- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-689-618/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09115-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- L. I.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovės L. I. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei L. I. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. S., A. I. ir L. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 2 003,94 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko apliejimas, kurio metu buvo apgadintas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apliejimo priežastis – iš atsakovei priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), išsiliejęs vanduo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 2021 m. sausio 1 d. išdavė gyventojų turto draudimo polisą Nr. 220 0128880, pagal kurį buvo apdraudusi butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Todėl ieškovė išmokėjo iš viso 2 003,94 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Draudimo išmoka išmokėta pagal priede Nr. 8 pateiktą turto atstatymo sąmatą, išskaičius 5 proc. nusidėvėjimą medžiagoms (51,16 Eur) ir 86,00 Eur išskaitą, nustatytą draudimo sutartyje. Tai, kad žala atsirado iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, įrodo 2021 m. rugsėjo 1 d. pranešimas apie žalą turtui, žalos administravimo suvestinė. Didžiausia žala padaryta apdrausto buto virtuvei – atitinkamai ir atsakovės bute šioje vietoje yra įrengta virtuvė, kurioje yra sanitariniai mazgai. Žalos dydį pagrindžia prie ieškinio pridedamos apgadinto buto fotonuotraukos, turto žalos įvertinimo skaičiuotė, mokėjimo nurodymas.
2. Nustatytu terminu atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovės prašymu, Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 003,94 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 003,94 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. sausio 4 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 45 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teisme 2022 m. birželio 22 d. gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame atsakovė prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti bei panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovė nurodė, kad apie civilinės bylos nagrinėjimą teisme nežinojo, nes nei ieškinio su priedais, nei teismo procesinių dokumentų negavo. Be to, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodoma, kad atsakovės bute, adresu (duomenys neskelbtini), žalos butui, adresu (duomenys neskelbtini), padarymo metu gyveno nuomininkas V. S.. 2020 m. balandžio 22 d. tarp atsakovės atstovo pagal įgaliojimą (notarinio registro Nr. NB2-1932) A. I. (nuomotojo) ir V. S. (nuomininko) buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią nuomotojas perdavė nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (nuomos sutarties 1.1 punktas). Nors aptariamos sutarties 1.4 punkte šalys susitarė, kad patalpos nuomininkui išnuomojamos iki 2021 m. balandžio mėn., tačiau, pasibaigus Sutarties terminui, nuomininkas ir toliau naudojosi butu, mokėjo pagal sutartį priklausančius mokesčius ir nuomotojas tam neprieštaravo, todėl nuomos sutartis tapo neterminuota. Galutinai gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai tarp nuomotojo ir nuomininko nutrūko 2021 m. gruodžio mėn. Todėl su butui, adresu (duomenys neskelbtini), padaryta žala – buto apliejimu (apgadinimu) – atsakovė jokio faktinio ryšio neturi. Apie aplietą butą atsakovės niekas neinformavo. Apie šį įvykį atsakovei tapo žinoma tik susipažinus su civiline byla.
Atsiliepimas
4. Ieškovė 2022 m. liepos 13 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsiliepime su atsakovės pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko ir prašė atsakovės pareiškimo netenkinti. Ieškovė nurodė, jog atsakovė pareiškime neginčija sprendimu už akių nustatytų aplinkybių, kad ji draudžiamojo įvykio metu buvo buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, taip pat neginčijamas ir pats žalos apdraustam turtui sukėlimo faktas bei žalos dydis. Pareiškime atsakovė nurodė, kad ji draudžiamojo įvykio metu nebuvusi buto, adresu (duomenys neskelbtini), valdytoja, nes pastarasis buvo išnuomotas trečiajam asmeniui V. S.. Tačiau, ieškovės įsitikinimu, atsakovė į bylą nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė įvykio metu nebuvo jai priklausančio buto valdytoja. Iš teismui pateiktos 2020 m. balandžio 22 d. sudarytos nuomos sutarties nuostatų matyti, kad atsakovė, išnuomojusi butą V. S., liko jo valdytoja. Iš teismui pateiktos nuomos sutarties matyti, kad trečiasis asmuo V. S. neturėjo teisės savo nuožiūra daryti poveikio atsakovei priklausančiam butui. Nuomos sutarties 3.1.2 punktas nustato, kad būtent atsakovė atlieka buto kapitalinį remontą. Vadovaujantis nuomos sutarties 3.2.4 punktu, nuomininkas be atsakovės leidimo neturėjo teisės perplanuoti, pertvarkyti buto, o siekdamas atlikti inžinerinių tinklų einamąjį remontą ir priežiūrą nuomininkas privalėjo gauti atsakovės leidimą (3.2.5 punktas). Būtent pastaroji nuomos sutarties nuostata leidžia manyti, kad atsakovė, kaip buto savininkė, nuomos laikotarpiu liko buto valdytoja, priėmė sprendimus dėl buto inžinerinių tinklų ir kitų konstrukcijų priežiūros ir remonto. Atsakovė kartu su pareiškimu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo buto savininkė ir valdytoja. Pareiškimu neginčijamos aplinkybės dėl apdrausto turto užliejimo priežasčių bei priteistos žalos dydžio.
5. Trečiasis asmuo A. I. 2022 m. liepos 14 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens V. S. 2020 m. balandžio 22 d. buvo sudaryta nuomos sutartis. Galutinai gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai tarp nuomotojo ir nuomininko nutrūko 2021 m. gruodžio mėn. Nuomininkas V. S. sesers bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsigyveno nuo nuomos sutarties pasirašymo momento, t. y. nuo 2020 m. balandžio 22 d., su L. K.. Apie buto apliejimą A. I. sužinojo po įvykio, t. y. po 2021 m. rugpjūčio 28 d. (tikslios datos bei laiko nepamena). Apie įvykį informavo nuomininkas telefoninio pokalbio metu. Telefoninio pokalbio metu nuomininkas A. I. paaiškino, kad įvyko nelaimė, nuomininkas parsinešė šaldytą žuvį, įdėjo į kriauklę, paleido vandenį, kad ją atšildytų. Paleidęs vandenį, išėjo į balkoną parūkyti, ir tuo metu, pasak nuomininko, žuvis užkimšo kriauklę, vanduo išsiliejo iš kriauklės ir apliejo kaimynų butą. Nuomininkas taip pat prašė A. I. atvykti pakalbėti dėl įvykio, tačiau A. I. neatvyko, nes sirgo COVID-19, todėl turėjo izoliuotis. Praėjus tam tikram laikotarpiui, A. I. klausė nuomininko, ar šis išsprendė klausimą su kaimynais, tačiau tikslaus atsakymo negavo. Daugiau šio klausimo A. I. nekėlė, nes buvo įsitikinęs, kad nuomininkas atlygino nuostolius kaimynams.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-281-1030/2023 (ankstesnis bylos Nr. e2-7022-1030/2022) pagal atsakovės L. I. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą nutraukė. Atsakovė dėl minėtos teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties padavė atskirąjį skundą. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-949-889/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikino Klaipėdos apylinkes teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovės 2 003,94 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 003,94 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. sausio 4 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 45 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybei 40,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
7.1. Padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju žalos priežastimi nebuvo buto, adresu (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų ir sistemų konstrukciniai trūkumai, o žala atsirado dėl to, kad buvo netinkamai naudojamasi buto santechnine įranga (virtuvės kriaukle), t. y. nuomininkas be priežiūros paliko tekantį vandenį ir sudarė sąlygas užsikimšti vandens nubėgimo angai. Pažymėjo, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkei (atsakovei) netaikytina griežtoji pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, o dėl atsakovės civilinės atsakomybės nusprendė, vadovaudamasis bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.
7.2. Nurodė, kad žalos padarymo faktą patvirtina nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai, o žalos dydį ieškovė pagrindė lokaline turto atstatymo sąmata. Atsakovė įrodymų, paneigiančių žalos padarymo faktą, nepateikė, atsikirtimų dėl žalos dydžio pagrįstumo nenurodė. Pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, kad gadinantis apdraustą turtą poveikis kilo iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto.
7.3. Pabrėžė, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota, taigi nebuvo išviešinta, tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, buvo skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams reguliuoti, tokia neišviešinta nuomos sutartis negali turėti įtakos trečiųjų asmenų (ne sutarties šalių) teisėms ar pareigoms – šiuo konkrečiu atveju negali turėti įtakos ieškovės teisei reikalauti žalos atlyginimo (išmokėtos draudimo išmokos) iš buto savininkės. Todėl atsakovė, kaip gyvenamųjų patalpų savininkė, pagal CK 6.579 straipsnio 4 dalį neįregistruotos šių patalpų nuomos sutarties fakto negali panaudoti prieš žalą patyrusiam asmeniui išmoką sumokėjusią ieškovę, taip pat negali remtis nuomos sutarties faktu ar juo labiau jos nuostatomis gindamasis nuo jai ieškovės pareikštų reikalavimų. Nustačius, kad gadinantis apdraustą turtą poveikis kilo iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, konstatavo, kad ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, o atsakovė, negalinti remtis nuomos sutarties faktu ir sąlygomis, kitų teisiškai reikšmingų užpylimo priežasčių neįrodė. Teismas pripažino, kad buto savininkė L. I. yra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje, ji yra atsakinga ieškovei, kaip draudikei, už kilusią žalą, o ją atlyginusi, turi teisę regreso tvarka ginti savo pažeistas turtines teises patalpų nuomos sutarties pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2023 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti 2023 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
8.1 Nurodė, kad nebuvo įrodytos visos įstatyme nustatytos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos apeliantės atsakomybei taikyti: priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovės kaltė. Teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, ir dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla, taip pat teismas pažeidė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas atsakomybei kilti. Teismas, taikydamas ieškovei civilinę atsakomybę, turėjo pagrįsti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, ar ko neatliko, dėl kurios neteisėtų veiksmų ar neveikimo įvyko buto apliejimas ir buvo sugadintas kaimynų butas.
8.2. Pažymėjo, kad atsakovės per įgaliotą atstovą sudaryta nuomos sutartis neturi įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams, nes ieškovė neturi jokių teisių ar pareigų, susijusių su apeliantės nuomotomis patalpomis; nuomos sutartis yra įrodymas, patvirtinantis ieškovės dėl neteisėtų trečiojo asmens – V. S. – veiksmų (neveikimo) patirtą žalą.
8.3. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės teisinį interesą su atsakovės butu. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių nuomos sutarties išviešinimo esmę bei tikslus, bei į tai, ką būtent įrodinėjo atsakovė šia nuomos sutartimi. Teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės.
8.4. Nurodė, kad buvo neatskleista bylos esmė, kadangi minėtame bute galbūt buvo kilęs gaisras (skverbėsi dūmai), dėl to į įvykio vietą buvo atvykusi gaisrinė. Tai sudaro pagrindą teigti, jog buto apliejimas galėjo įvykti dėl buto (duomenys neskelbtini) galimo gaisro gesinimo. Nebuvo išreikalauta medžiaga iš Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, kuri patvirtintų arba paneigtų, ar buvo kilęs gaisras bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei gesintas, ar buvo naudojamas vanduo gaisro gesinimui ir pan., ar atvykus gaisrininkams, jau buvo užgesintas gaisras. Kas rodo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo ištirtos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė.
8.5. Nurodė, kad į bylą nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu aplieto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas R. J., kuriam bylos išsprendimas gali (galėjo) turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms, tai sudaro pagrindą konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
9.1. Nurodė, kad veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Byloje yra įrodyta aplinkybė, kad vanduo į ieškovo apdraustą turtą pateko dėl neatsakingo, tinkamo naudojimosi apeliantei priklausančiu turtu.
9.2. Nurodė, kad bylos šalys turėjo įstatymo joms nustatytą įrodinėjimo pareigą. Ieškovė byloje įrodinėjo aplinkybę, kad vanduo į apdraustą turtą pateko iš apeliantei priklausančio buto. Apeliantė, siekdama įrodyti, kad žala apdraustam turtui galėjo būti padaryta vandeniu šį butą suliejus gaisro gesinimo metu, jokių šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų į bylą neteikė. Apeliantei neįrodinėjant aplinkybės, kad apdraustas turtas galėjo būti užlietas gaisro metu, teismas ir neturėjo pareigos šios aplinkybės tirti.
9.3. Pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas neturi įtakos apdrausto turto savininko teisėms ir pareigoms. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju / nedraudžiamuoju, draudimo išmokos iš draudėjo susigrąžinimo ir pan. Apeliantė skunde nenurodo, kokia apimtimi sprendimas daro įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
10. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad atsakovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantas bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta tenkinti ieškovės ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų kontekste.
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
12. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai byloje vertino įrodymus ir nepagrįstai sprendė byloje egzistuojant visas apeliantės civilinės atsakomybės sąlygas. Nesutinka, kad su trečiuoju asmeniu V. S. sudaryta ginčo buto nuomos sutartis negali būti panaudojama prieš trečiuosius asmenis (šiuo atveju ieškovę).
13. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Ieškovė 2021 m. sausio 1 d. su draudėju R. J. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. 220 0128880/1714/2021), pagal kurią laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo apdraustas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2021 m. rugsėjo 1 d. gavo pranešimą apie žalą turtui, kuriuo draudėjo atstovė pranešė, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. viršutiniame bute paliktas atsuktas vanduo ir dėl to užlietas apdraustas butas. Įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėta 2021 m. rugsėjo 1 d. ir surašytas apžiūros aktas (žalos bylos Nr. 21/220-05655). Užfiksuota, kad apžiūrint yra matomos aplietos buto patalpos, iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini) prabėgus vandeniui. Dėl aptariamo užliejimo 2021 m. rugsėjo 29 d. ieškovė draudėjui išmokėjo 2 003,94 Eur draudimo išmoką. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovei L. I. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini).
14. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas apipilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties apipylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto apipylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
15. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant klausimą, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
16. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog byloje pateikta pakankamai objektyvių įrodymų dėl draudėjo buto apliejimo priežasties ir šaltinio. Nagrinėjamu atveju apeliantė neneigia, kad butas (duomenys neskelbtini), yra virš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi byloje nustatyta, jog butas (duomenys neskelbtini), yra virš buto (duomenys neskelbtini), bute (duomenys neskelbtini), išsiliejo vanduo, butas (duomenys neskelbtini), buvo aplietas. Nustačius, kad draudėjo butas buvo aplietas dėl to, jog apeliantei nuosavybės teise priklausančiame bute išsiliejo vanduo, apeliantei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų būtinų priemonių, siekdama išvengti žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Kadangi atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, privalėjusi užtikrinti tinkamą patalpų administravimą ir priežiūrą, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog apeliantės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad apeliantė nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino tinkamos buto, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūros. Atsakovė neįrodė, kad ir ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią vandens nutekėjimui, taigi neužtikrino, kad butu būtų naudojamasi taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
17. Apeliaciniame skunde taip pat kritikuojamas CK 6.266 straipsnio taikymas nagrinėjamam atvejui bei nurodoma, kad buvo netinkamai naudojamasi buto santechnine įranga (virtuvės kriaukle), t. y. nuomininkas be priežiūros paliko tekantį vandenį ir sudarė sąlygas užsikimšti vandens nubėgimo angai, atsižvelgiant į tai, negali būti taikomas CK 6.266 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante ir pažymi, kad įvertinus apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė taikydamas bendruosius deliktinės civilinės atsakomybės pagrindus, o ne CK 6.266 straipsnį, kadangi įvertino visas civilines atsakomybės sąlygas (žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį) ir taip elgdamasis nepažeidė materialiosios teisės normų.
18. Apeliantė nurodo, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė, kadangi teismas netyrė aplinkybių, susijusių su galimu turto užliejimu dėl gaisro. Pažymi, kad byloje yra duomenų apie tai, kad apdraustas turtas galėjo būti užlietas / apgadintas gaisro metu.
19. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Apeliantė nurodo, kad nebuvo išreikalauta medžiaga iš Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, kuri patvirtintų arba paneigtų, ar buvo kilęs gaisras bute, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei gesintas, ar buvo naudojamas vanduo gaisro gesinimui ir pan., ar, atvykus gaisrininkams, jau buvo užgesintas gaisras. Apeliantė nenurodo, kodėl ji pati šių įrodymų negalėjo gauti ir pateikti pirmosios instancijos teismui įrodinėdama minėtas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog draudėjo butas galėjo būti aplietas dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, kaip teigia atsakovė, dėl prieš tai galbūt vykusio gaisro, nesant jokių įrodymų, jog butas (duomenys neskelbtini), buvo aplietas ne dėl to, jog virš jo esančiame bute (duomenys neskelbtini), išsiliejo vanduo, atsakovės argumentai dėl kitų galimų avarijos priežasčių atmestini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai pakankami išvadai, jog draudėjo buto apliejimo priežastis buvo būtent apeliantei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), išsiliejęs vanduo.
20. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, dėl to priėmė neteisingą sprendimą, pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
21. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė įrodinėjo, kad vanduo į apdraustą turtą pateko iš apeliantei priklausančio buto. Apeliantė to, kad vanduo pateko iš jos buto, neneigė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, norėdama įrodyti, kad žala apdraustam turtui galėjo būti padaryta galbūt gaisro gesinimo metu, pirmosios instancijos teismui turėjo teikti tai galinčius patvirtini įrodymus. Apeliantė byloje neteikė jokių įrodymų aptariamu aspektu, tokiu būdu nevykdydama CPK 178 straipsnyje numatytos įrodinėjimo pareigos, o teismas, neturėdamas pareigos būti aktyvus, vertino tuos įrodymus, kurie byloje buvo surinkti.
22. Apeliantė tvirtina, kad patalpos žalos atsiradimo laikotarpiu buvo išnuomotos trečiajam asmeniui, taigi už kilusią žalą atsakingas patalpų nuomininkas. Su šiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija taip pat nesutinka.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) XXVIII skyriuje yra įtvirtintos nuomos sutarties bendrosios nuostatos. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienų metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Minėtos nuostatos iš esmės yra atkartotos ir CK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. CK 6.579 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariama CK norma aktuali ir taikytina šiuo konkrečiu atveju, kai pareiškiamas reikalavimas nekilnojamojo turto savininkui, kurio nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Šiuo konkrečiu atveju patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkei žalos atsiradimo laikotarpiu buvus apeliantei ir pastarajai teigiant, jog ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis ir dėl to reikalavimas turėtų būti reiškiamas nuomininkui, apeliantė, kaip patalpų savininkė, pagal CK 6.579 straipsnio 4 dalį neįregistruotos sutarties fakto negali panaudoti prieš trečiąjį asmenį, šiuo atveju žalą patyrusiam asmeniui išmoką sumokėjusią ieškovę, kadangi 2020 m. balandžio 22 d. nuomos sutartis tarp apeliantės ir trečiojo asmens nėra išviešinta viešajame registre (CK 1.75 straipsnio 2 dalis, CK 6.579 straipsnio 4 dalis).
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria ieškovei, teigiančiai, kad, nesant nuomos sutarties tinkamo išviešinimo, nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad nurodyta sutartis galioja ir nėra nutraukta, nesant tinkamo nuomos sutarties išviešinimo, nesudarė ieškovei pagrindo spręsti apie nuomos sutarties galiojimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad patalpų savininkė yra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje, kadangi ji yra atsakinga ieškovei, kaip draudikei, už kilusią žalą, o ją atlyginusi, turi teisę regreso tvarka ginti savo pažeistas turtines teises patalpų nuomos sutarties pagrindu.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).
27. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo šalis siejančius teisinius santykius ir pagrįstai taikė nuomos sutarties išviešinimą ir teisinę sandorių registraciją reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai tuo aspektu, kad šioje byloje buvo netinkamas atsakovas, laikytini nepagrįstais.
28. Teisėjų kolegijos taip pat atmestini ir apeliantės argumentai, susiję su absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais. Apeliantė nurodo, kad į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turėjo būti įtrauktas apdrausto turto savininkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamas ginčas neturi įtakos apdrausto turto savininko teisėms ar pareigoms, kadangi byloje nebuvo keliamas klausimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, draudimo išmokos grąžinimo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ir pati apeliantė nenurodo, kokios apdrausto turto savininko teisės šiuo atveju galėjo būti pažeistos. Teisėjų kolegija neįžvelgia apdrausto turto savininko suinteresuotumo šios bylos baigtimi.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
30. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
31. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau, jai nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.