Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos D. Š. skundas dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja D. Š. pateikė skundą antstolei Marijai Gaivenei, suinteresuotiems asmenimis E. Š., akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui, dėl antstolės procesinių veiksmų, prašydama panaikinti patvarkymą, kuriuo paskelbtos antrosios pakartotinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), priimti patvarkymą, kuriuo antrosios pakartotinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atšauktos; panaikinti areštą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini)

3. Antstolės iš varžytynių parduotam turtui yra taikomas šeimos turto režimas, name su pareiškėja ir jos sutuoktiniu E. Š. gyvena jų nepilnametis vaikas ir tai yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta bei vienintelis šeimos būstas. Todėl pareiškėjos įsitikinimu, antstolė neteisėtai priverstinį skolos išieškojimą nukreipė į turtą, kuriame gyvena nepilnametis vaikas.

4. Antstolė Marija Gaivenė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2018 m. gruodžio 5 d. patvarkymu skolininko skundo netenkino motyvuojant tuo, kad iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog 2014 m. gegužės 29 d. parduotam turtui įregistruotas juridinis faktas – šeimos turtas. 2011 m. rugpjūčio 26 d. turtui įregistruota hipoteka, o juridinis faktas – šeimos turtas, turtui įregistruotas jau po hipotekos įregistravimo. Aplinkybė, jog parduotas turtas yra šeimos turtas, nėra esminė, nes nepanaikina hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą.

5. Vykusios antrosios pakartotinės varžytynės Nr. 161226 – baigtos, paskelbtas varžytynių laimėtojas, kuris iki 2018 m. gruodžio 15 d. turi į varžytynes organizavusios antstolės Marijos Gaivenės depozitinę sąskaitą sumokėti visą sumą už varžytynėse nupirktą turtą. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro nebuvo gauta duomenų dėl sutrikimų vykstant varžytynėms, terminas sumokėti už varžytynėse nupirktą turtą dar nėra pasibaigęs, visi reikalavimai dėl turto pardavimo iš varžytynių yra įvykdyti.

6. Skolininkės skunde pateikiami argumentai neatitinka nė vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 717 straipsnyje numatytų pagrindų paskelbti varžytynes neįvykusiomis, nėra pagrindo antrąsias pakartotines varžytynes Nr. 161226 paskelbti neįvykusiomis, todėl egzistuoja visos sąlygos turto pardavimo iš varžytynių aktui surašyti ir turtą parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.

7. Be to, skundžiamas procesinis dokumentas – patvarkymas dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartotinių varžytynių Nr. S-18-7-8951 priimtas 2018 m. spalio 16 d., skolininkei D. Š. darbovietės adresu įteiktas 2018 m. spalio 18 d., bei skolininkams E. Š. ir D. Š. gyvenamosios vietos adresu įteiktas 2018 m. spalio 19 d.; kiti skundžiami procesiniai dokumentai – turto arešto aktai Nr. S17-16175 ir SI7-16165, priimti 2017 m. rugpjūčio 4 d., skolininkei D. Š. įteikti darbovietės adresu 2017 m. rugsėjo 26 d., skolininkui E. Š. įteikti asmeniškai 2017 m. gruodžio 21 d. Skundas antstolės kontoroje gautas 2018 m. lapkričio 28 d. Skundas dalyje dėl 2018 m. spalio 16 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartotinių varžytynių Nr. S-18-7-8951 pateiktas praleidus CPK 512 straipsnyje numatytą 20 dienų skundo padavimo terminą. Skundas dalyje dėl 2017 m. rugpjūčio 4 d. turto arešto aktų Nr. S17-16175 ir S17-16165 paduotas praleidus CPK 512 straipsnyje numatytą naikinamąjį 90 dienų skundo padavimo terminą. Devyniasdešimt dienų terminas yra naikinamasis ir skundas praėjus šiam terminui negali būti paduodamas.

8. Akivaizdu, kad ta aplinkybė, jog iš varžytynių yra parduodamas turtas kuriame gyvena skolininkės nepilnametis vaikas skolininkei buvo žinoma ir pirmųjų varžytynių, antrųjų varžytynių, bei antrųjų pakartotinių varžytynių metu, tačiau skolininkė skundą antstolei pateikė tik įvykus antrosioms pakartotinėms varžytynėms ir iš varžytynių pardavus įkeistą turtą. Tai, kad skolininkė skundžia antstolės veiksmus, kai turto realizavimo procesas parduodant iš varžytynių vyksta beveik metus parodo, kad skolininkė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir siekia vilkinti vykdomosios bylos vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

20. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Atskirajame skunde apeliantė teigia, teismas turėjo nagrinėti ar antstolė teisėtai nukreipė išieškojimą į turtą, kuriame gyvena nepilnametis vaikas, antstolės veiksmus turėjo pripažinti neteisėtais. Teigia, kad teismas turėjo būti aktyvus, tačiau netyrė svarbių bylos aplinkybių.

22. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

23. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

24. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų ir atskirojo skundo turinio, pareiškėja iš esmės teigia, jog negali būti išieškoma iš pareiškėjos ir jos sutuoktinio būsto, kadangi šis būstas pripažintas šeimos turtu ir jame kartu su pareiškėja ir jos sutuoktiniu gyvena nepilnametis vaikas. Pasak apeliantės, šis ribojimas taikomas atsižvelgiant teismų praktiką ir CPK 663 straipsnio 4 dalį.

25. CPK 663 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka.

26. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).

27. Kaip matyti iš paminėto straipsnio formuluotės ir kasacinio teismo išaiškinimo, turi egzistuoti visos straipsnyje nustatytos sąlygos, skolininkui kreiptis į teismą dėl neišieškojimo iš skolininko būsto. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio skola atsirado ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o dėl negrąžinto kredito. Taigi, nesant bent vienos iš straipsnyje nurodytų sąlygų, pareiškėjai negali būti taikomas CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytas priverstinio išieškojimo ribojimas.

28. Aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

29. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų ir atskirojo skundo turinio, pareiškėja taip pat nesutinka su antstolės pritaikytu jos turto areštu. Kaip matyti iš vykdomųjų bylų, patvarkymas dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartotinių varžytynių Nr. S-18-7-8951 priimtas 2018 m. spalio 16 d., pareiškėjai D. Š. darbovietės adresu įteiktas 2018 m. spalio 18 d., o jos gyvenamosios vietos adresu įteiktas 2018 m. spalio 19 d. Turto arešto aktai Nr. S17-16175 ir SI7-16165, priimti 2017 m. rugpjūčio 4 d. ir pareiškėjai įteikti darbovietės adresu.

30. CPK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Vienas iš tokių procesinių veiksmų, kuriam atlikti įstatymo leidėjas taip pat įtvirtino procesinius terminus, yra teisės paduoti skundą dėl antstolio veiksmų įgyvendinimas. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Taigi pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam dvidešimties dienų terminui, skaičiuojamam nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, šis terminas pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė priežasčių dėl kurių ji praleido įstatymu nustatytą 20 dienų terminą ir neprašė šio termino atnaujinti. Pasibaigus naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui, skaičiuojamam nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų, o terminas negali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006, 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008). Skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2014).

31. Skundas antstolės kontoroje gautas 2018 m. lapkričio 28 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė antstolės pozicijai, jog pareiškėja prašymą pateikė praleidus naikinamąjį 90 dienų terminą, ji nenurodė ir pagrindo jos prašymui pagrįsti, o faktas, kad areštuotame turte gyvena nepilnametis vaikas nėra pagrindas turto areštui panaikinti. Taip pat pažymėtina, jog sutiktina su pareiškėja, jog pareiškėjos būstas yra laikomas šeimos turtu, tačiau ši aplinkybė reikšmės, vykusių varžytinių atžvilgiu, neturi.

32. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, vadovavosi aktualiu teisiniu reglamentavimu ir formuojama teismų praktika.

33. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-14827-804/2018 palikti nepakeistą.