- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-2773-432/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- R. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-09-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei R. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, institucija, duodanti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1755-860/2014 dalį dėl nepilnamečių vaikų D. K. ir I. K. gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, t. y. vaikų tėvu E. K.; 2) priteisti iš atsakovės R. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K. ir I. K. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) paskirti ieškovą E. K. tvarkyti nepilnamečių vaikų D. K. ir I. K. pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės; 4) nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovė, t. y. vaikų motina R. S. su nepilnamečiais vaikais D. K. ir I. K. bendrautų pagal ieškinyje nurodytą tvarką; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad D. K. ir I. K. yra ieškovo E. K. ir atsakovės R. S. nepilnamečiai vaikai. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1755-860/2014 nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su jų motina, t. y. atsakove R. S.. Nors šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su vaikų motina R. S., tačiau vaikai nuo 2023-08-23 faktiškai gyvena su tėvu ieškovu E. K.. Šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai yra išreiškę aiškų norą gyventi su ieškovo šeima.
3. Ieškovas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau - Skyrius) 2023-08-24 registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 3VTP-1828, kuriame nurodoma, jog į Skyrių paskambino vaikų tėvas E. K. ir išsakė nuogąstavimus dėl savo vaikų saugumo jų gyvenamojoje vietoje. Vyras teigė, jog sulaukė iš vaikų močiutės skambučio, pas ją vaikai yra laikinai apgyvendinti, kol jis grįš į Lietuvą (2023-08-28), pokalbio metu moteris pasakė, kad kartu namuose gyvenantis vaikų motinos sugyventinis V. T. M., kilusio konflikto metu grasina padegti močiutės namus. Ieškovas išsakė pageidaujantis, jog iki jo grįžimo vaikai būtų laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje jo namuose ir prižiūrimi jo sutuoktinės. Vyras teigia, kad dėl V. T. M. grasinimų grįžęs į Lietuvą ketina kreiptis į policiją. 2023-08-24 dėl galimo psichologinio smurto prieš vaikus kreiptasi į policiją (3SD-6936). 2023-08-24 vaikai laikinai apgyvendinti tėvo sutuoktinės namuose, 2023-08-29 perduotas iš Norvegijos grįžusiam tėvui E. K..
4. Ieškovas nurodė, kad atsakovė R. S. nuo 2023-08-09 buvo gydoma Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, todėl, ieškovo nuomone, dėl savo psichinės sveikatos būklės negali nepilnamečiais vaikais tinkamai pasirūpinti. Ieškovo įsitikinimu, atsakovės priimami sprendimai, gyvenimo suvokimas ir būdas nėra suderinami su tinkama nepilnamečių vaikų D. K. ir I. K. priežiūra ir saugios vaikams gyvenimo aplinkos sudarymu.
5. Ieškovas pažymėjo, kad jis turi galimybes ir tinkamas sąlygas auginti savo nepilnamečius vaikus ir rūpintis jais. Ieškovas dirbantis, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, taip pat nuomojuosi gyvenamąjį būstą bei statosi nuosavą namą. Ieškovas E. K. yra tvirtai įsitikinęs, kad nustačius dukters D. K. ir sūnaus I. K. gyvenamąją vietą su juo, taip bus geriausiai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai. Ieškovas akcentavo, kad tarp jo ir nepilnamečių vaikų D. K. ir I. K. yra stiprus dvasinis ir emocinis ryšys.
6. Ieškovas mano, kad saugi, atitinkanti reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi aplinka būtų sukurta pakeitus D. K. ir I. K. gyvenamąją vietą, nustatant ją su juo (ieškovu). Ieškovo įsitikinimu, vaikų gyvenimas su tėvu geriau atitiks nepilnamečių vaikų interesus nei gyvenimas su jų motina.
7. Pakeitus vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustačius su ieškovu, ieškovas prašo priteisti vaikų išlaikymą ir bendravimo su motina tvarką. Įvertinęs, kad atsakovė išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės R. S. nepilnamečiams vaikams D. K. ir I. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji su ieškovu turi du nepilnamečius vaikus: D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1755-860/2014 nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su jų motina, t. y. su atsakove.
9. Atsakovė nurodė, kad, nepaisant aplinkybės, jog, pablogėjus sveikatai, ji buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę, ji pasveiko ir gali rūpintis vaikais. Be to, vaikais, kai jie gyveno pas atsakovę, buvo pasirūpinta, jie buvo prižiūrėti.
10. Atsakovės nuomone, ieškovo motyvas, kreipiantis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, yra nenoras mokėti vaikams išlaikymą. Ieškovo dabartinės sutuoktinės vardu statomas namas, be to, ieškovas turi skolų, jo atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimus iš ieškovo 31 vykdomoje byloje. Dėl to ieškovui reikalingi pinigai. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas, iki vaikų iš jos paėmimo, išlaikymo vaikams geranoriškai nemokėjo, todėl reikėjo kreiptis į antstolius.
Atsiliepimas
11. Atsakovė nurodė, kad nors bendravimas su vaikais yra sumažėjęs, nes vaikai yra nuteikti prieš ją, tačiau jie turi gyventi su atsakove, su motina. Atsakovė pažymėjo, kad ji juos užaugino, jie visą laiką gyveno kartu su atsakove ir nėra priežasčių, dėl kurių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista. Nors vaikai yra išreiškę norą gyventi su tėvu, tačiau tai prieštarauja jų pačių interesams. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo paties interesams.
12. Atsakovė pažymėjo, kad pas ją vaikams buvo sudarytos ir yra sudarytos saugios, sveiko vaiko normaliam vystymuisi ir ugdymuisi tinkamos sąlygos. Atsakovės liga, dėl kurios ji gulėjo ligoninėje, ir jos elgesys nesudaro pagrindo išvadai, kad ji negalėtų tinkamai vaikų prižiūrėti ar jais pasirūpinti.
13. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu augina kitą mažametį vaiką, todėl iki vaikui sueis dveji metai ji yra vaiko priežiūros atostogose, nedirba. Jos pajamos yra tik 370 Eur, tačiau ir tai nėra priežastis keisti vaikų gyvenamąją vietą. Tuo labiau, kad pats ieškovas iš esmės nieko negali vaikams duoti. Priešingai nei atsakovė, ieškovas neturi išsilavinimo, nebaigęs vidurinės mokyklos. Ieškovo įtakoje šalių sūnus Izidorius darosi grubus, atsikalbinėjantis, nekontroliuojamas.
14. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas neįrodė, kad turi geresnes sąlygas vaikams auginti nei turi atsakovė. Ieškinys grindžiamas tik ieškovo manymu, kad vaikų gyvenimas su tėvu geriau atitiks nepilnamečių vaikų interesus nei gyvenimas su jų motina. Ieškovas nepaneigė, kad vaikai pas atsakovę ir augo saugioje bei sveiko vaiko normaliam vystymuisi reikalingoje aplinkoje. Ieškovas neįrodė, kad vaikai taps kažkuo saugesni, kažkuo turtingesni, labiau ugdomi ir pan.
15. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiausiai atitiktų nepilnamečių interesus; ieškovo prašoma nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja nepilnamečių interesams; taip pat yra teisinis bei faktinis pagrindas priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės, prašomas nustatyti 200 Eur išlaikymo dydis vaikui per mėnesį galimai patenkintų nepilnamečių poreikius.
16. Teismo posėdžių metu šalys, jų atstovai palaikė savo reikalavimus. Išvadą duodanti institucija teismo posėdžio metu palaikė savo byloje pateiktą išvadą. Atsakovė nurodė, kad jei teismas nuspręstų, kad vaiko noras dėl gyvenamosios vietos yra esminis kriterijus, tai prašė, kad bent šalių dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Ieškovas su tokiu atsakovės prašymu nesutiko ir palaikė ieškinio reikalavimus dėl abiejų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024-09-05 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1755-860/2014 nepilnamečių vaikų D. K. ir I. K. gyvenamoji vieta nustatyta su mama – atsakove R. S.. Vaikams gyvenant su motina – atsakove R. S., 2023-08-10 atsakovė buvo išvežta gydymui į psichiatrinę ligoninę, vaikai liko be atstovų pagal įstatymą. Vaikai nuo 2023-08-10 iki 2023-08-17 buvo laikinai apgyvendinti su vaikų senele, gyvenančia kartu. 2023-08-24 ieškovas sulaukė iš vaikų senelės skambučio, kuri pranešė, kad kartu namuose gyvenantis atsakovės sugyventinis V. T. M. konflikto metu grasina užremti duris ir padegti namus. Iš esmės dėl šių aplinkybių šalių ginčo nekilo. Tačiau, anot atsakovės, ji pasveiko, o sugyventinis atsakovės motinos buvo išprovokuotas taip kalbėti. Anot atsakovės, šiuo metu konfliktai yra išspręsti, jos psichikos būklė stabili, o sugyventinis yra geras vyras ir tėvas, vaikams jų namuose yra idealios sąlygos vystytis ir augti, todėl vaikai turėtų likti gyventi atsakovės namuose.
19. Nustatyta, jog nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai atsakovės namuose fiksuoti ne vieną, o keliolika kartų. Atsakovės šeima dėl vaikų teisių pažeidimų Skyriui žinoma nuo 2020-12-14. Nuo 2021-01-21 iki 2021-10-18 atsakovės šeimai buvo taikoma Atvejo vadyba. Nuo 2023-08-18 iki dabar R. S. ir jos šeimai vėl pradėta Atvejo vadyba.
20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiausiai atitiktų nepilnamečių interesus. Tarnyba savo išvadoje nurodė, kad atsakovės šeima dėl vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimų buvo žinoma, buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai, atsakovės šeimai buvo taikomi atvejo vadybos procesai. Tarnyba išvadoje konstatavo, kad atsakovės šeimoje vaikai patiria psichologinį smurtą. Specialistų vertinimu, ieškovo šeimoje vaikai patiria saugumo ir ramybės jausmus, kas yra vieni svarbiausių faktorių, darančių įtaką vaikų emocinei būklei. E. K. Atvejo vadyba nepradėta, tačiau atsakovės nuogąstavimai dėl ieškovo galimybių tinkamai pasirūpinti vaikais iš dalies laikytini pagrįstais. Ieškovui buvo rekomenduota, būnant su vaikais, nevartoti alkoholio, tačiau ieškovas rekomendacijos nevykdė ir 2024-07-16 ieškovas buvo neblaivus ir vaikai buvo iš jo paimti.
21. Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotas asmuo pažymėjo, kad 2024-07-16 situacija buvo išspręsta ir vaikai grąžinti ieškovui. Vaikų apsaugos poreikis nenustatytas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistų nuomone, vaikams ieškovo šeimoje yra saugu. Ieškovas E. K. nėra įrašytas psichiatrijos ir priklausomybės ligų pacientų registre, nėra priklausomybės ligų centro įskaitoje, turi pajamų. Be to, ieškovo namuose yra tinkamos sąlygos vaikams augti ir sveikai vystytis.
22. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą išvadą, šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, atsižvelgęs į vaikų norą gyventi su tėvu, vadovaudamasis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, sprendė, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista nustatant ją su ieškovu. Nesant byloje įrodymų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaikų interesams, ir priešingai, esant byloje įrodymams, kad atsakovės šeimoje vaikai patiria psichologinį smurtą, konstatavo, kad vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas atitinka geriausius vaikų interesus.
23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į nustatytą vaikų I. K. ir D. K. poreikių sumą (kiekvienam vaikui 740 Eur), vaikų tėvų turtinę padėtį, į tėvų turimų išlaikytinių skaičių, į valstybės mokamas išmokas kiekvienam vaikui bei papildomai valstybės skiriamas išmokas, mokamas kiekvienam vaikui iš gausios šeimos ir vaikams su negalia (iš viso kiekvienam vaikui 160 Eur), į tai, kad atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose ir prižiūri neįgalų vaiką, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalių vaikams ieškovas gali skirti po 510 Eur per mėnesį jų išlaikymui, o atsakovė po 70 Eur. Teismo vertinimu, nustačius tokias vaikams skirtinas sumas, nebus pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei ieškovo kreditorių teisių proporcingumo principas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
24. Apeliantas (ieškovas) E. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-09-05 sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovės R. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K. ir I. K. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti iš atsakovės R. S. ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams. Apelianto vertinimu, nepilnamečiams vaikams, kurie šiuo metu yra beveik 13 ir 15 metų amžiaus, priteisus iš atsakovės po 70 Eur kasmėnesinį išlaikymą, buvo pažeistas prioritetinis vaiko teisių apsaugos principas, priteista išlaikymo dydis neleis patenkinti net būtinųjų nepilnamečių vaikų poreikių.
26. Apeliantas paaiškino, jog šalių nepilnamečiai vaikai yra gabūs, lanko įvairius būrelius – I. K. lanko (duomenys neskelbtini), boksą klube (duomenys neskelbtini), D. K. lanko (duomenys neskelbtini) bei gimnastiką (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad šių poreikių patenkinimui yra reikalingos papildomos išlaidos. Pati atsakovė sutiko su ieškovo argumentu, jog nepilnamečių vaikų poreikiams užtikrinti reikia minimalios mėnesinės algos, tačiau nepilnamečių vaikų išlaikymo našta didžiąja dalimi buvo perkelta išimtinai ieškovui, kuris ir taip turi daugiau laiko skirti vaikų auklėjimui, kasdienei buičiai, ugdymui ir kitiems, nematerialiems dalykams.
27. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 70 Eur, atsižvelgė ir vadovavosi deklaratyviais atsakovės teiginiais, priteistas išlaikymas neleidžia patenkinti I. K. ir D. K., poreikių ir tokiu būdu yra pažeidžiamas prioritetinis vaiko teisių apsaugos principas.
Šalies argumentai
28. Apeliantas nurodė, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų deklaratyvias pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovas dirbdamas Norvegijoje uždirbdavo 5 000 Eur, o ieškovo pajamos, vykdant individualią veiklą Lietuvoje, sumažėjo iki 3 000 Eur. Akcentuoja ir tai, jog ieškovas individualią veiklą pradėjo vykdyti tik nuo 2024-04-24, todėl negali pateikti deklaracijos, kuri patvirtintų pajamų dydį.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, pažymėjo tai, kad šiuo metu atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 370 Eur vaiko priežiūros išmoką, prižiūri neįgalų vaiką. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino tų aplinkybių, kad pati ieškovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė daugybę įrodymų, patvirtinančių, kad ji turi ne vieną išsilavinimą ir diplomą. Teismo posėdžio metu atsakovė R. S. išdėstė poziciją, kad ji galėtų dirbti įvairius darbus iš namų, per nuotolį, tačiau ji pasirinko būti su negalią turinčiu sūnumi. Taigi iš esmės atsakovės turtinę padėtį lemia jos pačios nenoras dirbti ir užsidirbti pajamų, kurias galėtų skirti nepilnamečių vaiko poreikių patenkinimui. Pažymėtina, kad atsakovei nėra nustatytas neįgalumas ar nedarbingumas. Jos mažamečiui sūnui A. yra diagnozuotas raidos atsilikimas, tačiau pati atsakovė nurodė, kad finansiškai jai padeda jos sugyventinis V. T. M. Be to, vaikams su raidos sutrikimais yra sudarytos galimybės lankyti specializuotas ugdymo įstaigas, o tuo metu tėvams dirbti ir užsidirbti pajamų.
30. Apelianto vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus irgi negali būti priežastimi iš jos priteisti tokį išlaikymą, kuris neleidžia užtikrinti net būtinųjų nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą.
Žemesnės instancijos teismas
31. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu buvo nukrypta nuo tėvų pareigos teikti išlaikymą lygiomis dalimis, tokia reikšminga dalimi, t. y. paskirstant proporcijas, kad ieškovas prie vaikų išlaikymo prisidės 87 procentais (nors jam ir taip tenka kasdieninė vaikų priežiūros našta), o atsakovė prisidės tik 13 procentų. Be to, ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą, kad iš atsakovės būtų priteista mažesnė išlaikymo suma (200 Eur) nei teikia jis pats. Svarbu ir tai, kad išvadą teikianti institucija sutiko su tokia prašoma išlaikymo suma (po 200 Eur kiekvienam vaikui) ir vertino, jog tokiu būdu nebus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.
Atsiliepimas
32. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-09-05 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
33. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl vaikų išlaikymo. Nurodo, jog ji neturi galimybių mokėti ieškovo reikalaujamą išlaikymą vaikams. Pažymi, kad nuo 2024-09-12 mano neįgaliam vaikui nustatytas antrojo lygio slaugos poreikis. Ji pati slaugo neįgalų vaiką, juo rūpinasi ir ketina tai daryti ateityje. Tokio vaiko slauga reikalauja dėmesio ir laiko. Todėl papildomai dirbti atsakovė negali. Ieškovo turtinė padėtis bei galimybės dirbti yra akivaizdžiai geresnės ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė ieškovui didesnę vaikų išlaikymo dalį.
34. Atsakovė pažymi, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Ieškovo reikalaujamas priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis būtų akivaizdžiai neproporcingas atsakovės turtinei padėčiai ir galimybėms.
Šalies argumentai
35. Apeliantė (atsakovė) R. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-09-05 sprendimo dalį, kuria 70 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistas nuo sprendimo priėmimo dienos ir priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K. ir I. K. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos. Panaikinti (atšaukti) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-12-11 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo jų priėmimo dienos.
36. Apeliantė nurodo, jog priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovo reikalautą priteisti 200 Eur išlaikymą, taip pripažindamas, kad ji negali mokėti tokio dydžio išlaikymo. Tačiau sumažintą – 70 Eur dydžio išlaikymą teismas priteisė ne nuo kreipimosi į teismą dienos, o nuo sprendimo priėmimo dienos. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos laikinai, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Mano, jog priteistas laikinas išlaikymas negali būti vertinamas kaip galutinis ir likti galioti, teismui išnagrinėjus ginčą iš esmės ir nusprendus sumažinti arba padidinti taikant laikinąsias apsaugos priemones priteistą išlaikymo dydį.
37. Apeliantės vertinimu, išlaikymas nepilnamečiams vaikams turėjo būti priteistas ne nuo sprendimo priėmimo dienos, o nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Priėmus sprendimą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos ir tai būtų pagrindas perskaičiuoti taikant laikinąsias apsaugos priemones susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgiant į galutinį teismo sprendimą.
Atsiliepimas
38. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės R. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovės R. S. ieškovui E. K. bylinėjimosi išlaidas.
39. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės R. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K. ir I. K. nuo sprendimo priėmimo dienos bei pažymėdamas, kad sprendimą priėmus, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-12-11 nutartimi, nustoja galioti, nepažeidė nei procesinės, nei materialinės teisės normų, atsižvelgė į prioritetinį nepilnamečių vaikų teisių apsaugos principą ir nuosekliai formuojamą teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
41. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-09-05 sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
42. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.); taip pat protingi yra poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
43. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
44. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
46. Apeliantas (ieškovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžiu iš atsakovės, mano, jog jis yra per mažas. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nagrinėjamu atveju, iš pirmosios instancijos teismui pateiktos VSDFV pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas (DOK – 3599) matyti, kad atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 370 Eur vaiko priežiūros išmoką, turi keturis išlaikytinius, todėl jos (vaikų motinos) turtinė būklė itin sunki. Ji negali skirti daugiau lėšų bendriems ieškovo ir atsakovės vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas atitinka atsakovės galimybes. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė gali teikti didesnį išlaikymą.
47. Teisėjų kolegija pažymi, jog tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
48. Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, kitų išlaikytinių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės teiktino išlaikymo kiekvienam vaikui dydį (po 70 Eur), pagrįstai vadovavosi proporcingumo kriterijumi, vertino abiejų tėvų turtinę padėtį, realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą.
49. Atsakovė savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad 2024-09-05 sprendime nurodyto dydžio išlaikymas (po 70 Eur kiekvienam vaikui) turėjo būti priteistas ne nuo sprendimo priėmimo dienos, o nuo kreipimosi į teismą dienos. Dėl to, kad 70 Eur išlaikymas buvo priteistas nuo sprendimo priėmimo dienos, motina turėjo mokėti per didelį išlaikymą (tokį, koks nurodytas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-12-11 nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių). Teisėjų kolegija šiam atsakovės argumentui nepritaria.
50. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog 2023-12-11 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra įsiteisėjusi. Jei su 2023-12-11 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vaikų motina nesutiko, turėjo galimybę minėtą nutartį skųsti, tačiau to nepadarė, atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepadavė. Esant šioms aplinkybėms, išlaikymas iki sprendimo priėmimo dienos turėjo būti mokamas toks, koks nurodytas įsiteisėjusioje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (po 200 Eur kiekvienam vaikui), nes įsiteisėjusi nutartis turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis). CPK 150 straipsnyje nenumatyta galimybė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nukreipti į praeitį. Nagrinėjant apeliacinį skundą dėl sprendimo, nėra pagrindo pakeisti 2023-12-11 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes skundas dėl šios nutarties nepaduotas.
51. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jie nepakartojami, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas dėl anksčiau nurodytų motyvų.
52. Byla išspręsta ne apeliantų naudai (apeliaciniai skundai atmesti), todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
53. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti, vadovaujantis tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliacinių skundų argumentais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-09-05 sprendimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.