- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-27
- Bylos Nr.
- eII-69-1082/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00314-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pažeidėjas
- E. V.
- Advokatai
- Aušra Levinienė
dalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos – atstovui V. G.,
administracinėn atsakomybėn patrauktam E. V., jo atstovei advokato padėjėjai Aušrai Levinienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. (toliau – Pareiškėjas) atstovės advokato padėjėjos Aušros Levinienės (toliau – Pareiškėjo atstovė) skundą dėl Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Institucijos 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimu E. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį galutine 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 8 d. 19.09 val. Panevėžio rajone, magistraliniame kelyje Panevėžys-Aristava-Sitkūnai (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 ir 226 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė skundu prašo panaikinti Institucijos 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir bylą šioje dalyje E. V. atžvilgiu nutraukti, Pareiškėjui grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, teismui nusprendus, kad veika kvalifikuota tinkamai, pakeisti skundžiamą nutartį, protokolą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymi, jog Pareiškėjas dėl nubaudimo už techninės apžiūros neatlikimo sutinka ir šios dalies neskundžia. Nurodo, kad Pareiškėjas pardavė automobilį pirkėjui ir pirkėjas tapo automobilio savininku ir būtent pirkėjas atliko kelių eismo ir/ar kitus pažeidimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nemoka naudotis el. paštu, todėl nežinodamas, kad paskirta 85 eurų bauda dėl parduoto automobilio, tą baudą sumokėjo, ko pasekoje administracinė teisena baigta. Vėliau Pareiškėjas gavo pranešimą, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemonę ir jis tik 2025-12-15 Regitroje sužinojo apie susidariusią situaciją. Pareiškėjo atstovės teigimu, pirkėjas pripažįsta, kad jis nupirko automobilį ir automobilis pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvo perduotas pirkėjui arba pirkėjas tapo automobilio savininku nuo 2024-05-20 ir kad būtent jis padarė 2025-10-17 administracinį nusižengimą su iš pareiškėjo automobiliu VOLSKWAGEN CADDY.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo atstovės skundą prašo skundo netenkinti ir Institucijos 2025 m. gruodžio 16 nutarimą palikti nepakeistą, nes nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32, 34, 617-619 straipsniais. Atsiliepime nukreipiama į ANK 573 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką bei teigiama, kad procesinių dokumentų siuntimas elektroniniu paštu yra tinkamas jų įteikimas proceso dalyviui. Nagrinėjamu atveju visi procesiniai dokumentai – skundžiamas 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimas bei 2025 m. spalio 16 d. protokolas, taipogi ir dokumentai kitoje administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (2025 m. sausio 21 d. protokolas su administraciniu nurodymu) Pareiškėjui buvo išsiųsti jo deklaruotu elektroninio pašto adresu. tai, kad asmuo nemoka naudotis elektroniniu paštu, nesudaro jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad procesiniai dokumentai, siųsti elektroniniu paštu, jo nepasiekė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą bei papildomai praplėtė skundo reikalavimą – prašė panaikinti institucijos nutarimą dalyje dėl jo nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, o institucijos atstovas prašė skundo netenkinti.
Skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Iš skundo turinio ir Pareiškėjo bei jo atstovės posėdžio metu išsakytų prašymų matyti, kad keliami alternatyvūs reikalavimai. Prašoma panaikinti skundžiamo Institucijos 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimo dalį dėl Pareiškėjo nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, o šio prašymo netenkinus – pakeisti skundžiamą institucijos nutarimą dalyje, panaikinant Pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš skundžiamo institucijos nutarimo, juo Pareiškėjas buvo nubaustas ir pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, tačiau šioje dalyje nutarimas nėra skundžiamas bei ginčijamas, todėl dėl jo teismas nepasisako.
Teismas, atsižvelgdamas į Pareiškėjo atstovės skundo, paties Pareiškėjo, jo atstovės bei institucijos atstovo teisme išsakytus argumentus, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad Pareiškėjas pagal skundžiamą ANK 424 straipsnio 3 dalį nubaustas pagrįstai, jo kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis. Teismo nuomone, nei Pareiškėjo atstovės skunde, nei jo ir jo atstovės paaiškinimuose teisme nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti skundą ir naikinti ar keisti ginčijamą Institucijos nutarimą. Pareiškėjas pateikia subjektyvias aplinkybes, kurios, teismo manymu, Institucijos nutarimu konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl Pareiškėjo kaltės dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nekeičia.
Skundo turinys bei Pareiškėjo paaiškinimai teisme rodo, kad nubaudimas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ginčijamas argumentais, kad, Pareiškėjo (jo atstovės) teigimu, Pareiškėjas nežinojo, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės ir kad ši teisė jam buvo atimta. Pasak Pareiškėjo, jis turi ne vieną transporto priemonę, vieną jų jis pardavė, tik ji liko registruota jo vardu, vėliau per VMI pamatęs apie jam paskirtą 85 Eur baudą ir nežinodamas, kad ši bauda dėl parduoto automobilio, tą baudą sumokėjo, o administracinio nusižengimo protokolo negavo ir apie paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – nežinojo, todėl administraciniame kaltinime nurodytu metu – 2025 m. rugsėjo 8 d. – jis vairavo automobilį. Teismas gi tokius skunde nurodytus bei teisme Pareiškėjo, jo atstovės pakartotus teiginius vertina kritiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Sutinkamai su teismui pateiktais duomenimis, pareiškėjas E. V. kitoje administracinio nusižengimo byloje 2025 m. sausio 21 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu buvo nubaustas 85 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Šią 85 Eur baudą Pareiškėjas sumokėjo 2025 m. vasario 18 d., kas, remiantis ir ANK 610 straipsnio 5 dalies ir 669 straipsnio 2 dalies nuostatomis, leidžia pagrįstai manyti apie pareiškėjo sutikimą su jam minėtu 2025 m. sausio 21 d. institucijos sprendimu paskirta bauda ir kartu administracinio poveikio priemone.
Šalies argumentai
Pareiškėjas gi nurodė, kad apie paskirtą 85 Eur baudą sužinojo iš VMI pranešimo, o apie jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – nežinojo, nes negavo administracinio nusižengimo protokolo, tačiau šią aplinkybę paneigia byloje esantys duomenys, kadangi iš administracinių nusižengimų registro matyti, jog minėtas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo suformuotas 2025 m. sausio 21 d. ir tą pačią dieną išsiųstas E. V. valstybės informacinėse sistemose ar registruose jo deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).
ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
Taigi, 2025 m. sausio 21 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Pareiškėjui buvo išsiųstas tinkamu, leistinu būdu, kaip tai yra reglamentuota ANK 573 straipsnyje.
Pareiškėjas, jo atstovė pateikė versiją, kad Pareiškėjas nemoka naudotis elektroniniu paštu, tačiau teismas tokius deklaratyvius teiginius vertina kritiškai, be to, sutiktina su institucijos teiginiu, jog deklaruojamas nemokėjimas naudotis paties, o ne kieno nors kito, valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodytu elektroniniu paštu, nesudaro jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad procesiniai dokumentai siųsti el. paštu Pareiškėjo nepasiekė. Pastebėtina ir tai, kad Pareiškėjas nurodė naudojęs elektronine prieiga prie VMI, tam jam padėjo sūnus, bet kodėl pastarasis negalėjo padėti pasitikrinti elektroninį paštą, jei jau nemoka, Pareiškėjas nenurodė. Teisme Pareiškėjas be kita ko pažymėjo, jog net teismo posėdžio dienai jis dėl nepaaiškinamų priežasčių dar nesiėmė veiksmų pasitikrinant savo elektroninį paštą, kas leidžia manyti apie pastarojo valingą, sąmoningai pasirinktą elgesį, jo neatsakingumą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. V. nepateikė jokių argumentų, kodėl sužinojęs apie kitoje byloje paskirtą 85 Eur baudą nepasidomėjo kokį nusižengimą padarė, tuo pačiu būtų sužinojęs apie atimtą specialiąją teisę ir būtų galėjęs kreiptis į atitinkamas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui AB „Regitra“ arba policiją) ar pasinaudoti internetu, siekdamas išsiaiškinti dėl jam kartu su bauda paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad pateiktoje bylos medžiagoje yra pateikta automobilio, kuriuo padarytas 2025 m. sausio 21 d. administracinio nusižengimo protokole aprašytas nusižengimas, pirkimo-pardavimo sutartis, kuri iki pat šio teismo posėdžio nebuvo pateikta AB „Regitra“ ir neužregistruota, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jos sudarymo datos, ypač, kai pirkėjas, kaip nurodė pats Pareiškėjas, asmuo iš jo paties bendravimo rato.
Aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, kad Pareiškėjas pats valingai nesidomėjo savo teisine padėtimi ir jam pritaikytomis sankcijomis, nors tokią galimybę turėjo, t. y. jis turėjo galimybę sužinoti, kad be baudos jam buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Toks Pareiškėjo nerūpestingumas, abejingumas ar nenoras išsamiai pasidomėti jo atžvilgiu priimtu procesiniu sprendimu, nėra tos objektyvios priežastys, kurios leistų manyti, kad jis pateisinamai galėjo nežinoti apie 2025 m. sausio 21 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams. Pagrįstai manytina, kad Pareiškėjui minėtu protokolu su administraciniu nurodymu paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neturėjo būti nežinomas procesinis sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas aukščiau nurodytų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų kontekste sprendžia, jog Pareiškėjas, vairuodamas administraciniame kaltinime nurodytu metu – 2025 m. rugsėjo 8 d. – žinojo apie jam paskirtą ir galiojantį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir jo nepaisymas rodo sąmoningą Pareiškėjo veikimą.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo byloje 2025 m. sausio 21 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu E. V. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta nuo 2025 m. vasario 19 d. iki 2025 m. gegužės 18 d. Registro duomenimis šioje administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo teisena pasibaigusi, administracinis nurodymas nėra pripažintas negaliojančiu ar panaikintas. Remiantis teisiniu reglamentavimu, Pareiškėjas, siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti, privalėjo užbaigti papildomus vairuotojų mokymus ir kreiptis į AB „Regitra“ bei pateikti reikiamus dokumentus, jog įgaliotas minėtos įstaigos darbuotojas priimtų sprendimą dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys rodo, kad Pareiškėjui iki administraciniame kaltinime nurodytos datos – 2025 m. rugsėjo 8 d. specialioji teisė vairuoti transporto priemones nebuvo grąžinta, taigi – jis administraciniame kaltinime nurodytu laiku neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti priešingai ir pateisinančių Pareiškėjo elgesį vairuojant automobilį neturint tam teisės, teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra.
Taigi, teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra abejonių dėl E. V. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuoto ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jo kaltės bei veiksmų kvalifikavimo, todėl pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl šio nusižengimo nėra jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį, kuri skelbia, kad „įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“, o KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET bei jų laikytis. Be kita ko pabrėžtina, kad iš specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – kyla ne tik teisės, tačiau ir pareigos, viena kurių yra pareiga įsikinti, kad teisę vairuoti praradęs asmuo tinkamai ją susigrąžino – šiuo atveju Pareiškėjas ją neabejotinai pažeidė.
Taipogi teismas pažymi, kad subjektyvios, nuo asmens valios priklausančios aplinkybės, asmeninės savybės (neapdairumas, neatidumas, lengvabūdiškumas, domėjimasis ar nesidomėjimas teisiniu reguliavimu, sąmoningas įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdymas ir kt.) ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo fakto nepaneigia ir asmens kaltės nešalina. E. V., naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, atitinkamai turi ir įstatyme įtvirtintą pareigą žinoti, kokie norminiai aktai ir kaip reglamentuoja naudojimąsi teise vairuoti transporto priemones.
Skundu, netenkinus prašymo dėl nutarimo dalyje dėl Pareiškėjo nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalies panaikinimo, prašoma panaikinti Pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, kas galima tik pritaikius Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau teismas su tuo nesutinka ir konstatuoja, kad skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų keisti ginčijamą institucijos nutarimą dėl administracinio poveikio priemonės. Tokio pagrindo nesąlygoja ir Pareiškėjo bei jo atstovės teisme išsakyti teiginiai.
Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuoto ANK 424 straipsnio 3 dalyje numato, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų, o 7 dalis skelbia, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą ir individualizuodama nuobaudą atsižvelgė į Pareiškėją charakterizuojančius duomenis ir, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skundžiamu Institucijos nutarimu E. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta vidurkiui lygi 375 Eur bauda ir privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vidurkiui lygiam laikotarpiui – 9 mėnesiams. Teismo nuomone, skiriant Pareiškėjui baudą ir minėtą administracinio poveikio priemonę administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Tokią jam paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę laikyti per griežtomis ar neteisingomis nėra jokio pagrindo.
ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotą administracinį nusižengimą E. V. padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą, per penkerius metus už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas 7 kartus, yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Kalbant apie Pareiškėjo administracinės atsakomybės individualizavimą, nepamirštinas ir padaryto nusižengimo pobūdis – padarytas nusižengimas priskirtinas prie vienų pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – juo keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Teismas pastebi, kad nors dėl Pareiškėjo teigimu, jis nežinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, šios ir kitos skunde nurodytos aplinkybės bei teisme išsakyti teiginiai savaime nesąlygoja išvados, kad toks Pareiškėjo elgesys vairuojant transporto priemonę administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nekėlė didelio pavojaus nei jo paties, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ar net gyvybei.
Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai nerodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė Pareiškėjui turėtų būti panaikinta. Skunde nurodyti subjektyvūs teiginiai nerodo, kad ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas E. V. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant įstatyme numatytą priemonę. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su asmeniniais poreikiais, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir neteisėto elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl tam tikrų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, Pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatytas vidurkį atitinkančiam terminui, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, todėl ši nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjo asmenybės bei negatyvių administracinio poveikio priemonės taikymo padarinių nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo minėtos administracinio poveikio priemonės švelninimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad Pareiškėjui skundžiamu nutarimu kartu su vidurkiui lygia administracine nuobauda – bauda buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vidurkį atitinkančiam 9 mėnesių laikotarpiui, teismas sprendžia, kad švelninti E. V. Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę ar ją naikinti nėra teisinio pagrindo.
Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino E. V. padarius ne tik jo neginčijamą ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, bet ir jo ginčijamą jam inkriminuotą ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pagrįstai paskyrė šių straipsnių sankcijose numatytas baudas, galutinę subendrintą baudą ir ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju Pareiškėjo atstovės skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamo institucijos nutarimo dalį ar šį nutarimą keisti, taipogi Pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas pagrindo nenustatė. Toks teismo sprendimas atitinka ir teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-179-1072/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-149-885/2024, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-126-898/2025; Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-110-634/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-67-380/2025 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir pareiškėjo E. V. atstovės advokato padėjėjos Aušros Levinienės skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.