Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-134-908/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-11-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-15
Bylos Nr.
1A-134-908/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19782-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
Advokatai
Kęstutis Virketis
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-134-908/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19782-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 2.4.6.1; 25.4.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. P., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Virkečiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės A. Petrenko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas laiduotojos A. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 23 d.. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant į valstybės biudžetą konfiskuotino automobilio „Toyota Scion FR-S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią 3 000 Eur dydžio sumą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad jis 2020 m. gegužės 22 d., apie 17.35 val., Vilniuje, Bitėnų gatvėje, ties pastatu Nr. 1, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Scion FR-S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,03 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė A. Petrenko apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. automobilio „Toyota Scion FR-S“, konfiskavimą. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad BK 72 straipsnio 3 dalyje yra numatytas imperatyvus reikalavimas taikyti turto konfiskavimą, jeigu konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui, todėl teismas privalėjo konfiskuoti M. P. priklausantį automobilį, kuriuo jis padarė nusikaltimą, o ne vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti jo vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, kuri tuo labiau yra neadekvati jo padaryto nusikaltimo pavojingumui. Teismo nurodytos nusikaltimo pavojingumą mažinančios ir M. P. asmenybę teigiamai apibūdinančios aplinkybės neturi reikšmės taikant kaltininkui priklausančio turto konfiskavimą. Nagrinėjamoje byloje nėra BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo pagrindo, nes nenustatyta nei viena iš joje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimu pirmiausia siekiama atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Teismas galėtų nekonfiskuoti kaltininkui priklausančio turto tik tuo atveju, jeigu tai būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Teismo nurodytos M. P. blogą turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės nėra ypatingos ar išskirtinės ir nepatvirtina, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingas. Priešingai, visuomenės ir M. P. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jeigu iš pastarojo nebūtų konfiskuota transporto priemonė, nes taip būtų formuojama asmens nebaudžiamumo atmosfera ir nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip pat būtų neįgyvendintas prevencinis baudžiamojo poveikio priemonių tikslas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Iš apeliacinio skundo matyti, kad prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu vietoje atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. priklausančios konfiskuotinos transporto priemonės konfiskavimo, t. y. priverstinio neatlygintino paėmimo valstybės nuosavybėn, iš jo išieškoti šio automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą.

7. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. išieškojo jam priklausančio konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą ir tinkamai individualizavo šią baudžiamojo poveikio priemonę.

8. BK 72 straipsnio pagrindu turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (5 dalis). Pateiktas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą išvadoms, kad, pirma, baudžiamajame įstatyme yra numatytos dvi turto konfiskavimo formos: priverstinis neatlygintinas konfiskuotino turto paėmimas valstybės nuosavybėn ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas; antra, jog baudžiamajame įstatyme numatytais atvejais ne konfiskuojamas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas, o išieškoma šio turto vertę atitinkanti pinigų suma. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, iš kurių galima suprasti, kad, jeigu konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui, tai jis visais atvejais privalo būti konfiskuojamas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn.

9. Paminėtina tai, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtimi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo diskrecijai. Vadinasi, tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones ir kokias jas konkrečioje situacijoje parinkti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonių tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą ir kt. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiu atveju pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais jis vadovavosi priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis, atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-489/2019, 7–9 punktai; 2K-104-1073/2019, 13 punktas).

10. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde prokurorė remiasi nagrinėjamam atvejui netinkama kasacinio teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-34-699/2018; 2K-243-942/2016 ir kt.) dėl turto konfiskavimo skyrimo asmens nuteisimo atveju, kai turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo diskrecijos ir yra privalomas, nebent tai būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-489/2019, 5–6 punktai).

11. Pirmosios instancijos teismas sprendimą iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. išieškoti jam priklausančio konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą iš esmės argumentavo šio automobilio konfiskavimo, t. y. priverstinio neatlygintino paėmimo valstybės nuosavybėn, neproporcingumu padaryto nusikaltimo aplinkybėms ir M. P. asmenybei. Teisėjų kolegija tam pritaria. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nusikaltimu žala nepadaryta, nustatytas M. P. neblaivumo laipsnis yra vidutinis (nėra artimas sunkiam); automobilis buvo įgytas teisėtai (1 t., b. l. 39-45, 77-79); automobilis nusikaltimo padarymo priemone tapo atsitiktinai dėl M. P. pasirinkto netinkamo elgesio varianto, nes jis praeityje neteistas (1 t., b. l. 99) ir nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 100), todėl nėra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms; M. P. prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis teikia vilčių, kad jis padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio; M. P. asmenybė apibūdinama išimtinai teigiamai (dirba, mokosi, užsiima visuomenine veikla) (1 t., b. l. 80-89, 98, 125-152; 2 t., b. l. 6); visa tai sudaro pagrindą manyti, kad automobilio palikimas M. P. nekels pavojaus visuomenei, t. y. apeliaciniame skunde akcentuojamas tikslas iš jo atimti galimybę dar kartą automobilį panaudoti nusikalstamiems tikslams nagrinėjamu atveju gali būti pasiektas netaikant šio automobilio konfiskavimo, tuo labiau, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant minėtoms aplinkybėms, 11 940 Eur su PVM vertės (1 t., b. l. 49) automobilio priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn M. P. sukels ženkliai didesnes neigiamas turtines pasekmes, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės už nesunkų nusikaltimą taikymu, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šį turtą konfiskuoti netikslinga. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo pagrindo.

12. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. vis tiek taikė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš jo išieškodamas konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią 3 000 Eur dydžio pinigų sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikant būtent tokią baudžiamojo poveikio priemonę, buvo atsižvelgta į tai, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, motorinės transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, kai vairuotojui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, priskyrė nusikaltimams, nustatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-942/2020, 5 punktas). Nagrinėjamu atveju pasibaigus darbo valandoms neblaivaus M. P. automobilio vairavimas sostinės mikrorajono gatvėje, atkreipiant dėmesį kito vairuotojo, kuris pasivijęs sulaikė M. P. (1 t., b. l. 19-21, 22), kėlė realų pavojų baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, todėl konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimas buvo būtina reakcija į M. P. veiksmus.

13. Iš apeliacinio skundo matyti, kad prokurorė tokią pinigų sumą įvardino visiškai neadekvačia, tačiau nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių jos vertinimą, kad tai neatitinka M. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto paskirties, pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo dydžio, tinkamai atsižvelgė tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį M. P. apibūdinančius duomenis ir šiam klausimui išspręsti reikšmingas jo turtinę padėtį apibūdinančias aplinkybes, dėl kurių ginčo byloje nėra. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, visa tai yra reikšminga sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, 7 punktas). Skundžiame nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, kad 3 000 Eur dydžio pinigų suma, kuri be kita ko netgi didesnė už baudžiamajame įstatyme nustatytą minimalų baudos, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), nagrinėjamu atveju pakankama baudžiamojo poveikio priemonės paskirčiai, taip pat ir prokurorės minimam prevenciniam poveikiui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. pasiekti.

14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra tinkamai individualizuota, adekvati padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko apeliacinį skundą

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė