Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-12-03 · Civilinė byla Nr. 2-1755-860/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-03
Bylos Nr.
2-1755-860/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01070-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Jakaitis
Ieškovas
R. K.
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Išvadą teikia
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisų apsaugos skyriaus
Atsakovas
E. K.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1755-860/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01070-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 99.3; 99.5; 99.10; 110.4; 113.1; 114.2; 114.3; 114.9.1; 114.9.2; 114.9.3.1; 114.11; 116.4; 125.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 3 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

sekretoriaujant Darjai Bočekovai, dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovei adv. Jolantai Danišauskienei, trečiojo asmens - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, atstovei V. T., institucijos, teikiančios išvadą byloje - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisų apsaugos skyriaus, atstovui D. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui E. K., trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2-6), kuriame prašo:

1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje tarp jos ir atsakovo E. K., akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;

2) šalims palikti santuokines pavardes, ieškovei – K., atsakovui – K.;

3) šalių nepilnamečių vaikų: D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;

4) iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) atsakovo 76 098,56 Lt dydžio kreditorinius įsipareigojimus, skolinį įsipareigojimą UAB „Angolita“ ir SoDrai pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis (b.l. 117);

6) santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus: pjovimo stakles „Robland Z 3 200“, dulkių nutraukėją ir laminavimo stakles „Texnomax ME-20“ pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe ir po ištuokos asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui (b.l. 117);

7) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. K., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus I. K.. Santuoka tarp šalių faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis: kelis pastaruosius metus žemino ieškovę vaikų akivaizdoje, vadindamas įvairiais nepagarbiais žodžiais; nuolat namuose rėkavo; po antro vaiko gimimo visiškai nutraukė šalių intymius santykius, neprisidėjo prie buities tvarkymo ir gerinimo; nesitardamas su ieškove prisiėmė daug skolų, kurias panaudojo ne šeimos, bet savo interesų tenkinimui; visiškai neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo; nuo 2013 m. sausio mėnesio paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina. Mano, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, be to, paliko šeimą ir ilgiau kaip metus ja nesirūpina, kas preziumuoja jo kaltę, todėl vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalimis, yra pagrindas prašyti teismo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pastaruosius metus visiškai nesirūpina vaikais, tik maža dalimi prisideda prie vaikų išlaikymo. Per tris mėnesius vaikams pervedė po 400 - 500 Lt. Atsižvelgiant į tai, prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, o iš atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ir 0,25 etato VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jos pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius siekia apie 860 Lt. Atsakovas šiuo metu dirba užsienyje. Prie vaikų išlaikymo prisideda nepakankamai ir nereguliariai. Vieno vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro apie 1 068 Lt: 620 Lt maisto poreikiams ((5 Lt pusryčiai+7Lt pietūs+3Ltpavakariai+5 Lt vakarienė) x31 d=620Lt); 136 Lt už darželio lankymą; apie 112 Lt kuro sąnaudos vežant į darželį ir pasiimant iš jo (per 20 d. susidaro 320 km), apie 200 Lt kitiems poreikiams patenkinti (apranga, avalynė, vitaminai, kultūrinis išprusimas, ugdomoji vaiko veikla, higienos priemonės, mokesčiai už namo paslaugas(elektra, nuotekų šalinimas, malkos)). Vadovaujantis įstatymo nuostatomis bei teismų praktika, patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžiu, taip pat tuo, kad abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, prašo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisti išlaikymą po 500 Lt per mėnesį, kol vaikai sulauks pilnametystės. Pažymi, kad su atsakovu 2010-08-12 yra sudariusi povedybinę sutartį. Taip pat pareiškėja nurodo, kad jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turtinių teisių įgytų santuokoje kaip bendroji jungtinė nuosavybė ir kuris turėtų būti padalintas tarp šalių, neturi. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. E. K. turi daug skolinių prievolių, kurių bendra suma siekia 76 098,56 Lt. Kadangi šie kreditoriniai atsakovo įsipareigojimai atsirado iki santuokos ar po vedybų sutarties sudarymo ir jais buvo tenkinami tik E. K. asmeniniai, o ne šeimos poreikiai, atsirado be ieškovės žinios ir sutikimo, todėl jie laikytini atsakovo asmeninėmis skolomis. Kreditoriai apie ištuokos bylą yra informuoti. Po santuokos nutraukimo šalims prašo palikti santuokines pavardes, neskirti termino susitaikyti. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad E. K. skola VSDFV biudžetui turi būti padalinta tarp abiejų sutuoktinių solidariai; galutinį sprendimą dėl kitų reikalavimų siūlo priimti teismo nuožiūra (b. l. 50-52).

Atsiliepime nurodė, kad atsakovas, vykdantis individualią veiklą (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)), Vilniaus miesto savivaldybėje mokesčių mokėtoju įregistruotas 2006-01-10. Atsakovo įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2014-04-01 sudaro 2 890,77 Lt, iš jų 2 738 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2011 m. ketvirto ketvirčio ir 152,77 Lt delspinigių. 2012-09-12 ir 2014-04-04 pagal VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus: 2011-11-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-02-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-03-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-05-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-06-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-01-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-02-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-05-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-08-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-10-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-12-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-06 Nr. (duomenys neskelbtini) skolos išieškojimas priverstine tvarka buvo perduotas antstoliui, nei vienas sprendimas nėra įvykdytas.

Šalies argumentai

Išvadą teikianti institucija byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kuria palaiko ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio (b. l. 59-60).

Išvadoje nurodo, kad R. K. su vaikais gyvena ieškovės motinai priklausančiame trijų aukštų name su visais patogumais. Vaikams yra sudarytos geros materialinės - buitinės sąlygos. Namo gyvenamasis plotas apie 200 kv. m, vaikai turi atskirą kambarį, kurio plotas siekia 50 kv. m. Ieškovė vaikus prižiūri tinkamai. Vaikai lanko (duomenys neskelbtini) darželį. Pasak R. K., vaikai specialiųjų poreikių neturi. Atsižvelgdama į vaikų interesus, į tai, kad vaikai nuolat gyvena su motina ir yra ikimokyklinio amžiaus, mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Palaiko ieškovės prašymą, kad nepilnamečiams vaikams būtų priteistas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kiekvienam vaikui po 500 Lt.

Atsakovas nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pareikštus reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu nebegyvena kartu nuo 2013 m. sausio mėnesio, bet šeima pradėjo irti praėjus metams nuo santuokos sudarymo. E. K. paaiškino, kad jam per sunku gyventi šeimoje, susirinko daiktus ir išėjo. Po to, E. K. vaikus materialiai rėmė labai minimaliai. Nuo 2013 m. sausio mėnesio tik vieną kartą skyrė pinigų vaikų drabužiams, sumos neatsimena, vaikui gimimo dienos proga šį mėnesį pervedė 200 Lt. Remti šeimą pradėjo tik po ieškinio padavimo teismui, teismui nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones. Maisto vaikams pirkdavo labai retai, jų į (duomenys neskelbtini) važiuoti nekvietė. Ji nuolat turėjo jo prašyti vaikams pinigų. Su vaikais bendrauja periodiškai, dingta 3 mėnesiams, pasirodo kelioms dienoms ir vėl pradingsta. Apie atsakovo įsiskolinimus nežinojo. Apie juos sužinodavo, tik atėjus raginimams sumokėti skolas, ar teismo šaukimams. Vedybinę sutartį pasirašė po to, kai gavo laišką apie E. K. pasirašytą vekselį 6 000 Lt sumai J. K. naudai. Atsakovas savo poelgį atsisakė paaiškinti, todėl, siekdama apsidrausti sudarė vedybų sutartį. Sudarė vedybų sutartį norėdama apsaugoti šeimą nuo E. K. skolų ateityje. E. K. užsiėmė individualia veikla, baldų gamyba. Prie vyro vykdomos individualios kūrimo ir vykdymo neprisidėjo, vykdė tik pareigą mokėti mokesčius SoDrai. Dalį mokesčių yra sumokėjusi ji. Neprieštaraus kreditorių reikalavimams, kurie atsirado nuo santuokos sudarymo iki vedybų sutarties pasirašymo. Jos pajamos šiuo metu yra apie (duomenys neskelbtini) Lt per mėnesį. Šiuo metu jos pagrindinės pajamos gaunamos iš darbinės veiklos pagal patentą. E. K. dirba (duomenys neskelbtini), mano, kad jo pajamos yra geros. Vienam vaikui išlaikymui išleidžia apie 1 068 Lt. Ieškinyje nurodė, kad kitos išlaidos kiekvienam vaikui siekia apie 200 Lt per mėnesį, tačiau šis paskaičiavimas tik preliminarus, realiai išlaidos yra didesnės, nes neskaičiavo pramogoms išleidžiamų lėšų, komunalinių išlaidų.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai laikytini asmeniniais įsipareigojimais. Šie pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, jie paimti be ieškovės žinios ir sutikimo. E. K. gali turėti ir daugiau skolinių įsipareigojimų, tačiau oficialių duomenų nėra, atsakovas informacijos neteikia. E. K. įsipareigojimus SoDrai taip pat prašo laikyti asmenine atsakovo prievole, atsižvelgiant į šalių sudarytą vedybinę sutartį, kurios 2.3 ir 2.4 punktuose numatyta, kad visi kreditoriniai įsipareigojimai yra kiekvienos iš šalių asmeninė nuosavybė, todėl po santuokos nutraukimo šie skoliniai įsipareigojimai laikytini E. K. asmenine prievole. Taip pat LAT 2013-11-29 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-619/2013 yra nurodęs, kad asmens besiverčiančio individualia veikla pagal pažymą, prievolė sumokėti socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas yra atsiradusi įstatymo pagrindu, todėl jis yra mokesčių mokėtojas, o jo prievolė SoDros skyriui yra mokestinė prievolė, t. y. Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 16-19 dalys, 13 straipsnio 13-19 punktai. Konstatuota, kad įstatymo pagrindu atsiradusi asmens pareiga sumokėti socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas yra mokestinė prievolė, susijusi su mokesčių mokėtojo asmeniu, todėl laikytina asmenine to sutuoktinio, kuriam ši pareiga kyla pagal įstatymą, prievole. Todėl ieškovė tikrai neprivalo jos atlyginti. Taip pat prašo atsakovo įsiskolinimą kreditoriui UAB „Angolita“ pripažinti asmenine E. K. prievole, nes sutartį atsakovas su kreditore pasirašė 2012-12-06, t. y. po vedybų sutarties sudarymo, kreditorei apie santuokos nutraukimą pranešta. UAB „Mobile Credit Baltic“ reikalavimas yra perimtas ir vykdo išieškojimą UAB „Creditreform Lietuva“.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė palaikė ieškovės reikalavimą ir atsakovo prašymą, kad E. K. skoliniai įsipareigojimus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui būtų pripažinti asmeniniais. Paaiškino, kad atsiliepimas teismui parašytas neturint ieškinio priedų. Šiuo atveju, prašo E. K. skolą SoDrai pripažinti asmenine atsakovo skola, nes iš bylos medžiagos matyti, kad santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini), vedybinė sutartis sudaryta 2010 m. rugpjūčio mėnesio, o skola valstybiniam socialiniam draudimui susidarė nuo 2011-07-01, t. y. jau po vedybų sutarties, be to, verslo pajamos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijoje bei Vilniaus miesto Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Šalys turi du bendrus nepilnamečius vaikus: D. K., gim. (duomenys neskelbtini)ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13, 14).

Byloje taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia ir tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga (CK 3.64 str.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas santuokos metu, svetimų žmonių ir šalių nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nuolat žemindavo ieškovę, vadindamas įvairiais nepagarbiais, žodžiais; po antro vaiko gimimo visiškai nutraukė intymius santykius su R. K.; nuo 2013 m. sausio mėnesio paliko šeimą ir ilgiau nei metus ja nesirūpina.

Ieškovė paaiškino, kad E. K. vaikais nesirūpino nuo 2013 m. sausio mėnesio iki teismo nutarties priteisti laikiną išlaikymą, neteikė vaikams išlaikymo, nors dirbo ir galėjo padėti materialiai; nesirūpina vaikų auklėjimu; turi daug skolinių įsipareigojimų; pinigus skolindavosi be ieškovės žinios, gautas lėšas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino teisme apklausta liudytoja D. U., kuri teismui paaiškino, kad R. K. ir E. K. gyveno pas ją namuose, atsakovas mokesčių nemokėjo, rūpinosi tik savimi, vaikams girdint nuolat įžeidinėjo ieškovę necenzūriniais žodžiais, nesuvokė kas yra šeima, vaikų auklėjimas, atsakomybė; šeimą paliko prieš pusantrų metų ir ja nesirūpina. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų teikęs išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 2013 m. sausio mėnesio iki 2014-04-04 teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, byloje nėra.

Atsakovas nėra pareiškęs jokių prieštaravimų ieškovės nurodytoms aplinkybėms (CK 3.61 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas daugiau nei vienerius metus neprisidėdamas prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, savo nepilnamečių vaikų auklėjimo, priežiūros ir vystymo, palikdamas šeimą be tinkamos ir pakankamos materialinės ir moralinės paramos, taip nepalikdamas galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.27, 3.30 ir 3.35 straipsniuose, tad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja. Atsakovas šiam reikalavimui prieštaravimo nepareiškė. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės reikalavimą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Išvadoje nurodė, kad nepilnamečiai šalių vaikai nuolat gyvena su ieškove ir yra jos tinkamai prižiūrimi. Vaikams yra sudarytos geros materialinės - buitinės sąlygos. Todėl, atsižvelgiant į vaikų interesus, į tai, kad vaikai nuolat gyvena su motina ir yra ikimokyklinio amžiaus, mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus (b. l. 53-54).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaikų interesus ir poreikius, todėl nepilnamečių šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su R. K. (CK 3.174 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 - 3 dalis išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai tenkinti jo poreikius sumažėja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (žr., pvz., LAT 2004-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. minimali mėnesinė alga yra 1 035 Lt.

Ieškovė dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal Verslo liudijimą ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ , mėnesio darbo užmokestis apie (duomenys neskelbtini) Lt, nes pagrindinės jos pajamos yra pagal verslo liudijimą (b. l. 104-107, pačios ieškovės paaiškinimai). E. K. vykdo individualią veiklą (b. l. 50-52). Atsakovo paaiškinimu atsiųstu teismui, jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 82). VSDFV Vilniaus rajono skyriaus duomenimis atsakovas nemoka privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo 2011 m. ketvirto ketvirčio (b. l. 50-51). Gyventojų registre E. K. nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos. Duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl tam tikrų aplinkybių, pvz., neįglumo ir pan., būtų nedarbingas.

Kiekvieno šalių vaikų poreikiai mėnesiui yra kiek daugiau negu 1 000 Lt; D. ((duomenys neskelbtini)) ir I. ((duomenys neskelbtini) m.) lanko (duomenys neskelbtini) darželį (b. l. 42). Tokio amžiaus vaikų poreikiai yra pakankamai nemaži, be to, vaikams augant jų poreikiai tik didėja.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į ieškinyje nurodytas aplinkybes apie išlaidas vaikų poreikiams tenkinti, į šalių pajamas, į šiuo metu patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad šalių galimybės teikti išlaikymą iš esmės yra vienodos, į tai, jog specialių poreikių vaikams nenustatyta, į vaikų amžių bei pateiktus įrodymus, pripažintina, kad 500 Lt išlaikymo dydis kiekvienam vaikui atitinka proporcingumo principą; tad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams: D. ir I. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2014-04-04 iki jų pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 - 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 11 str.).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnis reglamentuoja konkrečiai koks turtas ir kokiu atveju pripažįstamas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, o CK 3.89 straipsnis - asmenine sutuoktinių nuosavybe. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą reglamentuoja CK 3.116 – 3.129 straipsniai. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.).

Ieškovė prašo santuokos metu įgytus įrankius: pjovimo stakles „Robland Z3200“, laminavimo stakles „Texnomax ME-20“, dulkių nutraukėją priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nepriteisinat jai kompensacijos.

LITEKO duomenimis, Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje Nr. 2-303-647/2013 2013-06-18 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino 2010-09-16 tarp ieškovo G. D. ir atsakovo E. K. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį nutraukta nuo (duomenys neskelbtini). Įpareigojo atsakovą E. K. perduoti ieškovui G. D. šios sutarties objektą (įrenginius): pjovimo stakles ,,Robland Z3200“, laminavimo stakles ,,Texnomax ME-20“, dulkių nutraukėją. Sprendimas įsiteisėjo 213-07-19. Jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas dėl įrenginių perdavimo G. D.. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) pirkimo -pardavimo sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad nuosavybės teisę E. K. į nekilnojamuosius daiktus (įrenginius) įgis tik visiškai įvykdęs savo prievolę G. D.. Kadangi E. K. savo įsipareigojimus pagal sutartį vykdė netinkamai, teismas pripažino minėtą pirkimo - pardavimo sutartį nutraukta ir įpareigojo E. K. grąžinti įrenginius.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad minėti kilnojamieji daiktai (įrenginiai) sutuoktiniams nuosavybės teise nepriklausė ir nepriklauso, prašymas pripažinti įrenginius atsakovo asmenine nuosavybe atmestinas.

Duomenų apie kitą dalintiną šalių turtą byloje nėra. Šalys santuokoje turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neįgijo. Ieškovės ir atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (b.l. 15-19, 38).

Dėl kreditorių

Bylos medžiaga patvirtina, kad iki ieškinio teismui pateikimo dienos E. K. turėjo nepadengtų kreditorinių įsipareigojimų: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 2014-04-01 atsakovo skola sudarė 2 890,77 Lt (b. l. 50-52); UAB „Angolita“ skolingas 5 393 Lt (b. l. 114); J. K. naudai vykdomas 6 596 Lt išieškojimas (b. l. 25); AB Parex banko naudai vykdomas 13 519,74 Lt išieškojimas (b. l. 27), UAB „E. P.“ naudai vykdomas 1 282,13 Lt išieškojimas (b. l. 30); UAB „Creditreform Lietuva“ naudai vykdomas 1 360,88 Lt išieškojimas (b. l. 31), Vilniau apskrities VPK Vilniaus rajono PK reikalavimu vykdomas 80 Lt išieškojimas (b. l. 31), UAB „Ūkio banko lizingo“ naudai vykdomas 4 731,11 Lt išieškojimas (b. l. 32), V. D. naudai vykdomas 10 011 Lt išieškojimas (b. l. 32), G. D. naudai vykdomas 2 452 Lt išieškojimas (b. l. 32), Vilniaus m. VPK Eismo priežiūros tarnybos reikalavimu vykdomas 300 Lt išieškojimas (b. l. 33), AB „Ūkio banko“ naudai vykdomas 10 050 Lt išieškojimas (b. l. 33), AB „Teo LT“ vykdomas 1 281,92 Lt išieškojimas (b. l. 33), UAB „FRC Media Lietuva“ naudai vykdomas 1 501,61 Lt išieškojimas (b. l. 33), AB „Swedbank“ naudai vykdomas 14 963,66 Lt išieškojimas (b. l. 34), AB „Citadele“ banko naudai vykdomas 1 658,84 Lt išieškojimas (b. l. 34), valstybės naudai vykdomas 5 063,16 Lt išieškojimas (b. l. 25-34). Kreditoriams apie santuokos nutraukimo bylą pranešta (b. l. 39-40, 116).

Šalys po vedybų, 2010-08-12 notarine forma sudarė Vedybų sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria nusistatė jų turtines teises ir pareigas santuokos metu ir po santuokos nutraukimo ar separacijos. Sutarties 2.3. ir 2.4 punktais susitarė, kad kiekvienos iš šalių paimta paskola ar banko kreditas bus laikomi šalies, pasiskolinusios pinigų, paėmusios paskolą ar gavusios banko kreditą, asmeniniu įsipareigojimu kreditoriui. Kiekviena iš šalių įsipareigojo pati savo lėšomis ir rizika vykdyti visas prievoles, susijusias su jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Sutarties 6.4. punktu įsipareigojo sąžiningai ir laiku informuoti pagrįstai suinteresuotus asmenis apie šios sutarties sudarymą (b. l. 22-24).

CPK 3.102 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Vedybų sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti vedybų sutarčių registre (CPK 3.103 str. 3 d.).

Ieškinyje ieškovė prašo visus E. K. skolinius įsipareigojimus, atsiradusius iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) ir po Vedybinės sutarties sudarymo 2010-08-12 pagal sutartis, administracines nuobaudas ir pagal įstatymus, palikti vykdyti atsakovui. Kreditoriams apie teikiamą ieškinį pranešta, jie nėra pareiškę prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo laikyti atsakovo prievoles kreditoriams asmeninėmis E. K. prievolėmis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė su ieškovės reikalavimu sutiko.

Ieškovė teismui paaiškino, kad pateikė duomenis apie visas jai žinomas atsakovo skolas, kiti kreditoriai į ją nėra kreipęsi. Atsakovas pinigus skolinosi tik savo, o ne šeimos poreikiams tenkinti. Kreditus ir paskolas ėmė ieškovei nežinant ir be jos sutikimo. Byloje duomenų apie kitus šalių kreditorius nėra, turto arešto aktų registre ieškovės ir atsakovo atžvilgiu turto arešto aktai neregistruoti (b. l. 108, 109).

Atsižvelgiant į išdėstytą, į ieškovės nurodytas aplinkybes, į tai, kad kreditoriams apie teikiamą ieškinį pranešta ir jie nėra pareiškę prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo, kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniau skyrius su ieškovės reikalavimu atsakovo įsiskolinimą laikyti asmenine prievole, sutiko, - atsakovo skoliniai įsipareigojimai aukščiau nurodytiems kreditoriams po santuokos nutraukimo pripažintini asmeniniais atsakovo įsipareigojimais.

Kiti klausimai

Ieškovė po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas teisės į išlaikymą neturi, nes santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl išlaikymo klausimas nesprendžiamas.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „K.“, atsakovui – „K.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-06-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str. 2 d. ). Šios teismo nutarties pagrindu išieškotos piniginės lėšos iš atsakovo įskaitytinos į šiuo sprendimu priteisiamą išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-02-27 sprendimu yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 9-10).

Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 650 Lt žyminis mokestis (145 Lt už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, 145 Lt už neturtinį reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo; 360 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo). Atsižvelgiant į tai, kad atmestas reikalavimas padalinti nekilnojamąjį turtą, laikytina, kad patenkinta 95 proc. ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 617,50 Lt dydžio žyminis mokestis ir dalis pašto išlaidų - 40 Lt už procesinių dokumentų siuntimą, iš viso 657,50 Lt (CPK 79, 88, 92, 96 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos pažymą. Valstybė, teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovui, patyrė 845,48 Lt išlaidų (b. l. 102). Atsižvelgiant į proporcingumą, patenkintai reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 803,21 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 385 straipsniu, teisėjas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė – U.) ir atsakovo E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „K.“, atsakovui jo pavardę - „K.“.

Nepilnamečių vaikų D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. K..

Priteisti iš atsakovo E. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikams D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kiekvienam po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį nuo 2014-04-02 iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. K..

Pripažinti, kad atsakovo E. K. skoliniai įsipareigojimai: 2 890,77 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui; 5 393 Lt UAB „Angolita“; 6 596 Lt J. K.; 13 519,74 Lt AB Parex bankui; 1 282,13 Lt UAB „E. P.“; 1 360,88 Lt UAB „Creditreform Lietuva“ ; 80 Lt Vilniau apskrities VPK Vilniaus rajono PK; 4 731,11 Lt UAB „Ūkio banko lizingui“; 10 011 Lt V. D.; 2 452 Lt G. D., 300 Lt Vilniaus m. VPK Eismo priežiūros tarnybai; 10 050 Lt „AB „Ūkio bankui“; 1 281,92 Lt AB „Teo LT“; 1 501,61 Lt UAB „FRC Media Lietuva“; 14 963,66 Lt AB „Swedbank“, 1 658,84 Lt AB „Citadele“ bankui, 5 063,16 Lt valstybei, yra asmeninės atsakovo E. K. prievolės.

Priteisti iš atsakovo E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 657,50 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt septynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 803,21 Lt (aštuonis šimtus tris litus 21 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-06-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šios teismo nutarties pagrindu išieškotas pinigines lėšas iš atsakovo įskaityti į šiuo sprendimu priteisiamą išlaikymą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją per 3 dienas išsiųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai; sprendimo nuorašą taip pat išsiųsti kreditoriui UAB „Angolita“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Jakaitis