- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2-682-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00530-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- L. M., E. M.
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
- 3.1.3.3Tinkama ir netinkama proceso šalis
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
sekretoriaujant S. J., dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Serona“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovės L. M. atstovei A. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Serona“ patikslintą ieškinį atsakovams L. M., E. M. dėl padarytos žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 18 d. teismui pateikė ieškinį, kurį 2018 m. lapkričio 6 d. patikslino, prašo: iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Serona“ buvusios vadovės ir akcininkės L. M. priteisti 46 774,98 Eur padarytos žalos atlyginimo; atmetus ankstesnį reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Serona“ vadovo E. M. 46 774,98 Eur padarytos žalos atlyginimo; iš atsakovų solidariai priteisti 180 551,85 Eur padarytos žalos atlyginimo; iš atsakovų priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. kovo 30 d., UAB „Serona“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“. Bankroto administratorė susipažinusi su turimais bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Serona“ duomenimis nustatė faktines aplinkybes, pažeidžiančias įmonės kreditorių interesus ir sudarančias teisinį pagrindą pareikšti šį ieškinį.
3. Ieškovė nurodė, kad BUAB „Serona“ turtas bankroto administratorei neperduotas.
Dėl civilinės atsakomybės už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Serona“ iškėlimo pažeidimą
4. Ieškovė nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą gali būti taikoma tik ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims – formalų įmonės vadovo statusą turinčiam asmeniui (de jure vadovui) ir (ar) jos savininkui (savininkams), tačiau negali būti taikoma faktiniam vadovui (de facto vadovui) ar pagal vadovo suteiktą įgaliojimą veikiančiam asmeniui, šios bylos atveju atsakovei L. M.. Nurodė ir tai, kad E. M. kaip įmonės vadovo įgaliojimai registrui nebuvo pateikti. E. M. kaip įmonės vadovo darbo sutartis nebuvo pateikta valstybiniam socialiniam draudimui. Teigti, kad E. M. dirbo kaip UAB „Serona“ direktorius, nėra pagrindo. 2011 m. kovo 31 d. UAB „Serona“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo L. M. atsisakė vadovo pareigų, o įmonės direktoriumi yra skiriamas E. M., ieškovė laiko įmonės vadovės L. M. pavedimu kitam atsakovui E. M. būti įmonės atstovu pagal pavedimą, nes paminėtas akcininko sprendimas nebuvo realizuotas ir vykdytas teisės aktų nustatytų tvarka. Šis akcininko sprendimas buvo pateiktas tik baudžiamojoje byloje. Šią ieškovės išvadą patvirtina ir UAB „Serona“ vadovo 2011 m. kovo 31 d. įsakymas dėl kasininko pareigų atlikimo. 2016 m. lapkričio 30 d. kratos, atliktos atsakovų sutuoktinių M. gyvenamojoje vietoje, metu buvo rasta UAB „Serona“ dokumentacija. Teigti, kad dokumentaciją tvarkė išimtinai tik atsakovas E. M., nėra pagrindo.
5. Ieškovė nurodė, kad prašys įvertinti ir paties atsakovo E. M. valią, išreikštą 2018 m. vasario 27 d. prašyme dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo, kuriame jis nurodė, kad jis nėra subjektas, trauktinas atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį, nes UAB „Serona“ vadovė nuo 2008 m. kovo 4 d. ir akcininkė yra L. M.. E. M. nurodė ir tai, kad apskaitą tvarkantis asmuo formaliai buvo E. M., tačiau jis nebuvo asmuo, atsakingas už buhalteriją.
6. Ieškovė nurodė, kad UAB „Serona“ bankroto byla buvo iškelta pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV) 2018 m. vasario ieškinį, kuriame nurodyta, jog įmonė neturi jokio turto, paskutinė registrui pateikta finansinė atskaitomybė buvo 2016 metų, nuo 2017 m. liepos 27 d. pateikti nurodymai nurašyti pinigines lėšas iš bankų sąskaitų nėra vykdomi, nes sąskaitose nėra piniginių lėšų. Pati įmonė paskutinį kartą įmokas sumokėjo 2016 m. lapkričio 15 d. Įsiskolinimai valstybės biudžetui fiksuojami nuo 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau antstolis vykdomąjį dokumentą dėl mokesčių išieškojimo perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nes vykdymo proceso metu skolos išieškoti nepavyko. VSDFV ieškinyje nurodė ir tai, kad bendrovės balansas galbūt neatitiko realios bendrovės finansinės padėties. 2016 m. bendrovė patyrė 8 365 Eur nuostolį. Iš esmės visas 24 144 Eur į UAB „Serona“ balansą įtrauktas turtas buvo trumpalaikis ir sudarė: 20 836 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 1 378 Eur atsargos, 187 Eur trumpalaikės investicijos, 1 488 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. UAB „Serona“ dar prieš susidarant kreditorių reikalavimams jau buvo nemoki, nes neturėjo turto, į kurį kreditoriai galėjo nukreipti savo reikalavimus. Aplinkybes dėl UAB „Serona“ nemokumo patvirtina ir antstolių į bankroto bylą persiųsti neįvykdyti vykdomieji dokumentai, nes vykdymo procese nebuvo rasta UAB „Serona“ turto.
Žemesnės instancijos teismas
7. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1033-253/2018 yra patvirtinti 46 774,98 Eur UAB „Serona“ kreditiniai reikalavimai. UAB „Serona“ įsiskolinimas: Valstybinei mokesčių inspekcijai atsirado už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 31 d.; valstybiniam socialiniam draudimui susidarė nuo 2017 m. liepos; kreditorei UAB „Glansa“ atsirado nuo 2016 m. lapkričio 29 d.; kreditoriui antstoliui atsirado vykdant VMI vykdomąjį dokumentą, taigi priežastiniu ryšiu šis įsiskolinimas yra susijęs su atsakovės vadovavimu UAB „Serona“.
Šalies argumentai
8. Ieškovė nurodė, kad byloje pateiktais įrodymais yra įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.
Dėl atsakovės vienintelės UAB „Serona“ akcininkės L. M. civilinės atsakomybės sąlygų
9. Ieškovė nurodė, kad atsakovė L. M. yra vienintelė UAB „Serona“ akcininkė. 2014–2016 m. UAB „Serona“ finansinės ataskaitos buvo akcininkės patvirtintos. Atsakovė akcininkė L. M. UAB „Serona“ tapimo nemokia metu turėjo 100 procentų bendrovės akcijų balsų, kas leido jai priimti visus be išimties sprendimus, skirtus UAB „Serona“ mokumui atkurti, dėl savalaikio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo siekiant užkirsti kelią įsipareigojimų kreditoriams didėjimo. Padarius ieškinyje įrodymais pagrįstą išvadą dėl UAB „Serona“ nemokumo atsiradimo momento, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovei akcininkei L. M. kilo pareiga inicijuoti UAB „Serona“ bankroto bylą ir šios pareigos nevykdymas yra neteisėtas. Ieškovė neturi duomenų, kad atsakovei akcininkei L. M. nebuvo žinoma UAB „Serona“ finansinė situacija tiek įsipareigojimų, tiek turimo turto prasme, nes iš ieškovės pateikiamų įrodymų galima spręsti L. M. žinojus realią turtinę padėtį. Pagal jai žinomus finansinės atskaitomybės duomenis turėjo būti aišku, jog UAB „Serona“ realaus turto neturi, UAB „Serona“ finansinė padėtis nėra gera.
Dėl kitais veiksmais padarytos žalos
10. Ieškovė nurodė, kad byloje pateikiama 2017 m. gegužės 30 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog UAB „Serona“ buhalterinėje apskaitoje 291 atveju apskaitos dokumentais nėra pagrįsta 180 551,85 Eur, gautų už parduotas prekes, ir šių ūkinių operacijų duomenys nebuvo registruoti apskaitos registruose. Prisidengdami UAB „Serona“ atsakingi asmenys įmonės apskaitoje neatvaizdavo ir įmonei neperdavė iš paminėtų pirkimo–pardavimo sandorių gautų 180 551,85 Eur, taip padarydami nurodyto dydžio žalą UAB „Serona“. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas. Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus tvarkoma apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Konstatavusi, kad į UAB „Serona“ apskaitą nebuvo įtraukti 180 551,85 Eur, gauti iš įmonės apskaitoje neatvaizduotų pirkimo–pardavimo sandorių, ir šios ūkinės operacijos nebuvo registruojamos apskaitos registruose, šią sumą ieškovė laiko žala, padaryta įmonei.
Atsiliepimas
11. Atsakovai atsiliepimu prašė atmesti patikslintą ieškinį ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Atsakovai nurodė, kad 2018 m. gegužės 17 d. dokumentų priėmimo–perdavimo akto pagrindu įmonės bankroto administratorei buvo pasirašytinai perduoti 47 segtuvai (6 567 lapai) įvairios dokumentacijos. 2018 m. lapkričio 2 d. ieškovei pasirašytinai perduotas visas UAB „Serona“ turtas ir nurodyta, kur yra laikomas likęs turtas, kurio atsakovai dėl objektyvių priežasčių negalėjo pristatyti, nes jis yra neatlygintinai saugomas fiziniam asmeniui priklausančiame aptvertame žemės sklype. Bankroto administratorė disponuoja visa UAB „Serona“ dokumentacija ir beveik visu turtu, todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, kad BUAB „Serona“ turtas bankroto administratorei neperduotas.
13. Atsakovai nurodė, kad 2017 metais UAB „Serona“ ieškovės nurodytu laikotarpiu sėkmingai gynė savo pažeistas teises Vilniaus miesto apylinkės bei Vilniaus apygardos teismuose civilinėse bylose Nr. e2-12428-905/2016, Nr. e2S-387-881/2017, Nr. e2A–775-614/2017, buvo prisiteisusi iš skolininkės UAB „Varkonda group“ ir UAB „Vilkonda group“ daugiau nei 59 098,96 Eur. Vykdant priverstinį išieškojimą buvo kreiptasi į Vilniaus apylinkės miesto teismą, kuris UAB „Serona“ išdavė vykdomąjį raštą. UAB „Serona“ skolininkei „Varkonda group“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto byloje patvirtinti UAB „Serona“ 59 098,96 Eur kreditiniai reikalavimai. Tuo metu buvo realu iš karto atgauti ne mažiau kaip pusę priteistos sumos, nes skolininkės vykdomos veiklos milijoninės apimtys leido manyti, jog tai realu. Gavus teismo priteistas sumas iš esmės būtų pasikeitusi UAB „Serona“ finansinė padėtis. Iš įmonės, turinčios finansinių sunkumų, ji būtų tapusi sėkmingai veikiančia bendrove. Būtina vadovautis ne tik ĮBĮ nurodytais formaliais kriterijais, bet ir atsižvelgti į tuo metu buvusią faktinę padėtį. Ilgas teismų maratonas, įmonių finansinė ūkinė padėtis, egzistuojanti verslo praktika labai apsunkina galimybę surasti tą atskaitos tašką, kai jau privalu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
14. Atsakovai nurodė, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog atsakovas E. M. neneigė savo kaltės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nesislapstė, geranoriškai bendradarbiavo su įvairiomis ikiteisminio tyrimo institucijomis, todėl nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja išimtinis piktybiškumas.
15. Atsakovai nurodė, kad ieškovei jau daugiau nei pusę metų yra perduota visa įmonės dokumentacija nuo 2008 metų, nustačius tyčinio bankroto požymius, buvo galima kreiptis į teismą ar ikiteisminio tyrimo institucijas su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo. To padaryta nebuvo. Vadinasi, bankroto administratorė, patikrinusi įmonės sudarytus sandorius, nerado kryptingos veiklos, kuria būtų siekiama sąmoningai žlugdyti įmonę, todėl teigti apie UAB „Serona“ padarytą žalą nėra pagrindo. Nurodė ir tai, kad BUAB „Serona“ bankroto byloje yra tik keletas kreditorių, todėl ieškovės deklaruojama hipotetinė padaryta žala nėra patvirtinta byloje esančiais duomenimis.
16. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditinis reikalavimas susidarė ne iš įprastos ūkinės veiklos, bet dėl nusikalstamų veikų.
Atsiliepimas
17. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės L. M. atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad kasacinės instancijos teismo praktika dėl vadovo civilinės atsakomybės yra įvairi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015), ja atsakovė ir remsis atsikirtinėdama į ieškinį. E. M. faktiškai vykdė UAB „Serona“ vadovo pareigas. Šią aplinkybę patvirtina baudžiamasis įsakymas, administracinė byla. Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodytu momentu, nuo kada atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Serona“. UAB „Serona“ darbuotojai, vadovai buvo aktyvūs, stengėsi pataisyti bendrovės finansinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Iš UAB „Serona“ išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad UAB „Serona“ direktorė nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 30 d. buvo L. M.. UAB „Serona“ akcininkė nuo 2008 m. kovo 18 d. yra L. M..
Dėl civilinės atsakomybės už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Serona“ iškėlimo pažeidimą
19. Ieškovės reikalavimas atsakovams atlyginti žalą ieškovės bankroto byloje kreditoriams grindžiamas ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu dėl įmonės vadovo (akcininkų) nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 1 d. nutarties Nr. e3K-3-265-611/2017 29 punkte konstatavo, kad ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą gali būti taikoma tik ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims – formalų įmonės vadovo statusą turinčiam asmeniui (de jure vadovui) ir (ar) jos savininkui (savininkams), tačiau negali būti taikoma faktiniam vadovui (de facto vadovui) ar pagal vadovo suteiktą įgaliojimą veikiančiam asmeniui. Esant anksčiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir kasacinio teismo praktikai, atsakovės L. M. teiginys, jog faktinis bendrovės vadovas yra E. M., yra teisiškai nereikšminga nagrinėjant klausimą dėl civilinės atsakomybės už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Sdrona“ iškėlimo pažeidimą, todėl teismas atskirai dėl šios aplinkybės nepasisako. L. M., kuri UAB „Serona“ išplėstiniame išraše su istorija nurodyta kaip UAB „Serona“ direktorė nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 30 d., yra tinkama atsakovė, jai gali būti taikoma civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą. E. M. nėra tinkamas atsakovas, jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą.
21. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta: kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Tam, kad būtų konstatuotas šių asmenų veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas jų neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, t. y. kada atsirado pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus. Įmonės nemokumo nustatymo momentas yra fakto klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
22. Ieškovė nurodė, kad UAB „Serona“ dar prieš susidarant kreditorių reikalavimams buvo nemoki, nes neturėjo turto, į kurį kreditoriai galėjo nukreipti savo reikalavimus. Atsakovai su šiais ieškovės argumentais nesutiko. Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintais kriterijais, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, konstatuoja, kad šie ieškovės argumentai nepagrįsti. Įmonė, kuri neturi pradelstų kreditinių reikalavimų, negali būti pripažinta nemokia.
23. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Serona“ pateikė VSDFV 2018 m. vasario 23 d. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1033-253/2018 (dabartinis Nr. eB2-443-253/2019) iškelta bankroto byla UAB „Serona“. Teismas nutartyje nurodė, kad iš 2016 m. gruodžio 31 d. balanso nustatyta, jog įmonė turėjo turto už 24 144 Eur (iš jų 20 836 Eur per vienerius metus gautinos sumos), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 66 696 Eur. Mokėtinos sumos susidėjo iš 8590 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir 58 106 Eur po vienerių metų mokėtinų sumų. Iš 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad 2016 m. bendrovė patyrė 8 365 Eur nuostolį. Duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi vėlesnę finansinę atskaitomybę Juridinių asmenų registrui, nėra. Iš viešoje erdvėje esančios informacijos nustatyta, kad UAB „Serona“ yra ilgalaikė VMI skolininkė. Formaliai, 2016 m. balanso duomenimis, atsakovė nelaikytina nemokia, tačiau įvertinus jos skolas „Sodrai“ (skola auga nuo 2013 m. balandžio 17 d.), viešus duomenis apie skolą VMI, atsakovei nepateikus duomenį apie savo mokumą, konstuota, jog atsakovė yra nemoki.
Žemesnės instancijos teismas
24. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1033-253/2018 (dabartinis Nr. eB2-443-253/2019) patvirtino BUAB „Serona“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, kurių bendra suma 46 774,98 Eur: antros eilės kreditoriai: VMI prie LR FM – 43 152,20 Eur; VSDFV Klaipėdos skyrius – 1 529,24 Eur; trečios eilės kreditoriai: antstolė Reda Vizgaudienė – 429,12 Eur; UAB „Glansa“ – 555 Eur; J. A. – 1 109,42 Eur.
30. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016 m. vasario 26 d. pateiktas UAB „Serona“ ieškinys atsakovėms UAB „Vakonda group“ ir UAB „Vilkonda group“ dėl skolos priteisimo už atliktus statybos rangos darbus pagal 2014 m. gruodžio 29 d. rangos sutartis, ieškinio suma – 39 411,16 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12428-905/2016 UAB „Serona“ priteista iš atsakovės UAB „Vakonda group“ 37 640,41 Eur skolos už atliktus darbus, 1 770,75 Eur delspinigių, 7,873 procento procesinės palūkanos nuo priteistos 39 411,16 Eur sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2016 m. vasario 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 034,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-775-614/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas. 2017 m. gegužės 25 d. išduotas vykdomasis raštas UAB „Serona“.
31. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama UAB „Vakonda group“ bankroto byla Nr. B2-422-781/2018. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Vakonda group“, nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi UAB „Serona“ įtraukta į trečios eilės kreditorių sąrašą su 42 445,56 Eur suma. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimu pripažinta bankrutavusios UAB „Vakonda group“ pabaiga.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismas, įvertinęs anksčiau sprendime nurodytas UAB „Serona“ kreditinių reikalavimo susidarymo aplinkybes, UAB „Serona“ skolos už atliktus statybos rangos darbus išieškojimo aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl 46 774,98 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas iš dalies.
33. Visų pirma, teismas pažymi, kad UAB „Serona“ direktorė L. M. neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Serona“ 2016 m. lapkričio 29 d., kai atsirado UAB „Serona“ bankroto byloje patvirtintas UAB „Glansa“ 555 Eur kreditinis reikalavimas (įsiskolinimas), nes šio 555 Eur pradelsto įsipareigojimo suma neviršijo pusės UAB „Serona“ gautinos (priteistos) 42 445,56 Eur sumos civilinėje byloje Nr. e2-12428-905/2016 (CPK 178, 185 straipsniai, ĮBĮ 8 straipsnis). Juolab, kad tik Vilniaus apygardos teismui 2018 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-422-781/2018 pripažinus bankrutavusios UAB „Vakonda group“ pabaigą, tapo akivaizdu, kad UAB „Vakonda group“ skola yra beviltiška.
34. Antra, teismas pažymi, kad UAB „Serona“ direktorė L. M. neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Serona“ nuo 2014 m. gruodžio 31 d., kai susidarė gyventojų pajamų mokesčių delspinigių 22,91 Eur nepriemoka, nes byloje nėra duomenų, kad ši pradelsto įsipareigojimo suma viršijo pusę atsakovės turto (yra nedidelė). Juolab, kad ir VMI tik 2017 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą išieškoti 42 149,65 Eur mokestinę nepriemoką iš UAB „Serona“ turto.
35. Trečia, E. M. 2017 m. birželio 21 d. patikslinus ir pateikus VMI PVM deklaracijas ir 2014 metų metinę pelno mokesčio deklaracijas, susidarė 42 708,29 Eur pelno mokesčio, pelno mokesčio delspinigių, pridėtinės vertės mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio delspinigių nepriemoka. Po minėtų deklaracijų patikslinimo, 2017 m. birželio 22 d., UAB „Serona“ direktorė L. M. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Serona“, nes UAB „Serona“ 42 727,56 Eur (555 + 22,91 + 42 149,65 Eur) pradelstų įsipareigojimų suma viršijo pusę UAB „Serona“ gautinos (priteistos) 42 445,56 Eur sumos civilinėje byloje Nr. e2-12428-905/2016 (CPK 178, 185 straipsniai, ĮBĮ 8 straipsnis).
36. Ketvirta, iki to momento, kai UAB „Serona“ tapo nemoki (2017 m. birželio 22 d.), susidariusios UAB „Serona“ pradelstų 42 727,56 Eur įsipareigojimų sumos, nėra pagrindo laikyti padaryta žala, nes nėra UAB „Serona“ direktorės L. M. neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio dėl atsiradusių minėtų pradelstų įsipareigojimų. L. M. iki šiųs įsipareigojimų susidarymo neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Serona“ (ĮBĮ 8 straipsnis).
37. Penkta, po to, kai UAB „Serona“ tapo nemoki susidarė šie pradelsti įsipareigojimai: VMI gyventojų pajamų mokesčio 421 Eur nepriemoka nuo 2017 m. liepos 17 d.; 1 529,24 Eur įsiskolinimas VSDFV nuo 2017 m. liepos; antstolės Redos Vizgaudienės 429,12 Eur vykdymo išlaidos, vykdant VMI 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą išieškoti 42 149,65 Eur mokestinę nepriemoką iš UAB „Serona“ turto nuo 2017 m. spalio 17 d.; J. A. 177 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (1 077 – 900, nes avansas UAB „Serona“ buvo perduotas 2017 m. kovo 21 d., t. y. iki to momento, kai UAB „Serona“ tapo nemoki); iš viso: 2 556,36 Eur. Ši UAB „Serona“ pradelstų įsipareigojimų suma atsirado, dėl to, kad UAB „Serona“ direktorė L. M. laiku nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Serona“ teismui. Tarp šios įsipareigojimų sumos ir L. M. neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Šiuo atveju nustatytos UAB „Serona“ direktorės L. M. civilinės atsakomybės sąlygos už nesavalaikį bankroto bylos inicijavimą (ĮBĮ 8 straipsnis). Todėl iš atsakovės L. M. ieškovei priteistina 2 556,36 Eur žalos atlyginimo (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).
38. Teismas, vadovaudamasis anksčiau sprendime padarytomis išvadomis, kad UAB „Serona“ tapo nemoki 2017 m. birželio 22 d., po 2016 m. sausio 1 d., kai įmonės akcininkas nebeturi pareigos pateikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatuoja, kad byloje nenustatytos UAB „Serona“ akcininkės L. M. civilinės atsakomybės (neteisėtų veiksmų) sąlygos už nesavalaikį bankroto bylos inicijavimą (ĮBĮ 8 straipsnis).
39. Dėl kitų šalių argumentų, susijusių su civiline atsakomybe už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Serona“ iškėlimo pažeidimą, teismas atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamoje byloje.
40. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta teismas konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas dėl 46 774,98 Eur padarytos žalos atlyginimo tenkinas iš dalies. Iš atsakovės L. M. ieškovei priteistina 2 556,36 Eur žalos atlyginimo. Kita šio reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl kitais veiksmais padarytos žalos atlyginimo
41. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos atvaizdavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
42. 2017 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje yra konstatuota, kad UAB „Serona“ buhalterinėje apskaitoje 291 atveju apskaitos dokumentais nėra pagrįsta 180 551,85 Eur, gautų už parduotas prekes, ir šios ūkinės operacijos duomenys nebuvo registruoti apskaitos registruose. Konstatuota ir tai, kad pagal UAB „Serona“ direktoriaus E. M. organizuotos ir tvarkytos buhalterinės apskaitos duomenis dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 156 straipsnio 3 dalies bei 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Serona“ laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. veikos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
43. Ieškovė nurodė, kad prisidengdami UAB „Serona“ atsakingi asmenys įmonės apskaitoje neatvaizdavo ir įmonei neperdavė iš paminėtų pirkimo–pardavimo sandorių gautų 180 551,85 Eur, taip padarydami nurodyto dydžio žalą įmonei. Ieškovė nurodė, kad bankroto administratorė tarp įmonės perduotų dokumentų nerado dokumentų, patvirtinančių, jog į apskaitą neįtraukta 180 551,85 Eur suma ar jos dalis būtų panaudota bendrovės veikloje. Nurodė ir tai, kad ši ieškinio dalis yra pagrįsta argumentais dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Atsakovai veikdami kaip bendrininkai apskaitoje neužfiksavo prekių ir paslaugų suteikimo, pinigus pasisavino iš ieškovės. Atsakovai su šiais ieškovės argumentais nesutiko.
44. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus (žodinius ir rašytinius), konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog neapskaityta 180 551,85 Eur suma buvo panaudota UAB „Serona“ veikloje. Atsakovai duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, teismui nepateikė, t. y. neįrodė, kad nepaskaityta 180 551,85 Eur suma buvo panaudota UAB „Serona“ veikloje. Pažymėtina, kad teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi siūlė E. M. pateikti turimus įrodymus ir paaiškinimus, kiek nepaskaitytų UAB „Serona“ pinigų buvo panaudota UAB „Serona“ veikloje. Dėl E. M. nusikalstamų veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „Serona“ veikos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl labiau tikėtina, kad rašytinių duomenų, leidžiančių teigti, jog neapskaityta 180 551,85 Eur suma buvo panaudota UAB „Serona“ veikloje, iš viso nėra. Vien E. M. 2017 m. birželio 19 d. įtariamojo apklausos protokole, bylos nagrinėjimo metu nurodyta aplinkybė, kad gautas pajamas naudojo bendrovės veikloje, nėra pakankama daryti šią išvadą (CPK 178, 185 straipsniai).
45. Atsakovė L. M. nurodė, kad faktinis UAB „Serona“ vadovas buvo E. M., todėl jai negali kilti civilinė atsakomybė dėl padarytos žalos atlyginimo. Šį argumentą L. M. grindė baudžiamuoju įsakymu, nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje.
46. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-677-526/2017 E. M. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Teismas pripažino, kad įrodyta, kad kaltinamasis E. M., būdamas UAB „Serona“ direktoriumi bei atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, siekdamas, kad jo vadovaujamos bendrovės „Serona“ apskaitos informacija nebūtų išsami, objektyvi išorės informacijos vartotojams, ir taip siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, organizavo apgaulingą UAB „Serona“ buhalterinę apskaitą, neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė įvykusių ūkinių finansinių operacijų dėl UAB „Serona“ įsigytų ir parduotų prekių (langai) bei už tai gautų pajamų. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Serona“ veikos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokia E. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį. Be to, E. M., siekdamas išvengti 31 334 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 2 417 Eur pelno mokesčio, iš viso 33 751 Eur sumos, sumokėjimo į valstybės biudžetą, tyčia įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „Serona“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė ją valstybės įgaliotai institucijai. Tokia E. M. padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.
47. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarimu L. M. iškelta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, byla Nr. A6-93-903/2018 nutraukta, nes administracinis kaltinimas L. M. teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Teismas nutarime nurodė, kad VMI prie FM pareiškime nurodytu laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. faktinis UAB „Serona“ vadovas buvo E. M.. E. M. parodė, jog būtent jis nuo 2011 metų iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Serona“ direktorius, o L. M. tuo metu buvo tik UAB „Serona“ akcininkė, su kuria jis derindavo kai kuriuos klausimus. E. M. parodymus patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. baudžiamojo įsakymo turinys, iš kurio matyti, kad E. M. yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo 2011 m. balandžio 21 d. būdamas UAB „Serona“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Serona“ buhalterinę apskaitą ir, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „Serona“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė ją valstybės įgaliotai institucijai, taip pat E. M. duoti parodymai baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas minėtas baudžiamasis įsakymas, toje pačioje baudžiamojoje byloje esantis 2011 m. kovo 31 d. vienintelio akcininko sprendimas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad L. M. nuo 2011 m. kovo 31 d. atsisako direktoriaus pareigų, o į jas paskiriamas E. M., „Sodros“ pažyma, iš kurios matyti, kad L. M. UAB „Serona“ dirbo nuo 2008 m. gruodžio 23 d. iki 2011 m. vasario 21 d. Apklaustas E. M. taip pat patvirtino, kad visus elektroninio prisijungimo prie VMI prie FM duomenų bazės duomenis iš Registro centro pasiėmė ir naudojo jis, mokesčių deklaracija ir finansinės atskaitomybes teikė per elektroninio deklaravimo sistemą L. M. vardu.
48. 2017 m. balandžio 10 d. liudytojo A. J. M. (A. J. M.) apklausos protokole nurodyta, kad prekes iš Lenkijos užsakydavo ir priimdavo bei už jas atsiskaitydavo grynaisiais E. M..
49. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo einamų formalių pareigų įmonėje ir nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017 39 punktas).
50. Teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas baudžiamojoje ir administracinio nusižengimo byloje, kad E. M. prekes iš Lenkijos užsakydavo ir priimdavo bei už jas atsiskaitydavo grynaisiais, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Serona“ buhalterinę apskaitą ir, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „Serona“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, konstatuoja, kad šios aplinkybės yra pakankamos pripažinti E. M. de facto vadovo statusą. Todėl E. M. de facto vadovui (o ne de jure vadovei L. M.) kyla civilinė atsakomybė dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
51. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad Juridinių asmenų registre kaip UAB „Serona“ direktorė nurodoma L. M., mokesčių deklaracijos, finansinės atskaitomybės dokumentai, skundai, pateikiami L. M. vardu, E. M. gynybinė pozicija, išdėstyta prašyme dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo ir kita, nėra pakankami daryti priešingą išvadą. Juolab kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad L. M. veikė kaip E. M. bendrininkė, todėl šie ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).
52. Kasacinės instancijos teismas 2018 m. gruodžio 31 d. nutartyje Nr. e3K-3-548-969/2018 išaiškino, kad teisės aktuose nenustatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimčių sprendžiant dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo civilinės atsakomybės bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, nepaisant to, ar vadovo civilinės atsakomybės klausimas sprendžiamas iki ar po bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Tokių išimčių buvimo nepatvirtinta ir teismų praktika. Bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytą žalą nėra apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumomis. Todėl pagal bendrą taisyklę bankrutuojančios įmonės administratorius, kuriam įstatymo nurodyta ginti ne tik kreditorių, be ir pačios bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, gali pareikšti reikalavimą bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, didesnį už teismo patvirtintą bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumą. Tuo atveju, jei teismui tokį reikalavimą patenkinus iš išieškotų lėšų atsiskaitoma su visais bendrovės kreditoriais, bankroto administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus ir bankroto byla nutraukiama ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
53. Dėl kitų šalių argumentų, susijusių su žalos, padarytos kitais veiksmais, atlyginimu, teismas atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamoje byloje.
54. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas dėl 180 551,85 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas iš dalies. Iš atsakovo E. M. (UAB „Serona“ de facto vadovo) ieškovei priteistinas 180 551,85 Eur žalos atlyginimas. Kita šio reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
55. Ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra išvestinis. Iš atsakovės L. M. ir atsakovo E. M. ieškovei atitinkamai priteisus 2 556,36 Eur ir 180 551,85 Eur sumas, priteistinos ir penkių procentų metinės palūkanos nuo priteistų sumų nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad valstybė patyrė 169 Eur teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą L. M.. Ieškovės reikalavimus atsakovei L. M. patenkinus iš dalies, t. y 1,12 proc. (2 556,36 Eur (priteista suma) x 100 : 227 326,83 (prašoma priteisti suma)), todėl iš ieškovės administravimui skirtų lėšų valstybei priteistinas 167,11 Eur (169 Eur x 98,88 proc.) turėtų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 3 straipsnio 3 dalis).
57. Duomenų apie kitų šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
58. Iš atsakovės L. M. valstybei žyminis mokestis nuo priteistos 2 556,36 Eur sumos nepriteistinas, nes atsakovei nagrinėjamoje byloje suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidš dydis yra 100 procentų (CPK 96 straipsnis)
59. Iš atsakovo E. M. valstybei priteistinas 2 329 Eur žyminis mokestis ( 2300 Eur +806 (180 551,85 Eur - 100 000 Eur) x 1 proc.) = 3 106 Eur x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
60. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi areštuotas atsakovams L. M. ir E. M. nuosavybes teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos bei turtinės teisės, priklausančios atsakovams ir esančios pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų, t. y. 227 326,83 Eur, uždraudžiant ši turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
61. Ieškinio reikalavimus atsakovei L. M. patenkinus iš dalies, sprendimui įsiteisėjus, jai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintinas nuo 227 326,83 Eur iki 2556,36 Eur (CPK 150 straipsnis).
62. Ieškinio reikalavimus atsakovui E. M. patenkinus iš dalies, sprendimui įsiteisėjus, jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintinas nuo 227 326,83 Eur iki 180 551,85 Eur (CPK 150 straipsnis).
Dėl E. M. pateikto rašto
63. Po bylos išnagrinėjimo iš esmės 2019 m. sausio 14 d. teisme gautas atsakovo E. M. 2019 m. sausio 3 d. raštas dėl bendrovės pinigų panaudojimo ir negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo E. M. raštą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį pateikusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268–270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš atsakovės L. M. ieškovei BUAB „Serona“ priteisti 2 556,36 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 2 556,36 Eur sumą, nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovo E. M. ieškovei BUAB „Serona“ priteisti 180 551,85 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 180 551,85 Eur sumą nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Iš ieškovės BUAB „Serona“ administravimui skirtų lėšų valstybei priteisti 167,11 Eur turėtų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (nurodytos pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų) nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Iš atsakovo E. M. valstybei priteisti 2 329 Eur žyminį mokestį.
Sprendimui įsiteisėjus, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti nuo 227 326,83 Eur iki 2 556,36 Eur.
Sprendimui įsiteisėjus, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti nuo 227 326,83 Eur iki 180 551,85 Eur.
Atsakovo E. M. 2019 m. sausio 3 d. raštą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.