Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2018 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 357-52 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo A. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. (tuo metu D.) Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. vasario 5 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 15 d. 2018 m. vasario 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-52 nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. vasario 12 d. Komisijos nutarimą Nr. 357-52 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su nutarime nurodytomis auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonėmis. Nuteistojo teigimu, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka (duomenys neskelbtini) Pusiaukelės namuose, dirba, kiekvieną dieną važinėja į Kauną į darbą, o vakare grįžta į (duomenys neskelbtini), jam taikomų ribojimų laikosi, jų nepažeidinėja. Be to, pasak nuteistojo, jis gauna stabilias pajamas, jo vardu išduotų vykdomųjų raštų neturi, savaitgalius leidžia su šeima, remontuojasi paveldėtą gyvenamąjį namą, kuriame ketina gyventi su savo šeima. Gyvendamas Pusiaukelės namuose, užsiima pozityvia socialine veikla, buvo 12 kartų skatintas, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, yra įvykdęs visas jam taikytas rekomendacijas. Šios aplinkybės, A. M. vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir leidžia pagrįstai teigti, jog savo tikslų laisvėje jis jau pasiruošęs siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis neturi specialybės, kadangi faktiškai specialybę jis turi – yra plataus profilio statybininkas. Dabartinė jo darbinė veikla yra taip pat susijusi su statybomis. Šiuo aspektu akcentuojama ir tai, kad nuteistasis norėtų mokytis ir įgyti vidurinį išsilavinimą, tačiau šiuo metu tam neturi galimybių, o lygtinai paleistas mokysis Kauno suaugusiųjų vakarinėje mokykloje. Vertindamas aplinkybes, susijusias su 10 jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų, nuteistasis pažymi, jog jam nežinoma kodėl jie yra dinaminiai, o jo pastangų dėka šie balai turėjo sumažėti. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo A. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 12 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien šių aplinkybių A. M. lygtiniam paleidimui analizuojamu atveju nepakanka. Būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri nustatoma analizuojant nuteisto asmens individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad atliekant nuteistojo elgesio pokyčių vertinimą, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant – nesuteikiant joms jokio prioriteto, t. y. vertinant jas ir kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be viso ko, nustatytų ir teismo, plotmėje. Ir nors skunde nuteistasis nurodo, kad jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, nes dirba, rūpinasi savo šeima bei jos gyvenimo kokybe, užsiima pozityviu laisvalaikio praleidimu, šiuo metu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus Pusiaukelės namuose, kas iš esmės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nėra pakankama aplinkybių visuma nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Motyvuojant šią išvadą, jos kontekste analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog šis teistumas (pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 1 d. nuosprendį) A. M. nėra pirmasis – Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį (vagystė) (galiojusi redakcija iki 2000 m. rugsėjo 26 d.) ir nors aptariamas teistumas yra išnykęs, tačiau pirmojo teistumo metu A. M. buvo jauno amžiaus, o įvertinus tai, kad jo nusikalstamas elgesys pasikartojo ir po minimo nuosprendžio, akivaizdu, kad ankstesnis nuteisimas teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Sunkėjantis nusikalstamų veikų pobūdis neabejotinai rodo didesnį A. M. pavojingumą visuomenei, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu šiuo atveju. Nors aplinkybė, susijusi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, lėmusiu nusikalstamos veikos, už kurios padarymą A. M. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įvykdymą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia A. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Juo labiau, kad jau atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis yra išreiškęs savo požiūrį, palaikantį savarankišką su nusikaltimais susijusių problemų sprendimą, nepranešant apie tai teisėsaugos institucijoms, kas neabejotinai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, atskleidžia jo negatyvų požiūrį į teisinės valstybės modelį bei nenorą laikytis visiems bendrų ir priimtinų elgesio bei moralės normų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami A. M. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – specialybės neturėjimas, impulsyvumas, savikontrolės stoka, galimų elgesio pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Šie kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant A. M. praeities elgesio pokytį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Tuo tarpu būtent nuteisto asmens praeities vertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą tokio asmens elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Tiek šių, tiek ir aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus A. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra.Pagrindžiant šią išvadą, įvertintinas A. M. mąstymas bei elgesys ir su tuo susijusios nuteistojo probleminės sritys. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos seka, kad A. M. yra impulsyvus ir elgiasi neapgalvodamas galimų ilgalaikių pasekmių. Šios nuteistojo elgesio savybės jį charakterizuoja labiau neigiamai ir neleidžia teismui daryti abejonių nekeliančios išvados, jog paleistas lygtinai ir siekdamas jam palankių rezultatų nuteistasis atsižvelgs į kitų visuomenės narių interesus ir apgalvos savo atliekamų veiksmų pasekmes. Tai, kad šiuo metu A. M. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, dar nėra absoliutus faktorius, kad ir būdamas švelnesnės priežiūros sąlygomis jis laikysis įstatymų ir elgsis išimtinai pozityviai. Juo labiau, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, kuris buvo išprovokuotas impulsyvumo. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai, kad jis jau yra padaręs išvadas dėl savo priešingo teisei elgesio, kadangi aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės vis dar suponuoja pagrįstą išvadą, kad jo elgesio korekcija šiuo metu dar nėra akivaizdi ir teisėjų kolegijai neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad A. M. jau yra pasiruošęs reintergruotis į visuomenę, taikant jam lygtinį paleidimą. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad net ir Socialinio tyrimo išvados duomenimis vis dar nėra nustatytas akivaizdus pokytis nuteistojo elgsenos modelyje, kuris būtų šalinantis vieną iš kriminogeninių veiksnių, susijusių su nuteistojo impulsyvumu. Sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistasis savo turimas problemines sritis vis dar linkęs minimalizuoti, taip sumenkindamas savo vaidmenį atliekamų veiksmų kontekste. Tai, kad šiuo metu A. M. yra socialiai aktyvus, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą vėlgi nesudaro.Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis iš tiesų neturi nei vidurinio išsilavinimo, nei specialybės, kuri jam būnant laisvėje padėtų tapti konkurencingam darbo rinkoje. Nors, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, praeityje nuteistasis ir dirbo, tačiau jo darbas buvo nekvalifikuotas, todėl, priešingai nei savo skundu tai traktuoja nuteistasis, teigti, jog jis turi specialybę – yra plataus profilio statybininkas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu vertinant nuteistojo argumentus, jog lygtinio paleidimo atveju jis mokysis Kauno suaugusiųjų vakarinėje mokykloje, vis tik pažymėtina, jog šie nuteistojo argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, jie neatskleidžia tikrojo nuteistojo siekio įgyti išsilavinimą ar specialybę, todėl taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą remiantis vien tik šia aplinkybe, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Be to, kaip pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo apylinkės teismas, per bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis jokių pastangų įgyti specialybei, kuri padidintų jo darbines galimybes ir sudarytų sąlygas platesnei darbo rinkai, nuteistasis nedėjo. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neišnaudodamas jam suteiktų galimybių dėl specialybės įgijimo, tokiais savo veiksmais nuteistasis nesistengė pašalinti jo atžvilgiu nustatyto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnio – specialybės neturėjimo. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad A. M. dalyvauja socialinėse programose ir už gerą elgesį buvo 12 kartų skatintas, iš kurių 4 kartus – bausmę atlikdamas Alytaus Pusiaukelės namuose. Ir vis tik, per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis buvo 3 kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą. Ir nors jam paskirtos nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau jų egzistavimas, atskleidžiantis nepavyzdingą nuteistojo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, negali būti ignoruojamas. Šių duomenų kontekste pastebėtina ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2012 m. vasario 5 d., o paskutinė drausminė nuobauda jam paskirta dar 2014 m. rugsėjo 30 d., kai nuteistasis jau buvo iš esmės susipažinęs su pataisos namų vidaus taisyklėmis, tokiu būdu iškeliant savo poreikius aukščiau taikomų apribojimų, kas iš esmės vėlgi neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog net būdamas kontroliuojamomis sąlygomis A. M. nėra linkęs laikytis visiems galiojančių elgesio taisyklių. Be to, kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, 2017 m. balandžio 25 d. nuteistasis buvo tikrinamas darbo vietoje ir nustačius pažeidimus – nuteistasis pakeitė maršrutą dvi dienas nepranešęs darbuotojams, buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kurio rezultate buvo apsiribota pokalbiu. Ir nors drausminė nuobauda už šį tvarkos pažeidimą nuteistajam skirta nebuvo, tačiau padarytas pažeidimas tik patvirtina faktą, kad A. M. yra linkęs pažeidinėti jo atžvilgiu taikomus elgesio ribojimus. Aptartų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad šiuo metu nuteistasis yra pasiruošęs pilnavertei reintegracijai į visuomenę, kurioje vyrauja bendros moralės normos ir bendras visuomenės narių pasitikėjimas vieni kitais, tikintis, kad jų teisės ir laisvės nebus pažeidinėjamos. Aukštesnės instancijos teismas pažymi ir tai, kad kiekvienas nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę privalo elgtis teigiamai, paisyti vidaus tvarkos ir elgsenos taisyklių, o siekdamas lygtinio paleidimo instituto taikymo savo elgesiu įrodyti, kad teismas nuteistajam gali suteikti pasitikėjimą ir tokiu būdu pakeisti kalinimo sąlygas, tačiau aptariamu atveju A. M. elgesys nėra išimtinai teigiamas, o jo darbinė motyvacija ir šeimos gerovės gerinimas vis dar nėra nepakankamos jo lygtinio paleidimo taikymui.Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. M. (D.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, remiantis kuria, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas sudaro 12 balų, iš kurių 10 balų yra dinaminiai, o juos nuteistasis ne tik kad gali, bet ir privalo koreguoti, tam, kad jo nusikalstamo elgesio korekcija būtų įtikinanti ir leistų jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Juo labiau, įvertinus tai, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas kito nuosekliai mažėdamas, tačiau dabartinė balų suma nesikeičia nuo 2017 m. sausio 30 d., o tai atskleidžia nuteistojo nepakankamą motyvaciją elgesio korekcijos kontekste. Tai, kad skunde nuteistasis teigia, jog nežinojo, kad 10 iš 12 nustatytų balų yra dinaminiai yra laikytina tik deklaratyviu nuteistojo situacijos pateikimu, siekiant pateisinti savo pastangų stygių mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei duomenų apie nusikalstamo elgesio korekciją visumą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šios aplinkybės vis dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje A. M. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad visos nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos aplinkybės buvo įvertintos perkeliant jį atlikti laisvės atėmimo bausmę į Alytaus Pusiaukelės namus ir suteikiant jam tiek judėjimo, tiek elgesio laisvę, kiek tai įmanoma esančios situacijos kontekste. Tai, kad nuteistasis pateikė duomenis, jog jo atžvilgiu nėra pateiktas vykdomasis dokumentas dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai, esminės reikšmės sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nesudaro, kadangi nuteistojo finansinės problemos nėra priskiriamos jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams, kurių minimalizavimas nuteistojo pastangomis ir yra pagrindinis rodiklis, vertinamas sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Visgi pažymėtina, kad finansinių įsipareigojimų nuteistasis turi, kadangi nuosprendžiu nukentėjusiajai iš jo buvo priteista 2260 litų turtinės ir 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.Tokiu būdu, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistojo noras ir siekis būti lygtinai paleistam, teismo neįpareigoja jo atžvilgiu priimti nuteistąjį tenkinantį sprendimą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, dėl ko, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.