- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- 2S-783-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04324-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- N. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9786-1042/2020 pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo N. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. K. prašė panaikinti antstolio R. K. 2020-06-08 atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl V. K. prašymo dėl vykdymo veiksmų nutraukimo pastato – gyvenamojo namo (adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu priimti naują sprendimą (patvarkymą) – prašymą patenkinti. Skundą dėl vykdymo veiksmų nutraukimo ir išieškojimo iš pastato - gyvenamojo namo nevykdymo skolininkas grindžia tuo, kad jo turtas – žemės sklypas ir gyvenamas namas, kuriuos antstolis areštavo, įkainojo ir yra numatęs artimiausiu laiku skelbti varžytynes, yra šeimos turtas, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.84–3.85 straipsnius, iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas, nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu, ir prieštarauja šeimos interesams.
2. Antstolis R. K. 2020-08-13 patvarkymu netenkino skundo. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-359-856/2018 2019-02-14 išduotą vykdomąjį raštą dėl 327 309,82 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 327 309,82 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš V. K. bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) „Aukštaitijos ūkis“. 2019-02-19 priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvesta vykdomoji byla. Tikrinant skolininko turtinę padėtį nustatyta, kad skolininkas nuo 2010-07-01 dirba (duomenys neskelbtini), o nuo 2020-02-05 užsiima ir individualia veikla, tačiau duomenų apie darbo pajamas nėra. Skolininko sąskaitos areštuotos, antstolio 2019-03-08 nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas neįvykdytas, nes lėšų sąskaitose nėra. Vykdant išieškojimą paaiškėjo, kad skolininkas 2003-10-17 pirkimo - pardavimo sutartimi yra įgijęs nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau, siekiant išvengti skolos išieškojimo iš turimo turto, skolininkas sandorio neišviešino. Išieškotojos BUAB „Aukštaitijos ūkis“ bankroto administratorius inicijavo teisminį procesą dėl skolininko nuosavybės teisių įregistravimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019-10-29 sprendimu už akių pripažino BUAB „Aukštaitijos ūkis“ teisę įregistruoti atsakovo V. K. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Registrų centro duomenų bazėje įrašas galioja nuo 2019-12-19. Skolininko nekilnojamojo turto ekspertizė atlikta, antstolio areštuoto skolininko turto vertė 2020-07-14 nustatyta, turtas įvertintas 94 000 Eur suma. Nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui skolininkas ėmėsi įvairių veiksmų siekiant vilkinti iš jo priteistos žalos išieškojimo procesą, t. y. gera valia pats sprendimo nevykdo, siekė išsikelti fizinio asmens bankroto bylą, tačiau teismas tai padaryti atsisakė, ilgą laiką į areštuotą namą neįleido turto vertintojo turto apžiūrai ir įvertinimui atlikti, todėl antstolis buvo priverstas kreiptis į teismą dėl leidimo patekti į gyvenamąsias patalpas be savininko sutikimo ir tokį leidimą teismas išdavė, turto vertinimas atliktas 2020 m. liepos mėnesį. Nuo išieškojimo vykdymo pradžios skolininkas nepripažino turįs nekilnojamojo turto, tačiau vykdant vykdymo veiksmus paaiškėjo, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas adresu: (duomenys neskelbtini). Šis turtas skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Skolininkas (duomenys neskelbtini) susituokė su N. P. ir 2019-02-18 su sutuoktine sudarė povedybinę sutartį. Vykdomoje vykdomojoje byloje dėl žalos (skolos) išieškojimo iš V. K., savininkui V. K. asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas adresu: (duomenys neskelbtini), viešame registre kaip šeimos turtas neįregistruotas. Vykdomojoje byloje esantys duomenys įrodo, kad skolininko namas su priklausiniais ir žemės sklypas viešajame registre įregistruoti asmenine pareiškėjo nuosavybe, nekilnojamasis turtas nebuvo išviešintas kaip šeimos turtas, todėl tokiam turtui netaikytinas šeimos turto teisinis režimas, o tuo pačiu ir draudimas iš šio turto išieškoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
4. Teismas vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatė, jog V. K. nuosavybės teise priklausantis turtas - gyvenamas namas su priklausiniais ir žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), viešame registre kaip šeimos turtas neįregistruotas. Skolininkas V. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), aukščiau minėtas turtas įgytas pagal 2003-10-17 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (164-165, 172 vykd. b. l.). Nors skolininko turtas ir atitinka šeimos turto kriterijus, tačiau šį faktą sutuoktiniai gali panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, kai nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.84 straipsnio 4 dalis). Vykdomojoje byloje esantys duomenys įrodo, kad skolininko namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruotas kaip pareiškėjo nuosavybė, kaip šeimos turtas nekilnojamasis turtas nėra registruotas, todėl tokiam turtui netaikytinas šeimos turto teisinis režimas, o tuo pačiu ir draudimas iš šio turto išieškoti.
5. Teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 29 d. sprendimu už akių, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė skolininko V. K. nesąžiningumą, t. y. skolininkas nuo 2003 metų Šiauliuose nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą su žemės sklypu, tačiau kreipdamasis dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo šios nuosavybės Nekilnojamojo turto registre neįregistravo ir šio turto pareiškime nenurodė, tokiu būdu darydamas negalimą skolos išieškojimo nukreipimą į skolininkui priklausantį turtą, taip pažeisdamas išieškotojo teises. Teismai šį tęstinį skolininko neveikimą pagrįstai vertino kaip nesąžiningus veiksmus.
6. Teismas nustatė, kad skolininkas nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui ėmėsi įvairių veiksmų siekiant išvengti iš jo priteistos žalos išieškojimo, t. y. gera valia pats sprendimo nevykdo, siekė išsikelti fizinio asmens bankroto bylą, tačiau teismas tai padaryti atsisakė, ilgą laiką neįleido turto vertintojo turto apžiūrai ir įvertinimui atlikti, vengė įregistruoti turimą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre.
7. Teismas sprendė, kad antstolio veiksmai išieškant žalą (skolą) iš skolininko V. K. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), yra pagrįsti ir teisėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės N. K. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pastatas - gyvenamasis namas (adresu: (duomenys neskelbtini)) yra areštuotas jau nuo 2012 metų, t. y. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1089-71/2012. Šiam turtui yra taikomi ir kiti areštai. Nuo santuokos sudarymo iki šios dienos nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė neturėjo galimybės įregistruoti pastato - gyvenamojo namo šeimos turto statuso, kadangi VĮ Registrų centras atsisakė tai padaryti, nes minėto gyvenamojo namo atžvilgiu taikytini areštai. Taigi, dėl pastato - gyvenamojo namo įregistravimo šeimos turtu į viešą registrą kreiptasi buvo, tačiau atitinkamas prašymas netenkintas dėl nuo pareiškėjo ir jo sutuoktinės valios nepriklausančių priežasčių. Tai negali būti pagrindas atsisakyti stabdyti vykdymo veiksmus CK 3.85 straipsnio 3 dalies pagrindu.
8.2. Tai, kad pastato - gyvenamojo namo statusas kaip šeimos turtas nėra įregistruotas viešame registre, tėra tik išviešinimo stoka. Tuo tarpu materialiosios teisės prasme aptariamas turtas yra įgijęs šeimos turto statusą. Šiuo atveju nepagrįstai suabsoliutinamas išviešinimo reikšmingumas. Taigi, pastato - gyvenamojo namo buvimas šeimos turtu iš esmės yra išviešintas santuokos sudarymo faktu, kuris įregistruotas (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis R. K. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad teismas, narinėdamas skolininko skundą, objektyviai ir visapusiškai įvertino vykdomojoje byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, tai yra, kad skolininkui neįregistravus turimo nekilnojamojo turto viešame registre kaip šeimos turto, tokiam turtui šeimos turto teisinis režimas netaikytinas, o tuo netaikytinas ir draudimas iš jo išieškoti.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundas suinteresuotas asmuo BUAB „Aukštaitijos ūkis“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Teisinis reglamentavimas ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-92/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-371/2009) patvirtina, kad skolininko atskirojo skundo argumentai dėl to, kad net ir nesant viešame registre įregistruoto juridinio fakto dėl šeimos turto, į šį turtą negali būti nukreiptas išieškojimas pagal CK 3.85 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra nepagrįsti.
10.2. Skolininko pozicijos nepagrindžia ir tas faktas, kad skolininkas 2020 m. gegužės mėnesį bandė šį turtą įregistruoti kaip šeimos turtą. Viena vertus, šių veiksmų skolininkas ėmėsi tik tuo metu, kai antstolis jau aktyviai vykdė išieškojimą iš skolininko ir siekė nukreipti išieškojimą į ginčo nekilnojamąjį turtą. Šie skolininko atlikti veiksmai turėtų būti vertinami kaip nesąžiningas siekis dirbtinai sudaryti kliūtis išieškojimui. Šeimos turto išviešinimą skolininkas stengėsi atlikti ne iš karto po santuokos sudarymo, o tik įsibėgėjus išieškojimo procesui. Antra vertus, skolininko prievolės išieškotojui yra asmeninės (atsiradusios iš tyčinio bankroto pasekmių ir dėl to priteistos žalos atlyginimo), nesusijusios su šeimos poreikių tenkinimu, skolininko turimas turtas taip pat yra asmeninė nuosavybė, įgyta 2003-10-17 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, o kreditorius BUAB „Aukštaitijos ūkis“ yra sąžiningas asmuo. Prieš išieškotoją kaip sąžiningą kreditorių negali būti panaudotas faktas, kad vienintelis skolininko turimas turtas, iš kurio būtų galimybė išieškoti, vertintinas kaip šeimos turtas.
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. K. prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad CK 3.84 straipsnio 4 dalies normoje, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 90 punkte numatyta, kad vienas iš sutuoktinių turi teisę įregistruoti šeimos turto teisinį statusą viešame registre. Pastarosiose teisės normose nėra numatyta, kad vienam iš sutuoktinių būtų galima apskritai uždrausti įregistruoti šeimos turto teisinį statusą, tačiau suinteresuoto asmens ir pareiškėjo atžvilgiu toks draudimas iš esmės egzistuoja nuo pat santuokos sudarymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.
14. Byloje nustatyta, kad antstolio R. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 327 309,82 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 327 309,82 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2017-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš V. K. BUAB „Aukštaitijos ūkis“ pagal Šiaulių apygardos teismo 2019-02-14 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-359-856/2018. Skolininkas nuo 2010-07-01 dirba (duomenys neskelbtini). Skolininkas nuosavybės teise turi žemės sklypą su pastatu – gyvenamuoju namu, adresu: (duomenys neskelbtini), kuriems taikytas turto areštas. 2019-04-29 antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl areštuoto turto vertinimo. 2019 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens V. K. bankroto bylą, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis palikta nepakeista, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartis palikta nepakeista.
15. Skolininkas 2003-10-17 pirkimo - pardavimo sutartimi yra įgijęs nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Skolininkas (duomenys neskelbtini) susituokė su N. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 29 d. sprendimu už akių pripažino ieškovei BUAB „Aukštaitijos ūkis“ teisę įregistruoti atsakovo V. K. nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties statinius – inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), viešajame registre VĮ Registrų centras, paduodant prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą be atskiro atsakovo V. K. sutikimo. 2020-06-09 antstolis R. K. priėmė patikslintą patvarkymą dėl turto arešto akto bei reikalavimą sudaryti sąlygas patekti į patalpas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 23 d. nutartimi leido antstoliui R. K. kartu su turto vertintoju patekti į skolininkui V. K. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), be skolininko sutikimo ir jį apžiūrėti turto vertės nustatymo tikslu.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais ir laiko juos nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad konkrečiu atveju yra sprendžiamas ne ginčo turto pripažinimas asmenine ar bendrąja sutuoktinių nuosavybe, o vertinama, ar antstolis pagrįstai taikė areštą skolininko vardu registruotam nekilnojamajam turtui. Sutuoktinių turto pripažinimas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas sprendžiamas ginčo teisenos tvarka ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
17. Šeimos turto samprata atskleista CK 3.84 straipsnyje. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklausanti vienam ar abiem sutuoktiniams. Tam, kad nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: turtas nuosavybės teise turi priklausyti vienam arba abiem sutuoktiniams; toks turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad šeimos gyvenamąja patalpa reikėtų laikyti tokią patapą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena ir naudojasi ja kaip savo būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2010 ir kt.). Šeimos turto teisiniu statusu galima naudotis prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jei nekilnojamasis daiktas įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 straipsnio 4 dalis). Iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams (CK 3.85 straipsnio 3 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, kurį pareiškėjas prašė pripažinti šeimos turtu ir taikyti išieškojimo apribojimą, jis įsigijo ne santuokos metu. Viešajame registre minėtas turtas įregistruotas kaip pareiškėjo nuosavybė. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, kadangi pareiškėjo namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), viešajame registre kaip šeimos turtas nėra registruoti, todėl tokiam turtui netaikytinas šeimos turto teisinis režimas, o tuo pačiu ir draudimas iš šio turto išieškoti.
19. Pažymėtina, jog proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtinta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nepaisant to, kad minėtam turtui netaikytinas šeimos turto teisinis rėžimas, apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad apelianto teiginiai, jog kreditoriaus reikalavimas yra kilęs iš sandorio, nesusijusio su šeimos interesais ar net jiems prieštarauja (CK 3.85 straipsnio 3 dalis), yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodyti, o aplinkybių apie kreditoriaus žinojimą/turėjimą tai žinoti, pareiškėjas neįrodinėjo.
20. Sutiktina su suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad ta aplinkybė, jog 2020 m. gegužės mėnesį pareiškėjas bandė šį turtą įregistruoti kaip šeimos turtą, negali būti vertinama kaip pagrindžianti pareiškėjo poziciją dėl šeimos turto teisinio rėžimo, kadangi šeimos turto išviešinimą skolininkas stengėsi atlikti ne iš karto po santuokos sudarymo, o tik įsibėgėjus išieškojimo procesui. Be to, prieš sąžiningą kreditorių negali būti panaudotas faktas, kad vienintelis skolininko turimas turtas, iš kurio būtų galimybė išieškoti, vertintinas kaip šeimos turtas.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkinamas.
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus atskirojo skundo, iš pareiškėjo V. K. suinteresuotam asmeniui BUAB „Aukštaitijos ūkis“ priteisiamos 484 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos ūkis“, juridinio asmens kodas 301021541, 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.