Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

K. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, o būtent:

jis, 2020 m. rugpjūčio 21 d. apie 20:45 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,00 promilių girtumas), kilus konfliktui tarp grupės asmenų, juos bandžiusiam skirti E. D., jis tyčia pagaliu sudavė vieną kartą į nosį, tokiu būdu nukentėjusiajam E. D. padarydamas muštinę nosies žaizdą su nosies kaulų lūžiu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, K. D. yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, o būtent:

jis, 2020 m. rugpjūčio 21 d. apie 20:45 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,00 promilių girtumas), kilus konfliktui tarp grupės asmenų, po to, kai juos bandžiusiam skirti E. D. tyčia pagaliu sudavė vieną kartą į nosį, tokiu būdu jam padarydamas muštinę nosies žaizdą su nosies kaulų lūžiu, jis, t.y. K. D., pribėgęs prie Ž. M. jam tyčia vieną kartą pagaliu sudavė į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajam Ž. M. padarydamas muštinę pakaušio žaizdą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. D. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir paaiškino, jog tiksliai datos neprisimena, bet galėjo būti 2020 m. rugpjūčio 21 d. vakare, jis buvo (duomenys neskelbtini). Po to atsidūrė (duomenys neskelbtini) su draugais D. B., T. D. ir M. M.. Jie važiavo švęsti D. B. gimtadienį. Su savimi turėjo degtinės 2,5 litro. Jau važiuojant į (duomenys neskelbtini) jis buvo išgėręs. (duomenys neskelbtini) į lauko pavėsinę kieme jie nuėjo vartoti alkoholinių gėrimų. Iš pradžių be jų pavėsinėje dar buvo G. G. ir dar nepažįstamas asmuo. Jie su jais kartu buvo. Jie visi gėrė degtinę. K. D., T. D., D. B. ir M. M. prisigėrė, pradėjo šokti ir iš niekur nieko prasidėjo muštynės. K. D. neatsimena nieko. Jis buvo apsivilkęs balta maike ir su šortais. Be jo daugiau niekas nebuvo su balta maike, tik jis vienas. K. D. neprisimena, kad jis būtų sudavęs E. D.. Teigia, kad neįmanoma prisiminti kas vyko, nes vos ant kojų stovėjo. K. D., T. D., D. B. ir M. M. į (duomenys neskelbtini) kaimą atvažiavo apie pirmą valandą, pradėjo švęsti gimtadienį, viską išgėrė ir vakare iš niekur nieko juos užpuolė. Jis neprisimena, kad sudavė E. D. su pagaliu į nosį. K. D. teigia, kad neįmanoma suduoti tokiam stovyje, kokiame jis buvo, su pagaliu niekam. Jis neatsimena muštynių. K. D. teigia, kad sunku paaiškinti, kai nieko neprisimena. Kai pradėjo visi rėkauti, kad mušasi, jis jau po to nebeprisimena nieko. K. D. teigia, kad neturėjo pagalio rankose ir neprisimena, kad būtų pagalį turėjęs rankose. Jis atsikėlė nuo žemės ir pamatė, kad pareigūnai atvažiavo ir išvežė jį į policiją. Kaltinamasis neprisimena, kad būtų Ž.M. sudavęs. Jis neprisimena tų epizodų, kad būtų kam sudavęs tą vakarą. Ne visi to įvykio dalyviai buvo tokie pat neblaivūs kaip K. D.. Tarp M. M. konfliktas įvyko, kai kažkas užpuolė. Kaltinamasis neprisimena konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo. Kaltinamasis teigia, kad jis nelabai galėjo jiems suduoti. K. D. prisiima kaltę, pripažįsta viską. Kelintą valandą šokiai prasidėjo, nepamena. Teigia, kad beveik visą alkoholį jau buvo suvartoję, kai prasidėjo šokiai. Šoko trise - K. D., brolis T. D. ir D. B.. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusiųjų kieme net nematė tą vakarą. Ji be draugų tik su G. G. tą dieną bendravo. G. G. yra R. B. vaikinas. Jis iš pradžių šiek tik pabuvo su jais, po to išėjo. G. G. kažkur kieme vaikščiojo. Dar buvo keli žmonės kieme, kurių kaltinamasis nepažįsta. Kai jie šoko, pradėjo visi rėkauti, kaltinamasis atsisuko, gavo iš baslio per ranką. Rėkavo visi, kas ten gėrė. Susistumdė ir iš niekur nieko užpuolė. Kaltinamasis teigia, kad jie draugiškai susistumdė, kai šoko su D. B. ir T. D.. Po to juos užpuolė kažkas. Kiek žmonių juos užpuolė, kaltinamasis nežino. G. G. kaltinamojo neužpuolė. Kažkas atbėgo ir pradėjo muštis. Kaltinamasis tik pamena, kad juos užpuolė. Ką darė, kai pradėjo muštis, nebeprisimena. Teigia, kad vos ant kojų pastovėjo tada, todėl neįmanoma buvo muštis. K. D. teigia, kad po sulaikymo jis dar video turėjo kaip jie šoko. Muštynių video neturi. Jis tik atsimena, kai po šokių atsikėlė nuo žemės ir jau pareigūnai buvo. Kai jį vežė į policiją, pamena. Ką kalbėjo su policininkais, nepamena. Kaltinamasis neigia, kad taip padarė, tik prisiima kaltę ant savęs. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo sulaikytas, buvo apklausiamas. Su pagaliu jam kažkas sudavė per konfliktą į ranką ir į veidą, ir po to jau nieko neatsimena. Kaltinamasis nežino, kur dabar yra M. M.. Jis neatsimena, kad lovelį vištoms būtų paėmęs ir sakęs, kad „užmušiu“. Kai policija atvažiavo, jie iš kiemo išeidinėjo. Visi ėjo ir jis ėjo iš kiemo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. P. nurodė, kad nukentėjusiuosius E. D. ir Ž. M. pažįsta. Jie yra jos kaimynai, giminystės ryšio nėra tarp jų. Tiksliai datos nepamena, bet gal prieš 9 mėnesius jie šventė pas G. G.. Buvo ruduo, gal rugpjūčio pabaigoje. Vieni gėrė kažką pavėsinėje, o kiti-prie namų. K. D. buvo pas kaimynus atvažiavęs. Jie trise buvo lyg. Ta pavėsinė buvo šiek tiek toliau. Ten beveik vienas kiemas. Pamatė, kaip E. D. kažkas su pagaliu pradėjo daužyti. Daužė iš tų kur atvažiavę berniukai buvo kažkas. Vaikinas daužė su pagaliu. Kaip jis buvo apsirengęs ji nepamena. Vienas daužė. E.D. buvo kruvinas. Ji atsivedė pas kaimynus E. D.. Jis pasiskambino tėvams ir jie greitąją iškvietė. Kai daužė E. D., jis stovėjo. Jį vienas su pagaliu daužė. Tada E. D. gynėsi, jis pagalio jokio neturėjo. Šitą tikrai matė. Tas kur daužė vaikinas jaunas buvo. Tada buvo į vakarą jau. Kaip jis buvo apsirengęs, ji nepamena. Tie vaikinai jauni tryse buvo atvažiavę. Ji tų vaikinų nepažįsta. E. D. buvo kruvinas. Ji jį pas kaimynus įsivedė. Jis jai nieko nesakė, kodėl muštynės įvyko. Ji tada ne visą dieną buvo namie. Kai ji parėjo namo, jie jau šventė. Ji apie 18 val. jau gal buvo grįžusi. Tada jau dvi kompanijos išgėrinėjo. Šoko kažkas lygtai. Iš pradžių muštynių ji nematė. N. M. su E. D. atskirai gėrė alų. Tuo metu, kai E.D. buvo mušamas, ji N. M. nebematė. Tie kiti vaikinai šalia prie pavėsinės lakstė. Kai ji buvo užsirakinusi bute, kažkas iš tų vaikinų baladojosi, bet ji neatidarė. Iš balso pažino, kad kažkas iš tų vaikinų mušasi. Jie grasino. Pirma atvažiavo greitoji, po to policija. Kitą dieną nekalbėjo su kaimynais apie įvykį. Nuo to laiko ji nesimatė su kaimynais. Kiek kartų E. D. sudavė ji nežino, bet jis buvo kraujuotas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. D. nurodė, kad kaltinamasis K. D. yra jo brolis. Jis sutinka duoti parodymus byloje. Jie važiavo į draugo gimtadienį-D. B. į (duomenys neskelbtini). Kada tas buvo nepamena. Tai buvo vasarą, 2020 m. Jie važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) švęsti gimtadienio. Jie važiavo su taksi. Buvo T. D., K. D., M. B.. Jie visi gėrė degtinę, dar buvo D. B. sesers vyras G.G.. Jie turėjo du butelius po litrą talpos degtinės. Jie dar kokteilius maišė. Jie pradėjo šokti. T. D. ir D. B., nugriuvo. Po to pamatė, kad du stambūs vaikinai iš pavėsinės ateina. Su „penketukais“ basliais ateidinėjo jie. Jis buvo labai išgėręs, vos ant kojų pastovėjo. Jie nugriuvo dėl girtumo turbūt kai šoko. Tas kitas kiemas netoli nuo jų buvo. Kai atėjo tie vaikinai, pradėjo sakyt-„kas čia vyksta“. Jie gal pagalvojo, kad T. D. ir D. B. mušasi. Tie vaikinai, kurie atėjo pradėjo mušti. G.G. pirma K. D. mušė, smaugė. Mušė su rankom ir pagaliu. Blaiviausias buvo M. M.. Jis gynėsi, gal jis ir sudavė kokį vieną smūgį, gal G. G.. Jam buvo lūpa praskelta, ranka sužalota. Jo brolis irgi gynėsi. Jie vos ant kojų pastovėjo, mano, kad dėl tokios būsenos jie negalėjo nieko padaryti. Policiją gal kaimynai iškvietė ir juos sulaikė. Jie pagalbos dėl sužalojimų nesikreipė. Apsirengę vis tamsiai buvo, o brolis su baltais marškinėliais buvo. Kaip M.M. buvo apsirengęs, jis nepamena. Tie vyrai gal juos skirti atėjo, jis nežino. Jis labai stipriai girtas buvo. Policija juos sulaikė. M.M. gėrė su jais ir dar iki namų nueidavo. Kai jie šoko, G.G. buvo išėjęs. Kai jie nugriuvo, prie jų du stambūs vyrai atėjo su pagaliais. Prie jų atėjo ne tas G.G., kur su jais išgerinėjo. Kur atėjo su tais vyrais, jis nežino to vyro pavardės. Pas brolį jis pagalio rankose nematė. Nukentėjusįjį su akinukais E. D. jis atsimena. Nukentėjusysis atėjo su pagaliu prie jų. Kai atėjo prie jų du vyrai, jie jau atsistoję buvo. Ką jie pasakė, jis nepamena. Pagalį gal iš sandėliuko jie ateidami atsinešė. Teigia, kad jo brolį K. D. primušė su pagaliais. Jiems medikų pagalbos nereikėjo. Dėl sumušimų į medikus nesikreipė. Kitą dieną iš policijos grįžo ir nesikreipė niekur.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. M. nurodė, kad Ž. M. yra jo brolis. Įvykis buvo vasarą 2020 m, mėnesio neprisimena. Jis pamatė, kad E. D. sėdi pas kaimyną. Jis iš užsienio buvo grįžęs ir (duomenys neskelbtini) kaime buvo. Jis nuėjo pas G. G., nuėjo pasišnekėti. Netoli išgerinėjo vaikinai. G. G. buvo ir prie jų, ir prie tų vaikinų. Po to tie keturi vaikinai G. G. pradėjo mušti. Jis tik vieną vaikiną pažinojo – R. brolį. Kai G. G. mušti pradėjo, jo brolis nubėgo jį ginti. R. pradėjo rėkti, kad muša brolį ir nubėgo jo apginti. Ten tie vaikinai gėrė gal pusę dienos, jie dainavo, rėkavo. Tie vaikinai keturi buvo. Jie apsivilkę buvo su maikėm-vienas su balta maike buvo, kitas su tamsiai mėlyna, jie su šortais buvo. Ar dar kas buvo su balta maike, nežino. Kai pradėjo muštis, tai vieni mušėsi, kiti gynė. G.G. kas puolė, kaip buvo apsirengęs, jis nepamena. Jis tik matė, kaip Ž.M., jo brolį laiką pargriovę keliese, tada jis nubėgo, išstumdė ir brolį namo parsivedė. Kur buvo G. G. tuo metu, jis nebematė. Buvo iš tų vaikinų vienas su balta maike. Kai pakėlė, broliui galva kruvina buvo. Broliui pakaušis buvo kruvinas. Brolis apsiprausė, kai jis jį parvedė namo. Kalbėjo, kad G. G. policiją iškvietė. Jis tik vėliau sužinojo, kad į nosį gavo kitą dieną, gal G.G. pasakojo. Jo brolis nepasakojo, kaip jį sužalojo, nes kai namo parėjo, jis net nejautė kaip jam kraujas bėgo. Kai grįžo iš ligoninės, brolis papasakojo apie sužalojimus. Brolis nedaug buvo išgėręs. Tie vaikinai jau iš anksčiau dainavo. Jie iki tos kompanijos nėjo. Kai jis pamatė, kad brolis ant žemės guli, ėjau žiūrėti kas darosi. Jo brolis su E.D. iki jam nueinant iki tos kompanijos pirmiau nuėjo ginti G.G., kai jį mušė. Jis pamatė, kad guli brolis ir visą dėmesį į brolį sukoncentravo, į kitus nežiūrėjo. Po to įvykio tie jaunuoliai į kaimą nebuvo atvažiavę. Kai jo brolis ėjo ginti G. G., jis nematė jo rankose pagalio. Jis pagalio neturėjo rankose, kai ėjo link tų jaunuolių. Jis parvedė sužalotą brolį į namus. Tas, kas mušė jo brolį, buvo apsirengęs su balta maike.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. G. nurodė, kad pažįsta Ž. M. ir E. D.. Jie giminės tik su Ž. M.. Praeitais metais vasarą buvo viskas. Pas jį atvažiavo D.B.. M. M. ir kaltinamasis su draugu. Tai (duomenys neskelbtini) buvo. Jie keturiese atvažiavo. Jie butelį išgėrė. Tie, kurie atvažiavo pavėsinėje linksminosi. Jie atsivežė degtinės, šampano. Jis irgi su jais gėrė. Vėliau jis nelabai ką prisimena, tik pamatė E. D. kruviną. Nuo ko viskas prasidėjo, ji nežino. Iš pradžių E. D. lauke sėdėjo, po to į namus įėjo. Jo veidas buvo kruvinas. Jis sakė, kad jam kažkas iš pagalio davė. Nukentėjusieji prie budelės sėdėjo, o tie vaikinai pavėsinėje sėdėjo. Su balta maike kas buvo, ji nežino, nepažįsta. Jis neatsimena, kiek vaikinų buvo ten, tik atsimena, kad buvo su balta maike kažkas. Jis bandė skirti D. B. su savo draugu su balta maike, kad nekvailiotu. Kad rimtai prasidėjo konfliktas suprato, nes pradėjo šokinėti vienas ant kito. Kas ant ko šoko, nepamena, labai daug laiko praėjo. Visi tie vaikinai buvo girti. Jam nesudavė smūgių į veidą, tik jis atsimenu, kad į nugarą smūgį su pagaliu gavo. Kas jam sudavė į nugarą, jis nežino, nes nematė. Kas davė E. D. ir N. M., nematė. Jis buvo visai girtas, todėl neatsimena visko. Visi tie vaikinai ten lakstė vienas per kitą. Muštynės kiek laiko vyko, jis nežino. Kai E. D. pasiėmė į namus, jis iš karto policiją iškvietė. Gal 10-15 minučių vyko muštynės. Jis per du kartus skambino, kad važiuotų dar vienas policijos ekipažas, nes matė, kad jų daug, tai nesugebės vienas ekipažas susitvarkyti. PO to į namus į duris trankėsi tie atvykę vaikinai. Ž.M. brolis ar motina pasiėmė iš jo namų. Į duris su pagaliais trankė tie vaikinai, visa vištidė buvo išlaužyta. Su pagaliais lakstė visi-ir M. M. lakstė. Jis vieną kartą su pagaliu per nugarą irgi gavo. Nukentėjusieji nebuvo su pagaliais. Kas ką mušė, jis nematė. Nukentėjusieji prie jo būdos sėdėjo ir gėrė alų, o jis prie kitos kompanijos nueidavo išgerti. Jis buvo stipriai išgėręs. Jis ir vienoje, ir kitoje kompanijoje buvo. Kad nedurniuotų tie vaikinai, jis bandė juos išskirti, nes galvojo kad dar kaimynai policiją iškvies. Tie vaikinai durniuodami voliojosi, bet kai jis bandė juos išskirti, tada rimtas konfliktas prasidėjo, jie gal supyko. E. D. veidas buvo kruvinas. Nukentėjusieji sėdėjo ir gėrė alų, kai jis bandė skirti D.B. su tuo vaikinu su balta maike.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Iš 2020 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK vyriausiojo patrulio A. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. apie 20:54 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini) kartu su Vilniaus AVPK Širvintų r. PK vyriaus. patruliu I. V. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) barakas nuo autostrados, prie jo, lauke mušasi daug žmonių su pagaliais. Greitosios medicinos pagalbos kol kas nereikia, nukentėjusiųjų nėra. Vėliau OVS budėtojas patikslino, kad nukentėjusiųjų yra. Atvykus nurodytu adresu, prie kelio buvo daug žmonių. Išlipus iš tarnybinio automobilio priėjusi R. B. paaiškino, kad atvykęs į svečius švęsti gimtadienį brolis D. B., vėliau komisariate buvo nustatytas - 2,26 promilių girtumas, su draugais T. D., vėliau nustatytas - 2,07 promilių girtumas, K. D., vėliau nustatytas - 2,00 promilių girtumas ir M. M., vėliau nustatytas - 1,87 promilių girtumas, vartodami alkoholinius gėrimus tarpusavyje susipyko, o vėliau susimušė. Vėliau jų skirti nuėjo jos sugyventinis G. G., kurį patį jaunuoliai pradėjo mušti ir kurio vėliau skirti nuėjo to paties kaimo gyventojai E. D. ir Ž. M.. Tačiau tada jaunuoliai pradėjo mušti E. D. ir Ž. M.. Bendraujant vėliau su Ž. M. buvo matoma, kad jam prakirstas pakaušis. Kaip Ž. M. paaiškino, K. D., su balta maike, vienintelis rankose laikė pagalį. ir trenkė jam į galvą. E. D. visas veidas buvo kruvinas, iš nosies pastoviai bėgo kraujas, kaip teigė į nosį galėjo trenkti taip pat K. D.. Atvykusi greitoji medicinos pagalba į gydymo įstaigą išsivežė E. D. su Ž. M.. Visi jaunuoliai - K. D., T. D., D. B. ir M. M. buvo sulaikyti ir pristatyti į (duomenys neskelbtini), pristatymo metu panaudotos spec. priemonės - antrankiai. (II tomas, b.l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo vidiniame kieme. Šalia daugiabučio vidiniame kieme yra medinė pavėsinė. Pavėsinėje ir šalia jos išmėtyti vienkartiniai indai, buteliai bei kiti apyvokos daiktai. Taip pat šalia pavėsinės kairėje pusėje yra sulaužyta paukščių aptvaro tvora. Tarp daugiabučio namo ir pavėsinės guli medinė lazda apie 70 cm ilgio. Vienas lazdos galas yra aplaužytas, o ant kito lazdos galo matosi raudona nedidelė dėmė, kuri panaši į kraujo dėmę. Lazda iš įvykio vietos paimta ir supakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau reikšmingų nusikalstamos veikos pėdsakų įvykio vietoje nebuvo. (I tomas, b.l.9-10; 11-17). Iš įvykio vietos paimta lazda priduota saugoti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK administratorei. (I tomas, b.l. 18-19; 20).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. D. nustatyta muštinė nosies žaizda su nosies kaulų lūžiu. E. D. nustatyta muštinė nosies žaizda su nosies kaulų lūžiu galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Visumoje nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. E. D. nustatyta muštinė nosies žaizda su nosies kaulų lūžiu padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi, prieš kreipiantis medicininės pagalbos (2020-08-21). Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu būdu ir laiku. (I tomas, b.l. 45-46).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ž. M. nustatyta muštinė pakaušio žaizda. Sužalojimas - pakaušio žaizda padaryta ne mažiau kaip vienu smūgiu kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, nes duomenų, kad žaizdos gijimas užtruko ir sveikata buvo sutrikdyta ilgam, nėra. Sužalojimo padarymo galimybė nurodytu laiku ir būdu neatmetama. (I tomas, b.l. 54).

III. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

BK 138 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma dviem alternatyviomis veikomis – žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis, kurių 7 punkte yra nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti K. D. kaltę, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje. Remiantis kaltinamojo parodymais teismo posėdžio metu, bei nukentėjusiųjų E. D. ir Ž. M., liudytojų N. M., J. P., G. G., D. B., parodymais bei kita byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. apie 20:45 val. prie (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, K. D., kilus konfliktui trap gprupės asmenų, po to kai juos bandžiusiam skirti E. D. jis tyčia pagaliu sudavė vieną kartą į nosį, tokiu būdu jam padarydamas muštinę nosies žaizdą su nosies kaulo lūžiu, kaltinamasis K. D., pribėgęs prie Ž. M. jam tyčia vieną kartą pagaliu sudavė į galvą, tokiu būdų nukentėjusiajam padarydamas muštinę žaizdą.

Nukentėjusysis E. D. teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kai jis laikė du jaunuolius pajuto smūgį iš dešinės pusės. Smugiavo su pagaliu. Smugiuoti galėjo tik K. D., nes tuo metu E. D. laikė du jaunuolius, o Ž. M. dar bandė atitraukti ketvirtą jaunuolį, kuris buvo ant žemės. Nuknetėjusysis Ž. M. teismo posedžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pamatę konfliktą ėjo ginti G. G., nes kitoje kompanijoje buvę asmenys susitumdė, buvo pargriuvę. Einant juo skirti pamatė, kad vienas iš jų, vilkintis baltos spalvos marškinėlius,kaip buvo nustatyta K. D. rankuose turi pagalį. Kažkuris iš vaikinų bandė E. D. nuo tų dviejų vaikinų atitraukti, o Ž. M. neleido ir pajuto smūgį iš šono iš dešinės pusės į pakaušį. Matė, kad jam smūgį su pagaliu sudavė vaikinas su baltais marškinėliais. Tiek teisimojo posėdžiu metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentejusieji ir liudytojai nurodė, kad vienintelis asmuo su baltais marškinėliais buvo K. D., kurį nukentejusieji ir liudytojai įvykio metu matė su pagaliu rankose. Specialisto išvadoje, E. D. nustatyta muštinė nosies žaizda su nosies kaulo lūžiu padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar pavirčiumi, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Kitoje specialisto išvadoje dėl Ž. M. sužalojimo nustatyta, kad pakaušio žaizda padaryta ne mažiau kaip vienu smūgiu kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Abejoti teismo medicinos specialisto pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo K. D. tyčinio smurtinio veiksmo – vieno smūgio su pagaliu nukentėjusiojo E. D. nosį, kilo BK 138 straipsnyje 1dalyje numatyti padariniai. Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma tik tyčia. Naudodamas smurtą nukentėjusiojo E. D. atžvilgiu, kaltinamasis K. D. turėjo suprasti, kad suduodamas smūgį su pagaliu į nosį nukentėjusiajam, jis kelia pavojų kito žmogaus sveikatai ir nukentėjusiajam gali būti padarytas neapibrėžto dydžio sveikatos sutrikdymas, ir nors nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis nesiekė ir nenorėjo, t. y. padarinių, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu, kaltinamojo tyčia buvo neapibrėžta, tačiau jis sąmoningai leido kilti šiame baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. D. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė, esant netiesioginei tyčiai. Dėl kaltinamojo K. D. tyčinio smurtinio veiksmo – vieną kartą pagaliu sudavė į nukentėjusiojo Ž. M. galvą, kilo BK 140 straipsnyje numatyti padariniai. Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Savo veiksmais kaltinamas K. D. , nukentėjusiajam Ž. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Remiantis teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, vertinant tas aplinkybes, kad konfliktas asmeninio pobūdžio, nebuvo nustatyta, kad būtų buvusi sutrikdyta vieša tvarka, visuomenės rimtis, teismas daro išvadą, kad K. D. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką - laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytas nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad K. D. padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neteistas, bedarbis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinati aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusiųju neatsiprašė ir padarytos žalos neatlygino. Administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, duomenų, kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą, nėra.

Skirdamas bausmę teismas įvertina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Taip pat tai, kad vadovaujantis BK 75 straipsniu asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus nurodytas bylos aplinkybes, atkreipiant dėmesį į tai, kad nusikalstamą veiką K. D. padarė pirmą kartą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkininati aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. K. D. skirtinos BK 138 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta baumės rūšis – laivės apribojimas vieneriems metams ir trims mėnesiams, ir BK 140 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas šešiems mėnesiams.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei aptartas reikšmingas bylai aplinkybes, į jauną kaltinamojo amžių, menką socialinę brandą, sveikatos būklę, į tai, kad K. D. nusikalstamų veikų sutaptis yra idealioji, kai viena pavojinga veika vienu metu pažeidžiami keli baudžiamojo kodekso straipsniai (tai yra viena veikia padaromos kelios) teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu K. D. bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams ir trims mėnesiams, skiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktuose bei papildomai paskiriant neatlygintinai išdirbti 130 valandų socialinių paslaugų įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijuose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus žmonėmis.

V. Civiliniai ieškiniai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 172,22 Eur sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiųjų E. D. ir Ž. M. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 23-28). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. D. ir Ž. M. buvo sužaloti ir dėl patirtų sužalojimų gydyti sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmenų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 172,22 Eur. Žala padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo K. D. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 172,22 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji E. D. ir Ž. M. yra pateikę civilinius ieškinius, kuriais prašo priteisti jiem iš kaltinamojo, E. D. turtinę ir neturtinę žalą 2005,00 Eur sumoje (t. 1., b. l. 87), o Ž. M. turtinę ir neturtinę žalą 2000,00 Eur sumoje (t. 1., b. l. 129). E. D. paaiškino, kad turtinę žalą sudaro įvykio metu sulaužyti akiniai, skirti regėjimui, kurių vertė 357,00 Eur (t. 1., b. l. 90-94), gydymo išlaidos apie 500,00 Eur, o neturtinę žalą 1300,00 Eur už patirtus skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus po įvykio. Ž. M. paaiškino, kad turtinę žalą sudaro 700,00 Eur už laikotarpį, kuriuo metu jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir negalėjo dirbti, o neturtinę žalą 1300,00 Eur už patirtus skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus po įvykio. Posėdžio metu nukentėjusieji civilinius ieškinius palaikė.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). E. D. turtinę žalą sudaro įvykio metu sulaužyti akiniai, kurių vertė 357,00 Eur ir gydymo išlaidos apie 500 Eur. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateikė optikos salono ,,Vizija‘‘ 2020 m. rugsėjo 7 d. kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta suma 357,00 Eur už optikos prekę bei daiktinį įrodymą, sulūžusius akinius įvykio metu (t. 1., b. l. 92-94). Todėl 357,00 Eur turtinė žala priteistina iš kaltinamojo K. D. nukentėjusiojo E. D. atžvilgiu. Apie gydymo išlaidas, kurios kaip E. D. teigia yra 500,00 Eur, įrodančių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis Ž. M. prašo priteisti 700,00 Eur turtinės žalos už laikotarpį, kuriuo metu jis buvo nedarbingas, tačiau nepateikė jokių duomenų įrodančių, kokią tikslią sumą prarado turėdamas nedarbingumą, be to teisiamojo posėdžio metu pasiteiravus ar jis uždirba 700 Eur per savaitę, jis teigė, kad neuždirba. Todėl vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas pripažįsta civilinių ieškovų teisę į ieškinio patenkinimą, tačiau dėl ieškinių dydžių bylos perduotinos nagrinėti civilinio proceso tvarka, E. D. atžvilgiu, dėl gydymo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo K. D., Ž. M. atžvilgiu, dėl turtinės žalos už laikotarpį, kuriuo metu jis buvo nedarbingas.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamasis K. D. savo nusikalstamais veiksmais padarė E. D. ir Ž. M. sužalojimus. Nukentėjusiajam E. D. dėl šio įvykio teko kreiptis į medikus, jam nustatyta muštinė žaizda su nosies kaulo lūžiu, jam buvo siūta nosis, vėliau paaiškėjo, kad nosis lūžusi, dėl to jis buvo siųstas pas chirurgą konsultacijai, teismo posėdžio metu informavo, kad jam buvo atlikta nosies operacija. Jis dėl sulaužytos nosies patyrė didžiulius skausmus, nosį jam skaudą dar ir dabar, jautė gėdą prieš žmones ir moralinį pažeminimą įvykio metu, nes buvo be jokios priežasties sužalotas. Nukentėjusiajam Ž. M. dėl šio įvykio teko kreiptis į medikus, jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, muštinė pakaušio žaizda, ko pasekoje nukentėjusysis septynias dienas turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Dėl šio sužeidimo jis patyrė didžiulę moralinę žalą, negalėjo mažiausiai savaitę laiko dėl galvos ir dešiniojo šono skausmų, normaliai miegoti.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 EUR iki 7 240,50 EUR (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 EUR, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 EUR, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1 448,10 EUR, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1 500 EUR, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2 200 EUR). Kitų teismų analogiško pobūdžio bylose, kai be kita ko, nukentėjusiajam yra padaromas ir žandikaulio, nosikaulio arba skruostikaulio lūžis, įprastai priteisiamos sumos iki 3 000 EUR (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-154-851/2021 – 3 000 EUR, šioje byloje nukentėjusiajam buvo suduota daug smūgių ir padaryti daugybiniai sužalojimai; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-966/2019 – 3 000 EUR, šioje byloje buvo du kaltinamieji, iš kurių kiekvienas sudavė po vieną smūgį kumščiu į veidą, padarydami apatinio žandikaulio dvigubą lūžimą; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-539-574/2020 – 1 487 EUR, šioje byloje buvo suduoti daugybiniai smūgiai ir padaryti daugybiniai sužalojimai; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-631-579/2019 – 1 400 EUR, šioje byloje buvo suduotas vienas smūgis ir nustatytas nosikaulio lūžis). Šiuo atveju kaltinamasis nukentėjusiajam E. D. sudavė vieną smūgį su pagaliu, ko pasekoje jam buvo diagnozuotas nosies lūžis. Taigi, įvertinus sužalojimo padarymo aplinkybes, taip pat visas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis šiuo atveju atitiks teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus todėl 1300,00 Eur neturtinės žala priteistina iš kaltinamojo K. D. nukentėjusiojo E. D. naudai.

Nukentėjusysis Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 129). Nukentėjusiojo reikalavimas dėl žalos priteisimo iš esmės grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala. Jis patyrė didžiulę moralinę žalą, negalėjo mažiausiai savaitę laiko dėl galvos ir dešiniojo šono skausmų, normaliai miegoti. Teismui nekyla abejonių, kad dėl K. D. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusysis išties patyrė neturtinę žalą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo pilnai patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jam iš kaltinamojo 1300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

VI. Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinė lazda, spec. paketas Nr. (duomenys neskelbtini) priduoti saugojimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate, (t. 1., b. l. 20), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Kaltinamajam K. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

K. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

K. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant:

1) Neatlygintinai išdirbti 130 valandų socialinių paslaugų įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

2) Pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

3) Nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

4) Neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga;

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir jos naudai priteisti iš K. D. 172,22 Eur turtinę žalą. Ją pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDFV už E. D. ir Ž. M. gydymą“.

Nukentėjusiojo E. D. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš K. D. 1300,00 (tūkstantį tris šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje dėl turtinės žalos išieškojimo už nukentėjusiojo akinius priteisti 375,00 (tris šimtus septyniasdešimt penkis) Eur iš K. D., o dėl patirtų gydymo išlaidų vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, pripažinti E. D. teisę į ieškinio patenkinimą, tačiau civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo Ž. M. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš K. D. 1300,00 (tūkstantį tris šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, pripažinti Ž. M. teisę į ieškinio patenkinimą, tačiau civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

K. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinę lazdą spec. paketas Nr. (duomenys neskelbtini) (Kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.