Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. patikslintą ieškinį atsakovui I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Byloje nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 18).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose, 3.35–3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.109 straipsnyje. CK 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nustatyta, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Atsakovas byloje nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškovės argumentų.

Tokiais savo veiksmais pripažintina, kad sutuoktinis pažeidė savo pareigas – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima. Duomenų, kad dėl santuokos iširimo buvo ir ieškovės kaltės, nėra pateikta. Atsakovas neginčijo savo kaltės dėl santuokos iširimo. Atsakovas nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaltę, tokių duomenų byloje nėra, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Kauno apskr. VPK VTV Prevencijos skyriaus specialistė vykdant atsakovo paiešką 2018 m. rugpjūčio 9 d. telefonu bendravo su atsakovu ir jis patvirtino, kad šiuo metu yra užsienyje, į Lietuvą sugrįžti neplanuoja (pop. b. l. 99). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Nesant priešingų įrodymų bei atsižvelgdamas į ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus, teismas sprendžia, jog neleistinu elgesiu, nesirūpinimu šeima, atsakovas grubiai pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys daugiau nei vienerius metus negyvena kartu, todėl darytina išvada, jog nėra galimybių santuoką išsaugoti ir terminas susitaikyti nenustatytinas. Esant šioms aplinkybėms, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, 3.62 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo po santuokos nutraukimo nereikalavo. Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl turto padalinimo

Teismas spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad santuokoje dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys neįgijo (el. b. l. 14–17).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

Gyvenant santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė duktė S. K. ir (duomenys neskelbtini) gimė duktė M. K., kurios santuokos nutraukimo metu yra nepilnametės (el. b. l. 20, 91). Ieškovė prašo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas neprieštaravo dėl šio ieškovės reikalavimo, pats reikalavimo auginti vaikus nepareiškė.

Šalių nepilnamečių vaikų gimimo vieta yra Lietuvoje, faktinė gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove (el. b. l. 20, 91). Ieškovė nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu prieštarautų dukterų interesams, kadangi atsakovas yra neatsakingas ir nepatikimas, su vaikais šiuo metu nebendrauja, be to dukterys yra labai mažos, jos labai prisirišusios prie ieškovės. Tik ji prižiūri ir auklėja dukras, deda dideles pastangas ir visas turimas lėšas, kad galėtų užtikrinti jų visavertį gyvenimą. Vaikų gyvenamoji vieta su ieškove labiausiai atitiks nepilnamečių dukterų interesus.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė. Atsakovas vaikais nesirūpina, yra išvykęs į užsienį. Teismas vertina, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jų interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, S. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais

Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaikais nėra. Ieškovė nurodė, kad netrukdys atsakovui bendrauti su dukromis pagal jų valią ir dalyvauti jų auklėjime, kiek tai neprieštaraus vaikų interesams.

CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Pažymėtina, kad CK 3.59 straipsnyje nustatytas vienas iš privalomai teismo spręstinų klausimų – dalyvavimo nepilnamečius vaikus auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka.

Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečių vaikų interesams. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, nustatytina, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais be apribojimų, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ginčo nėra, todėl detali bendravimo tvarka nenustatytina, o šalys su vaikais bendraus, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovė nurodo, kad dukterų išlaikymui reikia skirti kas mėnesį ne mažiau kaip po 600,00 Eur ir ši pareiga paskirstoma lygiomis dalimis abiems tėvams. Prašo dukterų išlaikymui priteisti iš atsakovo po 200,00 Eur kiekvienai periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.

Nustatytina, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, byloje užfiksuota, kad Lietuvoje atsakovas dirbo (el. b. l. 26–28). Atsakovas turi visas galimybes teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Nepilnamečių vaikų poreikiai yra detalizuoti nepilnamečių vaikų poreikių lentelėje (el. b. l. 21). Nepilnamečio vaiko poreikius per mėnesį sudaro: maistas (80 Eur), vitaminai / vaistai (5 Eur), apranga (30 Eur), higienos prekės (100 Eur), žaislai / žaidimai (20 Eur), kitos išlaidos (50 Eur), gimtadieniai, kitos šventės (100 Eur per metus). Atsakovas nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų vaikų poreikių dydžio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Pažymėtina, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė gauna išmoką iš Sodros kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų (el. b. l 23–24, 29–36). Ieškovė gyvena jos mamai priklausančiame name (pop. b. l. 27–32). Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsakovas Lietuvoje dirbo ir gavo darbo užmokestį (el. b. l. 26–28). Atsakovas Lietuvoje savo vardu neturi registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto (el. b. l. 14, 16). Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis, atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra), todėl vertintina, kad jis turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnamečiams vaikams reikiamo dydžio išlaikymą. Atsakovas turi pareigą teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, užtikrinantį vaikų poreikius.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaikų amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje ir nėra nepagrįstai padidintos. Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, ugdymui ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikai visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinami. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiams vaikams yra realios ir protingos. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, nes gyvenant su vaikais iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jų vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei.

Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams sūnums, be to, jis ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, ir jam privalu vykdyti tėvo pareigą – teikti išlaikymą savo vaikams. Teismas nurodo, kad negalima vaikų išlaikymo pareigos perkelti tik vaikų motinai. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina jo gaunamos pajamos arba esama turtinė padėtis, jis turi stengtis susirasti darbą, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigą vaikams. Teismas pabrėžia, kad vaikams turi būti sudarytos materialinės sąlygos, įvertinant tėvų galimybes, ne tik patenkinti minimalius būtinus poreikius, bet ir gauti sveikesnį maistą, kokybiškesnius rūbus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaikus, įgyti vaikams reikiamų priemonių ugdymui ir panašiai, kad vaikai užaugtų pilnavertėmis, harmoningomis bei visapusiškomis asmenybėmis.

Įvertinus ieškovės nurodytus vaikų poreikius, taip pat atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Pažymėtina, kad ieškovė patikslintame ieškinyje prašo priteisti išlaikymą nuo santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. CPK 281 straipsnis numato, kad teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. CPK 282 straipsnio 1 dalis numato, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus ir nutartis dėl išlaikymo priteisimo (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į ieškovės ir jo atstovo prašymą, į tai, jog teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vadovaujantis teisės normų sisteminiu aiškinimu ir protingumo principu, nepažeidžiant nepilnamečių vaikų interesų, manytina, kad yra tikslinga priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo sprendimo priėmimo leidžiant vykdyti skubiai. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).

Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams S. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2018 m. lapkričio 12 d.) iki vaikų pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 19, CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis). Ieškovė patyrė 400,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 152–155, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Šiuo sprendimu yra tenkinami visi ieškovės pareikšti patikslinto ieškinio reikalavimai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis ir 400,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Paduodant patikslintą ieškinį, ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo dėl išlaikymo priteisimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl patikslintą ieškinį patenkinus, dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 108,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio (200 Eur x 12 mėn. x 0,03 proc. x 0,75 proc.) x 2) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 6,83 Eur. Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, jos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp ieškovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. K. palikti santuokinę pavardę K., atsakovui I. K. – K..

Nustatyti, kad šalims viena iš kitos išlaikymas nepriteistinas.

Nustatyti nepilnamečių vaikų S. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove G. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais S. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bendraus be apribojimų, juos auklės ir rūpinsis bendru sutarimu su ieškove G. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams S. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2018 m. lapkričio 12 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams vaikams S. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną ieškovę G. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 108,00 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 00 ct) žyminį mokestį ir 6,83 Eur (šešis eurus 83 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.