Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-36-626/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-02-29
Bylos Nr.: 1A-36-626/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-08672-2022-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Vitalija Norkūnaitė, Aiva Survilienė, Linas Šiukšta
Nuteistasis: D. K.
Advokatai: Paulius Jablonskas

Kategorijos

1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
1.2.22.1.2Kvalifikuotas neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 2 d.)
2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-626/2024Teisminio proceso Nr.

1-01-1-08672-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 1.2.22.1.2; 2.1.7.4; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui,nuteistajam D. K.,gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį ‑ laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeista ‑ dvi laisvės apribojimo bausmės dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. kovo 2 d. iki 2022 m. kovo 3 d. – dvi paros bei atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Vilniaus apygardos 2022 m. vasario 2 d. nuosprendį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. K. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, Vilniuje, vykusių susitikimų ir susirašinėjimų per internetinę programėlę „Telegram“ su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, metu, susitarė dėl neteisėto automatinio tipo šaunamojo ginklo „Kalašnikov“ už 2 500 eurų sumą pardavimo, po ko D. K., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio mėn. pradžioje, iš anksto suderintu laiku ir vietoje – prie kavinės ,,Buga“, esančios L. Asanavičiūtės g. 17, Vilniuje, susitikęs su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iš kurio prieš tai vykusio susitikimo metu gavo 2 500 eurų, po ko abu, D. K. vairuojamu automobiliu ,,Toyota Prius“, nuvyko pastarojo nurodytu maršrutu iki Pavilnių regioniniame parke, A. Kojelavičiaus gatvėje, prie visuomeninio transporto sustojimo ,,Kučkuriškės“ esančios automobilių aikštelės, kur D. K., šalia esančiame miškelyje neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė pramoninės gamybos A kategorijos automatinį šaunamąjį ginklą ‒ 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ sistemos automatą ,,AKS 74U“, Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, D. K. nurodymu asmuo kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, liko laukti minėtame automobilyje ,,Toyota Prius“, o D. K. neteisėtai laikęs atnešė iš miško ir perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, minėtą automatinį šaunamąjį ginklą, kurį D. K., kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, gabeno kartu minėtu automobiliu į Karoliniškių mikrorajoną, Vilniuje, kur prie kavinės ,,Buga“, esančios L. Asanavičiūtės g. 17, Vilniuje, asmuo kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, paėmęs ginklą išlipo iš D. K. vairuoto automobilio ir nuėjo prie kitų jo laukusių asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas.

Po ko, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ne vėliau kaip 2020 m. sausio mėn. pabaigoje – vasario mėn. pradžioje, Vilniuje, vykusių susitikimų ir susirašinėjimų per internetinę programą „Telegram“ metu, susitarė su D. K. dėl šaudmenų anksčiau neteisėtai realizuotam „Kalašnikov“ sistemos automatui ,,AKS 74U“ perdavimo, po ko D. K. susitikęs su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, Vilniaus mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, laikydamas su savimi perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, didelį kiekį ‒ 333 vnt. pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) šovinių, už kuriuos asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, jau buvo sumokėjęs D. K. iš prieš tai duotų 2 500 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo D. K. gynėjas advokatas P. Jablonskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendį ir priimti D. K. atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliantas nesutinka su priimtu teismo nuosprendžiu ir išvadomis dėl D. K. kaltės. Gynėjo nuomone, įrodymai šioje byloje buvo vertinami pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus, nebuvo pašalintos kilusios abejonės, nuteistojo kaltė yra pagrįsta prielaidomis, nuosprendyje daromos išvados yra prieštaringos, dėl ko buvo pažeistos BPK nuostatos, reglamentuojančios nuosprendžio surašymą. Be to, apygardos teismas, neteisingai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas.

2.2. Pasak gynėjo, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Gynėjo manymu, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis yra surašyta pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, tai yra nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; taip pat išdėstomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Šioje byloje gynyba nekelia klausimų dėl nusikaltimo dalyko, t. y. šaunamojo ginklo bei šaudmenų, o ginčija teismo argumentus ir motyvus dėl įrodymų leistinumo, teisės į gynybą pažeidimų bei duomenų ‑ įrodymų pakankamumo.

2.3. Gynėjas teigia, kad pagrindinis D. K. kaltę patvirtinantis įrodymas ‑ neįspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojo A. T. parodymai. Gynyba pažymi, jog šioje byloje apskritai D. K. kaltė grindžiama tokių liudytojų parodymais, kurie savo esme yra įtariami ar kaltinami neteisėtu tų pačių civilinėje apyvartoje ribotų daiktų disponavimu, tačiau jų bylos teisme nėra nagrinėjamos.

2.4. Šiame kontekste, įvertinus teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-196-303/2022), gynėjas pažymi, kad BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkte nustatyta kaltinamojo teisė užduoti kaltinimo liudytojams klausimus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra vienas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos neturi pažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus ir pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (pvz., 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02; Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06).

2.5. EŽTT jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, kad tokia situacija, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik (arba lemiamai) parodymais asmens, kuriam kaltinamasis negalėjo užduoti klausimų ir nebuvo galimybės apklausti jį ikiteisminio tyrimo stadijoje arba nagrinėjant bylą teisme, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 119; Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10, 106 punktas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, 2K-276-976/2015, 2K-539-976/2015, 2K-7-136-489/2017). Byloje galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu gynyba jokioje proceso stadijoje negalėjo užduoti jam klausimų, laikantis atitinkamų reikalavimų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-7-136-489/2017). Tačiau kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik (arba lemiamai) asmens, kuriam kaltinamasis negalėjo užduoti klausimų ir nebuvo galimybės apklausti jį ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus ir tinkamai bei teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio (nedavusio parodymų teisme) liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, 147 punktas). Taip pat kaip svarbi garantija užtikrinant liudytojo parodymų patikimumą nurodoma ir tai, kad jie buvo duoti nepriklausomam teismo pareigūnui ‑ ikiteisminio tyrimo teisėjui (2016 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Przydzial prieš Lenkiją, peticijos Nr. 15487/08, § 56).

2.6. Kaip matyti iš byloje apklausto R. D. parodymų, jis D. K. nepažįsta, apie jo veiksmus jokių duomenų nenurodė. N. Š. apklausiamas teisme ir tyrimo metu nurodė, kad D. K. matė tik vieną kartą, o kad jis perdavė A. T. pistoletą „TT“ ir automatą „Kalašnikov“ bei šovinius žino tik iš paties A. T. pasakojimų. Tokiu būdu, įvertinant aukščiau išdėstytą kasacinio teismo ir EŽTT praktiką, gynėjo manymu, būtina išspręsti A. T. parodymų patikimumo klausimą. Gynyba proceso metu laikosi nuomonės, kad šio asmens parodymai nėra patikimi, juose yra esminių prieštaravimų, kurių pašalinti nėra galimybės.

2.7. Visų pirma, 2020 m. rugpjūčio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu A. T. nurodė, kad D. K. jam perdavė pistoletą ir automatą vienu metu, jo nurodytoje aikštelėje keliuku pravažiavus užrašą „Belmontas“. Jo parodymai apie šovinių perdavimą yra apskritai lakoniški, t. y. iš esmės vienas sakinys, kuris nurodytas ir kaltinime ‑ nenustatytu laiku ir vietoje. 2021 m. balandžio 21 d. įtariamojo papildomos apklausos metu A. T. nurodė, kad pistoletą ir automatą jie važiavo paimti link „Belmonto“ restorano, esančio miško, pravažiavo keliuką su užrašu „Belmontas“ ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Dėl šovinių nurodė, kad susitiko kažkur užmiestyje, kur nepamena, ir jam buvo perduotas maišelis.

2.8. 2021 m. gegužės 4 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo A. T. nurodė, kad vyko susitikti su D. K. vienas, nei N. Š., nei J. P. jo nežino, nuvažiavo prie „Belmonto“, kažkur prie tiltelio, ten jam padavė pistoletą ir automatą, kuriuos jis vėliau perdavė J. P.. Dėl šaudmenų susitiko vienas ir jam padavė maišelį. 2021 m. spalio 4 d. papildomos apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, A. T. patvirtino ankstesnius parodymus, patikslino, kad pistoletą gavo anksčiau ir susitikimų metu su N. Š. ir J. P. jau jį turėjo, jį pardavė J. P. Kaune, dėl automato jokių naujų aplinkybių nenurodė. Su A. T. parodymų patikrinimas vietoje atliktas nebuvo.

2.9. 2021 m. rugpjūčio 4 d. įtariamasis N. Š. nurodė, kad pirmiausia buvo parduotas pistoletas, vėliau automatas, o po to šoviniai. Apie automato perdavimo aplinkybes šis įtariamasis nurodė, kad A. T. važiavo ginklo pasiimti vienas, jis nematė, su kuo jis buvo susitikęs. 2021 m. rugsėjo 21 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją N. Š. nurodė, kad nematė, su kuo A. T. išvažiavo pasiimti automato, atėjo su ginklu vienas.

2.10. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodytų, reikšmingų veikai kvalifikuoti, aplinkybių, A. T. nuosekliai teigė, kad abu ginklus įgijo vienu metu, tai nurodė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Vėliau šiuos savo parodymus pakeitė, jau nurodydamas, kad pistoletą įsigijo ankščiau, tačiau šios apklausos metu jo nurodytos aplinkybės skurdžios, apie automato įgijimo aplinkybes šis asmuo apklausos metu apskritai nebuvo apklaustas. Gynybai nėra žinoma, dėl kokių priežasčių šie esminiai parodymai pasikeitė, to padaryti nebuvo galima ir bylos nagrinėjimo metu. Taip pat, siekiant įsitikinti nurodyto asmens patikimumu, o taip pat ir jo parodymų patikimumu, yra iškilę ir daugiau klausimų, susijusių su D. K. teisme nurodytomis aplinkybėmis ‑ pažintis, pasiūlymai dėl narkotinių medžiagų, skolos ir pan.

2.11. Šiuo aspektu svarbūs ir N. Š. parodymai, kai pastarasis atsakydamas į gynybos klausimus nurodė, kad A. T. jam yra siūlęs apgauti Vokietijos verslininką, taip pat, jog jį patį jis yra apgavęs, tad yra šio liudytojo, kurio parodymais teismas remiasi, aiškinimu ‑ nepatikimas. Apygardos teismas šių prieštaravimų nepastebėjo, priešingai iš pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų ir motyvų, matyti, kad ir N. Š. patvirtino, kad A. T. ginklą įsigijo iš D. K., nors aukščiau nurodytos citatos rodo, kad tokių parodymų byloje nėra. Gynybos manymu, tai nėra įrodinėjimas, o apkaltinamojo nuosprendžio grindimas duomenimis, kurie nebuvo išnagrinėti teismo posėdyje, o taip pat reikšmingų aplinkybių nutylėjimas.

2.12. Teismo motyvuose dėl automato ir pistoleto perdavimo aplinkybių (kad buvo perduoti du ginklai, nepavirtina net ir N. Š.) yra nurodomi A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad „nuvažiavo kažkur prie „Belmonto“, buvo kažkoks miškelis ir tiltelis, jis nuėjo per tiltelį ir po kurio laiko parnešė ginklus ‑ „mažą“ ir „didelį““. Jis konkrečiai neįvardijo, jog buvo būtent „Belmonto“ restorano aplinkoje, kurio fotonuotraukas gynėjas pateikė į bylą, ar buvo būtent „Belmonto“ parko teritorijoje. Apygardos teismas, pažeisdamas objektyvumo ir nešališkumo principus, nutylėjo 2021 m. balandžio 21 d. įtariamojo papildomos apklausos metu A. T. parodymus, kad pistoletą ir automatą jie „važiavo paimti link „Belmonto“ restorano esančio miško, pravažiavo keliuką su užrašu „Belmontas“ ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje“.

2.13. Gynėjo nuomone, apygardos teismas šią reikšmingą aplinkybę ir tai, kad yra esminis prieštaravimas tarp D. K. parodymų patikrinimo metu nurodyta ginklo „Kalašnikov“ laikymo vietos (šie parodymai bus aptarti vėliau), nurodė, kad vieta yra netoli „Belmonto“ parko teritorijos, tad A. T. nurodytos aplinkybės „kažkur prie Belmonto“, nėra prieštaraujančios D. K. parodytoms. Gynybos nuomone, toks įrodinėjimas yra subjektyvus ir prieštaraujantis principui in dubio pro reo.

2.14. Gynėjas pažymi, kad apygardos teismas, konstatuodamas „teismo nustatytas“ aplinkybes, susijusias su šaudmenų realizavimu, nurodė, kad „D. K., susitikęs su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, Vilniaus mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, laikydamas su savimi perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, didelį kiekį ‑ 333 vnt. Kitaip tariant D. K. pripažintas kaltu dėl to, kad „neaišku kur ir kaip perdavė laikomus su savimi šaudmenis asmeniui“.

2.15. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, o to paties BPK straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus. Šios kaltinimo dalies aspektu, apygardos teismo motyvai yra apskritai lakoniški. Pirmosios instancijos teismas laiko pakankamais kaltei pagrįsti A. T. parodymus, kurie apie šaudmenų perdavimo aplinkybes sudaro vieną sakinį, N. Š. apskritai apie šovinių įsigijimą žino tik iš A. T., dėl nurodytų šaudmenų netgi nėra ir D. K. paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tad tampa visiškai nebeaišku, kokiais įrodymais grindžiama ši kaltinimo dalis, ar kaltė tiesiog preziumuojama. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog nėra jokių tiesioginių sąsajų tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų aptikto automato ir šovinių bei D. K., nėra nei daktiloskopinio, nei DNR tyrimų rezultatų. Apygardos teismas šioje byloje nusprendė, kad yra pagrindas vadovautis D. K. 2022 m. kovo 3 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Gynyba atkreipia dėmesį, jog šie parodymai, vertinant juos išsamumo prasme, yra ganėtinai lakoniški, juose trūksta aplinkybių, susijusių su vietomis ir laiku. Be to, kaip jau buvo minėta aukščiau, D. K. neigia automato šovinių perdavimo faktą, nurodydamas kad perdavė ne daugiau kaip 10 pistoleto šovinių. Pastarųjų perdavimas jam nebuvo inkriminuotas. Apygardos teismas nurodė argumentą, kad dėl patirto pareigūnų spaudimo D. K. niekur nesikreipė, taip pat gynybos keliamas versijas dėl poveikio nusprendė laikyti pasirinkta gynybos taktika, nepaneigiančia D. K. atliktų jam inkriminuotų veiksmų.

2.16. Apygardos teismas nurodė, kad D. K. parodymų dalimi, duota ikiteisminio tyrimo metu, jog jis neperdavė didelio kiekio šaudmenų A. T. bei jo parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, jog jis nieko bendro neturi su ginklų ir šaudmenų pardavimu, pareigūnai darė jam spaudimą, patys rašė ką norėjo ‑ nesivadovauja, nes, jo tokių parodymų, duotų teisme, nepagrindžia jokie kiti teisme ištirti įrodymai.

2.17. Šiuo aspekto svarbi yra ir kasacinio teismo praktika, kuri nustato, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Atitinkamai įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-7-398/2013).

2.18. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad versijos arba argumentai, kuriuos pateikia gynyba, negali būti atmetami savaime, tik dėl to, kad jie pateikti gynybos, ne tik kaltinimo, bet ir gynybos argumentai turėtų būti tikrinami. Šioje byloje, visi argumentai ir paaiškinimai, susiję su pareigūnų veiksmais atliekant ikiteisminį tyrimą D. K. atžvilgiu, buvo pateikti bylą nagrinėjusiam teismui. Įstatymas nenumato galimybės netirti tam tikrų aplinkybių arba jų nesiaiškinti tuo pagrindu, kad ankščiau dėl to nebuvo teikiama pastabų ar skundų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus su D. K. atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, matyti, kad esant procese D. K. pasirinktam gynėjui, su įtariamuoju, gynėjui nedalyvaujant, 2022 m. kovo 3 d. buvo atliekamas ikiteisminio tyrimo veiksmas ‑ krata jo bute. Apie šį ikiteisminio tyrimo veiksmą gynėjas informuotas nebuvo. D. K. teigimu, jis taip pat buvo nuvežtas padaryti nuotraukų, arba kitaip tariant, atliktas parodymų patikrinimas vietoje, tačiau jokių įtariamojo parodymų dar tuo metu nebuvo, tad ir nebuvo ką tikrinti. Šiuo aspektu svarbus ir apygardos teismo aptartas D. K. surašytas gynėjo atsisakymas, beje, tuo metu, kai gynėjas vyko susitikti su savo ginamuoju į areštinę, kuriame nurodytas ir pageidavimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Teismo nuomone, toks atsisakymas patvirtina, kad D. K. gynėjo atsisakė savanoriškai, taip pat nurodė ir veiksmus, kuriuose pageidavo gynėjo dalyvavimo. Vertinant šį dokumentą iš esmės, jame užfiksuotą informaciją, apeliantas atkreipia dėmesį, kad tuo metu D. K. nebuvo davęs jokių parodymų, vadinasi nebuvo ir ką tikrinti vietoje. Nėra pagrindo manyti, kad įtariamasis planuotų su juo atliekamus veiksmus, o be to, sutikimas parodyti vietas nurodytas apklausoje yra tik pačioje įtariamojo apklausos pabaigoje. Gynyba nesiima svarstyti, ar toks prierašas prieš įtariamojo apklausą buvo padarytas vėliau, t. y. po apklausos, tačiau visiškai akivaizdu, kad tokiu atveju D. K. būtų pasirašęs du kartus ‑ po savo pozicijos dėl įtariamojo apklausos ir dėl gynėjo nedalyvavimo parodymų patikrinimo vietoje metu. Minėtame protokole yra tik vienas parašas, o tai reiškia, kad tekstas surašytas taip, kaip nurodė D. K., tuo pačiu metu, diktuojant pareigūnams.

2.19. Pagal byloje užfiksuotus protokolus, D. K. apklausa vyko nuo 12.05 val. iki 14.55 val., atitinkamai parodymų patikrinimas nuo 15.05 val. iki 15.45 val. (t. y. 40 minučių), vėliau paleidimas iš sulaikymo 15.57 val. ir tuo pačiu metu asmens parodymas atpažinti nuo 15.55 val. iki 16.05 val. Gynyba nesiima svarstyti, ką veikė gynėjas įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu, tačiau interneto svetainėje www.maps.lt įvedus parodymų patikrinimo vietoje maršrutą (Saltoniškių g. 19, kavinė „Buga“, „Kučkuriškės“ automobilių aikštelė) matyti, kad maršrutas yra 27,16 km, o tokį maršrutą automobiliu galima nuvažiuoti per 53 minutes. Šis maršrutas paskaičiuotas neįvertinus laiko, kai atliekamos nuotraukos, einama į fotografavimo vietą, o tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai protokole nurodytu laiku šio veiksmo atlikti negalėjo, o jis buvo atliktas tuo metu, kaip ir nurodė D. K., t. y. po atliktos kratos.

2.20. BPK 48 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato gynėjo teisę dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su jo ginamuoju. Kaip jau buvo minėta aukščiau, 2022 m. kovo 3 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko kratą D. K. gyvenamojoje vietoje, tačiau šio veiksmo atlikimas, taip pat ir po kratos sekę veiksmai, nuo gynėjo buvo nuslėpti, tuo taip pat pažeidžiant įtariamojo teisę į gynybą, bei trukdant atlikti gynėjo pareigas ir funkcijas.

Šalies argumentai

2.21. Apygardos teismas į gynybos argumentus, D. K. duotus paaiškinimus nesigilino, jų tinkamai neįvertino, o priešingai, pažeisdamas objektyvumo ir nešališkumo principus, be esminių motyvų juos atmetė.

2.22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės klausimus bei bendrindamas D. K. atžvilgiu priimtus nuosprendžius, nurodė, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimi, prie paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės prideda 2022 m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos teismo paskirtą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ją pakeičiant į laisvės atėmimą. Gynėjo nuomone, apygardos teismas, bendrindamas nuosprendžius, nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, tuo labiau, kad nebuvo nurodyti pridedamos bausmės parinkimo motyvai. Aptariamojo straipsnio 5 dalis nustato atvejus, kai bendrinant bausmes yra taikomas bausmių apėmimas. 2-asis minimo straipsnio punktas nustato, kad toks bendrinimas yra taikomas tais atvejais, kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms.

2.23. Taigi, 2022 m. vasario 22 d. teismo nuosprendžiu D. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Pastarasis nusikaltimas yra BK XL skyriuje numatančiame nusikaltimus viešajai tvarkai, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų BK 11 straipsnio prasme. Atitinkamai skundžiamu nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu padaręs veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, t. y. XXXVI skyriuje, kuriame numatyti nusikaltimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis ir pan., pati nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, BK 11 straipsnio prasme. Taigi, šiuo atveju veikos yra tiek skirtingų sunkumo kategorijų, tiek rūšių, todėl teismo nuosprendyje nurodytas bausmių bendrinimas nėra tinkamas.

2.24. Pasak gynėjo, aukščiau išdėstyti argumentai rodo, kad apygardos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK reikalavimus, taip pat nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejones vertino pažeisdamas BPK 44 straipsnio reikalavimu ne atsakomybėn traukiamo asmens, o kaltinimo naudai. Taip pat apygardos teismas nuosprendį grindė išimtinai neįspėto dėl baudžiamosios atsakomybės kito įtariamojo A. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tuo pačiu ir pažeisdamas kaltinamojo teisę užduoti jam klausimus bei aiškintis reikšmingas aplinkybes. Nepaisant priežasčių, dėl kurių toks asmuo nebuvo pristatytas į teismą, gynėjo nuomone, atsižvelgiant į asmens duotų parodymų svarbą byloje, jo parodymuose esančius prieštaravimus, toks pažeidimas laikytinas esminiu. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnų atlikti veiksmai su D. K., krata, teisės dėl gynėjo išaiškinimas, įtariamojo apklausa ir parodymų patikrinimo vietoje atlikimas, nepagrįstai pripažinti kaip įrodymais, gautais nepažeidžiant BPK reikalavimų, ir esant užtikrintai teisei į gynybą, kas visumoje sukliudė teismui teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Visus teisminio nagrinėjimo duotus D. K. parodymus teismas nepagrįstai atmetė, ir gynėjo išsakytus argumentus deklaratyviai įvardino gynybine versija, nors pagal formuojamą teismų praktiką privalėjo patikrinti.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. K. gynėjo advokato P. Jablonsko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Nuteistojo D. K. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje. Apeliantas nesutinka su nuosprendį priėmusio teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jo padarytomis išvadomis, o taip pat skundžiamo nuosprendžio išvadomis dėl teisės į gynybą pažeidimų. Nuteistojo gynėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė iš esmės vien liudytojo A. T., kuris nebuvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o D. K. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, nepagrįstai vertino kaip pasirinktą gynybinę versiją. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo teiginiais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, atlikusi įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, įvertinusi skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio motyvus bei nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą nuteisti D. K. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog visuma duomenų, surinktų byloje ir ištirtų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, vieni kitus papildydami, sudaro vientisą loginę duomenų grandinę, patvirtinančią, jog D. K. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir dideliu kiekiu šaudmenų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos tiek įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, tiek įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados, todėl nėra pagrindo pritarti apelianto teiginiams, kad nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Tačiau pirmosios instancijos teismas, bendrindamas šiuo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, be pagrindo taikė dalinio bausmių sudėjimo būdą. Todėl dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl įrodymų vertinimo

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų veiksmų su D. K., t. y. kratos, teisės dėl gynėjo išaiškinimo, įtariamojo apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu gautus duomenis nepagrįstai pripažino įrodymais, gautais nepažeidžiant BPK reikalavimų. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

6. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, Nr. 2K-145-495/2021, Nr. 2K-113-697/2022 ir kt.).

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad krata D. K. gyvenamojoje vietoje 2022 m. kovo 3 d. buvo atlikta nedalyvaujant nuteistojo pasirinktam gynėjui. Be to, kaip tvirtina pats D. K., parodymų patikrinimas vietoje atliktas jo dar neapklausus. Bylos duomenys patvirtina, kad D. K. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. kovo 2 d. (t. 2, b. l. 100). Tą pačią dieną D. K. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją ir nuteistasis pageidavo, kad jį gintų advokatas P. Jablonskas (t. 2, b. l. 110). 2022 m. kovo 2 d. D. K., dalyvaujant jo pasirinktam gynėjui advokatui P. Jablonskui, buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir atlikta įtariamojo apklausa (t. 2, b. l. 113–114, 115).

8. Byloje nustatyta, kad 2022 m. kovo 3 d. D. K. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata (t. 2, b. l. 62–69). Iš kratos protokolo matyti, kad D. K. pareiškė nepageidaujantis, kad atliekant kratą dalyvautų gynėjas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja – policijos pareigūnė A. P. patvirtino, jog, prieš atliekant kratą D. K. gyvenamojoje vietoje, jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. D. K. nepageidavo, kad atliekant kratą dalyvautų gynėjas (t. 4, b. l. 21–24). Taigi kratos atlikimo metu gynėjas nedalyvavo paties nuteistojo pageidavimu.

Žemesnės instancijos teismas

9. 2022 m. kovo 3 d. D. K. taip pat buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau nuteistasis nurodė, jog dėl lėšų stygiaus, nepageidauja, kad jį toliau gintų advokatas P. Jablonskas ir neprieštarauja dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo. Taip pat D. K. nurodė, jog sutinka, kad gynėjas nedalyvautų parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 117–118). Tokios byloje nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus dėl įtariamojo teisės į gynybą pažeidimų bei trukdymo atlikti gynėjo pareigas. Objektyvių duomenų apie nuteistojo D. K. nurodytas aplinkybes dėl esą neteisėto policijos pareigūnų poveikio, psichologinio spaudimo, byloje nėra.

10. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, 2022 m. kovo 3 d., 12.05–14.55 val., apklausus įtariamąjį D. K., 15.05–15.45 val. buvo atliekami parodymų patikrinimo vietoje veiksmai (t. 2, b. l. 125–127, 128–134). Be to, kaip matyti iš D. K. 2022 m. kovo 3 d. apklausos protokolo turinio, nuteistasis nurodė, kad sutinka duotus parodymus patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu. Apeliantas nurodo, kad procesinis veiksmas – D. K. parodymų patikrinimas vietoje, negalėjo būti atliktas protokole nurodytu laiku. Tokie apelianto argumentai taip pat yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai A. P., J. G. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu visi procesiniai veiksmai buvo atliekami pagal BPK nustatytus reikalavimus ir jie atlikti protokoluose nurodytu laiku (t. 4, b. l. 21–26). Liudytoja A. P. nurodė, kad 2022 m. kovo 3 d. atlikus D. K. apklausą, kuri prasidėjo atvykus gynėjui, vėliau buvo atliktas D. K. parodymų patikrinimas vietoje. Baigus įtariamojo apklausą, per 10 min. automobiliu buvo nuvykta į vietą, kurią nurodė D. K.. Toks vykimo į D. K. nurodytą vietą laikas buvo realus, nes tai buvo dienos metas, nebuvo transporto grūsčių. Juodraštinis parodymų patikrinimo vietoje protokolo variantas buvo pildomas kompiuteriu, todėl grįžus į tarnybines patalpas, jo turinys buvo perkeltas ir, dalyvaujant D. K. ir jo gynėjui, patvirtintas. Pasak šią liudytoją, protokole nurodytas tikslus šio veiksmo atlikimo laikas. Liudytoja taipogi nurodė ir tai, kad 2022 m. kovo 3 d. duomenys apie gynėjo paskyrimą į IBPS galėjo būti įkelti keliomis minutėmis vėliau, tačiau tai įvyko tik dėl IBPS techninių kliūčių. Taip pat dėl IBPS techninių kliūčių su D. K. atlikto asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką bei D. K. paleidimo iš laikino sulaikymo laikas gali būti nurodytas netiksliai. Liudytojas – policijos pareigūnas J. G., taip pat nurodė, kad apklausus D. K., buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Nuvykus į D. K. nurodytą vietą, šis parodė, kur buvo paslėpti ginklai. Atliekant D. K. parodymų patikrinimą vietoje, gynėjas nedalyvavo, nes jo atsisakė pats įtariamasis. Taigi tokie bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. kovo 3 d. pirma, dalyvaujant gynėjui, buvo atlikta įtariamojo D. K. apklausa, vėliau atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje, o taip pat asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl su D. K. atliktų procesinių veiksmų ir jų atlikimo protokoluose nurodyto šių veiksmų atlikimo laiko. Apie tai, kad veiksmų eiliškumas ir jų laikas nurodytas tiksliai, patvirtino protokolus surašiusi policijos pareigūnė A. P..

11. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, jog skundžiamas nuosprendis grindžiamas vien tik ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamojo apklausto A. T. parodymais, kuriam gynyba neturėjo galimybės užduoti klausimų. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad nuteistasis D. K. proceso metu neturėjo galimybės pateikti klausimų A. T., davusiam parodymus apie jo veiksmus ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog situacija, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik (arba lemiamai) parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti proceso metu, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi. Tam tikrais atvejais galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu kaltinamieji ir jų gynėjai jokioje proceso stadijoje negalėjo tokio liudytojo apklausti. Viena iš svarbių priežasčių, kuri gali pateisinti tokį panaudojimą, yra galimybės rasti liudytoją (arba užtikrinti jo dalyvavimą procese) nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-511/2020 ir kt.). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokiais atvejais svarbu, kad valstybės institucijos imtųsi pozityvių priemonių aktyviai ieškoti šio liudytojo, kad kaltinamasis galėtų jį apklausti, o kai to užtikrinti, nepaisant minėtų priemonių, vis dėlto nepavyksta, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių) kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą (2006 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Bonev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 60018/00; Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Gabrielyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 8088/05; 2012 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Sievert prieš Vokietiją, peticijos Nr. 29881/07 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje teismo posėdyje nepavyko apklausti A. T., kurio ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais kartu su kitais įrodymais buvo grindžiama D. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tačiau A. T. teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas dėl objektyvių priežasčių, nes nuo 2022 m. vasario 14 d. vykdoma jo paieška (t. 3, b. l. 103). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 1, b. l. 141–144, 173–179, 180–183, 184–189, t. 3, b. l. 116). Teisiamajame posėdyje perskaičius A. T. parodymus, nuteistasis D. K. turėjo galimybę ginčyti jų turinį, pateikti poziciją dėl ištirtų parodymų, nurodant savąją įvykių versiją bei ją patvirtinančius įrodymus. Taigi, nors A. T. nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, tačiau to padaryti nebuvo galima dėl objektyvių priežasčių, t. y. nesant galimybės užtikrinti jo dalyvavimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, teisiamajame posėdyje perskaityti A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nors yra svarbūs, nėra vieninteliai ar lemiami, kuriais teismas grindė savo išvadas.

12. Esant šių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti kratos, įtariamojo D. K. apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje, A. T., apklausto įtariamuoju ir liudytoju, protokoluose užfiksuotais duomenimis, pagrįstai šiuos procesinius dokumentus pripažino tinkamais įrodymais byloje ir jais rėmėsi grįsdamas nuteistojo D. K. kaltę pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

13. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis D. K., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo kategoriškai neigė, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo gynėjas šiems D. K. parodymams apeliaciniame skunde nepagrįstai suteikia išskirtinę įrodomąją reikšmę. Apeliaciniame skunde bylos įrodymus yra siūloma vertinti atsietai vienas nuo kito, tik nuteistajam naudinga linkme. Tačiau toks vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų.

15. Apklaustas proceso metu D. K. apie esmines bylos aplinkybes davė nevienodus, vienus kitiems prieštaraujančius parodymus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 3 d., D. K. pripažino, jog įgijo, laikė, gabeno ir pardavė du ginklus ir šovinius, tačiau tvirtino, jog tai ne pareikštame įtarime nurodyti ginklai ir šoviniai. Nuteistasis nurodė, kad 2019 m. galimai spalio mėnesį A. T. perdavė pistoletą „TT“. Tų pačių metų lapkričio mėnesį A. T. norėjo įsigyti dar vieną ginklą – „Kalašnikov“ sistemos automatą. Su A. T. susitiko Karoliniškėse kavinėje „Buga“. Jis (D. K.) buvo atvykęs automobiliu „Toyota Prius“. Kavinėje A. T. padavė 2 500 Eur ir tuomet jie kartu jo (D. K.) automobiliu nuvyko paimti ginklo. Vyko į Pavilnių regioninį parką, A. Kojalavičiaus gatvę, kur palikęs automobilį kelkraštyje, nuėjo į mišką paimti automato „Kalašnikov“. Paėmęs ginklą, kuris buvo įdėtas į tamsios spalvos krepšį, ir atnešęs jį iki automobilio, perdavė A. T. ir kartu su juo grįžo prie kavinės „Buga“. Po kurio laiko A. T. perdavė iki 10 vnt. šovinių, skirtų pistoletui „TT“ (t. 2, b. l. 125–127). Parodymų patikrinimo vietoje metu D. K. nurodė vietą (krūmus, esančius šalia A. Kojelavičiaus g., netoli autobusų sustojimo „Kučkuriškės“), kurioje paėmė ginklą ir jį perdavė A. T., bei vietą (prie kavinės „Buga“) į kurią parvežė A. T. (t. 2, b. l. 128–134). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog D. K. atpažino A. T., t. y. asmenį, kuriam perdavė ginklus ir šaudmenis (t. 2, b. l. 136–139). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis aiškino, jog jam nieko nėra žinoma apie ginklą ir šaudmenis, kurie nurodyti jam pareikštame kaltinime. Neigė A. T. perdavęs ginklą ir šaudmenis bei gavęs už juos 2 500 Eur (t. 3, b. l. 117–119, 131–133).

16. Iš pirmiau aptartų D. K. parodymų turinio matyti, kad jo parodymai apie disponavimą ginklais ir šaudmenimis bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes nebuvo vienodi ir nuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nustatydamas D. K. kaltę neteisėtai laikius, gabenus „Kalašnikov“ sistemos automatą bei laikius didelį kiekį šovinių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. K. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes baudžiamojoje byloje surinkti duomenys tokios nuteistojo įvykių versijos nepatvirtina.

17. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių skundžiamame nuosprendyje teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, jog D. K. disponavo šaunamuoju ginklu ir dideliu kiekiu šaudmenų. D. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina A. T., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymai, liudytojo N. Š., apklausto ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, parodymai, iš dalies paties D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotos aplinkybės, taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kuriuose užfiksuota, jog A. T. atpažino D. K., kaip asmenį iš kurio įsigijo „Kalašnikov“ sistemos automatą bei šaudmenis, N. Š. atpažino D. K., kaip asmenį, kuris, pasak A. T., pardavė ginklus ir šaudmenis, pats D. K. atpažino A. T., t. y. asmenį, kuriam pardavė du ginklus ir šaudmenis, bei kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai.

18. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas (BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais) apklaustas A. T. parodė, jog susitikęs su D. K. kavinėje „Buga“, šio paprašė padėti surasti nelegalių ginklų – du pistoletus ir vieną „Kalašnikov“ sistemos automatą, kurių reikėjo jo pažįstamam asmeniui, vardu Juozas (J. P.). Vėliau, tą pačią dieną D. K. parašė žinutę, jog gali parduoti du ginklus – pistoletą už 1 000 Eur ir „Kalašnikov“ sistemos automatą už 2 500 Eur. 2019 m. gruodžio mėnesį su D. K. suderino susitikimą kavinėje „Buga“. Į susitikimą vienu automobiliu atvažiavo jis (A. T.) ir N. Š., kitu – J. P.. N. Š. ir J. P. liko laukti automobiliuose, o jis nuėjo susitikti su D. K.. Kavinėje D. K. perdavė pinigus už ginklus ir jie dviese D. K. automobiliu „Toyota Prius“ nuvažiavo link šalia „Belmonto“ restorano esančio miško. Nuvažiavus, D. K. sustojo aikštelėje miške ir vienas nuėjo paimti ginklo. Grįžęs parodė ir perdavė atneštus ginklus – „TT“ pistoletą ir „Kalašnikov“ automatą, jie buvo sudėti medžiaginiame maiše. Tuomet jie grįžo prie kavinės „Buga“, kur gautus ginklus jis (A. T.) nunešė ir įdėjo į J. P. automobilio bagažinę. J. P. dar paprašė gauti šovinių. Dėl šovinių taip pat kreipėsi į D. K.. 2020 m. sausio pabaigoje – vasario pradžioje D. K. parašė žinutę ir jie susitiko Vilniuje. Šio susitikimo metu D. K. perdavė maišelį su šoviniais ir nurodė, kad tai šoviniai prieš tai parduotiems ginklams. Tą pačią dieną šovinius Kaune perdavė N. Š., o šis juos perdavė J. P. (t. 1, b. l. 141–144). Vėlesnės apklausos metu apklaustas kaip įtariamasis A. T. nurodė analogiškas ginklų ir šovinių įgijimo iš D. K. ir jų perdavimo J. P. aplinkybes (t. 1, b. l. 173–179). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamasis A. T. taip pat iš esmės analogiškai nurodė aplinkybes, susijusias su tarpininkavimu iš D. K. įgyjant ginklus ir šovinius. A. T. patvirtino, jog susitikęs su D. K. kavinėje „Buga“, šiam perdavė 3 500 Eur, gautus iš J. P.. Kartu su D. K., šio automobiliu nuvyko į miškelį šalia „Belmonto“, kur nuėjęs D. K. atnešė ir perdavė ginklus. Kartu grįžo prie kavinės „Buga“, kur jo (A. T.) laukė N. Š. ir J. P. (t. 1, b. l. 180–183). Papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. T. patvirtino pirmiau duotus parodymus. Patikslino, jog 2019 m. rudenį arba žiemą susitikimo su N. Š. ir N. P. metu parodė pistoletą „TT“, kurį buvo įsigijęs iš D. K. už 1 000 Eur. Susitikus Kaune J. P. apžiūrėjo šį ginklą, pinigus už jį perdavė vienu metu, t. y. kartu su pinigais už „Kalašnikov“ sistemos automatą (t. 1, b. l. 184–189). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. T. atpažino D. K., kaip asmenį, iš kurio pirko ginklus ir šaudmenis (t. 1, b. l. 190–194).

19. Tokius byloje duotus A. T. parodymus iš esmės patvirtino liudytojas N. Š., kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog A. T. tarpininkavo J. P. iš D. K. įgyjant ginklą – „Kalašnikov“ sistemos automatą ir šaudmenis. Su ginklo pardavėju A. T. susitiko Vilniuje, jis (N. Š.) ir J. P. liko laukti savo automobiliuose. A. T. išlipo iš automobilio ir grįžo maždaug už 40 min.. Grįžęs turėjo krepšį, kuriame buvo ginklas. Krepšys buvo prasegtas, ginklas dar buvo įdėtas į polietileninį maišą. A. T. sakė, kad „Kalašnikov“ automatą ir šaudmenis įgijo iš D. K.. Kartu su „Kalašnikov“ automatu J. P. turėjo būti perduoti ir šoviniai, tačiau jie buvo perduoti vėliau. A. T. jam (N. Š.) padavė šovinius, kuriuos jis vėliau perdavė J. P.. Šovinių buvo daug, jie buvo sudėti polietileniniame maiše, kai kurie kartoninėse dėžutėse. Vėliau šovinius paėmė R. D., todėl jų supakavimas galėjo kisti (t. 3, b. l. 69–73, 75). N. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2019 m. rudenio pabaigoje ar žiemos pradžioje vykusio susitikimo Kaune metu J. P. iš A. T. įgijo pistoletą, už kurį sumokėjo 1 000 Eur. A. T. su J. P. susitarė ir dėl „Kalašnikov“ automato bei šovinių įsigijimo už 2 500 Eur. Šį ginklą A. T. perdavė susitikimo Vilniuje, prie Laisvės pr. esančios kavinės, metu. Vėliau, A. T. prašymu, jis (N. Š.) J. P. perdavė šaudmenis, sudėtus į polietileninį maišelį (t. 2, b. l. 1–6, 22–29). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu N. Š. atpažino D. K., kurį su A. T. vadino pravarde „Prius“ ir kuris, kaip nurodė A. T., J. P. pardavė pistoletą, „Kalašnikov“ automatą ir šovinius (t. 2, b. l. 7–10).

20. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo gynėjas, N. Š. patvirtino, jog A. T. tarpininkavo J. P. iš D. K. įgyjant ginklą – „Kalašnikov“ sistemos automatą ir šaudmenis. Taip pat priešingai nei tvirtina apeliantas, N. Š. patvirtino, jog J. P. per A. T. įsigijo du ginklus (pistoletą ir „Kalašnikov“ sistemos automatą).

21. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. T. parodymus, neįvertino 2021 m. balandžio 21 d. A. T. parodymų, kuriuose užfiksuota, kad A. T. su D. K. paimti pistoleto ir automato „Kalašnikov“ nuvažiavo link „Belmonto“ restorano esančio miško, pravažiavo keliuką su užrašu „Belmontas“. Tokie A. T. parodymai iš esmės prieštarauja D. K. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytoms aplinkybėms dėl automato „Kalašnikov“ paėmimo vietos. Šie apelianto argumentai taip pat yra nepagrįsti. Iš įtariamuoju apklausto A. T. 2021 m. balandžio 21 d. parodymų matyti, kad jis nurodė, jog su D. K. nuvažiavo link „Belmonto“ restorano esančio miško. Įsukus į keliuką ir juo pavažiavus, D. K. sustojo aikštelėje, kur išlipęs, nuėjo į mišką. Grįžo maždaug po 5 min. ir atnešė krepšyje esančius ginklus. Taip pat A. T. nurodė, jog yra ne vilnietis, todėl jam sunku būtų nurodyti tikslią vietą, kur D. K. laikė ginklus. Priešingai nei tvirtina apeliantas, tokie A. T. parodymai neprieštarauja D. K. parodymų patikrinimo metu nurodytoms aplinkybėms apie ginklo laikymo vietą. A. T. paaiškino, jog nuo Karoliniškių su D. K. važiavo link šalia „Belmonto“ restorano esančio miško, pravažiavo keliuką su užrašu „Belmontas“. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. T. taip pat nurodė, kad su D. K. nuvažiavo kažkur prie „Belmonto“, ten buvo miškelis, kur D. K. palikęs jį laukti automobilyje, nuėjo atnešti ginklo. D. K. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad kartu su A. T. iš Karoliniškių vyko link „Olandų“ žiedinės sankryžos, toliau važiavo S. Batoro g. bei A. Kojalavičiaus g., vėliau sustojo aikštelėje. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu D. K. nurodė, jog su A. T. važiavo į vietovę Pavilnių regioniniame parke. Tiek poilsio ir pramogų centras „Belmontas“, tiek S. Batoro bei A. Kojelavičiaus gatvės yra Pavilnių regioninio parko teritorijoje, kuri, be kita ko, ribojasi su Olandų g. bei šios gatvės žiedine sankryža, apie kurią nurodė A. T.. Taigi tokiuose A. T. ir D. K. parodymuose nėra esminių prieštaravimų. Įvertinus A. T. nurodytą aplinkybę, jog jis nėra vilnietis, jo parodymuose esantys neesminiai netikslumai yra logiškai paaiškinami ir nedaro jo parodymų nepatikimais.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apelianto teiginiams, jog A. T. parodymai nėra patikimi. Vertinant A. T. ir N. Š. parodymų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, jog jie iš esmės nuosekliai paaiškino ginklo – „Kalašnikov“ sistemos automato ir šovinių įgijimo iš D. K. aplinkybes, nurodė D. K. veiksmus, atliktus nagrinėjamų įvykių metu. A. T. ir N. Š. parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa tarpusavyje, atitinka kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. A. T. parodymai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo D. K. parodymus apie ginklo modelį, perduotų pinigų sumą, susitikimo su A. T. vietą, vykimą iki ginklo paėmimo vietos bei grįžimą į vietą, iš kur kartu su A. T. išvažiavo. Manyti, kad tokiais savo parodymais A. T. ir N. Š. siekė apkalbėti D. K., nėra pagrindo. Priešingai, A. T. ir N. Š., duodami parodymus apie D. K. padarytą nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes, nuosekliai paaiškino ir nurodė konkrečius jų pačių atliktus veiksmus. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tarp asmenų susiklosčiusius neigiamus santykius, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Byloje nėra patikimų duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog tokiais savo parodymais A. T. ar N. Š. siekė apklabėti D. K. ir jų parodymus vertinti kaip nepatikimus ar melagingus. Šios išvados nekeičia ir teismo posėdyje N. Š. nurodyta aplinkybė, kad A. T. jam yra siūlęs apgauti Vokietijos verslininką, taip pat, jog ir jį patį jis yra apgavęs.

23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir apeliacinio skundo argumentams, kuriais ginčijama nuosprendžio dalis, susijusi dėl D. K. A. T. perduotu dideliu kiekiu šaudmenų. Apeliantas nurodo, jog D. K. pripažintas kaltu dėl 333 vnt. šaudmenų perdavimo, tačiau šaudmenų realizavimo aplinkybės nėra tiksliai nustatytos. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad buvo nustatyta, jog D. K. 2020 m. sausio mėn. pabaigoje – vasario mėn. pradžioje, Vilniaus mieste, su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, susitarė dėl šovinių, anksčiau perduotam „Kalašnikov“ sistemos automatui ,,AKS 74U“ perdavimo, po ko, susitikęs su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, D. K. šiam perdavė 333 vnt. pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro šovinių. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos tiek, kiek jos patvirtintos baudžiamosios bylos medžiaga. Nors D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė A. T. perdavęs 10 vnt. šovinių pistoletui „TT“ ir neigė perdavęs šovinius „Kalašnikov“ sistemos automatui, o teisme aiškino, kad jokių šovinių nėra perdavęs, vis tik šioje dalyje pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog D. K. disponavo dideliu kiekiu šaudmenų. Jau minėtais A. T. parodymais nustatyta, kad J. P., t. y. asmuo, kurio prašymu ir buvo įgytas „Kalašnikov“ sistemos automatas, paprašė gauti šovinių. Dėl šovinių A. T. kreipėsi į D. K.. 2020 m. sausio pabaigoje – vasario pradžioje D. K. parašė žinutę ir jie susitiko Vilniuje. Šio susitikimo metu D. K. perdavė maišelį su šoviniais ir nurodė, kad tai šoviniai prieš tai parduotiems ginklams. Vėliau šaudmenis perdavė N. Š., kuris juos turėjo perduoti J. P.. Liudytojas N. Š. patvirtino, kad kartu su „Kalašnikov“ automatu J. P. turėjo būti perduoti ir šoviniai. A. T. jam (N. Š.) padavė šovinius, kuriuos jis vėliau perdavė J. P.. Šovinių buvo daug, jie buvo sudėti polietileniniame maiše, kai kurie kartoninėse dėžutėse. Liudytojas taip pat nurodė, jog vėliau J. P. nusprendė ginklus ir šaudmenis grąžinti A. T.. Tuomet ginklai ir šaudmenys buvo perduoti R. D., kuris juos laikė paslėpęs. Kadangi šoviniai vėliau buvo perduodami kitiems asmenims, jų supakavimas galėjo pasikeisti. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. D. patvirtino, kad Vilniuje susitiko su N. Š., kuris parodė, kur yra paslėptas automatas ir šoviniai, juos paėmė, įsidėjo į savo automobilį, parsivežė ir paslėpė netoli savo namų. Šie daiktai buvo sudėti į juodą polietileninį maišą, įtarė, kad maiše yra ir pistoletas „TT“. Šovinių buvo daug. Maždaug po savaitės A. T. atidavė automatą ir šovinius (t. 3, b. l. 73–75). R. D. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą, kus buvo paslėpęs krepšį su „Kalašnikov“ automatu ir šoviniais, o taip pat vietą, kur atsivežęs iš Vilniaus paslėpė „Kalašnikov“ automatą, TT pistoletą ir šovinius. (t. 2, b. l. 35–46). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad krepšyje rastas „Kalašnikov“ sistemos automatas bei šoviniai (t. 1, b. l. 35–44). Ant polietileninio maišo, kuriame buvo įdėtas ginklas ir šoviniai, rasti R. D. rankų pėdsakai (t. 1, b. l. 58–60). A. T., N. Š. ir R. D. patvirtina Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose esantys duomenys. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo užfiksuoti A. T., N. Š. ir R. D. susitikimai, ginklo ir šaudmenų perdavimas R. D.. (t. 1, b. l. 93–97, 104–109, 110–111, 131–134).

24. Aptarti A. T., N. Š., paties D. K. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 3 d. duoti parodymai apie „Kalašnikov“ sistemos automato ,,AKS 74U“ bei šovinių perdavimą A. T. bei šio sumokėtą 2 500 Eur sumą, D. K., R. D. parodymų patikrinimo vietoje nurodytos aplinkybės, susijusios su „Kalašnikov“ sistemos automato ir šovinių laikymu bei perdavimu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu užfiksuotos aplinkybės, kuomet D. K. atpažino A. T., kaip asmenį, kuriam yra pardavęs ginklus ir šovinius, A. T. atpažino D. K., kaip asmenį, kuris pardavė „Kalašnikov“ sistemos automatą ir šovinius, N. Š. atpažino D. K., kaip asmenį, kurį jie su A. T. vadino „Prius“ ir, kuris, kaip nurodė A. T., pardavė automatą „Kalašnikov“, skirtą J. P., taip pat, per jį (N. Š.) perdavė šovinius, skirtus irgi J. P., leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog D. K. perdavė A. T. „Kalašnikov“ sistemos automatą ,,AKS 74U“ bei didelį kiekį - 333 vnt. pramoninės gamybos šovinių. Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, visi bylos duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuoti, iš skirtingų šaltinių gauta informacija palyginta tarpusavyje ir, įvertinus kiekvieną įrodymą bei jų visumą, padarytos motyvuotos išvados dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo nuteistojo D. K. kaltei pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma neduoda pagrindo abejoti, kad D. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Dėl paskirtos bausmės

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę D. K., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę (nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka), nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, t. y. veiką padarė recidyvistas, tai, kad byloje nebuvo nustatyta D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skundžiamu nuosprendžiu D. K. už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė dydžiu nėra aiškiai per griežta. Bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

26. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, įtvirtinęs BK 253 straipsnio pakeitimus. Pakeista BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija, BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalies dispozicijose įtvirtintos naujos alternatyvios veikos. Tačiau naujos redakcijos BK 253 straipsnio 2 dalis nepalengvina D. K. teisinės padėties. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje bei nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 253 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatyta, kad asmuo padaręs šią nusikalstamą veiką, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. Naujosios redakcijos įstatymas nepalengvina nuteistojo teisinės padėties, dėl to jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal naują įstatymo redakciją nėra pagrindo.

27. Tačiau apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo bausmių subendrinimo yra pagrįsti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu D. K. paskirtą bausmę su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu D. K. paskirta laisvės apribojimo bausmės dalimi, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmių dalinio sudėjimo būdą.

28. BK 63 straipsnyje numatytos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame straipsnyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai byloje nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta iki nuosprendžio priėmimo kitoje (ankstesnėje) byloje. Šiuo atveju, subendrinus bausmes, į galutinės bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Be to, tokiu atveju teismas privalo laikytis BK 63 straipsnyje esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo. Laikantis šių taisyklių, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 2 dalies bei BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu padaręs sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 5 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu D. K. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį, t. y., dėl nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taigi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. K. skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti D. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 2 d. iki 2022 m. kovo 3 d. 2 (dvi) paras bei pagal Vilniaus apygardos 2022 m. vasario 2 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vitalija NorkūnaitėAiva SurvilienėLinas Šiukšta