Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei L. I. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. S. ir A. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas nutraukė civilinę bylą pagal atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą.

9. Teismas laikėsi pozicijos, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie bylą, ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė praleido prašymui atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių paduoti taikytiną terminą, nurodė, jog pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme, todėl civilinę bylą nutraukė.

10. Siekdamas užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis ir nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius, įstatymų leidėjas įtvirtino sprendimo už akių institutą (CPK 285-289 straipsniai). Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

11. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, siekiant, kad ginčo teisinis įvertinimas, įtvirtintas priimtu sprendimu už akių, būtų peržiūrėtas, išlieka galimybė paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai – galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

12. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).

13. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pasyvios šalies teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, aiškinimo ir taikymo, kilo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad praleistas terminas paduoti prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, tinkamai įvertino aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas.

15. Atsakovė, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti; prašymą grindė iš esmės tuo, kad apie pradėtą prieš ją civilinę bylą ji nebuvo tinkamai informuota, nes adresu, kuriuo teismas siuntė procesinius dokumentus, negyvena – gyvena užsienyje, yra deklaravusi išvykimą į užsienį (pateikė tai patvirtinantį registro išrašą), apie procesą sužinojo tik tada, kai antstolis sprendimo už akių pagrindu nurašė lėšas iš jos sąskaitos ir ji susisiekė dėl to su antstoliu.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 30 d. rezoliucija priėmė atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje konstatavęs, jog praleistas įstatymo nustatytas terminas pareiškimui pateikti, bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas laikosi pozicijos, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai (CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka), teismui išnaudojus visas atsakovės informavimo apie pradėtą teisminį procesą galimybes, o atsakovė buvo pasyvi procese ir praleido CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą pateikti prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, nepavykus procesinių dokumentų atsakovei įteikti ieškovės nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu, nesant duomenų apie atsakovės darbovietę, procesiniai dokumentai jai buvo įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu savo esme yra įteikimo fikcija. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos atveju procesiniai dokumentai atsakovei faktiškai (realiai) nebuvo įteikti, atsakovė neturėjo galimybės per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų nuo sprendimo priėmimo terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes ne tik nebuvo susipažinusi su šio sprendimo turiniu, bet apskritai nežinojo apie tokio sprendimo priėmimą. Vadovaujantis nutarties 17 punkte aptarta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamai situacijai CPK 287 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas netaikytinas, o ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios atsakovei turėjo būti atnaujintas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, taip užtikrinant atsakovės teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą.

19. Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, jog atsiimti pašte teismo siųstą korespondenciją atsakovės interesais galėjo ir turėjo atsakovės įgaliotas asmuo, o trečiojo asmens išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad trečiajam asmeniui apie įvykį buvo žinoma, tačiau nei atsakovė, nei jos įgaliotas asmuo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išsiaiškinti dėl kaimynams padarytos žalos atlyginimo, nepaneigia to fakto, jog nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai atsakovei įteikti remiantis įteikimo fikcija ir realiai (faktiškai) atsakovė jų negavo, taigi neturėjo galimybės įstatymo nustatytu terminu įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Atsakovė, sužinojusi apie sprendimą už akių, veikė aktyviai – nedelsdama kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos (nurodo, jog apie priimtą sprendimą už akių sužinojo 2022 m. birželio 2 d., atstovavimo sutartis sudaryta 2022 m. birželio 13 d., pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su prašymu atnaujinti praleistą terminą teismui pateiktas 2022 m. birželio 22 d.), pareiškime pateikė argumentus, kodėl sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas ir kodėl turėtų būti panaikintas, nedelsė kreiptis į teismą nepagrįstai ilgą laiką.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, ar terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti praleistas, ir šio termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas pareiškimo priėmimo stadijoje (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo iš esmės metu sprendžiama, ar yra CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi tik pirmosios instancijos teismui priėmus pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo yra sprendžiama, ar yra CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rezoliucija priėmė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau, nustatęs, jog atsakovė praleido terminą, taikytiną prašymui atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, skundžiama nutartimi bylą nutraukė. Vis dėlto nutartyje teismas įvertino aplinkybes dėl atsakovės informavimo apie pradėtą teismo procesą (ne)tinkamumo, visų galimybių informuoti atsakovę apie teismo procesą (ne)išnaudojimo (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas), taip pat įvertino ir atsakovės nurodytas aplinkybes dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Taigi, nors teismas bylą nutraukė, tačiau iš esmės išnagrinėjo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Konstatavus, jog terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti turėjo būti atnaujintas, o pirmosios instancijos teismas pareiškimą rezoliucija priėmė ir išnagrinėjo iš esmės, nors ir nustatytas teismo nutarties rezoliucinės dalies ydingumas (teismas pagal CPK 288 straipsnio reikalavimus turėjo pareiškimą tenkinti arba jo netenkinti, o ne bylą nutraukti), apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindų (ne)egzistavimo.

22. CPK 288 straipsnio 4 dalis numato, jog išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

23. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus vieną kartą išsiuntė ieškinyje nurodytu apeliantės gyvenamosios vietos adresu, o jiems grįžus neįteiktiems, procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu. Teismas patikrino duomenis apie galimą apeliantės darbovietę, tačiau jos nustatyti nepavyko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai išnaudojo įstatyme nustatytas galimybes išsiųsti atsakovei procesinius dokumentus, nesiimdamas priemonių dokumentus atsakovei įteikti realiai. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, jog, jai faktiškai neįteikus procesinių dokumentų, ji negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę formaliai konstatuoti, jog egzistuoja sąlygos priimti sprendimą už akių, tačiau apeliantei atskirąjį skundą grindžiant aplinkybe, jog dėl to, kad jai faktiškai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, buvo pažeista jos teisė pateikti atsiliepimą į ieškinį, egzistuoja aplinkybė, įtvirtinta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte; konstatavus šią aplinkybę (jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių), privaloma sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

24. Apeliantė taip pat nurodo aplinkybes, jos nuomone, turinčias įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (įrodinėja egzistuojant CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą): apeliantė ginčija pačią ieškovės teisę reikalauti iš jos žalos atlyginimo, nurodo, jog butą įvykio metu nuomojosi trečiasis asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, ir su ginčo įvykiu susijusias aplinkybes. Atsakovė teigia, jog byloje esantys įrodymai: nuomos sutartis, trečiojo asmens pateiktas atsiliepimas į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jame išdėstytos aplinkybės patvirtina tą faktą, kad būtent šie įrodymai turi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovės nuomone, atnaujinus bylą iš esmės, galėjo būti apklaustas buto nuomininkas, kuris į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu; jis galėjo patvirtinti arba paneigti atsakovės ir trečiojo asmens A. I. išdėstytas aplinkybes, susijusias su buto apliejimu, buto nuomos faktu ir nuomos terminu, tačiau pirmosios instancijos teismas nedėjo pakankamai pastangų nustatyti asmenį, atsakingą už padarytą žalą.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį, byloje kilusio ginčo pobūdį, sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad atsakovės pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismo įvertinti tik formaliai, o siekiant teisingai išnagrinėti bylą, reikalingi papildomi įrodymai. Atsakovė teigia, jog nėra atsakinga už padarytą žalą, nes butą ginčo įvykio metu nuomojosi trečiasis asmuo.

26. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2020 m. balandžio 22 d. tarp atsakovės L. I. atstovo pagal įgaliojimą A. I. ir V. S. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią nuomotojas perdavė nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti 37 kv. m bendro ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigia, jog, nors sutarties 1.4 punkte šalys susitarė, kad patalpos nuomininkui išnuomojamos iki 2021 m. balandžio mėn., tačiau, pasibaigus sutarties terminui, nuomininkas ir toliau naudojosi gyvenamąja patalpa, mokėjo pagal sutartį priklausančius mokesčius ir nuomotojas tam neprieštaravo, todėl sutartis tapo neterminuota; gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai tarp nuomotojo ir nuomininko nutrūko 2021 m. gruodžio mėn., t. y. jau po ginčo įvykio, kurio metu buvo aplietas butas.

27. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės nurodomų aplinkybių įtaką sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ginčo, jog atsakovė yra nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)savininkė, nėra. Atsakovė neneigia ir tos aplinkybės, kad ginčo užpylimas įvyko iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, o jos įgaliotas atstovas pripažįsta, kad apie žalos padarymo faktą jam buvo žinoma. Atsakovės teigimu, buto apliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su statinio ar įrenginio konstrukciniais trūkumais, todėl atsakomybė asmenims turėtų turi būti taikoma bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepateikė teismui įrodymų ir nenurodė aplinkybių, kurie paneigtų jos, kaip buto savininkės pareigas pačiai ar per atstovą rūpintis, kad jos nuosavybė būtų naudojama taip, kad nesukeltų kitiems asmenims žalos, nepriklausomai nuo to, ar turtu naudojasi ji pati. Teismas pažymėjo, jog nuomos sutartis viešajame registre nebuvo išviešinta. Iš byloje esančios nuomos sutarties nėra aišku, kada ji buvo nutraukta, t. y. nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. žalos atsiradimo metu tarp atsakovės ir nuomininko buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, kad sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyti prieštaravimai sudaro pagrindą peržiūrėti priimtą sprendimą už akių, siekiant išsiaiškinti ir ištirti visas reikšmingas bylai aplinkybes, iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Atsakovei laikantis pozicijos, jog ji nėra atsakinga už padarytą žalą, turėtų būti įvertinta ir nustatyta, kiek tokia pozicija pagrįsta. Teismas turėtų išsiaiškinti ir nustatyti visas su atsakovės nurodomais nuomos teisiniais santykiais susijusias aplinkybes, jų įtaką sprendimo rezultatui, tuo labiau, kad pats teismas nurodo, jog iš byloje esančios nuomos sutarties nėra aišku, kada ji buvo nutraukta. Šios aplinkybės turėtų būti nustatytos ir papildomų įrodinėjimo šaltinių – apklausus bylos šalis, trečiąjį asmenį buto nuomininką. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimas gali turėti įtakos nuomininko teisėms ir pareigoms, nes atsakovė, atlyginusi žalą ieškovei, turi teisę regreso tvarka ginti savo pažeistas turtines teises patalpų nuomos sutarties pagrindu.

30. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo argumento, jog nuomos sutartis nėra išviešinta viešame registre, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nors Civilinio kodekso 6.579 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu nuomininkas gali pripažinti registre neišviešintų nuomos teisinių santykių faktą arba toks faktas gali būti nustatytas pagal byloje surinktus įrodymus, o tai galėtų turėti įtakos teismo sprendimo rezultatui. Atkreiptinas dėmesys, jog, teismui priėmus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir trečiuoju asmeniu įtraukus nuomininką, jis nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, savo pozicijos byloje neišreiškė.

31. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog atsakovės nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

32. Nustačius abu CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindus, sprendimas už akių panaikintinas ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės.

33. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

34. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką; tai sudaro pagrindą manyti, jog dėl šio proceso teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalius). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės L. I. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Panaikinti Klaipėdos apylinkes teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei L. I. dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą iš esmės.