- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- 2S-2663-340/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18918-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kreditorius
- akcinė bendrovė ,,Vilniaus šilumos tinklai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-24214-727/2021 pagal pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio veiksmų. Suinteresuoti asmenys byloje antstolis S. M., išieškotojas akcinė bendrovė ,,Vilniaus šilumos tinklai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolio S. M. veiksmų, kuriuo prašė: (i) sustabdyti šią bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 659 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; (ii) pagal CPK 284 straipsnio nuostatas išdėstyti susidariusios skolos padengimą per 12–18 mėnesių; (iii) nustatyti kitą protingą terminą įvykdyti 2021 m. birželio 16 d. raginimą Nr. (duomenys neskelbtini); (iv) sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos; (v) atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už jos skundo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tai apsunkina jos pažeistų teisių gynybą; (vi) panaikinti patvarkymus (raginimą) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų vykdymą; (vii) panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumą kaip nepagrįstą.
2. Paaiškino, kad 2021 m. birželio 20 d. gavo registruotą laišką iš antstolio S. M. su raginimu įvykdyti 2021 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2021 m. birželio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2021 m. birželio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir antstolio procesiniai dokumentai).
3. Pareiškėjos nuomone, antstolio reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes buvo priimti ignoruojant įsigaliojusias naujausias CPK straipsnių nuostatas ir teisingumo ministro padarytus pakeitimus. Antstolio procesiniai dokumentai ir raginimas įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos sumokėti iš viso 1 403,38 Eur į antstolio sąskaitą yra neproporcingas, nesąžiningas ir nelygiateisiškas, nes nustato pareiškėjai daugiau nei 2 kartus mažesnį terminą nei pagal CPK 510 ir 512 straipsnius nustatytas terminas jai pateikti skundą dėl antstolio procesinių dokumentų. Taip pat mano, kad toks reikalavimas prieštarauja ES teisei ir EK Direktyvoms, bei LR įstatymams, neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos nuostatų, direktyvų ir reglamento reikalavimų ir iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai pagal normos turinį, reguliavimo apimtį, formą ir pagal Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką. Nurodė, jog CPK 659 str. 1 d. nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, t. y. konstituciniam teisinės valstybės principui, nes antstolis nepagrįstai apribojo atsakovės teisę į jos teisių gynimą (laiką kreiptis į teismą), yra diskriminacinio pobūdžio.
4. Taip pat paaiškino, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, ji neturi kito darbo, gauna tik socialinę pašalpą, iš kurios išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus nėra galimas pagal CPK 739 straipsnio 6 punktą, todėl antstolis iš esmės pažeidė CPK 739 straipsnyje nustatytus išieškojimo apribojimus. Nurodė, jog sumokėjo visas skolas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus, todėl ieškovo kreipimasis po kelių mėnesių po 4 015,16 Eur sumos gavimo su nauju ieškiniu buvo nesąžiningas ir neracionalus, nes atsakovė per tokį trumpą laiką negalėjo sumokėti šios naujos skolos.
5. Nurodė, jog daugelyje pasaulio šalių priverstinis išieškojimas šiuo ypatingu ir sunkiu pandemijos metu yra iš viso sustabdytas ir atidėtas, todėl atsakovės atveju procesiniai dokumentai priimti iš esmės ignoruojant teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes. Be kita ko, nesutinka su antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimu vykdomojoje byloje, mano, kad jos yra akivaizdžiai ekonomiškai nepagrįstos, neteisėtos ir nebūtinos.
6. Antstolis 2021 m. birželio 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, jog jam pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. vykdomasis dokumentas Nr. e2-26371-294/2020 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos priverstine tvarka, todėl priėmė vykdomąjį dokumentą ir užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pradėjo vykdymo procesą.
7. Nurodė, kad išsiuntė pareiškėjai raginimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolos bei vykdymo išlaidų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą bei informavo, jog neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus raginime nurodytų sumų bus pradėtas priverstinio vykdymo procesas. Raginimas buvo įteiktas 2021 m. birželio 20 d.
8. Pažymėjo, jog pareiškėjos skundo reikalavimas, kad antstolis turėjo raginime įvykdyti sprendimą nustatyti kitą terminą yra teisiškai nepagrįstas. Paaiškino, kad vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje apskaičiuotos vadovaujantis CPK 611 straipsniu ir SVI nustatyta tvarka bei įkainiais, todėl jų apskaičiavimas yra teisėtas.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog pareiškėja su išieškotoju nėra atsiskaičiusi, todėl jos reikalavimas nutraukti vykdomąją bylą yra visiškai nepagrįstas. Pažymėjo jog pareiškėja nenori apmokėti skolos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pareiškėjos A. S. skundo dėl antstolio S. M. veiksmų netenkino.
11. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26371-294/2020 ieškovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ iš atsakovės A. S. priteista 1 260,88 Eur skolos su delspinigiais, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1234-794/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-26371-294/2020 dėl 1 260,88 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 30,58 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai. Taip pat nustatė, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė minėtą vykdomąjį raštą antstoliui S. M., kuris 2021 m. birželio 15 d. patvarkymu priėmė pirmiau nurodytą vykdomąjį raštą vykdyti, pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Teismas nurodė, jog pareiškėja nenurodė aplinkybių, kurios atitiktų CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, sudarančius pagrindą atsisakyti priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą (CPK 12, 178 straipsnis).
13. Taip pat nustatė, kad antstolis, 2021 m. birželio 15 d. priėmęs vykdomąjį raštą vykdyti, 2021 m. birželio 16 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo ragino pareiškėją per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti iš viso 1 403,38 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą. Raginime buvo nurodyta, kad 5 procentų dydžio palūkanos suskaičiuotos nuo 1 260,88 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d. bei kad neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir nesumokėjus raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Be kita ko nurodyta, kad pradėjus priverstinį vykdymo (išieškojimo) procesą, antstolio patvarkymu iš pareiškėjos papildomai bus išieškotos teismo sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos. Raginimas skolininkei A. S. buvo išsiųstas deklaruotos gyvenamosios vietos ir vykdomajame dokumente nurodytu adresu 2021 m. birželio 17 d. ir įteiktas skolininkės atstovui 2021 m. birželio 20 d., nuo kada ir skaičiuotinas pareiškėjai raginime nustatytas 10 dienų terminas.
14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog antstoliui pateiktame vykdomajame dokumente nebuvo nustatytas įvykdymo terminas, todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai vadovavosi CPK 659 straipsnio 1 dalimi, paskirdamas skolininkei 10 dienų terminą įvykdyti teismo sprendimą.
15. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjos argumentus, kad antstolis be teisėto pagrindo 2021 m. birželio 16 d. raginime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė 10 dienų terminą sprendimui įvykdyti bei kad toks terminas neatitinka protingumo kriterijaus, todėl pareiškėjos prašymą nustatyti kitą protingą terminą įvykdyti aptariamą dokumentą ar jį panaikinti atmetė.
16. Teismas vertino, jog skolininkės argumentai, kaip draudimas išieškoti iš socialinio draudimo išmokų yra nepagrįsti, nes teisine prasme galėtų būti reikšmingi ginčijant antstolio atliktus konkrečius nuskaitymus, tačiau tokių antstolio veiksmų teismas nenustatė.
17. Teismas atmetė skolininkės prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą (skolos sumokėjimą), išaiškindamas, jog toks prašymas turi būti pateikiamas teismui, priėmusiam vykdytiną sprendimą, bet ne skundžiant antstolio atliktus veiksmus.
18. Teismas nustatė, jog antstolis teisingai apskaičiavo administravimo išlaidas, kurios atitinka sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytus dydžius, bei vykdymo išlaidas, kurias pagrindžia vykdomojoje byloje esantys įrodymai, todėl skolininkės prašymą panaikinti antstolio 2021 m. birželio 16 d. priimto vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė kaip nepagrįstą.
19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos nurodyti deklaratyvaus pobūdžio ir subjektyvia nuomone pagrįsti samprotavimai dėl CPK 659 straipsnio 1 dalies neatitikimo Konstitucijos 30 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui nekelia abejonių dėl minėtame straipsnyje įtvirtinto termino sprendimo įvykdymui ir nesudaro pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl šio pareiškėjos prašymo netenkino. Taip pat atmetė skolininkės prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos, ir nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenumato tokio pagrindo vykdomajai bylai sustabdyti ar vykdymo veiksmams atidėti.
20. Teismas detaliai nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo jau numatytame posėdyje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
21. Pareiškėja A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-24214-727/2021 ir patenkinti visus skundo prašymų reikalavimus: (i) sustabdyti šią bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (LR CPK 659 straipsnio 1 dalies nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; (ii) pagal LR CPK 284 straipsnio nuostatas išdėstyti susidariusios skolos padengimą per 12–18 mėnesių; (iii) nustatyti kitą protingą terminą įvykdyti 2021 m. birželio 16 d. raginimą Nr. (duomenys neskelbtini); (iv) sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos; (v) atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už jos skundo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tai apsunkina jos pažeistų teisių gynybą; (vi) panaikinti patvarkymus (raginimą) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų vykdymą; (vii) panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumą kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindė tuo, kad:
21.1. Pirmosios instancijos teismo nutarties teiginiai, kad antstolis skolininkei A. S. deklaruotos gyvenamosios vietos ir vykdomajame dokumente nurodytu adresu 2021 m. birželio 17 d. išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, visiškai neatitinka tikrovės ir realybės.
21.2. LR CPK 284 straipsnyje nėra numatyta, kad prašymas išdėstyti susidariusios skolos sumokėjimą per 12 – 18 mėnesių turi būti pateikiamas teismui, priėmusiam vykdytiną sprendimą, bet ne skundžiant antstolio atliktus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
21.3. Pirmosios instancijos teismas prieštaraudamas pats sau nustatė, kad pareiškėja jau buvo teikusi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl dėl to nepasisakė, kas sudaro pagrindą teismo priimtą nutartį keisti ar naikinti, nes teismui nepagrįstai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos stadijoje, būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus jai įvykdymas pasunkėtų. Be kita ko, jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo būti priimtas ir patenkintas be žyminio mokesčio sumokėjimo, nes už tokį prašymą, paduodant skundą dėl antstolio veiksmų pagal LR CPK 510 straipsnį, žyminis mokestis nemokėtinas ir pareiškėja turėjo būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
21.4. Teismas nepagrįstai sprendė nesikreipti į Konstitucinį Teismą, nurodydamas, kad pareiškėja turi pati kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėja pateikė pakankamai argumentų, todėl tai turėjo padaryti teismas, nes antstolio procesiniai dokumentai prieštarauja LR ir ES teisei, LR CK ir LR CPK nuostatoms, pažeidžia LR Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintas jos teises (nepagrįstai apriboja jos laiką) kreiptis į teismą apginti jos pažeistas teises, nes nustato atsakovei daugiau nei 2 kartus mažesnį terminą skundui pateikti nei yra nustatyta pagal LR CPK 510 ir 512 straipsnių nuostatas (per 20 dienų ir ne vėliau kaip per 90 dienų), todėl turėjo būti panaikinti arba pakeisti.
21.5. Antstolis pažeidė LR CPK 739 straipsnyje nustatytus išieškojimo apribojimus, nes atsakovei paskirta socialinė pašalpa, iš kurios išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus nėra galimas.
Šalies argumentai
21.6. Ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto vykdymo buvo nesąžiningas ir nepagrįstas, nes atsakovė jau sumokėjo visas skolas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus.
21.7. Atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, nes pasibaigė 5 metų terminuota darbo sutartis, ji neturi kito darbo ir gauna tik socialinę pašalpą, nedarbingumo pašalpos mokėjimas po pusės metų pagal įstatymus buvo nutrauktas, jos turtinė ir finansinė padėtis dar pablogėjo dėl kitų ginčo bylų bei turto arešto, jai teikiama antrinė teisinė pagalba. Taip pat nurodė, jog Lietuvoje yra susiklosčiusi ekstremali situacija (pandemija), dėl kurios daugelyje pasaulio šalių priverstinis išieškojimas šiuo metu yra sustabdytas ir atidėtas.
21.8. Antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, išpūstos ir lupikiškos, nes jos neatitiko LR CPK 2018 metais priimtų pataisų, LR Teisingumo ministerijos 2018 metais atliktų pakeitimų antstolių įkainių reguliavimo tvarkoje.
Atsiliepimas
22. Antstolis S. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti skolininkės atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti galioti. Nurodė, kad:
22.1. Skolininkė remiasi hipotetinėmis prielaidomis, nukrypdama nuo jos atžvilgiu vykdomo priverstinio skolos išieškojimo bei vykdymo procese taikomų procesinių normų, nepateikia jokių patvirtinančių įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimus.
22.2. Vykdomosios bylos užvedimo dienai nebuvo jokių duomenų, nurodančių, kad minėtas vykdomasis dokumentas yra negaliojantis ar nuginčytas teismine tvarka, taip pat, nebuvo duomenų, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones bei stabdytų išieškojimo veiksmus pagal šį vykdomąjį dokumentą, ar būtų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus.
22.3. Antstolio kontorai buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-26371-294/2020, todėl remiantis LR CPK normomis skolininkei buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. Skundo reikalavimas, kad antstolis raginime įvykdyti sprendimą turėjo nustatyti kitą terminą yra teisiškai nepagrįstas.
22.4. Skolininkė dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo pateikia tik deklaratyvius paaiškinimus bei argumentus, remiasi senomis ir negaliojančiomis sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos nuostatomis.
22.5. Skolininkės atžvilgiu nuolat pradedamos civilinės bylos pagal komunalinių paslaugų teikėjų ieškinius dėl skolų priteisimo, ieškiniai tenkinami. Taip pat, skolininkė nuolat teikia skundus dėl antstolių veiksmų, kurie atmetami kaip nepagrįsti. Nepagrįstų skundų teikimas vykdymo procese rodo, kad skolininkė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir nevykdo teismo išduotų vykdomųjų dokumentų bei antstolio teisėtų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
24. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
25. Apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos A. S. skundas dėl antstolio S. M. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo.
26. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).
27. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314, 338 straipsniai). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
28. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus pranešimą dėl socialinės pašalpos skyrimo. Įvertinęs apeliantės pateikto įrodymo turinį ir pažymėdamas, kad pastarojo įrodymo pridėjimas prie bylos medžiagos neturės neigiamos įtakos proceso koncentruotumui ir ekonomiškumui, teismas prideda prie bylos apeliantės pateiktą pranešimą dėl socialinės pašalpos skyrimo.
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui.
29. Nustatyta, kad antstolis S. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išieškotojos UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-26371-294/2020 dėl 1 260,88 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 30,58 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės (apeliantės) A. S. ieškotojos UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai. Antstolis 2021 m. birželio 15 d. patvarkymu priėmė pirmiau nurodytą vykdomąjį raštą vykdyti. 2021 m. birželio 16 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo ragino skolininkę per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti išieškomą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Raginime taip pat buvo nurodyta, jog neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir nesumokėjus nurodytų vykdymo išlaidų, bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas, kurį pradėjus, papildomai bus išieškotos ir nustatytos vykdymo išlaidos, susijusios su vykdymo (išieškojimo) proceso atlikimu, taip pat atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą.
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
30. Pareiškėja (apeliantė) atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl CPK 659 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties Lietuvos respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su tokiu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams.
32. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantės keliami klausimai dėl CPK 659 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikiant atskirąjį skundą, pareiškėja nurodo deklaratyvaus pobūdžio ir subjektyvia nuomone pagrįstus samprotavimus dėl CPK 659 straipsnio 1 dalies neatitikimo Konstitucijos 30 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad dėl pareiškėjai susiklosčiusių asmeninių aplinkybių raginime nustatytas terminas, pareiškėjos nuomone, nėra pakankamas, savaime neteikia pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šios teisės normos atitikties Konstitucijai.
34. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl CPK 659 straipsnio 1 dalies prieštaravimo Konstitucijos 30 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Be to, pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-421/2018 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
35. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
36. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui; o tuo atveju, jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta (tokių aplinkybių neginčija ir pati apeliantė), kad pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismui teikė analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus spręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-23579-545/2021, kuria pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atsisakyta priimti, nes pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos 2021 m. birželio 25 d. skundas, laikantis ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarkos pagal CPK 510 straipsnį, buvo pateiktas antstoliui. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėja minėtą nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris jos atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimą spręsti iš naujo perdavė pirmosios instancijos teismui. 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio prašymo nesprendė nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų.
Dėl antstolio atlikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo.
38. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, išpūstos ir lupikiškos, nes jos neatitiko LR CPK 2018 metais priimtų pataisų, LR Teisingumo ministerijos 2018 metais atliktų pakeitimų antstolių įkainių reguliavimo tvarkoje. Be to, apeliantės vertinimu, antstolis nepagrįstai priskaičiavo išlaidas, mokėtinas tretiesiems asmenims.
39. Įvertinęs pastarąjį atskirojo skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nei savo skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde iš esmės neįrodinėjo, kaip konkrečiai antstolis, atlikdamas vykdymo išlaidų apskaičiavimą, netinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas – apeliantė savo argumentus iš esmės grindžia subjektyviu įsitikinimu dėl teisės aktuose (Sprendimų vykdymo instrukcijoje) nustatytų dydžių nepagrįstumo (apeliantės teigimu, nustatyti dydžiai yra per dideli).
40. Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Administravimo išlaidos reglamentuotos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose.
41. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pareiškėjos skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas itin detaliai ir išsamiai išanalizavo ir įvertino antstolio atlikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumente nurodytas sumas ir jų atitikimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcijos) punktams. Taigi nors apeliantė ir nesutinka su apskaičiuota antstolio atlygio suma, pažymėtina, kad, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.8 punktu, kai išieškoma suma yra nuo 1 150 Eur iki 1 500 Eur (nagrinėjamu atveju), administravimo išlaidos sudaro 40 Eur. Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 punktas nustato, kad vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Atsižvelgiant į tai, indeksuota administravimo išlaidų suma sudaro 45,68 Eur (40 Eur x 114,20 vartotojų kainų indeksas / 100). Pažymėtina ir tai, kad antstolių procesiniai dokumentai vykdymo procese yra generuojami Antstolių informacinėje sistemoje (AIS), kuri, priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti ir suvedus į sistemą atitinkamas reikšmes (išieškomas sumas), pati automatiškai apskaičiuoja antstolio atlygio sumą.
42. Kaip deklaratyvūs atmestini ir apeliantės argumentai dėl antstolio apskaičiuotų išlaidų tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 134 punktą, išlaidos tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, turto saugojimo, turto perkėlimo (perkraustymo) ir (ar) išvežimo, elektroninių varžytynių vykdymo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu.
43. Kaip matyti iš skundžiamo vykdymo išlaidų apskaičiavimo, antstolis patyrė išlaidų atlikdamas piniginius pervedimus, atlikdamas užklausas, naudodamasis korespondencija. Pagal CPK 605 straipsnio 1 dalį, antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka; vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 Eur pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta (2 dalis). CPK 605 straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta (3 dalis). Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis (4 dalis). Teismas pažymi, jog pareiškėja galėjo pateikti prašymą dėl procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog minėto prašymo skolininkė nepateikė, todėl teismas šiuos argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų.
44. Pareiškėja nesutinka su antstolio 2021 m. birželio 16 d. raginime įvykdyti sprendimą nurodytu 10 dienų terminu teismo sprendimui įvykdyti, nurodydama, kad antstolio nurodytas terminas pažeidžia jos teises, nes numato 2 kartus mažesnį terminą skundui pateikti nei yra nustatyta pagal LR CPK 510 ir 512 straipsnių nuostatas.
45. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte nurodyta, kad, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą; patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą išsiųsdamas skolininkui. CPK 655 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Terminas sprendimui įvykdyti imperatyviai nurodytas CPK 659 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad tuo atveju, jeigu vykdomajame dokumente nenumatytas įvykdymo terminas, antstolis skolininkui suteikia 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo raginimo įteikimo dienos.
46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė ir nesutinka su CPK 659 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, jis yra imperatyvaus pobūdžio ir nei antstolis, nei teismas neturi teisinio pagrindo nustatyti kitokio, negu nagrinėjamu atveju numatytas proceso įstatymo, termino, nes vykdomajame dokumente nenurodytas teismo sprendimo įvykdymo terminas. Taigi priešingai, nei teigia pareiškėja, antstolis, nustatydama raginime terminą, negalėjo nukrypti nuo CPK 659 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dešimties dienų termino.
47. Apeliantė savo atskirajame skunde taip pat teigia, kad ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto vykdymo buvo nesąžiningas ir nepagrįstas, nes atsakovė jau sumokėjo visas skolas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus. Pažymėjo, kad antstolis pažeidė LR CPK 739 straipsnyje nustatytus išieškojimo apribojimus, nes atsakovei paskirta socialinė pašalpa pagal 2021 m. rugpjūčio 5 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus nėra galimas.
48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl išieškojimo iš apeliantės gaunamų socialinių išmokų. Apeliantė nenurodė jokio antstolio skundžiamo sprendimo, kuriuo būtų išieškotos sumos iš apeliantės gaunamų socialinių išmokų ir pastarosios sumos būtų atitinkamai paskirstytos išieškotų lėšų paskirstymu išieškotojo reikalavimams dengti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantė, kaip ji nurodo, gauna socialinės pašalpos išmokas, neuždraudžia antstoliui atlikti priverstinio vykdymo veiksmų, šiame tarpe – priimti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias skolininkės sąskaitose. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad apeliantei mokama socialine pašalpa, tačiau iš vykdomosios bylos duomenų nenustatyta, kad antstolis atlieka konkrečius nuskaitymus iš skolininkės socialinio draudimo išmokų. Pažymėtina, kad antstoliui netgi per klaidą nurašius pinigines lėšas, į kurias nukreipti išieškojimą draudžiama, tokios lėšos, esant skolininko prašymui, yra grąžinamos atliekant išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Be kita ko, apeliantė nepateikė jokių duomenų, jog jau yra sumokėjusi visas skolas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus, todėl šie jos argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
49. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad ji, siekdama sprendimo vykdymo išdėstymo, turi kreiptis ne su skundu dėl antstolio veiksmų, bet į teismą, kuris nagrinėjamu atveju ginčą išsprendė iš esmės, priimdamas vykdytiną sprendimą, t. y. kreiptis dėl teismo sprendimo išdėstymo teisminiame procese 2-68-3-16252-2020-9. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, apeliantė į vykdytiną sprendimą priėmusį teismą su prašymu išdėstyti susidariusios skolos sumokėjimą per 12 – 18 mėnesių nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, apeliantei pakartotinai išaiškintina jos teisė su prašymu dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir jį pagrindžiančiais įrodymais kreiptis į vykdytiną sprendimą priėmusį teismą.
50. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą, neįvertino visų apeliantės argumentų, kas pirmosios instancijos teismo nutartį daro nemotyvuotą ir todėl naikintiną. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Antra, pastebėtina, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos vertinti ir pasisakyti dėl visų pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, savo esme nesusijusių su vykdomojoje byloje antstolio atliktais procesiniais veiksmais. Susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai, visapusiškai ir detaliai nustatė faktines bylos aplinkybės bei aiškino ir taikė vykdymo proceso teisės normas, pasisakydamas iš esmės dėl visų pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su skundžiamais antstolio procesiniais veiksmais.
51. Apeliacinės instancijos teismas negali nepastebėti ir nesutikti su antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu motyvu, jog apeliantės atžvilgiu nuolat pradedamos civilinės bylos pagal komunalinių paslaugų teikėjų ieškinius dėl skolų priteisimo, pareiškiami ieškiniai yra tenkinami. Taip pat apeliantė nuolat teikia skundus dėl antstolių veiksmų, nors pastarieji skundai yra atmetami kaip nepagrįsti. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad apeliantės nurodyti argumentai dėl antstolio atliktų veiksmų neteisėtumo yra veikiau gynybinė pozicija, siekiant išvengti sąžiningo prievolių vykdymo, o ne siekis apginti galimai pažeistas teises.
52. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai, nepaminėti šiame sprendime, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.