Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. M. (buvusi pavardė – D.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017-09-13 priimtu nutarimu Nr. 357-346 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. M. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį.

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas: 2012-11-23 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 10 metų (nuosprendis įsiteisėjo 2013-04-15).

Bausmės pradžia – 2012-02-15, bausmės pabaiga – 2022-02-15.

Alytaus pataisos namuose atlieka bausmę nuo 2016-07-07.

Nuteistasis A. M. atliko įstatymo numatytą bausmės dalį – 1/2, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis komisijai pristatomas antrą kartą. Pastarąjį kartą komisija nuteistojo prašymo netenkino, kadangi nuteistasis buvo dar visai neseniai perkeltas bausmę atlikti į Alytaus Pusiaukelės namus. Šiuo metu komisija vertina nuteistojo elgesį ir konstatuoja, jog yra pakankama pažanga siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir keisti savo elgesį. Nuteistasis teigiamai vertina priežiūrą ir mano, kad ji jam naudinga, išsako norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas drausmine tvarka tris kartus, paskutinė nuobauda buvo skirta 2014 m. Už nepriekaištingą elgesį nuteistasis paskatintas vienuolika kartų, du pastarieji paskatinimai skirti 2017 m. Visa tai rodo, kad nuteistasis sugebėjo padaryti išvadas ir siekė keisti elgesį teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu dalyvavo ne tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, bet dalyvavo ir papildomose programose. Nuteistasis atliko gerbūvio darbus, po darbo pjovė žolę daugiabučių bendrijos teritorijoje, taip pat dalyvavo projekte „Žalioji oazė“, atliko savo gyvenimo sąlygų gerinimo darbus Pusiaukelės namuose, tvarkė gerbūvį. Taip pat nuteistasis po darbo intensyviai dalyvavo visuomeniniuose religiniuose ir kitose pozityvaus užimtumo veiklose. Pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką mažina ir tai, kad nuteistasis sukūrė šeimą ir visą laiką skiria šeimai ir gyvenimo sąlygų gerinimui. Atlikdamas bausmę Pusiaukelės namuose nuteistasis dirba. Turėdamas finansinių įsipareigojimų nuteistasis juos sprendžia, yra atlyginęs pusę sumos. Dalyvaujant komisijos posėdyje nuteistasis teigė, jog jeigu būtų lygtinai paleistas sugebėtų atlyginti visą priteistą ieškinį. Taip pat jeigu būtų lygtinai paleistas planuoja grįžti gyventi pas sugyventinę. Turi pastovią gyvenamą vietą, į kurią išvyksta trumpalaikių išvykų metu aplankyti artimųjų iš Pusiaukelės namų. Teigiamai vertinama ir tai, kad socialiniai ryšiai nenutrūkę, tvirti. Tikėtina, jog nuteistajam artimieji padės sugrįžti į doros kelią, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama 12 balų, nuo pirminio vertinimo rizika žemėjo, pirminio vertinimo metu rizika buvo 25 balai. Nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra pakankamas, nustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Komisija sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs 2017-09-13 Komisijos priimto nutarimo taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, daro išvadą, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai ir visapusiškai įvertinta nuteistojo asmenybė.

Nuteistasis A. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas sąlygas. Bausmę jis atlieka Pusiaukelės namuose, vykdo ankstesnės Komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo priemones, už nepriekaištingą elgesį paskatintas vienuolika kartų, tačiau ir 3 kartus baustas, o 2017-04-25 užfiksuotas naujas pažeidimas dėl to surašytas tarnybinis pranešimas, tačiau nuobauda neskirta, o tik pravestas pokalbis. Pastarosios aplinkybės neleidžia nuteistojo charakterizuoti ypatingai teigiamai, nes vertinamas jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, bet dalyvavo ir papildomose programose, dirbo, tačiau, nors baigęs tik 6 klases (turi tik pradinį išsilavinimą), 5 metus atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesiekė įgyti nei vidurinio išsilavinimo, nei įgyti specialybę, dėl ko jam laisvėje kiltų sunkumų integruojantis į darbo rinką, bei užtikrinti stabilias pajamas. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados nuteistasis dirbo įvairiose darbovietėse, tačiau po labai trumpą laiką, kaip jis pats teigia, keitė darbovietes dėl poreikio uždirbti didesnį atlyginimą. Akivaizdu, kad neturint išsilavinimo, nekvalifikuotam specialistui nėra galimybės ir gauti didesnį darbo užmokestį. Be to, specialybės neturėjimas yra vienas iš kriminogeninių veiksnių. Jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi likusi dar labai didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 5 mėnesiai 2 dienos (Komisijos nutarimo surašymo dienai). Įvertinus nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo sunkumą, darytina išvada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą, šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei prieštarautų bausmės tikslams ir paskirčiai. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui taip pat gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Be to, tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padarytų nusikaltimų, kadangi jis buvo pernelyg anksti lygtinai paleistas.

Nuteistojo A. M. nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu mažėjo, šiuo metu yra žema 12 balų. Statiniai yra 2 balai, kintamieji – 10, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar gali pakeisti, smurtinio elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kriminogeniniais veiksniais impulsyvumas, savikontrolės stoka, galimų elgesio pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka. Nuteistasis bendraujant nėra atviras, jo elgesyje yra pasireiškęs smurtinis, agresyvus elgesys, tuomet prarado savitvardą, turimas problemas atpažįsta, tačiau linkęs jas minimalizuoti. Nors nuteistasis teigia, kad nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, tačiau išreiškęs požiūrį, kuris palaiko su nusikaltimais susijusių problemų sprendimą, nepranešant policijai, nemano, jog verta kreiptis į teisėsaugą. Sprendžiant apie nuteistojo elgesį, per visą bausmės atlikimo laiką, galima konstatuoti, kad nuteistojo elgesys nebuvo pavyzdingas. Visos šios nurodytos aplinkybės neleidžia spręsti apie aiškią nuteistojo daromą pažangą, siekiant mažinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o nuteistojo pasikeitimai nesudaro neginčijamo pagrindo manyti, kad išėjęs į laisvę, grįžęs į įprastą jam aplinką, jis tikrai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą. Teismui priimant nuosprendį buvo skirta ne minimali, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o žymiai didesnė. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai, nes akivaizdu, jog teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl šio principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados apie akivaizdžius nuteistojo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius. Pažymėtina, kad ir Komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam nebuvo vieninga, trys Komisijos nariai balsavo už lygtinio paleidimo taikymą, trys – prieš, lygtinio paleidimo taikymą nulėmė pirmininko balsas.

Taigi, įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai nėra pakankama ir leidžianti pagrįstai manyti, kad nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atsisakyti tvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-09-13 nutarimą Nr. 357-346 taikyti nuteistajam A. M. (buvusi pavardė – D.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.