukentėjusiąja. Jo veika objektyviai pasireiškė fizinio skausmo ir nežymaus sužalojimo padarymu tęstinių fizinio smurto veiksmų metu. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai veide, rankose, dubinkaulio srityse. Dėl patirtų sužalojimų S. B. kreipėsi medicinos pagalbos, jai buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos, atlikti galvos kompiuterinės tomografijos ir rankos riešo srities rentgenologiniai tyrimai, kas patvirtina galimų sunkesnių pasekmių nukentėjusios sveikatai galimą atsiradimą. Veiksmų intensyvumas patvirtina, kad kaltinamasis veikė siekdamas nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą ir sutrikdyti jos sveikatą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad T. M. padaryta veika tiek pagal objektyviųjų (sužalojimo pobūdis ir padariniai-ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), tiek pagal subjektyviųjų požymių (tyčiniai tęstiniai veiksmai) turinį, jų pasireiškimą yra pasiekusi tokį pavojingumą, kad yra pagrindas ją vertinti kaip nusikalstamą ir pripažinti mažareikšme (BK 37 straipsnis) nėra teisinio pagrindo.

Kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta kvalifikuota tyčinio fizinio skausmo sukėlimo ir tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad tyčia nežymiai buvo sužalotas būtent kaltininko šeimos narys. Šeimos nario sąvoką atskleidžia BK 248 straipsnio 2 dalis, pagal kurią šeimos nariu laikomas ir asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Aiškinant BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį, reikšminga Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje išaiškinta, kad bendras gyvenimas nesudarius santuokos atitinka šeimos sampratą, jei jis grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas. Taigi konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Dėl to, sprendžiant dėl partnerystės (bendro gyvenimo kartu neįregistravus santuokos) fakto, atsižvelgiama į aplinkybių, rodančių kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, visumą. Nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010, 2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016, 2K-31-489/2022. Teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog kaltinamąjį ir nukentėjusiąją siejo šeimos santykiai- augino bendrą vaiką, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, rūpinosi vienas kitu, ir kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamojo T. M. ir nukentėjusios S. B. šeimos santykiai dar nebuvo nutrūkę. Neabejotinai nustatyta, kad juos tuo metu siejo jau konfliktiniai santykiai, tačiau šeimyniniai ryšiai dar nebuvo nutrūkę. Iš kaltinamojo, nukentėjusios , liudytojos R. M. parodymų matyti, kad nesutarimų tarp kaltinamojo ir nukentėjusios buvę ir iki šio įvykio, buvę tokie atvejai, kad tam tikrą laiką kuris nors pagyvendavo atskirai, tačiau vėl toliau gyvendavo kaip šeima. Ir šiuo atveju, keletą dienų iki įvykio, dėl konfliktinių santykių, tai kaltinamasis, tai nukentėjusioji laikinai išvykdavo iš buto, kuriame jie gyveno, nukentėjusioji buvo išvažiavusi su vaikais pagyventi pas savo motiną, kaip ji nurodo kad laikinai, kol išspręs nesutarimus, tačiau visiškai iš bendros gyvenamosios patalpos, kurioje visą laiką šeima gyveno, dar nebuvo išsikrausčiusi, toje patalpoje dar buvo likę ir vaikų daiktai, ką patvirtina ir pats kaltinamasis, įvykio dieną kaltinamasis buvo atvykęs į nukentėjusios mamos butą, kuriame gyveno nukentėjusioji, kaip jos šeimos narys, nukentėjusioji atvyko į butą, kuriame buvo kaltinamasis irgi kaip ten gyvenantis šeimos narys, jokio susitarimo dėl bendro gyvenimo nutraukimo, turtinių ir kitų santykių nutraukimo nebuvo. Nukentėjusios parašytas žinutes, kad ji toliau taip gyventi negali, atsižvelgiant ir į anksčiau buvusiais konfliktines situacijas, vertinti kaip šeimos santykių nutraukimą nėra pagrindo. Kaip matyti tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiosios parodymų, pats konfliktas, peraugęs į fizinio smurto vartojimą, kilo iš šių asmenų šeimyninių ryšių ( bendro turto, emocinio prieraišumo vienas kitam ir tarpusavio supratimo, atsakomybės, bendro vaikų auklėjimo). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad kaltinamojo T. M. veiką kvalifikuojantis požymis pagal nukentėjusio asmens požymį (šeimos narys) jam inkriminuotas pagrįstai ir jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Nukentėjusioji -civilinė ieškovė S. B. prašo priteisti iš kaltinamojo T. M. 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo procesinio sprendimo įvykdymo bei išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, iš viso 2150 eurų ( 3 t., b. l. 54-58, 109-111, 123-124, 134-135).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendė, kad kaltinamasis tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją, tokiais veiksmais padarė jai kūno sužalojimus- kraujosruvas rankose, veide, dešinio klubo srityje, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir tokie kaltinamojo veiksmai sukėlė neturtinę žalą nukentėjusiajai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo dėl nusikalstamų patyręs neturtinę žalą, turi teisę į šios žalos atlyginimą CK 6.250 straipsnio 2 dalis 6.283 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į minėto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021 ir kt.). Šioje byloje be fizinių nusikalstamos veikos padarinių (sveikatos sutrikdymo), neabejotinai nukentėjusiajai buvo sukelti neigiami dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimo jausmas, neigiamai įtakojęs jos asmeninio gyvenimo kokybę. Turtinės žalos atlyginimo reikalavimas byloje nepareikštas. Nustatant S. B. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes – smurtinis tyčinis nusikaltimas padarytas prieš šeimos narį, kaltinamojo vaiko motiną, kuri turi mažesnes galimybes apsiginti, tarpusavio konflikto metu. Nukentėjusioji dėl prieš ją pavartoto smurto ir jai padarytų sužalojimų neabejotinai patyrė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, jai atsirado baimė, nesaugumo jausmas ir kt., tačiau įvertinus padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, taikytą gydymą (atlikta tik ambulatorinė apžiūra, nereikalavo gydymo stacionare, intervencinio gydymo, apsiribojo tik lokaliu sužalotų vietų gydymu medikamentiniais tepalais ir skausmą mažinančiais vaistais), patirtus psichologinius išgyvenimus, kilusios pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos neigiamais pokyčiais, labai rimtų sužalojimų sukėlimu, byloje taip pat nėra duomenų apie atsiradusius ar galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiosios gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse). Nors ir buvo konstatuotas sužalojimas kitiems asmenims matomoje jos kūno vietoje-kraujosruva žandikaulio srityje, tačiau jis nebuvo didelis, duomenų, kad jis būtų sukėlęs nukentėjusiajai ypatingus nepatogumus bendraujant su aplinkiniais, nėra. Įvertinus nukentėjusios patirtus sužalojimus ir dėl jų vėliau kilusias pasekmes, taip pat ir šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nukentėjusios prašoma priteisti 2000 eurų suma yra aiškiai per didelė, jos patirta neturtinė žala įvertintina 1000 eurų. Ieškinys mažintinas ir nukentėjusiajai S. B. priteistina iš kaltinamojo T. M. 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniu ieškiniu taip pat buvo prašoma priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė teisėjų sesija nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 jau yra išaiškinusi, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas, tačiau nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra pasikeitusi, ji atsispindi ir naujesniuose kasacinio teismo sprendimuose (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). Taigi, civiliniame ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti metines 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme visiškai negali būti tenkinamas, jos priteistinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo nuosprendžio dėl neturtinės žalos visiško įvykdymo.

Nukentėjusysis turi teisę baudžiamojoje byloje naudotis atstovo pagalba. Nukentėjusiajai-civilinei ieškovei S. B. byloje teisinę pagalbą teikė advokatas, už suteiktą teisinę pagalbą ji sumokėjusi 2150 eurų (3 t., b. l. 58, 109-111, 123-124, 134-135 124). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiosios S. B. išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino, nukentėjusioji teisinių žinių neturi, todėl ji turėjo pagrindą kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimo tiek ikiteisminio tyrimo metu atliekant proceso veiksmus su nukentėjusiąja, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, tačiau jos geranoriškai kaltinamasis neatlygino, jos atstovas dėl to parengė civilinį ieškinį, kurį teismas sprendė iš dalies patenkinti, mažindamas tik priteistinos neturtinės žalos dydį. Advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, dalis teismo posėdžių neįvyko dėl kaltinamojo kaltės jam be svarbių priežasčių neatvykus į bylos nagrinėjimą. Nukentėjusiosios turėtas išlaidas patvirtina byloje pateikti mokėjimo dokumentai, šios išlaidos, atsižvelgiant į atstovo atliktų proceso veiksmų apimtį, bylos apimtį ir trukmę, yra pagrįstos.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 109,52 eurų civilinį ieškinį (1 t., b.l.93-95) dėl nukentėjusiajai S. B. suteiktų gydymo paslaugų VšĮ Vilkaviškio ligoninė. Pareikštą ieškinį motyvuoja tuo, kad S. B. 2021-11-12 VšĮ ligoninė dėl kitų galvos sričių paviršinio sužalojimo, sumušimo, kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimo buvo suteiktos šios ambulatorinės paslaugos: ortopedo, traumatologo ir radiologo konsultacijos, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Už šias paslaugas buvo apmokėta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina-109,52 eur. T. M. civilinė atsakomybė atsiranda dėl tyčinio neteisėto veikimo. Jo veiksmais buvo padaryta žala ne tik nukentėjusiajai, bet ir valstybei- PSDF biudžetui, žalą padarytą asmeniui dėl sveikatos sužalojimo turi atlyginti už tai atsakingas asmuo, o atlyginęs kito asmens žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo ( CK 6.246 str, 6.248 str., 6.249 str., 6.247 str., 6.280 str., 6.283 str. 1d. ).

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinio dydį patvirtina pateikti duomenys apie suteiktas paslaugas ir jų apmokėjimo dydį. Iš bylos duomenų, nukentėjusios, liudytojos E. T.-P. parodymų matyti, kad į VšĮ Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių S. B. kreipėsi dėl sveikatos sutrikimo po kaltinamojo T. M. pavartoto fizinio smurto. Apžiūros metu objektyviai nukentėjusios būklei bei nusiskundimams patikslinti buvo suteiktos gydytojų konsultacijos, esant duomenų apie buvusį smurtą, buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, dešinio riešo rentgenologinis tyrimas. Teismas aptartų įrodymų ir motyvų pagrindu sprendė, kad kaltinamojo T. M. kaltė dėl fizinio smurto veiksmų, dėl kurių nukentėjusiajai VšĮ Vilkaviškio ligoninė buvo suteiktos gydymo paslaugos, įrodyta visiškai. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir pasekmių (žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondui už S. B. suteiktų ambulatorinių medicinos paslaugų apmokėjimą) yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, jo tyčinis neteisėtas elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė už žalą. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 t., b.l. 95). Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str., 6.248 str., 6.249 str., 6.247 str., 6.280 str., 6.283 str. 1d. pagrindu.

Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis T. M. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš šeimos narį. Padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Įvertinus padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, mažesnę už vidurkį. Kadangi kaltinamasis neteistas, turi pastovų darbą, intensyvi priežiūra neskirtina.

Siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis T. M. kaltu neprisipažino, byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas, todėl taikyti BK 64¹ str. ir bausmę mažinti 1/3 nėra pagrindo..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo -vieną dieną ( 2021-11-12)-, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnio pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šią priemonę įvykdant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinės ieškovės S. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti civilinei ieškovei S. B. iš kaltinamojo T. M. 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo bei 2150 (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt) eurų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo T. M. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, 109,52 Eur (vieną šimtą devynis eurus ir 52 centus) turtinei žalai dėl nukentėjusios S. B. gydymo išlaidų atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-CD diską, kuriame įrašytas 2021-12-28 atliktas nukentėjusiosios parodymų patikrinimas vietoje, CD diską, kuriame įrašyta S. B. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė nuo 2021-11-09 iki 2021-12-19; CD diską, kuriame įrašyti vaizdo įrašai, išimti iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų naudotų BODY kamerų, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.