Tauragės apylinkės teismo nutartis

2023-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-21-1069/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-09-12Tauragės apylinkės teismas
  2. T-21-1069/2023Nutartis · 2023-01-30Tauragės apylinkės teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-30
Bylos Nr.
T-21-1069/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26198-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Nainienė
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-21-1069/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26198-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14.; 2.5.16. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 30 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,sekretoriaujant R. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo priteisimo, baudžiamojoje byloje, kurioje V. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-09-12 nuosprendžiu V. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduotas J. P., atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams, o baudžiamąją bylą nutraukta (t. 1, b. l. 190-196).

2. Teisme 2023-01-06 gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas (teikimas) priteisti iš kaltinamojo V. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (antrinės teisinės pagalbos) išlaidas, kurių suma pagal 2022-07-29 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 80 Eur (t. 2, b. l. 2-10).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas netenkintinas.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje, nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo) teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-336-870/2020). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turi pateikti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, toks prašymas turi būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-76-453/2017).

4. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje 2022-07-25 buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-07-29 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kaltinamajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad V. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 80 Eur (b. l. 126-131). Taigi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažymą apie antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas pateikė laiku – dar iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau teismas nepasisakė dėl šių išlaidų (ne)išieškojimo iš V. P. klausimu.

5. BPK 361 straipsnyje numatyta galimybė nuosprendžio vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio vykdymo metu teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017).

6. Pagal nuo 2020-07-15 įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylos.

7. Vis tik BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia situaciją vertindamas individualiai, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Paminėtina ir tai, kad aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020-07-15 akcentuojama, jog BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimai priimti siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

8. Šiuo atveju baudžiamoji byla, kurioje V. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka dalyvaujant ketinamajam ir jo gavėjui (advokatui), o 2022-09-12 nuosprendžiu V. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį dėl ko baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutraukta (t. 1, b. l. 190-196).

9. Taigi būtinybė skirti kaltinamajam gynėją kilo dėl BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Pozicijos, kad kuomet siekiant įgyvendinti teisę į gynybą gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-395-988/2020, 1A-519-312/2020).

10. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes (baudžiamosios rezultatą ir gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą) sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo būtų netikslingas, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 347 straipsniu, 361-362 straipsniais, teismas

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pagal 2022-07-29 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėja Lina Nainienė