- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- 1-2352-1122/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19782-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- M. P.
- Advokatai
- Kęstutis Virketis
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis (duomenys neskelbtini) veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:
jis 2020 m. gegužės 22 d. apie 17.35 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,03 promilių neblaivumas.
Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną išsiskyrė su drauge, grįžo susinervinęs, vartojo alkoholį ir išvažiavo iki parduotuvės ketindamas įsigyti jo dar. Galvojo, netoli parduotuvė. Alkoholį buvo vartojęs tik iki išėjimo. Namuose vartojo alų. Sustojo, kai kaimynas sustabdė, ir policija iškart privažiavo. Labai dėkingas, kad kaimynas pamatė jį, sustabdė, labai gailisi. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi. Alkoholį vartoja itin retai. Daug sportuoja, dažnai važinėja su dviračiu. Pačiam gėda, tiek prieš tėvus, tiek prieš kolegas, tiek prieš draugus dėl šio įvykio.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir jo gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 23 d. įtariamuoju apklaustas M. P. parodė, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruotas, anksčiau neteistas, yra dirbantis. Gyvena kartu su savo tėvais adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones. Automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo vardu ir priklauso jam. 2020 m. gegužės 22 d., dienos metu, buvo savo namuose nurodytu adresu. Nuo 15.00 val. iki 17.30 val. vienas vartojo alkoholinius gėrimus – išgėrė vieną litrą alkoholinio alaus ,,Vilkmergės“, 6 laipsnių stiprumo, ir 200 gramų degtinės. Pasibaigus alkoholiui, nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri yra apie pusantro kilometro atstumu nuo jo namų. Norėjo nusipirkti daugiau alkoholio. Apie 17.30 val. automobiliu (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vienas išvažiavo į nurodytą parduotuvę. Pavažiavęs apie 500 metrų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pamatė nepažįstamą vyrą, kuris mostelėjo jam ranka. Jis sustojo. Prie jo priėjo nurodytas vyras, kuris pasakė, kad yra buvęs policijos pareigūnas ir įtaria, kad jis (M. P.) yra neblaivus. Vyras nurodė atiduoti automobilio raktelius. Jis atidavė vyrui savo automobilio raktelius. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurių reikalavimu du kartus papūtė į alkoholio kiekio matuoklį. Jam buvo nustatytas daugiau nei dviejų promilių neblaivumas. Jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Nuoširdžiai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, savo veiksmus vertina neigiamai (b. l. 110–112).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 22 d. liudytoju apklaustas M. T. parodė, kad 2020 m. gegužės 22 d. apie 17.38 val. savo automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) centro pusės. Matomumas tuo metu buvo geras – buvo šviesu, be kritulių. Gatvė, kuria važiavo, buvo labai siaura, iš abiejų pusių kelkraščiuose buvo sustatyti automobiliai. Eismas nebuvo intensyvus. M. T. važiavo apie 10 km/h greičiu. Pamatė priešais save (duomenys neskelbtini) centro link važiuojantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini). Tam, kad minėtoje gatvėje galėtų prasilenkti su automobiliu (duomenys neskelbtini), jis kiek įmanoma privažiavo prie dešinio kelkraščio. Pamatė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas net neketina trauktis link savo pusės dešinio kelkraščio, o važiuoja tiesiai į M. T. automobilį. Automobilio (duomenys neskelbtini) langai nebuvo tamsinti. Jis matė, kad tame automobilyje sėdi vienas žmogus – vairuotojas, vyras. Automobilis (duomenys neskelbtini) taip pat važiavo nedideliu greičiu. Kai minėtas vairuotojas pradėjo važiuoti tiesiai į liudytojo automobilį, jis dar labiau ,,prisispaudė“ prie dešinio kelkraščio. Buvo reali tikimybė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsitrenks į liudytojo automobilį. Vairuotojas kažkaip sugebėjo prasilenkti su liudytojo vairuojamu automobiliu. Kai automobilis (duomenys neskelbtini) pravažinėjo pro M. T., šis pasižiūrėjo į vairuotoją ir suprato, kad šis yra visiškai neblaivus – žvilgsnis buvo apsiblausęs, veidas paraudęs, M. T. susidarė įspūdis, kad vyras nesiorientuoja aplinkoje. Pamatęs neblaivų vairuotoją, jis iš karto apsisuko ir pradėjo važiuoti paskui automobilį (duomenys neskelbtini). Mano, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas suprato, kad liudytojas seka paskui jį, ir sustojo prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), netoli autobusų žiedo. M. T. vairuotojui ,,nemirksėjo“ šviesomis, nespaudė garsinio signalo, tiesiog važiavo paskui apie 150 metrų iki kol vairuotojas sustabdė automobilį. M. T. išlipo iš savo automobilio, priėjo prie automobilio (duomenys neskelbtini). Vairuotojas atidarė savo automobilio dureles ir M. T. pajuto nuo vairuotojo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Įsitikinęs, kad vairuotojas tikrai neblaivus, M. T. ištraukė iš automobilio (duomenys neskelbtini) užvedimo spynelės raktelį, kad vairuotojas negalėtų toliau važiuoti. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad sulaikė neblaivų vairuotoją. Labai greitai atvyko policijos pareigūnai. Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų, filmavo vairuotoją ir visą laiką jį stebėjo. Vairuotojas per šį laiką nieko negėrė. Kai atvyko policijos pareigūnai, M. T. parašė paaiškinimą ir išvažiavo. Nematė, kaip pareigūnai tikrino automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo blaivumą. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas nebuvo agresyvus, nesipriešino, nereiškė nepasitenkinimo. Vyras pripažino, kad vairavo neblaivus, sakė suprantąs, kad neblaiviam negalima vairuoti (b. l. 19–21).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 22 d. liudytoju apklaustas E. S. parodė, kad pagal iš anksto nustatytą ir patvirtintą darbo grafiką 2020 m. gegužės 22 d. dirbo su vyriausiąja patrule I. T. Darbą pradėjo 15.30 val. 2020 m. gegužės 22 d. 17.39 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) buvo gautas pranešimas, kad yra sulaikytas automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas. 2020 m. gegužės 22 d. 17.41 val. atvyko į nurodytą vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pamatė prie šaligatvio stovintį baltos spalvos lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame vairuotojo sėdynėje sėdėjo vyriškis (kaip vėliau paaiškėjo – M. P.), o šalia automobilio stovėjo pranešėjas M. T. Pastarasis paaiškino, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai vingiavo keliu. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas nevairavo agresyviai, tiesiog įtartinai važiavo. M. T. kilo įtarimas, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas gali būti neblaivus. Dėl to M. T. nusprendė važiuoti paskui minėtą automobilį; apsisuko ir kurį laiką sekė automobilį iki kol šis sustojo prie pastato adresu (duomenys neskelbtini). Anot M. T., jam priėjus prie automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo, nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Įsitikinęs, kad vairuotojas yra neblaivus, M. T. iš automobilio (duomenys neskelbtini) užvedimo spynelės ištraukė raktelius ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. M. T. policijos pareigūnams perdavė automobilio (duomenys neskelbtini) raktelius. Automobilyje (duomenys neskelbtini) buvo tik vienas asmuo – M. P. Liudytojui bendraujant su M. P., buvo akivaizdu, kad pastarasis apsvaigęs nuo alkoholio – M. P. kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, jis sunkiai laikė lygsvarą, svirduliavo, akys ir veidas buvo paraudę, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklaustas, ar vartojo alkoholį prieš vairuodamas, M. P. pasakė, kad prieš pusvalandį išgėrė 0,35 litro talpos degtinės buteliuką ir važiavo į parduotuvę pirkti antro butelio. Liudytojas pasiūlė M. P. pasitikrinti blaivumą, šis sutiko. Alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest“ (patikros sertifikatas Nr. 1217336, 2020 m. balandžio 2 d.; galioja iki 2020 m. spalio 2 d.) M. P. 2020 m. gegužės 22 d. 17.54 val. buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, o 2020 m. gegužės 22 d. 18.14 val. – 2,03 promilių neblaivumas. Po alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matavimo M. P. pasirašė neblaivumo nustatymo aktą. M. P. sutiko su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, nereikalavo, kad būtų patikrintas kraujas. Automobilio (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje buvo rastas tuščias degtinės butelis, kurio talpos liudytojas nepamena. Policijos pareigūnų akivaizdoje M. P. alkoholio nevartojo (b. l. 15–17).
Iš M. T. 2020 m. gegužės 22 d. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. gegužės 22 d. apie 17.35 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) g., važiuodamas savo automobiliu pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris vinguriavo po važiuojamąją dalį ir artėjo link jo. Sustojęs dešiniau pastebėjo pravažiuojančio (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. Apsisukęs pradėjo važiuoti iš paskos, (duomenys neskelbtini) vairuotojas pamatęs, kad jį seka iš paskos, sustojo (duomenys neskelbtini). Jis priėjo prie vairuotojo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Jam matant, iki kol policija atvažiavo, vairuotojas alkoholio nevartojo. Turi filmuotą medžiagą (b. l. 22).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. gegužės 22 d. apie 17.39 val. pranešėjas M. T. pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini), sulaikė galimai neblaivų vairuotoją vairavusį transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–9).
Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. S. 2020 m. gegužės 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 22 d. patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule I. T. apie 17.45 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., asmuo sulaikė neblaivų vairuotoją. Atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), pastebėjo baltos spalvos (duomenys neskelbtini) automobilį (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame vairuotojo pusėje sėdėjo M. P., gimęs (duomenys neskelbtini) ir šalia automobilio stovėjo pranešėjas M. T., gimęs (duomenys neskelbtini). Pranešėjas paaiškino, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) rajone pastebėjo priešais važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris vinguriavo per kelią, važiavo įtartinai. Po kiek laiko automobilis (duomenys neskelbtini) sustojo prie (duomenys neskelbtini) g. esančio pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėjęs pranešėjas prie sustojusio automobilio nuo vairuotojo pajautė stiprų alkoholio kvapą, vairuotojas M. P. buvo pasimetęs, neadekvatus. Jiems bendraujant su vairuotojo vietoje sėdinčiu asmeniu nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo nesiorientavo aplinkoje. Paklausus vairuotojo M. P. prieš kiek laiko vartojo alkoholį, jis teigė, kad prieš 30 minučių išgėrė degtinės ir važiavo pirkti dar alkoholio. M. P. 17.55 val. nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, o 18.14 val. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. Pranešėjas parašė paaiškinimą. M. P. pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS, o automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nutrauktas į Minsko pl. 21 (b. l. 13).
Iš 2020 m. gegužės 22 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad transporto priemonė neapgadinta, akivaizdžių išorinių apgadinimų nesimato. Įbrėžimas ant galinio bamperio (nufotografuota). Girtavimo pėdsakų automobilyje nesimatė. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 27–34).
Iš 2020 m. gegužės 22 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausioji patrulė priėmė sprendimą priverstinai nuvežti automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 35–36).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) savininkas / valdytojas yra M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 37).
Iš 2020 m. gegužės 22 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog M. P. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, įvertinus bendrą būklę, negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs). 17.55 val. alkotesteriu (Alcotest 7510 Nr. ARKB-0131, 1217336) M. P. nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 18.14 val. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galioja, pridėti alkotesterio išrašai (b. l. 23–26).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad M. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmiau nurodyti kaltinamojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų E. S. ir M. T. parodymai, M. T. paaiškinimas, tarnybinis pranešimas, policijos įvykių registro išrašas, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog M. P. 2020 m. gegužės 22 d. apie 17.35 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,03 promilių neblaivumas.
Taigi tokia M. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas A. P. prašymas atleisti kaltinamąjį M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jos atsakomybėn. Prašyme nurodoma, jog M. P. yra jos sūnus. Jų santykiai su sūnumi visą laiką buvo ir yra labai artimi ir šilti. Jos sūnus atitinka visas būtinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Ji sutinka laiduoti už savo sūnų M. P. Ji pati yra verta teismo pasitikėjimo. Jau daug metų dirba UAB (duomenys neskelbtini) įmonių grupėje vadovaujančiose pareigose: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kūrimo, (duomenys neskelbtini) vystymo ir (duomenys neskelbtini) departamento direktore, paskutinius kelis metus – (duomenys neskelbtini). Atsakingai ir nuosekliai dirbo visose minėtose pareigose, siekė profesinių rezultatų ir kaip patikimas bei atsakingas komandos narys. Savo kompetencija pelnė kolektyvo pagarbą ir paramą, todėl darbe yra charakterizuojama išimtinai teigiamai. Yra įvertinta ne tik kolektyvo, bet ir visos Lietuvos verslo bendruomenės, kuri yra skyrusi jai apdovanojimų už (duomenys neskelbtini). Ji yra atsakinga ir sąžininga, daug metų dirba vadovaujantį darbą, yra sukaupusi didelę darbo su kolektyvo nariais patirtį. Niekada nebuvo teista, visą gyvenimą kėlė sau aukštus dalykinius moralinius reikalavimus. Su sūnumi bendrauja visais jo asmeninio gyvenimo klausimais. Su sūnumi gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, jis nuolat su ja tariasi, kaip su artimiausiu šeimos nariu. Sūnus myli savo mamą, elgiasi jos atžvilgiu pagarbiai, mama jam yra neginčijamas autoritetas, nes sukaupusi didelę gyvenimišką patirtį, todėl gali daryti jam teigiamą įtaką. M. P. yra rūpestingas ir mylintis sūnus. Ji jam daug padeda buityje, nuolat bendrauja apie jo ateities profesinius ir asmeninius planus. Pats M. P. yra meniškos prigimties, jautrus ir muzikalus. Jis ieško savo gyvenimo kelio, profesinio tobulėjimo, aktyviai dalyvauja įvairiuose socialiniuose projektuose. Jis baigė (duomenys neskelbtini), kurioje įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę (anglų kalba). Taip pat mokėsi muzikos mokykloje „(duomenys neskelbtini)“, vėliau „(duomenys neskelbtini)“ įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. Ją baigęs, dvejus metus vedė asmeninius seminarus mokyklos mokiniams. Jis dainavo (duomenys neskelbtini) miesto roko operoje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje atliko vieną pagrindinių – (duomenys neskelbtini) – vaidmenų, taip pat aktyviai dalyvauja pirmos Lietuvoje internetinės (duomenys neskelbtini) mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. M. P. visada buvo charakterizuojamas gerai, pasižymėjo jautrumu ir atidumu aplinkiniams, visada yra pasirengęs padėti kenčiantiems žmonėms. Dėl šios baudžiamosios bylos jie su sūnumi daug kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo nerūpestingo ir neatsakingo poelgio, itin išgyvena, supranta padarytą žalą sau, visuomenei ir šeimai. Ji yra įsitikinusi, kad jis tokių fatališkų klaidų daugiau niekada nepadarys. Sūnus jos labai nuoširdžiai prašė, kad ji būtų jo laiduotoja ir pažadėjo pakeisti savo gyvenimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, prašo atleisti jos sūnų M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos, A. P., laidavimą be užstato.
Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis, apibūdindamas galimą laiduotoją, nurodė, jog jo santykiai su mama labai artimi nuo pat vaikystės, ji pavyzdingas žmogus. Apie šį įvykį kalbėjo su mama, ji nusivylė juo. Šiuo metu gyvena su mama, po to, kai išsiskyrė su drauge.
A. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra M. P. mama, dar augina vieną sūnų. Įtaką turi didžiulę savo vaikams. Teko daug darbe dirbti su jaunais žmonėmis, padėti tapti specialistais, tapti vertais jų įmonės darbuotoju. Yra daug nuveikusi jų įmonės labui ir Lietuvos valstybei. Visada turėjo vadovaujantį vaidmenį. Turi keletą apdovanojimų, taip pat ir (duomenys neskelbtini) mastu. Namuose dažnai ją vadindavo mama-direktore. M. P. visada buvo tas vaikas, kuris kėlė pasitikėjimą. Apdovanotas dideliais talentais, groja ir dainuoja. Labai organizuotas, komunikabilus. Vaikai baigė mokslus, M. P. baigė (duomenys neskelbtini) universitetą anglų kalba. Sudaro stipraus žmogaus įspūdį, o savo išgyvenimus labai slepiantis, mano, kad ji yra vienintelis žmogus, kuriam jis atsiveria. Kai tas įvykis įvyko, kai jie atostogavo. Sūnus išsiskyrė su mergina, su kuria ruošėsi kurti šeimą. Jos autoritetas gali padėti išvengti M. P. tokio poelgio ateityje. Jeigu jai patikės sūnų, tai norėtų išmokyti jį dalintis savo išgyvenimais su šalia esančiais žmonėmis. Mano, jei jie būtų tuo metu kartu su juo buvę, nebūtų įvykę šio įvykio. Neturi baustumo, teistumo. Turi didelę patirtį vadovaujant žmonėms. M. P. prašė, kad ji laiduotų. Apie įvykį kalbėjo kartu su juo. Šis automobilis taip pat buvo jo svajonė, nepigiai įsigyta. Neturi jokių žalingų kompanijų, visas šventes švenčia šeimos rate, ir tas alkoholio pavartojimas buvo skausmui nugesinti, tiesiog taip nugesino jaudulį. Jis gailisi ir jie nepritaria, dėl tokio jo poelgio. Džiaugiasi, kad ir neblaivus suprato, kad yra pavojingas visuomenei. Jį sustabdžiusiam žmogui atidavė raktelius ir grįžo su policija į namus. Jie grįžę iš atostogų padėjo jam, kalbėjo.
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu sutiko, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pažymėjo, kad yra visos sąlygos taikyti šį institutą, o laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja šioje byloje.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1, 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. P. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. M. P. anksčiau nebuvo teistas (b. l. 99), taigi jis šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Šia nusikalstama veika žala nepadaryta.
Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas, teisę vairuoti transporto priemones turi (duomenys neskelbtini) metų (b. l. 97), nebaustas administracine tvarka (b. l. 100). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis. Įvertinus ir kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, aktyviai dalyvaujantis profesinėje bei kitoje viešoje veikloje, charakterizuojamas teigiamai, gyvena su tėvais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad M. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Bylos duomenimis, A. P., kuri prašė perduoti M. P. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra brandaus amžiaus, neteista, per pastaruosius metus administracine tvarka nebausta, darbdavio (UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kur dirba (duomenys neskelbtini) patarėja) charakterizuojama teigiamai, yra kaltinamojo artima giminaitė – mama, su kuria jis kartu gyvena. Teismo vertinimu, A. P. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei ryšį su kaltinamuoju sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigimą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. yra verta teismo pasitikėjimo.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam M. P. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant 2 metų terminą be užstato, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad M. P. naudodamasis šia teise padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Atsižvelgiant į tai, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, administracine tvarka iki tol nebuvo baustas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kas, be kita ko, buvo pagrindas M. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Visgi, teismas įvertina nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamasis M. P. automobilį vairavo neblaivus dienos metu, pavartojęs alkoholio, mieste, gyvenamajame rajone, žinodamas, kad alkoholis organizme dar negalėjo būti išsisklaidęs, sėdo už vairo ketindamas dar įsigyti alkoholio ir, kaip minėta, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių, be to, teismas vertina ir tai, kad nustatyta alkoholio koncentracija jo kraujyje viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, atsižvelgus į tai, M. P. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismo vertinimu, nustatytas terminas, kuris nesiekia šios priemonės termino vidurkio, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad M. P. 2020 m. gegužės 23 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 113–114), tokiu būdu M. P. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2020 m. gegužės 23 d. Atsižvelgiant į tai, M. P. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. gegužės 23 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).
Taip pat dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos turto konfiskavimo nuostatos yra susiformavusi gausi ir aiški teismų praktika. Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus, ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat, ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.). Be to, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai ir kt.). Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijai, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).
Teismų praktikoje pažymima, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis BK 72 straipsniu, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą, o, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, konkrečiai turto konfiskavimo atveju, klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
Šiuo atveju automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto M. P. padaryto nusikaltimo priemonė. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad minimo automobilio savininkas yra M. P. (b. l. 37). Taigi, M. P. minimą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir svarstytinas jos ar jos vertės konfiskavimo klausimas.
Vis dėlto, atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, tai, kad nusikalstamą veiką M. P. padarė pirmą kartą, nėra baustas administracine tvarka, nusikalstama veika žalos nepadaryta, savo kaltę dėl nusikaltimo pripažino iš karto, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, tai lengvina jo atsakomybę, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, iš bylos aplinkybių matyti, kad nustatytas neblaivumo laipsnis nėra sunkus ar artimas sunkiam, kaltinamasis jau paties jo sulaikymo metu nesipriešino, atidavė automobilio raktelius ir pripažino suprantąs, kad neblaiviam negalima vairuoti, taigi kaltinamasis nelinkęs daryti šiurkščius KET pažeidimus, o ši jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, įvykdyta susiklosčius nepalankioms gyvenimo aplinkybėms, vienkartinio pobūdžio, be to, kaltinamasis charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, dirba, mokosi, užsiima visuomenine veikla, VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė šios konfiskuotinos transporto priemonės kaina Lietuvoje (tokio automobilio atitikmens Europos rinkai – 2014 m. gamybos automobilio (duomenys neskelbtini)) su PVM yra 11 940 Eur (b. l. 49), šis automobilis buvo įsigytas aukcione, tėvams padėjus (b. l. 40–45, 78–79), daugiau jokių transporto priemonių M. P. vardu nėra registruota, nekilnojamojo ar kito registruotino kilnojamojo turto jo vardu taip pat nėra, jo gaunamos pajamos tik iš (duomenys neskelbtini) veiklos ((duomenys neskelbtini)), kaip nurodė gynėjas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo pragyvenimo lygis pandemijos sąlygomis krito, gyvena pas tėvus, todėl šiuo atveju, teismo vertinimu, pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą visa apimtimi, nėra, akivaizdu, kad viso automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas būtų neproporcinga ir neadekvati baudžiamojo poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui, jam būtų sukeliamos ženkliai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu, nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų proporcingumo principą ir nepagrįstai suvaržytų atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. P. teises.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš M. P. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 3 000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiktų balansą tarp M. P. turtinės padėties, jo asmenybės, padaryto nusikaltimo sunkumo bei baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų. Pažymėtina, jog tai atitinka ir naujausią teismų praktiką (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-469-843/2020).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu taikytas laikinas visiškas nuosavybės teisės apribojimas M. P. į automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), registruotą jo vardu, nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. (turto saugotojas – Vilniaus apskrities VPK adresu Birželio 23-osios g. 16, Vilnius, juridinio asmens kodas 191688326) (b. l. 64) paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.
M. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančio iki (duomenys neskelbtini)), rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas (b. l. 113–114), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas prašymas išieškoti iš kaltininko 144,75 Eur proceso išlaidas už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) nuvežimą ir saugojimą iki 2020 m. liepos 24 d., šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš M. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (b. l. 51; BPK 103 str. 5 p., 105 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojos A. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą M. P. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, bei išieškoti į valstybės biudžetą iš M. P. konfiskuotino turto (automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini))) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. P. į automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.
M. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančio iki (duomenys neskelbtini)), rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti VĮ „Regitra“ apie M. P. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir jos terminą.
M. P. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie galinio bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.
Priteisti iš M. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 144,75 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus septyniasdešimt penkis centus) proceso išlaidų už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) nuvežimą ir saugojimą, pervedant jas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.
Išaiškinti M. P. ir A. P., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.