- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- e2FB-2413-188/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-09904-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės Turto banko, O. K., Jadvyga H
- Kategorijos
- 3.4.2.8.3.2Plano nepatvirtinimo pagrindai
nedalyvaujant administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ atstovui, pareiškėjams V. G. ir V. G., suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Turto banko atstovui, O. K., Jadvygai H. G., uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, akcinės bendrovės SEB banko atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, antstolei Neringai Bacevičienei, antstoliui Sauliui Užkuraičiui, antstolei Linai Ugnei Novikienei, antstolei Sonatai Vaicekauskienei, antstolei Jurgitai Žilinskaitei, antstoliui Mariui Lekečinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankroto administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ įgalioto asmens V. Š. prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. G. ir V. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Byloje suinteresuoti asmenys- Valstybės įmonė Turto bankas, O. K., Jadvyga H. G., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė SEB bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, antstolė Neringa Bacevičienė, antstolis Saulius Užkuraitis, antstolė Lina Ugnė Novikienė, antstolė Sonata Vaicekauskienė, antstolė Jurgita Žilinskaitė, antstolis Marius Lekečinskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjų bankroto administratorės įgaliotas asmuo V. Š. teismui 2019 m. vasario 14 d. pateikė tvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų V. G. ir V. G. mokumo atkūrimo planą, kuriam 2019 m. vasario 13 d. susirinkime kreditoriai nepritarė. Prašyme nurodyta, kad bankroto administratorė 2019 m. vasario 13 d. sušaukė pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo fizinių asmenų V. G. ir V. G. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektui. Antru darbotvarkės klausimu kreditorė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) (9,31 proc.) balsavo už siūlymą pritarti plano projektui. Kreditorė akcinė bendrovė (toliau –AB) SEB bankas (63,98 proc.) balsavo prieš siūlymą pritarti plano projektui ir nurodė pastabas. Bankroto administratorės atstovo nuomone, AB SEB bankas pastabos nesusijusios su plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio reikalavimus. Susirinkime dalyvavo kreditorius AB SEB bankas, kuris nurodė šias nepritarimo mokumo atkūrimo planui priežastis: 1) mokumo atkūrimo plane būtina nurodyti gaunamų dienpinigių dydį ir spręsti klausimą dėl jų panaudojimo; 2) nesutinka su mokumo atkūrimo plane numatyta administravimo išlaidų sąmata, nes ji yra neadekvati atliekamų darbų apimtims ir bylos sudėtingumui. <...> Kreditoriaus nuomone, administratoriaus atlyginimui ir administravimo išlaidoms skiriama suma yra ženkliai per didelė, ir akivaizdu, jog šiuo atveju kreditoriniai reikalavimai bus tenkinami ženkliai mažesne apimtimi, o patvirtinus prašomą bankroto administravimo sąmatą, bus pažeisti kreditorių interesai gauti didesnį reikalavimo patenkinimą; 3) plano projekte nurodyta, jog pirmu etapu tenkinami kreditoriniai reikalavimai sudaro 1000 Eur, būtina kreditoriams išaiškinti, kokie pareiškėjų skoliniai įsipareigojimai buvo prisiimti ir kam buvo panaudotos gautos lėšos; 4) kreditorių susirinkimui nepateikti depozitinės ir asmeninių sąskaitų išrašai. Kreditoriams nėra žinoma, kokia pinigų suma yra sukaupta nuo bankroto bylos teisme iškėlimo. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo nurodo, kad AB SEB banko pastabos nėra susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio reikalavimus ir nėra plano tvirtinimo etape nagrinėtinas klausimas, todėl iš karto su mokumo plano projektu kreipėsi į teismą, prašydamas jį patvirtinti.
Taip pat, bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau– UAB) „Centrinis bankroto biuras LT“ įgaliotas asmuo V. Š. iki teismo posėdžio pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus dėl AB SEB banko pastabų. Nurodė, jog V. G. darbo sutartyje yra nurodyta, kad jis ateityje gali būti siunčiamas į komandiruotes, tačiau kol kas nė karto nebuvo į jas siunčiamas, todėl neaiškus dienpinigių dydis. AB SEB bankas, pateikusi pastabas dėl administravimo dydžio, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jų sumažinimą. Taip pat pažymėjo, kad kreditoriai susipažinti su pareiškėjų banko sąskaitomis gali tik po plano patvirtinimo teisme.
Šalies argumentai
Į teismo posėdį bylos dalyviai neatvyko. V. Š., J. H. G., O. K., antstolė L.U. Novikienė, UAB „Intrum Lietuva“ pateikė prašymus prašymą dėl mokumo plano patvirtinimo nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Pareiškėjai, suinteresuoti asmenys–Valstybės įmonė Turto bankas, akcinė bendrovė SEB bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, antstolė Neringa Bacevičienė, antstolis Saulius Užkuraitis, antstolė Sonata Vaicekauskienė, antstolė Jurgita Žilinskaitė, antstolis Marius Lekečinskas į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdį yra pranešta tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus.
Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios būtų aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Teismas pažymi, kad paprastai, nesant akivaizdžių plano trūkumų ar įstatymų imperatyvų pažeidimo, teismas turėtų patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, tai įstatyme nenustatyta tokio plano tikslinimo galimybės, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Teismo nutartis tokiu atveju priimama žodinio proceso tvarka (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, paprastai turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos būklė ar pan., mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Pažymėtina, kad, remiantis FABĮ 25 straipsnio 11 dalimi, kreditorių susirinkimų sprendimai, tarp jų ir sprendimai dėl pritarimo ar nepritarimo plano projektui, gali būti skundžiami tiek fizinio asmens, tiek bankroto administratoriaus.
Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 13 d. teismo nutartimi patvirtintas V. G. ir V. G. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2018 m. gruodžio 21 d. buvo patikslintas. 2019 m. vasario 13 d. sušauktas pirmasis bankrutuojančių V. G. ir V. G. kreditorių susirinkimas, kuriame nebuvo pritarta bankrutuojančių fizinių asmenų parengtam mokumo atkūrimo plano projektui. Susirinkime dalyvavo kreditorė AB SEB bankas, kuri nurodė šias nepritarimo mokumo atkūrimo planui priežastis: 1) mokumo atkūrimo plane būtina nurodyti gaunamų dienpinigių dydį ir sprendžiamas klausimas dėl jų panaudojimo; 2) nesutinka su mokumo atkūrimo plane numatyta administravimo išlaidų sąmata, nes ji yra neadekvati atliekamų darbų apimtims ir bylos sudėtingumui. <...> Kreditoriaus nuomone administratoriaus atlyginimui ir administravimo išlaidoms skiriama suma yra ženkliai per didelė, ir akivaizdu, jog šiuo atveju kreditoriniai reikalavimai bus tenkinami ženkliai mažesne apimtimi, o patvirtinus prašomą bankroto administravimo sąmatą, bus pažeisti kreditorių interesai gauti didesnį reikalavimo patenkinimą; 3) plano projekte nurodyta, jog 1-u etapu tenkinami kreditoriniai reikalavimai sudaro 1000,00 Eur, būtina kreditoriams išaiškinti, kokie pareiškėjų skoliniai įsipareigojimai buvo prisiimti ir kam buvo panaudotos gautos lėšos; 4) kreditorių susirinkimui nepateikti depozitinės ir asmeninių sąskaitų išrašai. Kreditoriams nėra žinoma, kokia pinigų suma yra sukaupta nuo bankroto bylos teisme iškėlimo. Pastebėtina, kad kita kreditorė NŽT nesutiko tik dėl administravimo išlaidų sumos ir siūlė pakeisti mokumo plano projekto 7.1 punktą išdėstant jį taip: “administravimo išlaidoms dengti bus skiriama 10 procentų pajamų, gautų nuo parduoto bankrutuojančių asmenų turto, jei turtas bus parduotas per 12 mėnesių nuo plano patvirtinimo, arba 8 procentai pajamų, gautų už parduotą turtą, jei turtas bus parduotas vėliau nei per 12 mėnesių“.
Plano tvirtinimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, kaip tai numatyta Įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje. FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje yra numatyta ne absoliuti teismo teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, o teisė tvirtinti planą, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pagal FABĮ 8 straipsnio 3 dalį teismui suteikiama teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos FABĮ 8 straipsnio 1-4 dalių nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, tikrindamas kreditorių nepritarimo pagrįstumą nėra saistomas kreditorių nurodytų aplinkybių, ankstesnio kreditorių pritarimo planui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016), nes teismas, spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, vertina plano atitiktį FABĮ nuostatoms ir kreditorių interesams.
Bankroto administratorės įgalioto asmens pateiktoje išvadoje dėl V. G. ir V. G. mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo nurodyta, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys, plano turinys atitinka FABĮ 7 straipsnyje numatytus reikalavimus, o kreditorės AB SEB banko pastabos nėra susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio reikalavimus ir nesudaro teisinio pagrindo netvirtinti plano. Bankroto administratorės vertinimu, V. G. ir V. G. mokumo atkūrimo planas parengtas tinkamai ir detaliai, jo turinys atitinka visus FABĮ 7 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir gali būti realiai įgyvendintas, ko pasėkoje bus pasiektas pagrindinis bankroto proceso tikslas – atkurtas fizinio asmens mokumas.
Dėl plano teikimo teismui po pirmojo kreditorių susirinkimo
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-263-706/2015). Nurodytoje kasacinėje byloje konstatuota, kad teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nagrinėjamu atveju teismas priėmė prašymą patvirtinti mokumo planą, kadangi nustatė, jog kreditorės AB SEB pastabos nepatenka į FABĮ 7 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad bankroto administratorės įgaliotas asmuo, pateikdamas prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą, nurodė, jog kreditorės nurodytos nesutikimo su plano projektu priežastys yra nesusijusios su mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimu pagal įstatymo 7 straipsnyje numatytus reikalavimus ir prašymą teismui pateikė remdamasi FABĮ 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nepatvirtinus plano kreditorių susirinkime, teismas, gavęs prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, turi nagrinėti prašymą iš esmės ir pasisakyti dėl kiekvieno kreditorės ginčijamo plano punkto pagrįstumo. Teismas įvertino, kad iš tiesų fiziniai asmenys neturėjo tikslinti plano, jie deda visas pastangas grąžinti skolas, todėl teismas, manydamas, kad jis atitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas nepagrįstai jam nepritarė, nes jis nepažeidžia fizinių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą, jį tvirtina, išanalizuodamas kreditorių nesutikimo su mokumo atkūrimo planu argumentus ir priežastis.
Dėl dienpinigių įtraukimo į pajamas
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų V. G. ir V. G. mokumo atkūrimo plano projektas kreditorių susirinkimui buvo teikiamas vieną kartą. Pareiškėjai neatsižvelgė į kreditorės AB SEB banko pastabą dėl dienpinigių įtraukimo į pajamas, netaisė plano projekto, kadangi pastaba nepatenka į FABĮ 7 straipsnį.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnis numato, jog darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Šių padidėjusių išlaidų kompensavimo garantija darbuotojui detalizuota Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“. Nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą. Kas laikytina pajamomis, išvardyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje: pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis.
Bankroto administratorės įgaliotas asmuo nurodo, kad iš tiesų dienpinigiai numatyti tarp V. G. ir (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį, tačiau nuo įsidarbinimo pradžios V. G. dar nė karto nėra komandiruotas ir negavo dienpinigių, todėl net neaišku, ar iš viso juos kada gaus. Tuo tarpu pačios AB SEB banko cituojamoje LAT nutartyje Nr. 3K-3-249-313/2016 kasacinis teismas pažymėjo, jog tai, kad dienpinigiai laikytini pajamomis, nereiškia, jog kiekvienu atveju jie turi būti įtraukti į mokumo atkūrimo planą ir iš jų privalo būti vykdomas atskaitymas kreditoriams. Kiekvieną kartą sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais. Įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo.
V. G. 2018 m. kovo 20 d. darbo sutartyje Nr. DS70 yra nurodyta, kad jis gali būti siunčiamas į komandiruotę ir gali būti mokami dienpinigiai, kurių paskirtis yra kompensuoti padidėjusias darbuotojo išlaidas dėl išvykimo į komandiruotę, tačiau, kaip nurodyta pirmame mokumo atkūrimo plano projekte, nėra galimybių plano sudarymo metu nurodyti dienpinigių dydžio, nes nėra duomenų, ar ateityje (duomenys neskelbtini) komandiruos V. G., juolab, kad pareiškėjo darbas nėra susijęs su vairavimu ar su krovinių pervežimu tarptautiniais maršrutais, ir kaip rašytiniame paaiškinime akcentavo V. Š., kad V. G. nuo bankroto pradžios nebuvo siunčiamas į komandiruotes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pagristai pareiškėjai neįtraukė į gaunamas pajamas dienpinigių, kurių jis beveik per metus laiko nuo įsidarbinimo negavo, nežino jo dydžio ir nežino ar apskritai kada juos gaus.
Atkreiptinas dėmesys, jog FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad plane turi būti nurodytos lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą. Taigi dienpinigiai taip pat negalėtų būti įtraukti į mokumo atkūrimo planą dėl jų dydžio bei išmokėjimo kintamumo.
AB SEB bankas, teigdama, kad dienpinigiai turėjo būti įtraukti į pareiškėjų pajamas, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016. Pažymėtina, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007), o precedentais yra tik tokie nutartyse išdėstyti išaiškinimai (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2011). Nurodytoje byloje buvo be kita ko analizuojama dėl kreditorės reikalavimų tenkinimo iš dienpinigių, kai tokie dienpinigiai buvo realiai ir sistemingai gaunami. Taigi nagrinėjamas atvejis ir kreditorės nurodyta teisminė praktika skiriasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismas į AB SEB banko nurodytą teisminę praktiką, motyvuojant jos poziciją, neatsižvelgia.
Taip pat nenustatyta, kad mokumo atkūrimo plano projekte bankrutuojantis asmuo V. G. pateikė neteisingą informaciją apie savo gaunamas pajamas.
FABĮ 16 straipsnio 6 punktas nustato fiziniam asmeniui pareigą pasikeitus finansinei būklei ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių, 8 straipsnio 12 dalyje nustatyta plano pakeitimo tvarka. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad patvirtintas planas, pasikeitus fizinio asmens finansinei būklei, gali būti keičiamas (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys Nr. 2S-2298-264/2015; 2S-974-254/2018).
Dėl bankroto administratorės atlyginimo ir išlaidų bankroto procedūroms atlikti
Kreditorė AB SEB bankas nesutinka su mokumo atkūrimo plane nurodytu ir prašomu patvirtinti administravimo išlaidų dydžiu. Nustatyta, kad plane numatytos mėnesinės bankroto administravimo išlaidos yra 15,50 Eur ir 44,49 Eur mėnesinis administratoriaus atlyginimas. Po pirmo kreditorių susirinkimo į kreditorės AB SEB banko pastabas nebuvo atsižvelgta, nes bankroto administratorės vertinimu, AB SEB banko pastaba dėl administravimo išlaidų neadekvatumo nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir prieštarauja plane nurodytiems duomenims. Nurodė, kad savo pastabose AB SEB bankas neprieštaravo bankroto administravimo lėšoms skirti 10 procentų gautos už parduotą turtą lėšų sumos ar šio turto vertės. Pažymėjo, kad FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje nurodytas leistinas didžiausias dydis 15 procentų. Iš numatomos gauti už turto pardavimą 14467,00 Eur sumos atskaičius 10 procentų administravimo išlaidų (1446,70 Eur), kreditorių reikalavimų tenkinimui numatoma skirti 13020,30 Eur + 2 210,73 Eur pagal plano 12 dalyje numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką. Iš viso kreditorių reikalavimų tenkinimui numatoma skirti 15231,03 Eur. Tuo tarpu administravimo išlaidoms per 3 metų laikotarpį numatoma skirti 2159,64 Eur (558,00 Eur bankroto procedūroms, 1601,60 Eur administratoriaus atlyginimui) ir 1446,70 Eur (10 proc.). Taigi lyginant kreditorių reikalavimų tenkinimui ir administravimo išlaidoms per visą bankroto procesą numatytas skirti lėšas, kreditorių reikalavimų tenkinimui numatoma skirti 78,31 proc. bankroto proceso metu visų numatomų gauti lėšų, administravimo išlaidoms – 21,69 procento. Be to, bankroto administratorės įgaliotas asmuo papildomai raštu nurodė, kad kreditorė AB SEB niekuo nepagrindė savo pastabos.
Kreditorė AB SEB bankas siūlo nustatyti bendrą 50,00 Eur per mėnesį sumą, skirtą bankroto administratorės atlyginimui ir administravimo išlaidoms dengti ir 10 proc. bankroto administratorės atlyginimą, mokėtiną nuo turto pardavimo kainos.
Kreditorė NŽT pasiūlė papildyti mokumo planą taip: „administravimo išlaidoms dengti bus skiriama 10 proc. pajamų, gautų nuo parduoto bankrutuojančių asmenų turto, jei turtas bus parduotas per 12 mėnesių nuo plano patvirtinimo, arba 8 proc. pajamų, gautų už parduotą turtą, jei turtas bus parduotas vėliau nei per 12 mėnesių nuo plano patvirtinimo“
FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Administratorius fizinių asmenų mokumo atkūrimo plane išdėstė administravimo išlaidų būtinumą, pagrįstumą. Teismo nuomone, mokėjimo atkūrimo plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti nėra neproporcingai per didelės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant įmonių bankroto bylas, laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011). Administratorius viso plano įgyvendinimo laikotarpio metu privalės vertinti dviejų pareiškėjų elgesio sąžiningumą, kontroliuoti jų gaunamas pajamas, kaupti informaciją ir ją teikti suinteresuotiesiems asmenims, administruoti ir skirstyti gaunamas lėšas, esant poreikiui spręsti dėl būtinybės planą tikslinti ir pan. Teismas pažymi, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalis numato, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Vadinasi, kreditoriai turi visas galimybes prižiūrėti patiriamų administravimo išlaidų pagrįstumą. Bankroto administratoriui skiriamomis sumomis turi būti finansuojamos ir su jo veikla susijusios išlaidos (pvz., biuro išlaikymas, ryšio paslaugos, kanceliarija ir pan.), ūkinę veiklą vykdantis asmuo iš tokios veiklos turi ir užsidirbti. Pažymėtina, kad administratorius turi siekti kiek įmanoma efektyvesnės bankroto procedūros, visi veiksmai turi būti atliekami per kiek įmanoma trumpesnį laiką, turi būti vengiama nereikalingų ar besidubliuojančių veiksmų. Kylančius teisinius ir kitokius ginčus turi būti stengiamasi išspręsti taikiai, kad nereikėtų kreiptis į teismą taip didinant laiko ir pinigų sąnaudas. Atsižvelgiant į FABĮ 10 straipsnio 2 dalį, kreditoriams suteikta galimybė kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Kita vertus, pagal FABĮ 8 straipsnio 12 dalies nuostatas, planas bankroto proceso metu gali būti keičiamas, o šie pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Taigi kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procedūrą ir jį modifikuoti. Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos yra pakankamai pagrįstos ir atitinka administratoriaus atliekamas funkcijas, bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Bankroto administratorė, teismo vertinimu, numatė protingas sumas, skirtinas bankroto administratorės atlyginimui ir bankroto administravimo išlaidoms padengti, kreditorių AB SEB banko ir NŽT pastabos nėra esminės, dėl kurių nebūtų įmanoma užtikrinti teisingos skolininkų ir jos kreditorių interesų pusiausvyros. Teismo vertinimu, šiuo atveju pateiktame tvirtinti mokumo atkūrimo plane numatytos administravimo išlaidos atitinka įstatymo reikalavimus. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą spręsti, jog mokumo atkūrimo plano projekte nurodyta administravimo išlaidų suma negali būti pripažintina neadekvačia, lemiančia paties plano ydingumą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad plane nurodytos ir detalizuotos bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-97-826/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1511-479/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-414-479/2015).
Dėl depozitinės ir asmeninių banko sąskaitų išrašų pateikimo kreditoriams
Kreditorė AB SEB bankas, nesutikdama tvirtinti mokumo plano projekto, taip pat nurodė, kad bankroto administratorė turėtų nurodyti, kiek lėšų yra sukaupta depozitinėje sąskaitoje.
Bankroto administratorės įgaliotas atstovas prašyme nurodė, kad tai nėra mokumo plano tvirtinimo etape nagrinėtinas klausimas. Pažymėjo, kad ši informacija, prašomi duomenys yra bankroto administratoriaus ataskaitos apie plano vykdymo eigą pateikimo kreditoriams, fiziniam asmeniui ir teismui etapo nagrinėtini dalykas. Papildomai raštu paaiškino, kad kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, atvykę į juos, gali susipažinti su šioje byloje esančiais dokumentais. AB SEB bankas atstovas į 2019 m. vasario 13 d. susirinkimą neatvyko, o iš anksto balsavo raštu, todėl ir šią pastabą laiko nepagrįsta.
Teismas, išnagrinėjęs teismui pateiktą V. G. ir V. G. mokumo atkūrimo plano projektą, sutinka su bankroto administratorės argumentu, kad mokumo atkūrimo plano tvirtinimo metu Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato reikalavimo plane pateikti informaciją, kiek lėšų yra sukaupta depozitinėje sąskaitoje, nes tokią informaciją bankroto administratorius pateikia savo teikiamose ataskaitose, todėl ir ši kreditorės AB SEB bankas pastaba taip pat neturėtų būti priežastimi netvirtinti mokumo atkūrimo plano.
Dėl 1000,00 Eur skolos
AB SEB bankas išreiškė pastabą, kad plano projekte nurodyta, jog 1-u etapu tenkinami kreditoriniai reikalavimai sudaro 1000,00 Eur, būtina kreditoriams išaiškinti kokie pareiškėjų skoliniai įsipareigojimai buvo prisiimti ir kam buvo panaudotos gautos lėšos.
Bankroto administratorės įgaliotas atstovas prašyme nurodė, kad ši pastaba taip pat prieštarauja plano 12 dalyje nurodytiems duomenims. Sutiktina su V. Š. nuomone, kad plano 12 dalyje pateiktas teisinis pagrindimas ir išaiškinimas, kad FABĮ 29 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog kreditorių reikalavimai, atsiradę dėl šio įstatymo 17 straipsnio 9 punkte nurodytų prisiimtų skolinių įsipareigojimų, išskyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, tenkinami po šio straipsnio 3 dalyje nustatytų kreditorių reikalavimų ir prieš šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kreditorių reikalavimus.
Vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 3, 5, 6 dalių nuostatomis, antros eilės kreditoriniai reikalavimai (FABĮ 29 straipsnio 4 dalis) tenkinami visiškai tenkinus pirmos eilės kreditorinius reikalavimus ir visiškai patenkinus kreditorinius reikalavimus, atsiradusius dėl FABĮ 17 straipsnio 9 punkte nurodytų prisiimtų skolinių įsipareigojimų.
Taip pat nustatyta, kad 1000,00 Eur įsipareigojimas buvo prisiimtas iš kreditorės J. H. G., vadovaujantis FABĮ 17 straipsnio 9 dalimi, t. y. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Administratorius pažymėjo, kad 2019 m. vasario 13 d. kreditorių susirinkimui buvo pateiktas detalus aprašas, kuriame nurodyti bankroto administratoriaus atliktos privalomos bankroto procedūros.
Kaip manyti iš 2019 m. vasario 13 d. susirinkimo trečio darbotvarkės klausimo, kreditoriai 73,29 proc. balsų balsavo už siūlymą patvirtinti 1000,00 Eur lėšų sumą bankroto procedūroms atlikti.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ir ši kreditorės AB SEB banko pastaba taip pat neturėtų būti priežastimi netvirtinti mokumo atkūrimo plano.
Iš viso to, kas išdėstyta darytina išvada, kad FABĮ imperatyviai nustatyta tik teismo teisė tvirtinti plano projektą arba jo netvirtinti, jei nebuvo nustatyti procedūriniai pažeidimai. Teismo nuomone, vertinant V. G. ir V. G. mokumo atkūrimo planą, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog rengiant ar teikiant tvirtinti mokumo atkūrimo planą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tai yra, planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nurodytų formos reikalavimų, ar planas pateiktas tvirtinti, nesilaikant FABĮ 8 straipsnyje nustatytos plano pateikimo tvirtinti tvarkos.
Teismas sprendžia, kad bankroto administratorės pateiktas bankrutuojančių asmenų V. G. ir V. G. mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, FABĮ 8 straipsnio 1 – 4 dalių pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į bankroto administratorės išvadą ir įvertinus nemokių fizinių asmenų bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, tvirtintinas bankrutuojančių V. G. ir V. G. mokumo atkūrimo planas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, FABĮ 8 straipsnio 6 ir 8 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, 9 dalimi teismas
nutaria:
bankroto administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ įgalioto asmens V. Š. prašymą tenkinti.
Patvirtinti bankrutuojančių fizinių asmens V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 13 d. mokumo atkūrimo planą.
Nutartį siųsti proceso dalyviams.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.