Kauno apygardos teismo nuosprendis

2012-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-294-383/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-11-23Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-04-15Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-300-224/2017Nutartis · 2017-10-02Alytaus apylinkės teismas
  4. T-107-878/2018Nutartis · 2018-03-20Alytaus apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-18Kauno apygardos teismas
  6. T-371-297/2018Nutartis · 2018-09-20Alytaus apylinkės teismas
  7. T-1477-917/2021Nutartis · 2021-08-20Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-23
Bylos Nr.
1-294-383/2012
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00099-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. D.
Nukentėjusysis
L. Š.
Advokatai
Algis Girdutis Šalavka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-294-383/2012Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00099-2012-9 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.3.1.; 2.3.6.4.5(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajam A. D., gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, gynėjui advokatui A. P., nukentėjusiajai L. Š., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 6 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas Kauno miesto apylinkės teismo 2000-04-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant atlikti 300 valandų nemokamų darbų,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. tyčia nužudė A. K., tai yra, 2012 m. sausio 26 d., laikotarpiu tarp 19 - 20 val. (duomenys neskelbtini) esančioje baro salėje bei lauke šalia šio pastato, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. K. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius A. K. į galvą, šonus, kojas, tuo padarė jam nekomplikuotą kairio VI-o šonkaulio lūžį, poodines kraujosruvas dešinio kelio-blauzdos srityje, kairėje bei dešinėje šlaunyse, kairio pakinklio srityje, nosikaulių lūžį, poodines ir veido minkštųjų audinių kraujosruvas abiejų akių viršutiniuose ir apatiniuose vokuose ir nosies nugarėlėje, kraujosruvą abiejų lūpų raudonyje ir pogleivyje, sunkią galvos smegenų traumą pasireiškusią ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje-momeninėje skiltyse, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, abipusiu plaučių uždegimu, nuo ko A. K. mirė. Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis A. D. kaltu dėl nužudymo neprisipažino, dalinai pripažino faktines aplinkybes ir parodė, kad 2012 m. sausio 26 d. apie 19 val. jam paskambino D. L., kuris pasiūlė bare išgerti alaus. Į barą, esantį (duomenys neskelbtini), nuėjo, ten sutiko D. L.. Tuomet D. L. nupirko po butelį alaus jam ir sau. Kaltinamasis paaiškino, kad bare su D. L. prisėdo prie staliuko ir gėrė alų bei kalbėjosi. Bare taip pat buvo A. K., su kuriuo kaltinamasis buvo pažįstamas. Pamatęs A. K., prisėdo prie jo pasiaiškinti, kadangi žinojo, kad A. K. pavogė iš jo kaimynės G. B. pinigus. Kaltinamasis nurodė, jog paskambino G. ir ją pasikvietė ateiti į barą išsiaiškinti su A. dėl pinigų. G. atėjo ir jie pradėjo aiškintis. A. K. pasakė, kad jis neėmė tų pinigų, tačiau vėliau prisipažino, kad pinigus paėmė ir pažadėjo, kad atiduos. Kaltinamasis nurodo, jog su A. K. apsižodžiavo, šis bandė pabėgti ir išėjo į lauką. Baro viduje smūgių A. K. nesudavė. Kaltinamasis išėjo iš paskos, o kai A. K. jį iškeikė keiksmažodžiais, nesusilaikė ir sudavė kelis kartus į veidą. A. D. nurodė, jog buvo įsižeidęs, nes A. K. jį „pasiuntė ant trijų raidžių“, A. K. jį išprovokavo, todėl sudavė jam 2-3 smūgius. Neneigia, kad sudavė į nosį. Po suduotų smūgių A. K., kaltinamojo teigimu, nukritęs ant žemės nebuvo, bet susiėmė už nosies, palenkė galvą ir nuėjo. Nuo jo suduotų smūgių A. K. mirti negalėjo. Kaltinamasis nurodė po įvykio A. K. nesivijęs, grįžęs prie baro durų, o po keturių dienų sužinojęs, kad A. K. mirė.

Nors kaltinamasis kaltu dėl nužudymo neprisipažįsta, tačiau smūgius sudavęs pripažįstą, jo kaltė nužudant A. K. yra įrodyta žemiau ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji L. Š. parodė, jog kad 2012 m. sausio 26 d. jai paskambino jos brolio A. kaimynė Š., ragelį pakėlė jos vyras. Kaimynė E. Š. pasakė, kad A. K. grįžo sumuštas ir neatidaro durų. Tuomet ji su vyru nuvažiavo pas A.. Pati turėjo A. buto durų raktą, todėl buto duris atsirakino pati. Bute buvo tamsu. Nukentėjusioji nurodė, kad rado A. K. visą sumuštą gulintį lovoje. Norėjo kviesti GMP, tačiau A. K. prieštaravo. L. Š. vyrui paklausus, kas jį sumušė, atsakė, kad jį sumušė kažkokie paaugliai S. ir K. gatvių sankryžoje. L. Š. nurodo, jog bandė A. K. apiprausti, tačiau jis nenorėjo, jam skaudėjo akį, ji buvo sutinusi, kaip ir nosis bei visa veido pusė. L. Š. paliko jam apsiprausti pačiam ir išėjo, buvo apie 21 val. Penktadienį ryte L. Š. buvo užėjusi, jos brolis miegojo, todėl jo nežadino. Sekmadienį vakare pas brolį užsukusi nebuvo, tačiau jam skambino, o jis neatsakė. Pirmadienį jos vyras A. K. rado jau mirusį. Nukentėjusioji nurodo, jog A. K. mėgo išgerti, gyveno tokį gyvenimo būdą.

Liudytojas D. L. parodė, kad A. D. pažįsta nuo vaikystės, kadangi gyveno tame pačiame rajone. 2012 m. sausio 26 d. jis kartu su A. D. nuėjo į barą išgerti alaus. A. K. ten jau buvo. A. D. su A. K. susiginčijo dėl kažkokios skolos. Po ginčo jis ir bare buvę A. D., B. ir G. išėjo parūkyti. Tuo metu A. K. išeidinėjo namo, A. D. vieną kartą jam sudavė bare, po to išėjo į lauką. A. K. paėjo apie 50 m nuo baro, kai A. D. jį nusivijo. Liudytojas nurodė, jog pabandė sulaikyti A. D., tačiau A. nesugriebė ir jis nubėgo paskui A. K.. Matė, kad A. D. pargriovė A. K. ant žemės ir kelis kartus sudavė ranka kažkur į galvą, šoną, tačiau spardant nematė. Ant žemės buvo pargriuvę abu, viskas vyko trumpai, apie minutę. Po to A. D. atėjo prie baro, o A. K. liko gulėti. G. liudytojui sakė, kad praeidama A. K. pakėlė. Grįžęs į barą A. D. nieko nesakė, jie toliau gėrė. Liudytojas nurodė, jog iš baro išėjo kartu su A. D. ir, praeinant tą vietą, kurioje vyko muštynės, ant sniego matėsi kraujo dėmės. A. D. pasakė, kad A. K. nuleido daug kraujo. Išėję išskirstė į namus, o po kelių dienų iš draugo sužinojo, kad A. K. mirė. Ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 98) sakė kitaip, nes norėjo apginti draugą A. D., o dabar teisme sako tik tiesą.

Liudytoja G. B. parodė, kad A. K. pažinojo kaip išgeriantį, ramų, nekonfliktišką asmenį, taip pat pažįsta kaimyną A. D.. 2012 m. sausio 26 d. jai paskambino A. D. ir pasakė, kad ji ateitų į barą išsiaiškiti su A. K. dėl pinigų. Buvo toks atvejis, kai po A. K. apsilankymo jos namuose, nuo stalo dingo 80 litų. Liudytoja žinojo, kad tai A. K. juos paėmė. Atėjusi į barą pasakė A. D., kad su A. jau išsiaiškino. Matė, kaip A. D. sudavė A. K. į veidą vieną smūgį. Bare taip pat buvo D. B.. Kai visi išėjo į lauką parūkyti, A. K. liko bare. Jiems berūkant apsirengęs iš baro išėjo A. K., nuėjo link K. gatvės. A. D. nusivijo K. iš paskos. Liudytoja kartu su L. juos nusekė, pamatė abu juos nukritusius ant sniego už maždaug 10-12 metrų nuo jų. A. K. gulėjo ant pilvo, o A. D. – šalia. Toliau liudytoja nežiūrėjo, grįžo prie B.. A. D. grįžo po kelių minučių. Liudytoja nurodė, kad eidama namo rado gulintį A. K., toje pačioje vietoje, kur buvo nukritę per muštynes. Jis buvo kruvinas, tačiau sąmoningas. Padėjo jam atsistoti, nuvedė ir pastatė prie tvoros. Jis sakė eis namo, pati taip pat parėjo namo. Po pusvalandžio su draugu R. Z. nuėjo pasižiūrėti, ar A. K. nuėjo namo. Ties toje vietoje matė L. su D.. Toje vietoje, kur paliko A. K., matėsi kraujo dėmės.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2012-01-26 buvo bare. K. buvo pažįstamas, D. draugas. Į barą atėjo vienas. Atėjo A. K., jis sėdėjo atskirai bare. Po kiek laiko atėjo L. ir D.. D. prisėdo prie K.. Jiedu pradėjo kažką aiškintis apie pinigus, ginčytis. To ginčo metu D. sudavė K. į veidą. D. tuo momentu buvo nuėjęs į parduotuvę, Z. buvo nuėjęs į virtuvę ir nematė smūgio sudavimo. B. pažįsta iš matymo, ji atėjo vėliau, po smūgio sudavimo. Paskui aprimo, visi išėjo į lauką parūkyti, o K. liko bare. K. išėjo iš baro jiems berūkant lauke. Kas nusivijo A. K. nematė, nežiūrėjo į tą pusę. Gatvėje jokių garsų ir riksmų negirdėjo ir nematė.

Liudytoja E. E. Š. parodė, kad A. K. buvo jos kaimynas. Jis buvo pas ją užėjęs ir ji matė jį sumuštą, davė jam skudurą nusivalyti kraujui, siūlė kviesti pagalbą, bet jis atsisakė. Į klausimą, kas nutiko, atsakė, kad jį gatvėje sumušė „bachūrai“. Liudytoja nurodė bandžiusi įeiti į A. K. butą, tačiau niekas neįleido, todėl paskambino jo seseriai pasakyti, kad A. sumuštas, ir ji atvažiavo.

Liudytojas Z. Š. parodė, kad nužudytasis buvo jo žmonos L. Š. brolis. Apie tai, kad sumuštas K. telefonu pranešė E. Š.. Su žmona nuvažiavo į butą, atsirakino ir rado K. sumuštą, kruviną gulintį ant sofos. Paklausus, kas sumušė, jis pasakė, kad, kai muša, dokumentų nerodo. Pasakė tik tiek, kad buvo sumuštas (duomenys neskelbtini) gatvės kampe. Penktadienį ryte žmona užsuko pas jį, paliko jam maisto, sakė, kad A. miega. Pirmadienį į butą užsuko liudytojas ir rado mirusį.

Liudytojas Z. Č. parodė, kad tą vakarą jis aptarnavo lankytojus. Jie atėjo, pasiėmė alaus, kalbėjosi, tačiau konflikto liudytojas nematė. Paaiškino, kad buvo apsižodžiavimas, bet kitko nematė ir apie nužudymą nieko nežino. Pastoviai lankytojų nestebėjo, nueidavo ir bokalus plauti, todėl galėjo ir nematyti visko, kas vyksta.

Liudytoja G. R. parodė, kad apie konfliktą nieko nežino. Tik kitą dieną prie garažo vedžiodama šunį matė raudonas dėmes ant sniego, o po dviejų ar trijų dienų sužinojo, kad K. mirė. Buvo sutikusi L., jis sakė, kad tai K. kraujas, o ir žmonės kalbėjo. Iki sankryžos gal 100 metrų. Jo namai priešingoje pusėje, dešinėje, ten jis neturėjo kur eiti.

E. S. M. teismo posėdyje paaiškino, kad plaučių uždegimas yra galvos smegenų traumos komplikacija. K. ir iki traumos turėjo somatinių ligų, bet šiuo atveju plaučių uždegimas traktuotinas kaip galvos smegenų traumos komplikacija. Po traumavimo iš karto gali klinikiniai požymiai nepasireikšti, šviesusis periodas gali trukti apie 2-3 valandas, kol pasireiškia klinikiniai reiškiniai. Šviesusis periodas yra, tai, kad atrodo, jog niekas neįvyko, kol nesusikaupia reikiamas kraujo kiekis, neišsivysto smegenų spaudimas. Pagrindinė patologija buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Laiku suteikus pagalbą tokie susirgimai yra gydomi, tokiais atvejais laiku suteikus pagalbą įmanoma išgelbėti. Mirtini galvos sužalojimai išsivystė 1-3 paros iki mirties, esant tokiems sužalojimams, jis galėjo judėti ir mirti po 1-3 parų. Esant tokiam sužalojimui, po paros laiko negalėjo taip būti, kad galėtų bendrauti, turėti sąmonę. Šviesusis periodas trunka iki 3 val., po to koma gilėja, kol priveda prie mirties. Atrodo, kad miega, bet iš tikrųjų jis praradęs sąmonę, komoje, nesąmoningas. Tokiu atveju kvėpavimas nedingsta ir tęsiasi iki klinikinės mirties. Sužalojimų laiko intervalas yra paros, o ne valandos, mediciniškai neįmanoma nustatyti sužalojimo laiką valandų tikslumu. Duomenų, kad jis buvo sumuštas dar kartą, nėra. Be trauminio poveikio šonkauliai nelūžta, tačiau šonkaulio lūžimas mirčiai įtakos neturėjo. Sužalojimas būdingas smūgių sudavimui – vienas trauminis smūgis į lūpas, vienas trauminis poveikis į akį ir trečias – į kitą akį, apimant nosies nugarėlę. Mirties priežastis kraujavimas per kraujagyslės plyšimą, būtų pakakę ir vieno smūgio. Suduoti smūgiai į veido sritį sukėlė kraujavimą smegenyse, kuris tapo mirties priežastimi.

Specialisto išvadoje Nr. M121/12 (t.1, b.l. 41-45) nurodyta, kad A. K. mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma: ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje-momeninėje skiltyse. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, abipusiu plaučių uždegimu. A. K. mirė 33-47 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje. A. K. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta.

A. K. konstatuota:

Galvos trauma: ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje-momeninėje skiltyse, nosikaulių lūžis, poodinės ir veido minkštųjų audinių kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose ir apatiniuose vokuose ir nosies nugarėlėje, kraujosruva abiejų lūpų raudonyje ir pogleivyje. Galvos sužalojimai yra būdingi trauminiams kontaktams su kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galva traumuota ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sprendžiant pagal poodinių kraujosruvų spalvą kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu pobūdį taip pat histologinių trauminių pakitimų vaizdą šiuo atveju teigtina, kad mirtina galvos smegenų trauma išsivystė viena-trys paros iki mirties. Galvos sužalojimų visuma šiuo atveju vertintina sunkiu sveikatos sutrikdymu, mirties priežastimi tapo mechaninis galvos smegenų pažeidimas.

Nekomplikuotas kairio VI-o šonkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos dešinio kelio-blauzdos srityje, kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, kairio pakinklio srityje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje. Šių sužalojimų pobūdis neprieštarauja, kad jie būtų padaryti artimu galvos žalojimui laiku. Šonkaulio lūžis vertinamas nesunkiu, poodinės kraujosruvos – nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiame punkte išvardinti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo.

2012-02-09 įvykio vietos apžiūros protokole (t.1, b.l. 20) užfiksuota, kad nuo (duomenys neskelbtini), prie šios tvoros susikirtimo vietos lietvamzdžio, esančio prie garažo vartų, paimta nuoplova iš dėmės panašios į kraują, kuri buvo įpakuota ir išsiųsta biologiniam objektų tyrimui. Taip pat ant sniego rasto raudonos dėmės panašios į kraują.

Specialisto išvadoje Nr. 140-S1-2312 (t.1, b.l 34-35) nurodyta, kad ant tirti pateiktų tampono su nuoplova nuo garažo lietvamzdžio, padaryta 2012-02-09 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), ir nuoskutų nuo tvoros pamato, paimtų 2012-02-09 įvykio vietos apžiūros metu prie (duomenys neskelbtini) namo tvoros kampo, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su A. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. K. lokusų genotipui, t. y., atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000008 %.

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Kaltinamasis A. D. pripažįsta sudavęs 2-3 smūgius A. K., tačiau neigia jį nužudęs, teigdamas, kad nuo jo smūgių nukentėjusysis mirti negalėjo. Kaltinamasis pripažįsta įvykio vietą, kurioje sudavė smūgius A. K.. Neigia, kad nuo jo smūgių nukentėjusysis pargriuvo, teigia, kad nukentėjusysis nuėjo iš įvykio vietos. Kaltinamasis įvykio aplinkybes aiškina sau palankiai, siekdamas iškelti versiją, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys ir kitoje vietoje. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už atsiradusias pasekmes. Teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu kaltinamojo kaltė įrodyta dėl A. K. nužudymo.

Įvykio vietoje – suduodant smūgis A. K. – matė liudytojai D. L. ir G. B.. Liudytojas D. L. patvirtino, kad pabandė sulaikyti A. D., tačiau Andriaus nesugriebė ir jis nubėgo paskui A. K.. Matė, kad A. D. pargriovė A. K. ant žemės ir kelis kartus sudavė ranka kažkur į galvą, šoną. Ant žemės buvo pargriuvę abu, viskas vyko trumpai, apie minutę. Po to A. D. atėjo prie baro, o A. K. liko gulėti. G. B. liudytojui sakė, kad praeidama A. K. pakėlė. Grįžęs į barą A. D. nieko nesakė, jie toliau gėrė. Liudytojas nurodė, jog iš baro išėjo kartu su A. D. ir, praeinant tą vietą, kurioje vyko muštynės, ant sniego matėsi kraujo dėmės. A. D. pasakė, kad A. K. nuleido daug kraujo. Liudytoja G. B. patvirtino, kad kartu su L. juos nusekė, pamatė abu juos nukritusius ant sniego už maždaug 10-12 metrų nuo jų. A. K. gulėjo ant pilvo, o A. D. – šalia. Toliau liudytoja nežiūrėjo, grįžo prie B.. A. D. grįžo po kelių minučių. Liudytoja nurodė, kad eidama namo rado gulintį A. K., toje pačioje vietoje, kur buvo nukritę per muštynes. Jis buvo kruvinas, tačiau sąmoningas. Padėjo jam atsistoti, nuvedė ir pastatė prie tvoros. Jis sakė eis namo, pati taip pat parėjo namo. Po pusvalandžio su draugu R. Z. nuėjo pasižiūrėti, ar A. K. nuėjo namo. Ties ta vieta matė L. su D.. Toje vietoje, kur paliko A. K., matėsi kraujo dėmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad liudytojai D. L. ir G. B. paneigė kaltinamojo A. D. paaiškinimus, kad nukentėjusysis A. K. nebuvo nukritęs nuo jo smūgių, ir tuo pačiu paneigia kaltinamojo versiją, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys ir kitoje vietoje. Kadangi liudytoja G. B. patvirtino, kad ji pakėlė sumuštą kruviną nukentėjusįjį. Šie liudytojai patvirtino, kad mušimo vietoje ( įvykio vietoje) buvo daug kraujo. Byloje nėra jokių duomenų, kad kitoje vietoje būtų rasta kraujo.

Liudytoja L. Š. yra parodžiusi, kad nukentėjusysis A. K. į jos klausimą, kas jį sumušė, tai atsakė, kad sankryžoje (duomenys neskelbtini) kampe paaugliai. Teismas daro išvadą, kad šie išvestiniai duomenys nepaneigia įrodymų viseto, kuriuo grindžiama kaltinamojo kaltė. Yra nustatyta, kad A. K. ir A. D. buvo pažįstami. Taip pat ta aplinkybė, kad nukentėjusysis atsisakė važiuoti į ligoninę, patvirtina, kad nukentėjusysis A. K. norėjo nuslėpti, kad jį sumušė pažįstamas A. D.. Taip pat minėtoje sankryžoje kraujo pėdsakų nerasta.

E. S. M. teismo posėdyje paaiškino, kad plaučių uždegimas yra galvos smegenų traumos komplikacija. K. ir iki traumos turėjo somatinių ligų, bet šiuo atveju plaučių uždegimas traktuotinas kaip galvos smegenų traumos komplikacija. Po traumavimo iš karto gali klinikiniai požymiai nepasireikšti, šviesusis periodas gali trukti apie 2-3 valandas, kol pasireiškia klinikiniai reiškiniai. Šviesusis periodas yra, tai, kad atrodo, jog niekas neįvyko, kol nesusikaupia reikiamas kraujo kiekis, neišsivysto smegenų spaudimas. Pagrindinė patologija buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Laiku suteikus pagalbą tokie susirgimai yra gydomi, tokiais atvejais laiku suteikus pagalbą įmanoma išgelbėti. Mirtini galvos sužalojimai išsivystė 1-3 paros iki mirties, esant tokiems sužalojimams, jis galėjo judėti ir mirti po 1-3 parų. Esant tokiam sužalojimui, po paros laiko negalėjo taip būti, kad galėtų bendrauti, turėti sąmonę. Šviesusis periodas trunka iki 3 val., po to koma gilėja, kol priveda prie mirties. Atrodo, kad miega, bet iš tikrųjų jis praradęs sąmonę, komoje, nesąmoningas. Tokiu atveju kvėpavimas nedingsta ir tęsiasi iki klinikinės mirties. Sužalojimų laiko intervalas yra paros, o ne valandos, mediciniškai neįmanoma nustatyti sužalojimo laiką valandų tikslumu. Duomenų, kad jis buvo sumuštas dar kartą, nėra. Be trauminio poveikio šonkauliai nelūžta, tačiau šonkaulio lūžimas mirčiai įtakos neturėjo. Sužalojimas būdingas smūgių sudavimui – vienas trauminis smūgis į nosį, vienas trauminis poveikis į akį ir trečias – į kitą akį, apimant nosies nugarėlę. Mirties priežastis kraujavimas per kraujagyslės plyšimą, būtų pakakę ir vieno smūgio. Suduoti smūgiai į veido sritį sukėlė kraujavimą smegenyse, kuris tapo mirties priežastimi.

Vertinant ekspertizės išvadą ir eksperto paaiškinimus dėl ekspertizės išvadų, darytina išvada, kad po suduotų smūgių nukentėjusysis A. K. galėjo atlikti sąmoningus veiksmus, tai yra pareiti namo. Taip pat eksperto paaiškinimas patvirtina liudytojos L. Š. parodymus, kad kitą dieną atvažiavus pas brolį, atrodė, kad jis miega. Tačiau, pagal eksperto paaiškinimus, nukentėjusysis jau buvo praradęs sąmonę. Taip pat ekspertas patvirtino, kad nebuvo rasta jokių duomenų, kad A. K. būtų dar sumuštas antrą kartą. Taigi, ekspertas patvirtino, kad A. K. buvo sumuštas tik vieną kartą. Teismas daro išvadą, kad A. K. sumušė kaltinamasis A. D..

Teisminėje praktikoje nustatyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Šioje byloje nustatyta, kad A. K. mirė nuo galvos traumos, kuri pasireiškė ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje-momeninėje skiltyse, nosikaulių lūžis, poodinės ir veido minkštųjų audinių kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose ir apatiniuose vokuose ir nosies nugarėlėje, kraujosruva abiejų lūpų raudonyje ir pogleivyje. Galvos sužalojimai yra būdingi trauminiams kontaktams su kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galva traumuota ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sprendžiant pagal poodinių kraujosruvų spalvą kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu pobūdį taip pat histologinių trauminių pakitimų vaizdą šiuo atveju teigtina, kad mirtina galvos smegenų trauma išsivystė viena-trys paros iki mirties. Galvos sužalojimų visuma šiuo atveju vertintina sunkiu sveikatos sutrikdymu, mirties priežastimi tapo mechaninis galvos smegenų pažeidimas.

Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, kadangi faktinės bylos aplinkybės rodo, kad buvo suduota į galvos sritį ne specialiai pritaikytu įrankiu atimti gyvybę, ir mirtis įvyko nuo galvos traumos, pasireiškusiu kraujo išsiliejimu smegenyse.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.

A. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino faktines aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai, kad A. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. D., atsižvelgia į charakterizuojančią medžiagą, - charakterizuojamas patenkinamai.

Skiriant bausmę A. D. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat į tyčios formą – nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, A. D. pagal BK 129 str. 1 d. skiriama baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas artimas bausmės vidurkiui.

Teisiamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji L. Š. (nužudytojo sesuo) pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 2260 litų turtinės žalos atlyginimo(t. 1, b. 89-93).

Nukentėjusios pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir tenkintinas pilnai. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Be to, nukentėjusioji prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Šioje dalyje civilinis ieškinys , atsižvelgiant į teisminę praktiką, tenkintinas pilnai.

Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Nors CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai, tačiau teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, giminystės ir emocinius ryšius, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Dėl A. D. padarytos nusikalstamos veikos mirė žmogus. Pasekmės skaudžios ir nepataisomos. Taip pat į nukentėjusiojo ir mirusiojo giminystės laipsnį bei emocinį ryšį. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Teismas, tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, atsižvelgia į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį. Kadangi nukentėjusios pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos yra 10 000 litų, atitinka visus aukščiau paminėtus kriterijus, nėra aiškiai per didelis, todėl priteistinas pilnai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-303 str. ,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-11-23.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-02-15 iki 2012-11-23.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

Priteisti iš A. D. nukentėjusiajai L. Š. - 2260 litų turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus:

A. K. drabužius ir mobilaus ryšio telefoną Samsung su SIM kortele sunaikinti kaip beverčius; Kraujo lyginamuosius pavyzdžius sunaikinti kaip beverčius; Du kompaktinius diskus sunaikinti kaip beverčius.

Kaltinamojo A. D. drabužius ( kelnės, striukė) , mobilaus ryšio telefoną Nokia X-2 su SIM kortele, medžiaginę piniginę, banko kortelę VISA Elektron, lombardo kvitą, nuolaidų korteles, 4 balto metalo spalvos raktus su pakabuku, mašinos pakabuką, atidarytuvą, raudonos spalvos juostelę, angliško vairuotojo pažymėjimą Nr. AB 03085381 grąžinti A. D..

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisiamojo posėdžio pirmininkas Valdas Vitunskas