Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-402-238/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-27
Bylos Nr.
1A-402-238/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
T. K.
Nukentėjusysis
K. G.
Kaltinamasis
T. K.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-402-238/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53055-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Dariaus Kantaravičiaus ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,nuteistojo T. K. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 90 valandų).

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiosios K. G. naudai iš kaltinamojo T. K. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 4 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su K. G. metu, tyčia abiem rankomis suėmęs už jos palto atlapų, stūmė ją, dėl ko ji griuvo ir galva trenkėsi į durų staktą, gulinčiai vieną kartą spyrė į kairį žastą, tokiu būdu mušdamas padarė kairės momeninės srities sumušimą, poodinę kraujosruvą dešinėje veido pusėje ties apatinio žandikaulio kampu, poodinę kraujosruvą kairiojo žasto užpakalinio išorinio paviršiaus apatinėje dalyje ir juosmens srities apatinės dalies kairės pusės sumušimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nukentėjusioji K. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendį pakeisti – paskirti nuteistajam griežtesnę bausmę – 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti visas proceso išlaidas, susijusias su advokato paslaugų suteikimu pirmosios instancijos teisme.

2.1. Skunde nurodo, kad nuteistasis T. K. įvykio dieną buvo vartojęs alkoholio, be to, pats nuteistasis per akistatą prisipažino buvęs neblaivus įvykio metu, taigi šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistojo agresyviam elgesiui bei smurtui prieš ją turėjo įtakos faktas, kad jis buvo neblaivus ir tai turėtų būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

2.2. Skunde taip pat nurodo, kad ji dėl stipraus nuteistojo stūmio patyrė galvos sužalojimus, kurių pasekmės gali atsiliepti ateityje. Nuteistojo atlikti veiksmai buvo nevienkartiniai, po nubloškimo jai nukritus ir stipriai susitrenkus galvą, jis dar spyrė į kairę ranką, smaugė su šaliku. Teismas visiškai nepagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad ji buvo smaugiama, kadangi tai patvirtino teismo medicinos eksperto išvados rezultatai, jos parodymai. Teismo argumentai dėl tariamai neįrodytų sužalojimų, blogos savijautos bei pasekmių nebuvimo ateityje, yra atmestini ir nepagrįsti. Ji visą laiką patiria psichologinę įtampą, baimę, pažeminimą, todėl nesutinka su teismo pozicija, kad neįrodytos jos psichologinės problemos. Net ir po šio įvykio kaltinamasis nejautė atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, toliau darė jai poveikį skambinėdamas, rašinėdamas žinutes ir taip pažeidinėdamas kardomąją priemonę – įpareigojimą nebendrauti su nukentėjusiąja. Teismas, sumažinęs prašomos neturtinės žalos dydį, tinkamai sprendimo nemotyvavo, nepakankamai atsižvelgė į esmines bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

2.3. Skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jos civilinio ieškinio reikalavimą priteisti iš civilinio atsakovo T. K. 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teisinis reglamentavimas leidžia jai tikėtis, kad iš nuteistojo priteista žala ir bylinėjimosi išlaidos nebus tik teismo formaliai priteistos, tačiau ir realiai atlygintos. Nuosprendžio motyvai, kad baudžiamosiose bylose tokios taisyklės negali galioti yra nepagrįstos, prieštaraujančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatoms bei teisingumo ir protingumo principams.

2.4. Nuosprendyje teismas nurodė, kad mažina prašomą priteisti bylinėjimo išlaidų sumą, atsižvelgdamas į kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, į civilinį ieškinį, bylos sudėtingumą ir teisinės pagalbos būtinumo pagrindą bei apimtį procese, į nukentėjusiosios sumokėtą pinigų sumą advokatui, siekdamas abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros. Šiuo atveju nesutiktina su teismo išsakytais argumentais, nes iš byloje pateikiamų duomenų matyti, kad nuteistasis yra dirbantis asmuo, taip pat nepateikiama jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą mažinti nuteistajam privalomas atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos medžiagoje yra pateiktos visos sąskaitos ir ataskaitos už suteiktas teisines paslaugas, kurių jai prireikė siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus. Realias patirtas išlaidas patvirtino pateiktos mokėjimo kvitų kopijos. Taip pat pažymi, kad visos jos bylinėjimosi išlaidos patirtos tik dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų prieš ją.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą, kaip galima suprasti iš jo turinio, nuteistasis T. K. prašo nukentėjusiosios K. G. apeliacinio skundo netenkinti.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Jolita Raudeliūnienė ir gynėja advokatė Ramutė Budrytė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nukentėjusiosios K. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šiuo atveju iš nukentėjusiosios K. G. apeliacinio skundo matyti, jog šioje byloje iš esmės siekiama griežtesnės bausmės T. K. paskyrimo, priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajai padidinimo, išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme visiško kompensavimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistų sumų priteisimo. Teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisakys skunde keliamais aktualiais klausimais, atsakydama į apeliantės išdėstytus ir teisiškai reikšmingus argumentus.

Dėl bausmės

7. Apeliantė prašo griežtinti bausmę T. K.. Šis apeliacinio skundo prašymas atmestinas.

8. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas, skirdamas bausmę T. K., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams, veikdamas tyčia, nusikaltimas yra baigtas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Vertindamas T. K. asmenybę, teismas pažymėjo, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Siekiant sulaikyti T. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skyrė BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus.

12. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad įvertinęs visų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų trukmę parinko sankcijos ribose. Taigi laikytina, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, o pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus.

13. Atmestinas apeliacinio skundo prašymas sunkinančia atsakomybę aplinkybe pripažinti tai, jog veiką nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

14. Kolegija pažymi, kad pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti.

15. Byloje nustatyta, kad teisme apklaustas T. K. pripažino, jog įvykio dieną buvo vartojęs alkoholio, šią aplinkybę nurodė ir nukentėjusioji K. G., tačiau jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių tą faktą, kad T. K. veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, nėra. Kaltinamajame akte nėra konstatuota aplinkybė, kad T. K. veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, todėl teismas negalėjo sunkinti kaltinamojo teisinę padėtį ir šią aplinkybę pripažinti įrodyta bei pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

16. Nuosprendyje teismas konstatavo, kad tai, jog nukentėjusiosios K. G. atžvilgiu smurtavo ir sukėlė jai fizinį skausmą kaltinamasis, patvirtina ne tik nukentėjusiosios, bet ir kaltinamojo parodymai, taip pat ir specialisto išvada bei kiti byloje pateikti įrodymai. Iš kaltinimo teismas pašalino tą aplinkybę, kad kaltinamasis T. K. suėmęs už šaliko, buvusio ant K. G. kaklo, tempė jį į viršų, taip spaudė jos kaklą, nes nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis, paėmęs už šaliko, ją tempė ir papurtė, kaltinamasis nurodė, jog norėjo nuimti šaliką nuo jos kaklo. Byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad T. K. spaudė nukentėjusiosios kaklą. Taigi teismas nenustatė, kad kaltinamasis šaliku spaudė nukentėjusios kaklą, todėl šią aplinkybę pagrįstai pašalino. Šiai teismo išvadai kolegija pritaria. Esant šioms aplinkybėms, atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai pašalino minėtą aplinkybę iš kaltinimo. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad sužalojimo pasekmės atsilieps ateityje, nes toks teigimas niekuo nepagrįstas ir nepatvirtintas.

Dėl neturtinės žalos dydžio ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji K. G. pasinaudojo savo teise ir byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš T. K. priteisti neturtinę žalą ir išlaidas patirtas advokato paslaugoms apmokėti.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog K. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė fizinius skausmus, stresą, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, prarado saugumo jausmą, kas turėjo įtakos nukentėjusiosios normaliam saugiam gyvenimo ritmui, taip pat Kauno apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, jog dėl patirtų dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų K. G. kamavo psichologinės problemos, bloga savijauta, nepateikė objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam pilnaverčiam nukentėjusiosios gyvenimui. Teismas nurodė, kad prašoma priteisti suma aiškiai neatitinka Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai, nukentėjusiosios nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl neturtinės žalos dydį nustatė 500 Eur (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai K. G. atmetė.

19. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nukentėjusioji K. G. prašė iš kaltinamojo T. K. priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nors į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai pagrindžia, jog K. G. už civilinio ieškinio surašymą, patarimus ir dalyvavimą byloje atstovui sumokėjo 1502 Eur, teisinio pagrindo nepripažinti nukentėjusios patirtas minėtas išlaidas proceso išlaidomis, nėra, tačiau teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, į civilinį ieškinį, bylos sudėtingumą ir teisinės pagalbos būtinumo pagrindą bei apimtį procese (Kauno apylinkės teisme byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį), į nukentėjusiosios sumokėtą pinigų sumą advokatui, siekdamas abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, sprendė, kad nukentėjusiosios prašomos priteisti 1502 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės. Todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, prašomą priteisti sumą mažino iki 750 Eur.

20. Skunde apeliantė teigia, kad nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos suma buvo sumažinta nepagrįstai ir šis teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių. Taip pat nepagrįstai sumažintos išlaidos, kurias patyrė advokato paslaugoms apmokėti.

21. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje klausimai dėl civilinio ieškinio priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajai K. G. ir dėl procesinių išlaidų atlyginimo advokato paslaugoms apmokėti, išspręstas tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas atsižvelgus į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovautasi įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Taip pat, nors į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai pagrindžia, jog K. G. atstovui advokatui sumokėjo 1502 Eur, tačiau teismas atsižvelgęs į nuteistojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį ir kitas aplinkybes (jos paminėtos anksčiau) pagrįstai sumažino procesinių išlaidų advokato paslaugoms apmokėti sumą.

22. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais, yra atlyginama visais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tuo tarpu protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės. Nustatyta, kad nukentėjusiajai K. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai. Kiti reikšmingi kriterijai – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis, t. y. nuteistojo T. K. tyčiniai smurtiniai veiksmai, kurie teisiškai įvertinti kaip nesunkus nusikaltimas. Kitos mažiau svarbios neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybės yra nusikaltimo padarymo motyvai, tikslai, sąlygos, turėjusios įtakos nusikalstamam elgesiui, nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys, turtinė jo ir nukentėjusiosios padėtis. Apylinkės teismas įvertino visas šias aplinkybes, turinčias reikšmės atlygintinos neturtinės žalos dydžiui.

24. Neturtinės žalos dydį teismas nustatė pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Be to, paminėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiajai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurias išdėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais, ir, kolegijos nuomone, priteisė iš nuteistojo tinkamą neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiam sprendimui ir kartu nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti padidintas. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tokio dydžio priteistos neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas padarytai žalai, todėl jos dydis nekeičiamas. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra užtikrinta protinga pusiausvyra tarp realios kompensacijos už nukentėjusiosios patirtų dvasinių išgyvenimų ir žalą padariusio asmens interesų paisymo.

26. Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį sumažinti iki 750 Eur.

27. Kolegija konstatuoja, kad teismas, priteisdamas 750 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, atsižvelgė į kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, į civilinį ieškinį, bylos sudėtingumą ir teisinės pagalbos būtinumo pagrindą bei apimtį procese (Kauno apylinkės teisme byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį), į nukentėjusiosios sumokėtą pinigų sumą advokatui, ir siekdamas abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, sprendė, kad nukentėjusiosios prašomos priteisti 1502 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės. Todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, prašomą priteisti sumą mažino iki 750 Eur.

28. Kolegija konstatuoja, kad šis teismo sprendimas teisingas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo priteisdamas nukentėjusiajai turėtas 750 Eur dydžio proceso išlaidas baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidė. Esant šioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu priteistos proceso išlaidos yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugos ir nėra aiškiai per mažos.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo išnagrinėjus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje

29. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiosios reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, nurodė, kad Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, o procesinės palūkanos nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarinys, todėl priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nėra teisinio pagrindo. Prievolė atlyginti žalą gali atsirasti tik įsiteisėjus teismo sprendimui, tuo tarpu nukentėjusioji pareiškė reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nors BPK 107 straipsnis numato, kad įtariamasis ar kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau ši įstatymo nuostata numato įtariamojo ar kaltinamojo teisę, o ne prievolę ikiteisminio nagrinėjimo ar teismo proceso metu atlyginti žalą. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė nukentėjusiosios prašymą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas nukentėjusiosios prašymo priteisti procesines palūkanas ir jų nepriteisdamas, netinkamai išsprendė šį klausimą, todėl šioje dalyje nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkinamas, o nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

31. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo . Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Civilinės bylos iškėlimo momentu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalį laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas.

32. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms.

33. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), 2019 m. birželio 6 d. nutartyje (Nr. 2K-P-75-788/2019) išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Kartu plenarinė sesija atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Ši nuostata reiškia ir tai, kad civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis. Atsižvelgdama į tai, plenarinė sesija konstatavo, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

34. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad būtina iš nuteistojo priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas įstatymo nuostatas aiškino netinkamai, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad procesinės palūkanos iš nuteistojo nepriteistinos. Esant šioms aplinkybėms, nuosprendis keistinas ir iš T. K. priteistina nukentėjusiajai K. G. penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos neturtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusios K. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 6 d. nuosprendį pakeisti.

Iš T. K. priteisti nukentėjusiajai K. G. penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (500 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2019 m. birželio 27 d. iki teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasDarius KantaravičiusDanguolė Šiugždinytė