Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-07 · Civilinė byla Nr. e2A-943-896/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-07
Bylos Nr.
e2A-943-896/2019
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04048-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Ieškovas
E. J.
Atsakovas
R. V.
Trečiasis asmuo
U. M.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-943-896/2019Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04048-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.7.2 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) R. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-428-301/2019 pagal ieškovės E. J. ieškinį dėl priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, pareikštą atsakovui R. V., trečiajam asmeniui U. M., institucijai duodančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui padidinimo, kadangi iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai nuo ankstesnio sprendimo priėmimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2694-399/2007 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui ir iš atsakovo R. V. priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 190 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė nurodė, kad per šį laikotarpį dėl sūnaus amžiaus padidėjo vaiko poreikiai: sūnus lanko (duomenys neskelbtini) būrelį (išvyksta kas 2 savaites), serga (duomenys neskelbtini) nuo gimimo (rekomenduojamas sanatorinis gydymas, yra buvęs (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis taip pat pasikeitė: ji turi dar du nepilnamečius vaikus kitoje santuokoje; dirba (duomenys neskelbtini), gaudama apie 420 Eur dydžio pajamas; dabartinis sutuoktinis dirba, gaudamas taip pat minimalias 570 Eur dydžio darbines pajamas. Nurodė, kad prieš metus laiko paėmė 31 000 Eur dydžio kreditą, kas mėnesį moka po 94 Eur būsto paskolą. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi, nes atsakovas nuo 2010 m. oficialiai nedirba, kadangi jis kartu su tėvu dirba nelegaliai statybos darbus, todėl atsakovas, nemokėdamas jokių mokesčių valstybei, neabejotinai tiesiogiai į rankas gauna didesnes pajamas. Atsakovas su trečiuoju asmeniu U. M. turi tris nepilnamečius vaikus, atsakovo sugyventinė dirba, gaudama 500 Eur dydžio pajamas, šeima gyvena su atsakovų tėvais, jų nuosavoje sodyboje, jie gyvena ūkiškai. Gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį su atsakovu atsakovo sugyventinė (trečiasis asmuo) 2018 m. įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat turi tris nepilnamečius vaikus (vienas iš jų yra neįgalus), todėl abiejų šeimų turtinė padėtis vienoda. Nurodė, kad ji šiuo metu neišgali patenkinti visų sūnaus poreikių, jo išlaikymo išlaidos nuolat kinta.

4. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, tai yra sutiko mokėti sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur. Nurodė, kad jis nuo 2010 m. oficialiai nedirba. Teigia, kad nėra gerai uždirbamų darbų. Iki tol dirbdavo statybos įmonėse – (duomenys neskelbtini), jo tėvas yra (duomenys neskelbtini), kuris dirba nelegaliai. Nurodė, kad jo sugyventinė U. M. dirba prekybos centre (duomenys neskelbtini), gauna 500 Eur darbo užmokestį, jie turi tris nepilnamečius vaikus. Nurodė, kad gyvena kartu su jo tėvais, jų name, tėvai gyvena ūkiškai ir padeda jiems maistu. Nurodė, kad su ieškovės nurodytais sūnaus T. poreikiais sutinka. Nurodė, kad jiems padeda sugyventinės tėvai, kurie gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini).

5. Tretysis asmuo U. M. sutinka, kad iš atsakovo (sugyventinio) išlaikymas ieškovės sūnui T. būtų priteistas periodinėmis išmokomis mokant po 100 Eur kas mėnesį.

6. Institucija duodanti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2694-399-07 priteistą iš atsakovo R. V. išlaikymo sūnui T. V. dydį ir priteisė iš atsakovo R. V. sūnui T. V. materialinį išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio pareiškimo padavimo dienos – 2018 m. spalio 26 d., priteistą išlaikymą uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei E. J.; priteisė iš atsakovo R. V. ieškovei E. J. 300 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 7,30 Eur išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

8. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis 420 Eur; sutuoktinis taip pat dirba, jo darbo užmokestis 570 Eur. Ieškovė antroje santuokoje turi dar du nepilnamečius vaikus, tai yra: dukrą D. ir sūnų N., iš kurių vienas yra neįgalus, iš (duomenys neskelbtini) administracijos socialinės paramos skyriaus gauna 130 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensiją vaikui iki 18 metų ir 135,66 Eur išmoką vaikams (nuo 2019 m. sausio 1 d. - 230,66 Eur išmoką vaikams). Ieškovė 2017 m. lapkričio 16 d. kredito sutartimi iš (duomenys neskelbtini) gavo 26 000 Eur dydžio kreditą buto, kuriame šiuo metu gyvena ieškovės šeima, pirkimui.

9. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2010 metų oficialiai nedirba, o iki tol jis dirbdavo statybos įmonėse stogų dengimo darbus. Darbo biržoje nėra registruotas. Atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo. Iš ieškovės pateikto socialinio tinklo „Facebook“ puslapio matyti, kad atsakovas savo paskyroje reklamuojasi atliekantis statybos darbus. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir automobilių nėra. Su trečiuoju asmeniu (sugyventine) U. M. atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus. Byloje pateikti vaikų pasai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas su savo mažamečiais vaikais išsigali vykti į keliones į užsienį. Atsakovas su šeima gyvena kartu su savo tėvais jų nuosavame gyvenamajame name. Jo tėvai gyvena ūkiškai, padeda atsakovui maistu, o sugyventinės tėvai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), jiems padeda finansiškai. Tretysis asmuo (atsakovo sugyventine) U. M. dirba prekybos centre (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis 520 Eur, jai mokama 148,96 Eur dydžio išmoka vaikams, o nuo 2019 m. sausio 1 d. – 210,90 Eur. Jos vardu yra registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laidos, įsigytas 2018 m. kovo 8 d.

10. Teismas iš byloje esančių duomenų sprendė, kad atsakovas realiai dirba statybos darbus nelegaliai (dengia stogus, atlieka pastatų apdailos darbus), gaudamas su klientu sutartas atitinkamas pajamas ir iš jų nemokėdamas jokių mokesčių valstybei, todėl atsakovo turtinė padėtis (gaunamos pajamos) lyginant su 2007 m., kai jis oficialiai dirbo statybos įmonėse (kuomet buvo daromi išskaitymai iš jo darbo užmokesčio) ir buvo priimtas teismo sprendimas, neabejotinai realiai yra ženkliai didesnės.

11. Teismas įvertino, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra pakankamai gera, abu galėtų teikti vienodą išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui T. V., tačiau šalių sūnus gyvena kartu su motina – ieškove E. J., todėl jai neišvengiamai tenka didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

12. Teismas nustatė, kad šalių sūnaus T. V. poreikiai po 2007 m. rugsėjo 21 d. priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 58 Eur kas mėnesį, pasikeitė, tai yra padidėjo: sūnus jau yra paauglys ((duomenys neskelbtini) metų), jo poreikiai išaugo ryšium su amžiumi (žymiai padidėjo poreikiai maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui, taip pat atsirado naujų poreikių -bendravimas su bendraamžiais, akiračio plėtimas, pramogos, parfumerijos, higienos priemonės ir pan.; berniukas lanko (duomenys neskelbtini) būrelį ir neabejotinai tam reikalingos papildomos išlaidos; be to, jis nori lankyti muzikos mokyklą). Dėl įgimtos (duomenys neskelbtini) jam būtinos papildomos išlaidos vaistams bei vitaminams, sanatoriniam gydymui. Be to, augančiam vaikui reikalingas kokybiškas ir įvairiapusis maistas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. prašo iš dalies pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą dėl išlaikymo priteisimo (padidinimo) ir priteisti sūnaus T. V. materialiniam išlaikymui kas mėnesį po 120 Eur periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja ieškovė ir atsakovas, t. y. ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, neatsižvelgė į jo, kaip tėvo turtinę padėtį, nes šiai dienai jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, indėlių bankuose neturi, gyvena kartu su U. M. jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. U. M. mėnesio pajamos yra 400 Eur. Pats nedirba, nes augina nepilnametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jo pajamos nepadidėjo, o sumažėjo, kadangi kartu su U. M. augina tris vaikus, o tuo pačiu teikia priteistą 57,90 Eur išlaikymą sūnui T. V..

1.2. Nurodė, kad ieškovės E. J. materialinė padėtis yra geresnė nei jo, kadangi jos sutuoktinis yra dirbantis ir jo turimomis žiniomis per mėnesį uždirba apie 500 Eur, gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), t. y. turi tiek nekilnojamojo, tiek ir kilnojamojo turto. Jie abu augina du nepilnamečius vaikus, todėl ir išlaidų per mėnesį turi ženkliai mažiau.

1.3. Pažymėjo, kad draugo motinos prašymu teko atlikti kai kuriuos jos namo remonto darbus, tačiau dėl piniginio atlygio sutarta nebuvo, todėl darbus atliko neatlygintinai. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie jam sumokėtus pinigus už atliktus namo remonto darbus, todėl teigti, kad nelegaliai dirba ir užsidirba nėra jokio teisinio pagrindo.

1.4. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jis augina tris nepilnamečius vaikus ir teikia materialinę paramą dar ir savo vaikui iš pirmos santuokos T. V.. Teismas nepagrįstai vadovavosi proporcingumo kriterijumi, neįvertino tėvų turtinės padėties, realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Pažymėjo, kad padidinus išlaikymo dydį, jo dabartinė šeima ženkliai nukentėtų.

1.5. Teismas, tvirtindamas, kad atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi, neįvertino tiek jo, tiek ir ieškovės šeimos išlaidų. Valstybė negali įpareigoti tėvus skirti savo vaikų išlaikymui daugiau, negu tėvai objektyviai sugeba gauti pajamų. Teismas neįvertino, jog šiuo metu ieškovė gauna ženkliai didesnes pajamas, turi du išlaikytinius, o jis - keturis, todėl ieškovė gali prisiimti didesnę vaiko poreikių patenkinimo naštą, sumažindama savo poreikius arba tenkinti vaiko poreikius atsižvelgdama į objektyvias abiejų tėvų galimybes.

1.6. Ieškovė E. J. ieškinyje vaiko išlaikymo poreikiams tenkinti minėtos sumos jokiais įrodymais nėra pagrindusi, akcentuoja į išaugusius sūnaus T. poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo.

Atsiliepimas

14. Ieškovė E. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad atsakovas realiai dirba statybos darbus nelegaliai, gaudamas su klientu sutartas atitinkamas pajamas ir iš jų nemokėdamas jokių mokesčių valstybei. Būtent dėl šios padarytos išvados teismas teisingai vertino, jog atsakovo turtinė padėtis, lyginant su 2007 metais, kai jis dirbo oficialiai statybos įmonėje ir iš jo atlyginimo buvo daromi išskaitymai, yra ženkliai geresnė. Tuo tarpu atsakovo aiškinimai, jog statybos darbus draugo motinai tariamai atliko neatlygintinai yra neįtikinami. Akivaizdu, jog atsakovas už užmokestį teikia statybos darbų paslaugas, kadangi šias savo paslaugas reklamuoja socialiniame tinklalapyje „Facebook“, nors teisminio proceso metu ir panaikino šį savo skelbimą.

2.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino abiejų šalių turtinę padėtį, kaip pakankamai gerą, kad šie materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. V. galėtų teikti vienodai.

2.3. Teismas teisingai akcentavo tai, kad atsakovas iš esmės sūnaus poreikių, nurodytų ieškinyje, kurių patenkinimui kas mėnesį yra reikalinga 386 Eur suma, teisme neginčijo. Faktiškai visi ieškovės nurodyti vaiko poreikiai bei sumos jų tenkinimui yra teisingi, pagrįsti bei įrodyti ir atsakovas iš tiesų nei vieno iš jų nepaneigė ir nenuginčijo.

2.4. Apelianto siūloma teikti vaikui 120 Eur išlaikymo suma neatitinka nei nepilnamečio vaiko poreikių, nei atsakovo turtinės padėties. Atsakovas visiškai neįvertino savo nepilnamečio sūnaus T. poreikių padidėjimo nuo ankstesnio teismo sprendimo iki šiol. Lyginant su laikotarpiu prieš vienuolika metų, yra išaugę vaiko poreikiai maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui, taip pat atsirado ir naujų poreikių - bendravimas su bendraamžiais, akiračio plėtimas, pramogos, parfumerijos, higienos priemonės; papildomos lėšos reikalingos dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini), t. y. vaistams, vitaminams, sanatoriniam gydymui; taip pat papildomos lėšos reikalingos ir vaikui lankant (duomenys neskelbtini) būrelį, t. y. išvykoms, inventoriui, maistui; taip pat akcentuotina tai, kad šalių sūnus labai nori lankyti ir muzikos mokyklą, tačiau tam taip pat reikalingos papildomos lėšos.

2.5. Marijampolės apylinkės teismo sprendimas yra teisingas, kadangi teismas jį priėmė visapusiškai, nešališkai ir objektyviai išnagrinėjęs visas reikšmingas aplinkybes, bei tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovavęsis teisingumo, protingumo principais, bei prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu ir nepažeisdamas procesinės bei materialinės teisės normų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis 420 Eur, sutuoktinis taip pat dirba, jo darbo užmokestis 570 Eur. Ieškovė antroje santuokoje turi dar du nepilnamečius vaikus, tai yra: dukrą D., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų N., gimusį (duomenys neskelbtini), iš kurių vienas yra neįgalus, per (duomenys neskelbtini) administracijos socialinės paramos skyrių gauna 130 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensiją vaikui iki 18 metų ir 230,66 Eur išmoką vaikams. Ieškovė 2017 m. lapkričio 16 d. kredito sutartimi iš (duomenys neskelbtini) banko yra gavusi 26 000 Eur dydžio kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena ieškovės šeima, pirkimui. Atsakovas nuo 2010 metų oficialiai nedirba. Darbo biržoje nėra registruotas, nes taip darbo jis neieško. Atsakovas savo paskyroje Facebook socialiniame tinkle reklamuojasi kaip atliekantis statybos darbus asmuo. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir automobilių nėra. Atsakovas su trečiuoju asmeniu (sugyventine) U. M. turi tris nepilnamečius vaikus, tai yra: dukrą P., gimusią (duomenys neskelbtini), sūnų R., gimusį (duomenys neskelbtini), ir sūnų R., gimusį (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo (atsakovo sugyventinė) U. M. dirba P. M. parduotuvėje, jos darbo užmokestis 520 Eur per mėnesį. Atsakovas su sugyventine nuo 2019 m. sausio 1 d. gauna 210,90 Eur išmoką vaikams. U. M. vardu yra registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) laidos, įsigytas (nusipirktas) 2018 m. kovo 8 d.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

18. Nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis dydį ir vietoje priteisto 57,90 Eur dydžio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti po 190 Eur kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas; 2) teismas netinkamai įvertino vaiko poreikius; 2) teismas netinkamai įvertino atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį.

19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

21. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

23. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo sumos padidinimo, pažymi, kad vaikui augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.

24. Išlaikymas priteistas po 57,90 Eur, vaikui esant 1,5 metų amžiaus. Akivaizdu, kad vaikui esant 13 metų amžiaus ir esant pakitusiai ekonominei situacijai, priteisto išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymą priteisti pagal šiuo metu esančius vaiko poreikius.

25. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 190 Eur išlaikymą kas mėnesį ir pateikė skaičiavimus, kad vaikui kas mėnesį reikalinga išlaikymo suma yra 386 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių suma yra pagrįsta.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra tik orientacinis, teismas kiekvienu atveju turi vertinti individualias faktines aplinkybes.

27. Šioje byloje nustatyta, kad vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų, jis lanko mokyklą, specialiųjų poreikių neturi. Apeliacinės instancijos įvertina vaiko amžių, jo užimtumą, kad lanko mokyklą, poreikius būstui, maistui, aprangai, laisvalaikiui, higienai, ugdymui, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vaiko būtinųjų poreikių patenkinimą susiejo su minimalios mėnesinės algos dydžiu, nes nėra nustatyta jokių duomenų, kad šiuo atveju vaiko poreikiai būtų mažesni. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neprašo teismo priteisti didesnį nei minimali mėnesinė alga, išlaikymą.

28. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė pasikeitusių vaiko poreikių, tačiau toks atsakovo argumentas atmestinas. Kaip jau minėta, vaiko poreikių pasikeitimą lėmė vaiko amžiaus ir ekonominės padėties šalyje pasikeitimas, o nuosekliai formuojama teismų praktika rodo, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimas yra siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu.

29. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad jis negali skirti teismo priteistos sumos vaiko išlaikymui, nes jis nedirba ir turi tris kitus nepilnamečius vaikus, pažymi, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Vertindamas bylos medžiagą, t. y. duomenis apie tai, kad atsakovas reklamuojasi atliekantis statybos darbus, liudytojo paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas slepia tikrąją savo turtinę padėtį, gauna pajamas, kurios leidžia teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Atsakovo argumentai dėl jo turtinės padėties, įvertinant, kad jis nuo 2010 m. nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje, vertintini kaip neįtikinami, todėl atmestini.

30. Atsižvelgtina ir į tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertinant atsakovo argumentus dėl ieškovės turtinės padėties, atsižvelgtina į tai, kad su ieškove liko gyventi nepilnametis sūnus. Todėl darytina išvada, kad ieškovė, su kuria liko gyventi vaikas, turi daugiau dėmesio skirti jo poreikių patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, indėlis į vaiko gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene vaiko buitimi, vaiko sveikata, sekti vaiko ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

31. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas turi dar tris nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, todėl negali būti pažeistas CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas. Tačiau teismui nustačius, kad atsakovas neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties, gaunamų pajamų, įvertinant pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovo galimybės vykti su vaikais į užsienio valstybes, sprendžia, kad atsakovas turi galimybę patenkinti keturių vaikų poreikius, todėl mažinti šalių sūnui priteistino išlaikymo dydį nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (elektroninės bylos apyrašas, b. l. 172) priteistinos iš atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika