- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- e2-162-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00530-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- E. M., L. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. M. ir L. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1505-777/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Serona“ ieškinį atsakovams L. M. ir E. M. dėl padarytos žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
2. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Serona“ pateikė patikslintą ieškinį, prašydama: priteisti iš atsakovės L. M. 46 774,98 Eur padarytos žalos atlyginimą, o atmetus pirmiau nurodytą reikalavimą – priteisti iš atsakovo E. M. 46 774,98 Eur padarytos žalos atlyginimą; priteisti solidariai iš atsakovų 180 551,85 Eur padarytos žalos atlyginimą; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašė nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį 227 326,83 Eur vertės kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, nesant ar nepakankant šio turto, areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir (ar) kitose kredito įstaigose, ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus naudoti atsiskaitymams su ieškove pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
4. Ieškovės teigimu, abu atsakovai elgiasi nesąžiningai bendrovės bei jos kreditorių atžvilgiu ir ieškovė neturi pagrindo manyti, kad toks jų elgesys pasikeis. Atsakovų nesąžiningumą ieškovė įrodinėja tuo, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikęs kreditorius 2017 m. spalio 4 d. ir 2017 m. lapkričio 16 d. reikalavimais kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti bendrovės veiklą, turtą, kreditorių reikalavimus liudijančius duomenis, tačiau abu reikalavimai buvo ignoruojami, duomenys nepateikti. Ieškovė akcentavo ir tai, kad nuo bankroto bylos iškėlimo (2018 m. kovo 19 d.) praėjus 6 mėnesiams, bankroto administratoriui nėra perduotas bendrovės turtas. Ieškovės nuomone, atsakovai laikytini nesąžiningais ir dėl to, kad dar 2014 m. pradėjo formuotis įsipareigojimai valstybės biudžetui, bet jie nėra grąžinami daugiau kaip trejus metus. Atsakovai nesiėmė jokių veiksmų, kad įsipareigojimai būtų vykdomi arba kreditoriams būtų padaryta kiek įmanoma mažesnė žala. Galiausiai, ieškovės įsitikinimu, atsakovų, kaip sutuoktinių veikusių prisidengiant UAB „Serona“ ir iš to siekiant gauti asmeninės turtinės naudos, nesąžiningumą parodo ir įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas. Ieškinyje nurodyti atsakovų veiksmai (neveikimas) ieškovės (bendrovės kreditorių) atžvilgiu, ieškovės nuomone, turi būti vertinami kaip nesąžiningi, leidžiantys daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovai gali siekti išvengti jiems nepalankaus teismo sprendimo realaus įvykdymo, juolab jog pagal byloje esančius duomenis ieškinio suma atsakovams didelė. Ieškovė pažymėjo, kad E. M. viso ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi, dėl susiformavusios UAB „Serona“ mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui padarytą žalą yra pasiryžęs padengti dalimis. Tačiau ieškovė neturi duomenų, kad E. M. žalą būtų padengęs nors iš dalies. E. M. vengė priimti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, todėl teismas kreipėsi į policiją dėl nuosprendžio įteikimo, kuris atsakovui buvo įteiktas per kitą atsakovę – sutuoktinę L. M.. Tokio E. M. elgesio negalima laikyti sąžiningu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – areštavo atsakovams L. M. ir E. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų, t. y. 227 326,83 Eur, uždrausdamas šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę bei pažymėdamas, kad bendra areštuota L. M. ir E. M. turto suma neturi viršyti bendros 227 326,83 Eur solidaraus reikalavimo sumos.
6. Teismas konstatavo, kad patikslinto ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas tinkamai, pateikti jį turintys pagrįsti įrodymai, todėl ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
7. Teismas nurodė, kad įvertinęs ieškovės išdėstytus argumentus dėl atsakovų nesąžiningumo bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu, priėjo išvadą, jog jie yra pakankami teigti, kad atsakovai buvo nesąžiningi ir nėra pagrindo manyti, jog toks atsakovų elgesys pasikeis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Be to, teismo vertinimu, pagrįsti ir ieškovės argumentai, kad pareikšti 227 326,83 Eur reikalavimai atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikyti dideliais. Taigi, teismo įsitikinimu, yra pagrindas teigti, kad egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovai E. M. ir L. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismas, pasisakydamas, kad 227 326,83 Eur reikalavimai atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikytini dideliais, nepagrįstai tinkamai neapskaitytą 180 551,85 Eur sumą pridėjo prie valstybei apskaičiuotos, bet nesumokėtos 46 774,98 Eur mokesčių sumos. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta ir apskaitos dokumentais nepagrįsta 180 551,85 Eur suma nėra vertintina kaip žalos padarymą įrodanti aplinkybė. Šią pinigų sumą bendrovė gavo iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų už jiems pateiktas prekes, ji nebuvo gauta nusikalstamu būdu. Taigi, tai tik netinkamas ūkinių operacijų fiksavimo įrodymas, nes priešingu atveju jau seniai prekių negavę asmenys būtų kreipęsi į teismą dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, į teismą kreipėsi tik institucija, atstovaujanti valstybės interesus, dėl nesumokėtos 46 774,98 Eur mokesčių sumos. Todėl net ir atsiradus byloje dar vienam atsakovui, pareikštas ieškinyje reikalavimas negalėjo padidėti ir naujų teisinių bei faktinių pagrindų, verčiančių manyti, kad atsirado naujos aplinkybės, leidžiančios konstatuoti, jog ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, nėra.
9.2. Nesutiktina su ieškovės įvykių aplinkybių traktavimu, nes ieškovei gerai žinoma, kad patikslintame ieškinyje nurodytu laikotarpiu beveik visi bendrovės apskaitos dokumentai buvo ikiteisminio tyrimo institucijų, o vėliau teismo bei prokuratūros, žinioje, todėl niekaip nebuvo galima tinkamai įvykdyti kreditoriaus 2017 m. spalio 4 d. ir 2017 m. lapkričio 16 d. surašytų reikalavimų. Todėl ieškovės kaltinimas apie menamą atsakovų nesąžiningumą yra nekorektiškas. Taip pat, priešingai nei teigia ieškovė, elektroninėje teismų sistemoje yra pakankamai dokumentų, įrodančių, kad atsakovai buvo aktyvūs, siekdami iš bendrovės skolininkų išsireikalauti jiems priklausančias pinigines lėšas. Tai patvirtina ir panašios sumos, kaip nesumokėta valstybei mokesčių suma, atsakovams išduotas teismo vykdomasis raštas, kuris vėliau kito bankroto administratoriaus buvo visa apimtimi patvirtintas.
9.3. Iš pačios ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad E. M. buvo kreipęsis į kreditorių, prašydamas mokestinę nepriemoką bei paskirtą baudą leisti išmokėti dalimis, o kreditoriui atsisakius – šis sprendimas buvo apskustas ir byla buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme (bylos Nr. I-1956-484/2018; teisminio proceso Nr. 3-61-3-00588-2018-5). Duomenų apie šios bylos išnagrinėjimą atsakovai neturi, todėl skolos nepadengimas negali būti siejamas su hipotetiniu nesąžiningumu. Be to, nesutiktina su argumentu, kad atsakovas vengė priimti baudžiamąjį nuosprendį. Ieškovui žinoma, kokia didelė bauda teismo baudžiamuoju įsakymu, o ne teismo nuosprendžiu, buvo paskirta. Dabartinė ekonominė šalies padėtis neleidžia tikėtis greitai uždirbti ir sumokėti teismo paskirtą baudą, todėl atsakovas E. M., nelaukdamas, kol teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas priverstinai vykdyti, savo iniciatyva išvyko uždarbiauti į Europos Sąjungą, todėl laiškininkai susidūrė su sunkumu, bandydami tinkamai įteikti minėtą teismo dokumentą. Tačiau net nebuvo bandyta susisiekti su kita atsakove, t. y. L. M., siekiant pašalinti susidariusią kliūtį. L. M. yra E. M. sutuoktinė, gyvenanti ir dirbanti Lietuvoje ir puikiai informuota apie realią savo vyro buvimo vietą, juolab ji turi galiojantį notarine tvarka išduotą įgaliojimą vyro vardu priimti bet kokį teismo procesinį dokumentą, o tai daro ieškinyje minimo dokumento įteikimo sunkumus daugiau menamo nei realaus pobūdžio.
10. Ieškovė BUAB „Serona“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad įvertinus kartu su patikslintu ieškiniu pateiktus įrodymus ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinį. BUAB „Serona“ kreditoriams padarytos žalos aplinkybės bus vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
10.2. Ieškovė byloje pateikė ir atsakovų turtinės padėties duomenis, kurių apeliantai atskiruoju skundu nepaneigė, kad ieškinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, didelė. Apeliantai skunde pripažįsta faktinę aplinkybę, kad įsiteisėjusiu teismo 2017 m. liepos 04 d. baudžiamuoju įsakymu priteistos 6 025,60 Eur baudos sumokėjimas apeliantui E. M. yra problematiškas, taip patvirtindami, jog jų turtinė padėtis nėra gera.
10.3. Apeliantų teiginys, kad jiems nėra žinoma, kaip baigėsi administracinės bylos nagrinėjimas, kuriame buvo ginčijamas Valstybinės mokesčių inspekcijos atsisakymas išdėstyti nesumokėtus mokesčius, šiuo metu, kai jau yra iškelta UAB „Serona“ bankroto byla ir yra patvirtintas VMI reikalavimas bankroto byloje, turi būti vertinamas itin kritiškai. Buvusiai UAB „Serona“ vadovei L. M. šios aplinkybės turi būti žinomos.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės reikalavimams užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
14. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad 227 326,83 Eur reikalavimai atsakovams yra dideli, nepagrįstai tinkamai bendrovės dokumentuose neapskaitytą 180 551,85 Eur sumą pridėjo prie valstybei nesumokėtos mokesčių sumos, nors tai, apeliantų įsitikinimu, tik netinkamas ūkinių operacijų fiksavimo, o ne padarytos turtinės žalos, įrodymas.
15. Nesutikdamas su šiais atsakovų argumentais, apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia jų dėmesį, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą vertinamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumas, t. y. patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškovo argumentų ir įrodymų analize, t. y. jau šioje bylos stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, ir (ar) ieškinio teisinių ir faktinių argumentų (o taip pat ir pateiktų atsikirtimų į juos) visapusišku išnagrinėjimu.
16. Savo ruožtu atsakovų argumentas, kad 180 551,85 Eur suma nepagrįstai įtraukta į reikalavimus atsakovams, sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir negali būti išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Kita vertus, pažymėtina, kad, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. išsprendė tarp šalių kilusį ginčą ir priėmė sprendimą, kuriuo ieškovei BUAB „Serona“ priteisė ne tik 2 556,36 Eur žalos atlyginimą iš atsakovės L. M., bet ir 180 551,85 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo E. M., konstatuodamas, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad neapskaityta 180 551,85 Eur suma buvo panaudota UAB „Serona“ veikloje. Esant jau priimtam, nors ir neįsiteisėjusiam, pirmosios instancijos teismui sprendimui, nėra jokio pagrindo šiuo metu manyti, kad ieškinio dalis dėl 180 551,85 Eur priteisimo prima facie nepagrįsta ir, jog pirmosios instancijos teismas šią sumą nepagrįstai pridėjo prie kitos ieškovės reikalaujamos sumos, vertindamas pareikštų reikalavimų dydį atsakovams.
17. Atsakovai taip pat nesutinka su teismo išvada dėl tikėtino jų nesąžiningumo buvimo, kaip antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliantų teigimu, ieškovė neteisingai interpretuoja faktinę situaciją ir nepagrįstai jos ieškinyje nurodytas aplinkybes apie bendrovės dokumentų kreditorei nepateikimą, valstybės biudžetui padarytos žalos neatlyginimą net iš dalies ir baudžiamojo įsakymo įteikimo sunkumus, traktuoja, kaip pagrindžiančias atsakovų nesąžiningumą.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį, kad atsakovo E. M. nesąžiningumas buvo grindžiamas ne tik atsakovų ginčijamomis aplinkybėmis (t. y. kad nėra net iš dalies atlyginta valstybės biudžetui padaryta žala, buvo sunkumai (trikdžiai) įteikiant teismo procesinį dokumentą atsakovui), bet ir paties Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-677-526/2017 priėmimo faktu, nes šiuo baudžiamuoju įsakymu konstatuota, kad kaltinamasis E. M., būdamas UAB „Serona“ direktoriumi bei atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, siekdamas, jog jo vadovaujamos bendrovės „Serona“ apskaitos informacija nebūtų išsami, objektyvi išorės informacijos vartotojams, ir taip siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, organizavo apgaulingą UAB „Serona“ buhalterinę apskaitą, neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė įvykusių ūkinių finansinių operacijų dėl UAB „Serona“ įsigytų ir parduotų prekių (langai) bei už tai gautų pajamų. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Serona“ veikos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, E. M., siekdamas išvengti 31 334 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 2 417 Eur pelno mokesčio, iš viso 33 751 Eur sumos, sumokėjimo į valstybės biudžetą, tyčia įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „Serona“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė ją valstybės įgaliotai institucijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytų aplinkybių, konstatuotų baudžiamuoju įsakymu, kurių atsakovai neginčija, visiškai pakanka atsakovo E. M. tikėtinam nesąžiningumui (galimam vengimui vykdyti jam nepalankų sprendimą) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme šioje byloje konstatuoti, todėl šiuo atveju atsakovo argumentai dėl to, jog jis iš tikrųjų nevengė priimti baudžiamojo įsakymo, bet buvo išvykęs į kitą valstybę, o taip pat jog kreipėsi į kreditorių dėl mokestinės nepriemokos bei baudos mokėjimo dalimis, iš esmės nepaneigia teismo nutarties dalies, priimtos šio atsakovo atžvilgiu, teisingumo.
19. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė pakankamų argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių kitos atsakovės – L. M. nesąžiningumą (galimą riziką, kad ji vengs vykdyti jai galbūt nepalankų sprendimą), nes baudžiamasis įsakymas priimtas tik dėl atsakovo E. M., o, kaip pagrįstai nurodė atsakovai, kreditorės prašymai atsakovei, kaip bendrovės de jure vadovei, pateikti bendrovės dokumentus buvo pateikti dokumentų buvimo ikiteisminį tyrimą vykdžiusiose institucijose metu, todėl jų nepateikimo faktas pats savaime, ieškovei nepateikus priešingų įrodymų, negali būti vertinamas kaip atsakovės galimo nesąžiningumo ir, tuo labiau, sąmoningo siekio išvengti jai galbūt šioje byloje nepalankaus sprendimo, įrodymas, juolab kad ir minėtu 2019 m. sausio 24 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti prašomą 180 551,85 Eur sumą solidariai iš abiejų sutuoktinių, konstatavęs, jog ginčo laikotarpiu faktiniu bendrovės vadovu vis dėlto buvo atsakovas, savo ruožtu iš atsakovės prašomą priteisti 46 774,98 Eur sumą sumažino iki 2 556,36 Eur, pripažinęs, kad UAB „Serona“ tapo nemoki tik 2017 m. birželio 22 d. ir iki šio momento atsakovė neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
20. Remdamasis pirmiau nurodytais argumentais bei atsižvelgdamas į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi pažeisti ekonomiškumo principo, reikalaujančio, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, tačiau ne daugiau nei reikia teismo sprendimo įvykdymui realiai užtikrinti, taip pat įvertindamas tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino tik iš dalies, priėjo išvadą, jog pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis keistina, panaikinant nutarties dalį, kuria taikytas atsakovės L. M. turto areštas, ir sumažinant atsakovo E. M. turto arešto mastą iki 2019 m. sausio 24 d. sprendimu iš jo priteistinos 180 551,85 Eur sumos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria areštuotas L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos bei turtinės teisės, o ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės L. M. atžvilgiu atmesti.
Sumažinti nutartimi E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 227 326,83 Eur iki 180 551,85 Eur.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.